Interviu šia tema – su Krašto apsaugos viceministru Margiriu Abukevičiumi.
– NATO Jungtinės ekspedicinės pajėgos į Lietuvą atvyko Lietuvos ir Latvijos prašymu. Dalis jų dislokuota Nemenčinėje, dalis – Latvijoje ir mes norėjome, kad JEF vėliava matytųsi regione. Matant, kas vyksta Ukrainoje, mes norėjome JEF matyti kaip operacines pajėgas Lietuvoje.
– Ką dabar bus galima joje padaryti?
– Viena vertus, tikslas buvo parodyti, kad vadavietė perdislokuojama, esant krizėms sąlygoms, gali veikti greitai. Tuo pačiu tai yra galimybė žmonėms, dirbantiems joje, turėti artimesnį ir glaudesnį ryšį tiek su lietuvių pajėgomis ir štabais, tiek su kitų JEF pajėgų štabais.
Tai – tęstinė vadavietės veikla, jie tiesiog dirbs iš Lietuvos visą mėnesį. Tačiau suprantant situaciją regione, labai svarbu, kad jie būtų kuo arčiau čia vykstančių įvykių.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kokias įprastai užduotis atlieka ši vadavietė?
– JEF susideda iš dešimties valstybių. Aštuonios šiaurės šalys, plius Olandija ir Didžioji Britanija. Viena iš kasdieninių ir pagrindinių šios vadavietės veiklų – pratybos. Į ką mes koncentruojamės susitikimų metu – parodyti, kad JEF yra veikiančios pajėgos krizių metu. Šis dislokavimas – vienas tų pavyzdžių.
– Jūs minėjote, kad ši vadavietė dislokuota Lietuvos ir Latvijos prašymu. Ar reikėjo įtikinėti kitas NATO partneres, kad tą reikia padaryti kaip simbolinį žingsnį?
– Man atrodo, svarbu suprasti, kad tai nėra NATO pajėgos. Tai dešimties šalių pajėgos, vadovaujamos Jungtinės Karalystės.
Įtikinėti nereikėjo – visi supranta saugumo situaciją. Toks dislokavimas vyksta pirmą kartą.
Kalbant apie JEF ir jo ateitį, mums svarbu, kad vykstant diskusijai dėl NATO, mes turėtume kalbėti apie tai, kaip turi prisitaikyti pats JEF.
Dar vienas svarbus elementas – Suomijos ir Švedijos narystė. Šios abi šalys kol kas nėra NATO narės. Todėl tikimės, kad ateityje šios ekspedicinės pajėgos taps dar svarbesnės, kai visos valstybės bus NATO narės.
– Kodėl tik mėnesiui ši vadavietė veiks ne ten, kur veikė įprastai?
– Toks yra pirminis planas – geresniam regiono pažinimui, susitikimams su Lietuvos štabų atstovais. To laiko tikrai pakanka. Jeigu ateityje matysime, kad reikia ilgesnio buvimo, vėlgi kalbėsimės tame pačiame dešimties šalių rate.
