„Smogta stočiai, kurioje yra pabėgėlių, civilių gyventojų, todėl tai gali būti vertinama kaip nusikaltimas žmoniškumui“, – televizijai „France 5“ sakė užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) ir paragino ekspertus vykti į įvykio vietą Kramatorske surinkti įrodymų, kad kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn.

Taip jis kalbėjo ES siekiant įtikinti Kiniją nepalaikyti Rusijos kare prieš Ukrainą, Lietuvai patiriant Pekino spaudimą dėl ryšių su Taivanu.

„Kinija turi išmokti gerbti ES kaip vienetą, kuris yra vieningas ir stiprus“, – bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieuliumi Landsbergiu sakė J.-Y. Le Drianas.

„Jeigu Kinija negerbtų ES, (...) turime būdų, kurių pagalba galime priminti Kinijai tai, ko tikimės“, – perspėjo jis.

ES institucijų vadovai penktadienį surengė susitikimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpinigu (Si Dzinpingu), per kurį perspėjo, kad bet koks Pekino bandymas padėti vasarį invaziją Ukrainoje pradėjusiai Rusijai paveiks bendrijos ir Kinijos ekonominius ryšius.

Pasak Prancūzijos ministro, Kinijos ekonomika jau kenčia dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos pasaulyje, o dabar Pekinas yra sudėtingoje padėtyje, nes nori atrodyti demokratinių vertybių gynėjas, bet tuo pačiu yra artimas Maskvai, laužančiai tarptautines normas.

Be to, pastarosios krizės sustiprino ES, bendrija jaučia „savo galią tiek Rusijos, tiek Kinijos atžvilgiu“, teigė Prancūzijos diplomatijos vadovas.

G. Landsbergis sakė, kad ES turi išlaikyti spaudimą Kinijai, šiuo metu susiduriančiai su vienu svarbiausių XXI a. pasirinkimų.

„Arba tu esi pasaulio tvarkos pusėje, arba tu esi pasaulio griovėjų pusėje, – kalbėjo jis. – Kol kas Kinija nedavė ženklų, kad ji yra pasaulio tvarkos pusėje“.

Kita vertus, Kinija vienareikšmiškai baiminasi ES sankcijų, todėl ir nori sukurti įspūdį, jog neremia Rusijos, teigė Lietuvos ministras.

„Rusija mums irgi visokių dalykų pasakoja, bet mes nebūtinai turime jais tikėti“, – sakė G. Landsbergis.

Jis lygino Rusijos karinį spaudimą Ukrainai ir Kinijos ekonominį spaudimą Lietuvai kaip žabojančius „valstybių suverenitetą tam tikra prasme“.

„Tai yra to paties vadovėlio skirtingi skyriai“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

„ES laikosi labai aiškaus principo, kad valstybių suverenitetas turi būti apgintas, ar Ukrainojee, ar Lietuvoje, ar kur kitur“, – pridūrė jis.

Kinijos rūstybę Lietuvos atžvilgiu užtraukė pernykštis Vilniaus sprendimas leisti Taivanui atidaryti atstovybę šalyje paties Taivano pavadinimo. Tada Pekinas apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą.

Dėl šių veiksmų ES sausio pabaigoje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl Kinijos prekybos praktikos.

Susitikimo metu ministrai aptarė dvišalius Lietuvos ir Prancūzijos santykius, pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Madride, NATO rytinio flango gynybinių pajėgumų stiprinimą, karinę, humanitarinę ir politinę paramą Ukrainai. Susitikime, kaip praneša Užsienio reikalų ministerija, taip pat buvo diskutuojama apie naujas galimas sankcijas Rusijai, santykius su Baltarusija ir Kinija, bendradarbiavimą tarptautinėse operacijose ir misijose.

„Vertiname Prancūzijos indėlį, stiprinant viso regiono saugumą. Lietuva yra suinteresuota stiprinti bendradarbiavimą su Prancūzija saugumo ir gynybos srityse“, – pažymėjo ministras G. Landsbergis. Jis padėkojo Prancūzijai už lyderystę sutelkiant Europos Sąjungos (ES) šalis bendram darbui reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje. „Tiek Lietuva, tiek ir Prancūzija daro viską, ką gali, kad padėtų Ukrainai. Raginame ir kitas šalis sekti šiuo pavyzdžiu“, – pabrėžė G. Landsbergis.

„Mes visada žinojome, kad Rusijos režimas gali ryžtis tokiems veiksmams, nors daug kas Europoje nenorėjo tuo patikėti. Po vasario 24 dienos, po to, kas vyksta Mariupolyje ir kituose Ukrainos miestuose, nebegalime niekada grįžti į „normalius“ santykius su dabartiniu režimu – jų veiksmai nusikalstami, ir tai turi būti viešai ir garsiai pripažinta“, – sakė ministras G. Landsbergis, teigdamas, kad būtina tęsti spaudimą Rusijai užkertant kelią nekaltų Ukrainos žmonių žūtims.

„Džiugu, kad kartu su Prancūzija vienodai matome po Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios susiformavusią naują realybę. Aljansui reikalinga nauja saugumo strategija, atspindinti šią naują realybę. Tikimės, kad birželio mėnesio NATO Madrido viršūnių susitikime priimti sprendimai dar labiau sustiprins NATO gynybinius pajėgumus Baltijos šalyse“, – pabrėžė G. Landsbergis.

J. Y. Le Drianas vizito Lietuvoje metu taip pat susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda.

„Aš tikrai suprantu Lietuvos jausmą, kad jaučiatės pažeidžiami, vykstant tokiai krizei Ukrainoje ir Rusijos agresijai prieš ją“, – žurnalistams bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu sakė Prancūzijos diplomatijos vadovas.

„Tokiose situacijose turime parodyti, kad NATO kolektyvinio saugumo principas veikia“, – pridūrė jis.

Taip J. Y. Le Drianas kalbėjo paklaustas, ar palaiko Lietuvos prašymus į regioną atsiųsti oro gynybos sistemas ir daugiau karių.

Tokiose situacijose turime parodyti, kad NATO kolektyvinio saugumo principas veikia.

Lietuva siekia susitarti dėl didesnio NATO buvimo regione iki birželį vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo Madride, ruošia tam infrastruktūrą.

Anot Prancūzijos ministro, Madride „bus apibrėžtas naujas NATO saugumo konceptas“, o Aljansas turi „pasimokyti ir pasidaryti išvadas“ po Rusijos agresijos Ukrainoje.

„(Rengiant konceptą – BNS), bus Lietuvos pasiūlymai, bus kitų šalių pasiūlymai. Svarbu suderinti tuos pasiūlymus, svarbu prieiti bendro požiūrio. Tikslas yra, kad visos šalys, įskaitant Lietuvą, jaustųsi saugiau“, – kalbėjo J. Y. Le Drianas.

Paklaustas, ar jį tenkina Prancūzijos ministro atsakas į prašymus dėl NATO rytinio flango stiprinimo, G. Landsbergis sakė, jog „turime du mėnesius sutelkti valstybes bendram matymui“.

„Mes einame tikrai teisinga kryptimi. Dabar tuos du mėnesius svarbu išnaudoti tam, kad tiksliai galėtume įvardinti, kokie yra poreikiai, (...) ir likusius, galbūt dar kažkiek abejojančius, patraukti link mūsų pusės“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Prancūzijos ministras sakė, kad Vilnius ir Paryžius sutaria dėl sankcijų Rusijai, įvestų jai užpuolus Ukrainą, plėtimo.

„Europos Sąjunga dar toliau stiprins tas sankcijas, kol pagaliau karas baigsis ir pagaliau Ukraina taps suverenia ir teritorinį vientisumą turinčia valstybe“, – kalbėjo J. Y. Le Drianas.

Pasak jo, ES taip pat svarbu stiprinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos ir didinti karinį suverenumą.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą ES per kelias savaites įšaldė Rusijos centrinio banko turtą, paskelbė prekybos apribojimus, atjungė dalį Rusijos ir Baltarusijos bankų nuo atsiskaitymų sistemos SWIFT, įtraukė kelis tūkstančius abiejų šalių pareigūnų ir oligarchų į juoduosius sąrašus.

Tačiau Bendrija kol kas atsisako rusiškos naftos ir dujų importo embargo, nes dalis narių yra itin priklausomos nuo Kremliaus energijos išteklių, taip pat dalis bankų nėra pašalinta iš SWIFT.

„Karas tęsiasi ir kol kas, mano žiniomis, nėra jokio proveržio ar ko nors naujo“, – interviu transliuotojams „France 24“ ir RFI teigė J. Y. Le Drianas.

Rusijos derybininkai po antradienį Stambule vykusių derybų prakalbo, kad Maskva sumažins savo karinį aktyvumą prie Kyjivo ir Černihivo miestų. Tačiau J. Y. Le Drianas pabrėžė, kad pernakt tęsėsi sostinės apšaudymas, o pietinis Mariupolio uostamiestis tebėra apsiaustas.

„Yra daug Rusijos valdžios institucijų pareiškimų... aš tikėsiu tik veiksmais, – pareiškė užsienio reikalų ministras. – Dar gali būti, kad rusai naudojasi šiuo laikotarpiu, kuriuo skelbiama apie tolesnes išsamias derybas, kad galėtų pergrupuoti savo pajėgas.“

Pasak Paryžiaus diplomatijos vadovo, Prancūzija yra „visiškai prieinama pokalbiams su prezidentu (Volodymyru) Zelenskiu apie tai, kaip įgyvendinti garantijas“ Ukrainos saugumui užtikrinti. Jos laikomos būtinomis, kad būtų galima užbaigti kautynes. „Problema ta, kad reikia tikrų derybų“, – pridūrė jis ir paragino surengti V. Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą.

„Ne“, - pareiškė Prancūzijos diplomatijos vadovas per spaudos konferenciją, paklaustas, ar dar ketinama penktadienį surengti jo susitikimą su S. Lavrovu.

Pasak J. Y. Le Driano, „apie galimas derybas su S. Lavrovu mes kalbėjome tik tuo atveju, jeigu nebus invazijos į Ukrainą“. Jo nuomone, S. Lavrovas, neseniai kalbėdamasis su juo telefonu, negalėjo nežinoti apie Maskvos planus pripažinti separatistines Donecko ir Luhansko respublikas, bet nieko jam apie tai nesakė.

J. Y. Le Driano ir S. Lavrovo derybos buvo numatytos vasario 25 d. Paryžiuje.

„Taip pat vienbalsiai pritarėme pirminiam sankcijų paketui“, – po ministrų susitikimo Paryžiuje žurnalistams sakė J.-Y. Le Drianas ir apkaltino Rusiją „pažeidus tarptautinę teisę“ ir „sulaužius savo įsipareigojimus“.

„Tai būtų visiškai nepriimtina padėtis, reiškianti užpuolimą be ginklų ir Ukrainos vienybės bei vientisumo ardymą“, – sakė užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas), kai Rusijos parlamentas paprašė prezidento Vladimiro Putino pripažinti separatistų įkurtas Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“.

„Tai būtų puolimas prieš Ukrainos suverenitetą“, – ministras sakė Prancūzijos parlamentui.

Europos Komisija šiuo metu rengia vadinamąją kovos su prievartos veiksmais priemonę (angl. EU anti-coercion instrument), ja norima suteikti daugiau svertų ES ginčuose dėl prekybos.

Prancūzijos diplomatijos vadovas tikisi, jog Paryžiaus pirmininkavimas ES Tarybai paskatins šią priemonę priimti greičiau.

„Prancūzijos pirmininkavimas bus skirtas pagreitinti teksto (parengimą – BNS)“, – žurnalistams po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Breste, Prancūzijoje, sakė J.-Y. Le Drianas.

„Šiandien, ir ne pirmą kartą, mes reiškiame solidarumą su Lietuva ir smerkiame Kinijos prievartą“, – teigė jis.

ES užsienio politikas vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) taip pat sakė, kad per ministrų diskusiją Bendrijos narės „pareiškė didelį solidarumą su Lietuva“.

Šiandien, ir ne pirmą kartą, mes reiškiame solidarumą su Lietuva ir smerkiame Kinijos prievartą.

„Mes diskutavome, kaip aktyviai galėtume spausti (Kiniją – BNS) (...) dėl šios krizės deeskalavimo“, – kalbėjo J. Borrellis.

Pernai Lietuvos įmonės pranešė apie įvairius prekybos su Kinija apribojimus, šaliai leidus Vilniuje atsidaryti Taivaniečių atstovybę. Šį veiksmą Pekinas palaikė Lietuvos parama Taivanui bandant veikti kaip nepriklausomai valstybei.

Lietuvos pareigūnai įvairius kinų ribojimus pavadino nepaskelbtomis Pekino sankcijomis, nors pati Kinija neigia, kad valstybė organizuoja kokius nors ekonominius ribojimus.

Kinija Lietuvą ragina pakeisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą. Pekino teigimu, tai leistų imtis dvišalių santykių normalizavimo. Ekspertų vertinimu, kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė.

Tuo metu Lietuvos pareigūnai teigia, kad Vilnius turi teisę į pasirinktą atstovybės pavadinimą, kuris atliepia saloje gyvenančių žmonių identitetą.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šią savaitę pabrėžė, jog Lietuva nekeitė ir nekeičia savo politikos Kinijos atžvilgiu, o pastarosios taikomas ekonomines sankcijas pavadino greičiausiai neteisėtomis.

G. Landsbergis Paryžiuje susitiko su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Jeanu-Yves'u Le Drianu (Žanu Ivu Le Drianu).

„Žinia buvo ta, kad gerais norais ir griežtais pareiškimais migrantų nesustabdysi. Reikia nuspręsti, kokių veiksmų galima imtis. Konkrečiai aptarėme idėją įvesti sankcijas Baltarusijos oro uostams“, – BNS telefonu iš Paryžiaus sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Jis pasakė, kad tai labai įdomi idėja“, – teigė jis.

Žinia buvo ta, kad gerais norais ir griežtais pareiškimais migrantų nesustabdysi.

ES ėmėsi diskusijų dėl naujų sankcijų Baltarusijai, kad paspaustų Aliaksandro Lukašenkos režimą, kaltinamą neteisėtos migracijos į kaimynines Bendrijai priklausančias šalis organizavimu.

Įtampa dar labiau sukilo nuo pirmadienio, prie Baltarusijos pasienio su Lenkija atvykus keliems tūkstančiams migrantų. Lietuvos pareigūnai baiminasi, kad panaši situacija gali pasikartoti prie jos sienų.

Pasak G. Landsbergio, Lietuva siūlo ES uždrausti komercines sutartis su Baltarusijos oro uostais.

Anot jo, taip siekiama neleisti oro linijoms organizuoti skrydžių iš Artimųjų Rytų ar Afrikos šalių, kurių piliečiai atvykę į Minską vėliau bando neteisėtai kirsti ES sieną, į Baltarusiją.

„Europos Sąjunga iki šiol nėra pritaikiusi sankcijų oro uostams, todėl turime plačiau aptarti, kaip tai atrodytų“, – sakė G. Landsbergis.

Jis tvirtino su Prancūzijos diplomatijos vadovu taip pat aptaręs galimą paraginimą Rusijai pasirūpinti, kad Baltarusijoje būtų sukurtas humanitarinis koridorius migrantų grįžimui į kilmės šalis.

J.-Y. Le Drianas šią savaitę rengiasi susitikti su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

„Atsakomybė už jų valdomo režimo veiksmus tenka ir jiems (Rusijai – BNS)“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Jis taip pat „provokacija ir politiniu trolinimu“ pavadino S. Lavrovo pareiškimą, kad ES turėtų mokėti Baltarusijai, kad ši stabdytų migrantus.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai iš Baltarusijos pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.