„Maxima Grupės“ vadovu tampa Andris Vilcmeieris, daugiau nei ketverius metus ėjęs „Maxima Latvija“ vadovo ir valdybos pirmininko pareigas. Jis taip pat vadovaus „Maxima Grupės“ antrinei įmonei „Franmax“.

„Maxima Grupei“ iki šiol vadovavusi Jolanta Bivainytė tampa „Maxima LT“ generaline direktore, šiose pareigose pakeisdama Kristiną Meidę. K. Meidė palieka įmonių grupę.

„Maxima Latvija“ vadovo poziciją perima Viktoras Troicinis, nuo 2016 balandžio šioje įmonėje dirbęs komercijos vadovu ir ėjęs valdybos nario pareigas.

Pasak bendrovės, šie pokyčiai – dalis strateginio plano, kuriuo siekiama užtikrinti tolimesnį tvarų „Maxima Grupės“ augimą ir sukurti didesnę pridėtinę vertę klientams ir darbuotojams šiuo ypatingu laikotarpiu.

Kaip Eltą informavo „Maxima grupės“ atstovė, J. Riauba įmonės vadovo pareigas ėjo laikinai. Jis buvo paskirtas po to, kai įmonių grupę paliko Dalius Misiūnas, kuris įmonei vadovavo nuo praėjusių metų vasario iki šių metų balandžio mėn. Tuo metu sprendimas dėl „Maxima grupės“ vadovo pasikeitimo priimtas abipusiu susitarimu, išsiskyrus požiūriui su „Vilniaus prekyba“ dėl tolesnio įmonės veiklos vystymo klausimų.

Taip pat bendrovės stebėtojų taryba priėmė sprendimą pakeisti bendrovės valdybos sudėtį. Iš bendrovės valdybos atšaukti Justas Riauba, Mantas Kuncaitis ir Tomas Kibildis ir paskirti nauji valdybos nariai: Edvinas Volkas, Marko Poder ir Jolanta Bivainytė. „Maxima grupės“ valdybos pirmininke išrinkta Meri Navickė, pranešama per Vilniaus vertybinių popierių biržą „Nasdaq“.

Atnaujintai bendrovės valdybai priklauso „Vilniaus prekybos“ valdybos pirmininkė M. Navickė, bendrovės generalinė direktorė J. Bivainytė ir penkių bendrovės antrinių įmonių, valdančių mažmeninės prekybos tinklus skirtingose šalyse, vadovai: „Maxima LT“ vadovė Kristina Meidė, „Maxima Latvija“ vadovas Andris Vilcmejeris, „Maxima Eesti“ vadovas Marko Poderis, „Stokrotka“ tinklo Lenkijoje vadovas Arūnas Zimnickas bei „Maxima Bulgaria“ vadovas Edvinas Volkas.

ELTA primena, kad balandžio 9 d. pranešta, jog „Maxima grupės“ generalinio direktoriaus pareigose D. Misiūną pakeitė J. Riauba. J. Riauba išrinktas ir bendrovės valdybos pirmininku.

J. Riauba nuo 2013 m. ėjo vadovaujamas pareigas skirtingose grupės įmonėse, atsakingose už investicijas. Prieš prisijungdamas prie „Maxima grupės“ jis koordinavo bendrovės „Metodika“ B.V. verslo plėtros projektus. „Metodika“ B.V. yra „Vilniaus prekybą“ ir „NDX Group“ kontroliuojanti Olandijos bendrovė, kartu atliekanti ir Nerijaus Numavičiaus šeimos biuro funkcijas.

Kaip teigiama pranešime, sprendimas dėl „Maxima grupės“ vadovo pasikeitimo priimtas abipusiu susitarimu, išsiskyrus požiūriui su „Vilniaus prekyba“ dėl tolesnio įmonės veiklos vystymo klausimų. Sutarta, kad tokiomis aplinkybėmis „Maxima grupės“ vairą turėtų perimti naujas vadovas.

D. Misiūnas „Maxima grupei“ vadovavo nuo 2018 m. vasario mėnesio.

Kaip ELTA jau skelbė, trečiadienį ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto valdyba universiteto D. Misiūną išrinko rektoriumi. Naujasis universiteto vadovas paskirtas ketverių metų kadencijai, savo pareigas jis pradės eiti nuo šių metų rugpjūčio 26 d.

„Diana Dominienė pasakė, kad jos pažįstamas R. Kurlianskis norėtų, kad „Mitnija“ laimėtų konkursą. Ta informacija buvo tiesiog mano žiniai pasakyta“, – Vilniaus apygardos teismo posėdyje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje sakė liudytoja J. Bivainytė.

Pasak J. Bivainytės, D. Dominienė, kuri yra „Vilniaus prekybos“ pagrindinio akcininko Nerijaus Numavičiaus kontroliuojamų holdingų vadovė, tuomet jos neprašė atlikti kokių nors veiksmų dėl statybų konkurso.

Teisėja Nijolė Žimkienė liudytojos klausė, kodėl būtent jai buvo užsiminta dėl šio konkurso.

„Aš tą žinią priėmiau kaip pasidalinimą, mes keičiamės informacija, tai svarbu versle“, - sakė J. Bivainytė. Ji tikino R. Kurlianskį žinojusi kaip D. Dominienės pažįstamą.

Diana Dominienė pasakė, kad jos pažįstamas R. Kurlianskis norėtų, kad „Mitnija“ laimėtų konkursą.

„Maxima LT“ biurų pastato ir parduotuvės statybų konkursas vyko 2015 metais, jame dalyvavo 5-6 įmonės, o laimėtoja buvo pasirinkta „Mitnija“, su kuria 2016-ųjų pradžioje pasirašyta 15 mln. eurų vertės sutartis. Statybos darbai baigti 2017 metų pradžioje.

„Mitnija“ savo interneto tinklapyje skelbia, kad „Maxima LT“ yra jos ilgalaikė klientė, su kuria bendradarbiaujama nuo 2003 metų, kai buvo pastatytas prekybos centras „Hyper Maxima“ Savanorių prospekte Kaune. „Mitnija“ nurodo „Maxima“ parduotuves taip pat pastačiusi Vilniuje, Telšiuose, Mažeikiuose, Kretingoje, kituose šalies miestuose.

Be to, „Mitnija“ taip pat yra laimėjusi N. Numavičiaus kontroliuojamos nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „M.M.M. projektai“ užsakymų.

Pernai gegužę paskelbtose Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadose teigiama, kad „Vilniaus prekybos“ vadovai siekė užsitikrinti koncerno „MG Baltic“ vadovų palaikymą ir pasinaudoti koncerno įtaka VMI. Pasak dokumento, „MG Baltic“ padėjo „Vilniaus prekybai“ išvengti mokestinių prievolių, kurių suma gali siekti milijonus eurų.

D. Dominienė pernai gruodį buvo apklausta Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT), kaip liudytoja politinės korupcijos byloje ji buvo apklausta ir 2016-ųjų gegužę. Tuomet STT pareigūnai D. Dominienės darbo kabinete, automobilyje ir namuose atliko kratas.

Politinės korupcijos byloje R. Kurlianskis kaltinamas davęs kyšių politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą. Tarp tokių sprendimų minimos ir Pelno mokesčio įstatymo pataisos, apie kurias J. Bivainytė teisme teigė nežinanti.

„Nieko nežinau,“– į prokuroro Justo Lauciaus klausimą dėl pelno mokesčių įstatymo pataisų trečiadienį teisme atsakė J. Bivainytė.

Byloje, be R. Kurlianskio, E. Masiulio ir Š. Gustainio taip pat kaltinamas eksparlamentaras, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių. Kaltinamieji kaltės nepripažįsta ir teigia, kad tyrimas vykdytas tendencingai.

Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.

Planuojama, kad ji bendrovei vadovaus kol bus rastas naujas nuolatinis direktorius. Dabartinis vadovas Marius Čatrauskas nuo šiol vadovaus tų pačių akcininkų valdomai įmonių grupei, užsiimančiai investavimo veikla. M. Čatrauskas taip pat palieka „Vilniaus Prekybos“ valdybą ir „Maxima Grupės“ stebėtojų tarybą.

„Per pastaruosius metus „Vilniaus prekyba“ įgyvendino daug naujų reikšmingų projektų: išplatintos „Maxima Grupės“ obligacijos, visos dukterinės įmonės vykdė intensyvią tarptautinę plėtrą. Krypties „Vilniaus prekyba“ nekeis, kartu su komanda ir toliau stiprinsime įmonių grupės veiklą, sieksime strateginio tikslo – efektyvios ir tvarios plėtros namų ir naujose rinkose“, – teigia Jolanta Bivainytė, „Vilniaus prekybos“ valdybos pirmininkė.

„Buvo ypač įdomu vadovauti bendrovei šiuo intensyviu plėtros etapu. Dabar priimu naują iššūkį  – vadovauti kitai įmonių grupei, kuri užsiims naujai kuriama, man patinkančia investavimo valdymo veikla naujose rinkose“, – teigia M. Čatrauskas.

„Vilniaus prekybos“ valdyboje kartu su J. Bivainyte toliau dirbs Robertas Čipkus, Jurgita Šlekytė ir Rytis Jezepčikas.

„Vilniaus prekybos“ direktore paskirta J. Bivainytė įmonei jau yra vadovavusi prieš trejus metus. Nerijaus Numavičiaus kontroliuojamose bendrovėse ji dirba nuo pat grupės veiklos pradžios, buvo šeimos biuro TALKA LT, Akropolio grupės ir kitų susijusių įmonių vadovė.

„Vilniaus prekyba“ yra  viena didžiausių prekybos bendrovių Baltijos šalyse ir Centrinės bei Rytų Europos regione. Ji per dukterines įmones – uždarąsias akcines bendroves „Maxima grupė“, „Euroapotheca“, „Ermi group“ ir „Akropolis group“ – valdo prekybos centrus, vaistinių tinklus bei nekilnojamojo turto projektų vystymo ir nuomos paslaugų įmones Baltijos šalyse, Lenkijoje, Bulgarijoje ir Švedijoje. Įmonių grupėje dirba per 35 tūkst. darbuotojų.

Keičiasi ir „Vilniaus prekybos“ valdybos sudėtis. Į valdybą išrinkta Jolanta Bivainytė, holdingo „Metodika B. V.“ vadovė. Valdyboje nelieka iš jos atsistatydinusių Elenos Aleknavičienės ir Linos Karkliauskaitės, vienos iš „Vilniaus prekybos“ akcininkių bendrovės „Patria holdings“ direktorės. Valdyboje toliau dirbs M. Čatrauskas, Robertas Čipkus, Eugenijus Filonovas ir Rytis Jezepčikas.

„Šie pokyčiai susiję su holdingo vykdoma aktyvia plėtra ir jau kurį laiką įgyvendinamais dukterinių įmonių valdymo pokyčiais. Valdymo tobulinimas – nuolatinis procesas, kuriuo siekiame didinti veiklos efektyvumą, užtikrinti efektyvią bei darnią plėtrą“, – teigia M. Čatrauskas.

„Džiaugiuosi prisijungdama prie „Vilniaus prekybos“ komandos šiame, visai įmonių grupei ypač svarbiame, intensyvios plėtros etape. Tai yra puiki proga panaudoti sukauptą patirtį ir žinias įgyvendinant strateginius įmonės tikslus“, – sako J. Bivainytė.

„Vilniaus prekybos“ dukterinės įmonės vykdo aktyvią plėtrą esamose ir naujose rinkose. „Maximos grupė“ sėkmingai tęsia Lenkijos bendrovės „Emperia Holding S.A.“, valdančios mažmeninės prekybos tinklą „Stokrotka“, įsigijimo procesą, „Euroapotheca“ vaistinių tinklus Švedijoje ir Estijoje, ruošiamasi tolesnei šių ir kitų grupės įmonių plėtrai.

Bendrovė „Vilniaus prekyba“ per dukterines įmones – uždarąsias akcines bendroves „Maximos grupė“, „Euroapotheca“, „Ermitažas“ ir „Akropolis group“ – valdo prekybos centrų ir vaistinių tinklus bei nekilnojamojo turto projektų vystymo ir nuomos paslaugų įmones Baltijos šalyse, Lenkijoje, Bulgarijoje ir Ukrainoje.

„Vilniaus prekybos“ kontroliuojamose įmonėse dirba apie 35 tūkst. darbuotojų.

Buvęs "Vilniaus prekybos" dešimtuko narys Mindaugas Marcinkevičius stabdo prekybos centrų "Akropolis" Lietuvoje ir užsienyje pardavimo sandorį, nes pats norėtų juos įsigyti, teigia "Vilniaus prekybos" valdybos pirmininkė. Pasak Jolantos Bivainytės, bendrovė skųs teismo sprendimą stabdyti sandorį.

"Relvit" (Maltos bendrovė "Relvit", vandanti visų "Akropolių" valdymo įmonių akcijas - BNS) ketina parduoti savo turtą - įmonių, kurioms priklauso prekybos centrai "Akropolis" ir kitas turtas, akcijas. "Vilniaus prekyba" šį turtą ketina pirkti, esame pasirašę ketinimų protokolą dėl sandorio sudarymo, ir bendrovės valdyba yra jam pritarusi. Dabar laukiame "Relvit" vadovybės patvirtinimo, kad sandorį galima vykdyti. Tačiau kompanijos vadovai mus informavo, kad ponas Marcinkevičius taip pat pareiškė norą parduodamą turtą įsigyti", - BNS sakė J.Bivainytė.

Anot J. Bivainytės, "Vilniaus prekyba", kuri nėra tiesioginė "Relvit" akcininkė, yra pardavėjai pateikusi įrodymus, kad bus pajėgi iki gegužės pabaigos atsiskaityti už turtą. Tą pati, pasak jos, turėtų padaryti ir M.Marcinkevičius.

"Belieka apgailestauti, kad ponas Marcinkevičius dėl savo asmeninių interesų destabilizuoja įmonių veiklą, o jų vadovams trukdo atlikti įmonėms bei jų akcininkams naudingus sandorius. Kiek mums yra žinoma, jo vykdoma veikla tiesiogiai konkuruoja su "Akropolių" veikla", - sakė ji.

M. Marcinkevičiui ir jo partneriams priklauso investicijų bendrovės "Lords LB Asset Management" fondo "Lords LB Baltic Fund III" valdomos 10 parduotuvių Lietuvoje ir Latvijoje. Oficialiais duomenimis, verslininkui priklauso iki 15 proc. šio fondo vienetų.

Pasak "Vilniaus prekybos" valdybos pirmininkės, iš sandorio su "Relvit" naudos gautų tiek tiesiogiai, tiek netiesioginiai jos akcininkai.

"Tuomet "Akropolio" grupės įmonių valdymas iš Maltos persikeltų į Lietuvą, Lietuvoje būtų konsoliduojami grupės įmonių veiklos rezultatai. Tai reikštų dar paprastesnį informacijos apie įmonių veiklos rezultatus pasiekiamumą tiek netiesioginiams akcininkams, tiek verslo partneriams. Be to, "Vilniaus prekyba" galėtų padėti išspręsti "Akropolio" grupės įmonėms naujų projektų buvusios "Velgos" gamyklos teritorijoje Vilniuje bei Rygoje finansavimo klausimą", - aiškino ji.

J. Bivainytės teigimu, "Relvit" neturi finansinių pajėgumų plėtoti pradėtus projektus. Ji taip pat paneigė gandus, jog prekybos centrų verslo valdymą planuojama perkelti į Estiją.

Bendrovės valdybos pirmininkė sakė, jog pardavėja nustatė 300 mln. eurų minimalią pardavimo kainą, o į varžytuves įsitraukus M. Marcinkevičiui, tapo neaišku, kokia bus galutinė turto pardavimo kaina.

"Mums "Relvit" pasakė, jog sandorio suma nebus mažesnė nei 300 mln. eurų, bet šiandien sandorio kaina nėra aiški, nes atsirado antras pirkėjas. Tiesiog mums pasakė, kad reikia ruoštis tokio dydžio sandoriui. Šiuo atveju sandoris būtų daromas rinkos kaina. Turtą yra įvertinę ir nepriklausomi ekspertai", - BNS sakė ji.

J. Bivainytė pridūrė, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimą, palankų M. Marcinkevičiui, planuojama skųsti.

Pasak jos, M. Marcinkevičius nėra tiesioginis "Vilniaus prekybos" akcininkas. Pats M.Marcinkevičius BNS sakė, kad šiuo metu valdo apie 8 proc. "Vilniaus prekybos" grupės įmonių, įskaitant ir "Relvit".

Vilniaus apygardos teismas gegužės 6 dieną uždraudė "Relvit" perleisti įmonių "Akropolis Real Estate", "Akropolis Group" ir "Nikola Mushanov projektas" akcijas. M. Marcinkevičius per 30 dienų turi pateikti ieškinį Maltos teismui.

M. Marcinkevičiaus teigimu, į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių jis kreipėsi, mat kaip "Relvit" akcininkas negavo pakankamai informacijos apie planuojamą sandorį. Anot jo, planuojamas sandoris kelia abejonių dėl smulkiųjų akcininkų interesų, nes " Relvit" jiems atskleidė tik minimalią kainą, tačiau nenurodė jos apskaičiavimo metodikos, atsiskaitymo terminų, sandorio datos, galutinio turto pirkėjo.

"Akropolis Group" valdo Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių "Akropolius" ir stato prekybos centrus Rygoje bei Narvoje, o "Nikola Mushanov projektas" plėtoja prekybos centrą Bulgarijos sostinėje Sofijoje. "Akropolis Real Estate" valdo dvi minėtas įmones.

Holdingo "Vilniaus prekyba", kuriai priklauso didžiausias Baltijos šalyse "Maxima" parduotuvių tinklas, valdybos pirmininkė Jolanta Bivainytė pareiškė abejojanti galimybėmis susigrąžinti prekybos tinklui gerą reputaciją Latvijoje.

Drauge ji pripažino, jog bus bandoma tai daryti.

"Manau, kad veikiausiai bus pabandyta. Tačiau apie tai kol kas nebuvo kalbėta. Yra daugybė svarbių klausimų, kuriuos iki to laiko reikia išspręsti. Aš, kaip vadovė, turbūt tai pasakyti negaliu, bet manau, kad tai dabar nesvarbu. Vėliau pažiūrėsim. Svarbu tai, ką dabar darome", - sakė "Vilniaus prekybos" vadovė.

J,Bivainytė ketvirtadienį, duodama interviu BNS, pareiškė, jog "Maxima" nekalta dėl žmonių žūties Rygoje. Ji tikino, kad prekybos tinklas padarė viską gerai, jis prisiėmė atsakomybę, kuri net pranoksta jo galimybes.

"Maxima Grupė" ketvirtadienio vakarą atleido iš pareigų "Maxima Latvija" valdybos pirmininką Gintarą Jasinską, kurio ketvirtadienį spaudos konferencijoje pareikšta ciniška nuomonė dėl "Maxima" prekybos centro Rygoje tragedijos sukėlė Latvijoje neregėtą pykčio ir nepasitenkinimo bangą.

Rygos vakariniame rajone esančio prekybos centro "Maxima" stogas įgriuvo lapkričio 21 dienos vakarą. Per tragišką incidentą žuvo 54 žmonės, tarp jų trys gelbėtojai, o dar dešimtys žmonių buvo sužeisti.

Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis trečiadienį pranešė, kad priima politinę atsakomybę ir atsistatydina.