„Pareiškiu, kad atsistatydinu iš VRK pirmininkės pareigų“, – Seime paskelbė J. Petkevičienė.

VRK vadovė taip pat atsiprašė ją į pareigas pasiūliusios Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, kad iš pareigų pasitraukė jos neinformavusi.

„Labai atsiprašau Seimo pirmininkės, kad neaptariau šio klausimo už uždarų durų, nes šiais laikais bet koks skambutis, bet koks atėjimas už uždarų durų gali būti įvairiai interpretuojamas, retransliuojamas, aptarinėjamas ir panašiai. Tikrai su niekuo nesitariau, tiesiog šiandien privalau grįžti namo ir rūpintis savo artimaisiais“, – sakė J. Petkevičienė.

VRK pirmininkė antradienį Seime atsakė į Seimo narių klausimus dėl kovą vykusių savivaldos rinkimų organizavimo nesklandumų.

Daugiausiai kritikos VRK sulaukė dėl merų rinkimų Anykščių rajono ir Visagino savivaldybėse, kur į antrą turą patekę kandidatai Kęstutis Tubis Anykščiuose ir Dalia Štraupaitė Visagine buvo pašalinti iš rinkimų, o vėliau į juos grąžinti.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Vėliau žurnalistams komentuodama sprendimą trauktis J. Petkevičienė teigė, kad priekaištai dėl rinkimų nesklandumų jam jokios įtakos neturėjo.

„Nė kiek“, – į klausimą, kiek atsistatydinimą lėmė politikų priekaištai, atsakė J. Petkevičienė.

Tikrai su niekuo nesitariau, tiesiog šiandien privalau grįžti namo ir rūpintis savo artimaisiais.

„Apie tai aš svarsčiau dar iki rinkimų politinės kampanijos pradžios, tiesiog dabar situacija šeimoje tokia, kad manęs ten reikia labiau negu rinkimų komisijai“, – kalbėjo J. Petkevičienė.

Atsakydama Į Seimo narių klausimus per posėdį VRK pirmininkė sakė, kad komisijai teko sudėtingas uždavinys per labai trumpą laiką spręsti „teisiniu požiūriu nevienareikšmiškus atvejus“.

Anykščių rajono meru išrinktas „valstiečių“ kandidatas K. Tubis prieš antrąjį turą buvo kelioms dienoms pašalintas iš rinkimų kovos dėl bausmės, skirtos už prekybą poveikiu.

Tokį sprendimą VRK priėmė po pirmojo merų rinkimų turo, kovo 7-ąją, nes Panevėžio apygardos teismas pateikė išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam politikui skirta bausmė – atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje – apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas.

Tačiau kovo 14-ąją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino šį sprendimą, nes anot jo, Panevėžio apygardos teismo sprendime įvardytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas. Be to, išaiškinti nuosprendį privalėjo ne vienas teisėjas, o teismas savo nutartimi. Todėl dar tą pačią dieną VRK jį gražino į rinkimus.

Taip pat iš rinkimų pašalinta ir po teismų sprendimų į juos grąžinta buvo „Laisvės ir teisingumo“ kandidatė D. Štraupaitė Visagine.

D. Štraupaitės registracija kandidatuoti į meres buvo panaikinta VRK gavus patikslintą Panevėžio apygardos teismo nuosprendį. Teismas patikslino dėl piktnaudžiavimo tarnyba nuteistos „Laisvės ir teisingumo“ kandidatės nuosprendžio rezoliucinę dalį, kad ji negali būti skiriama mere.

Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė šį Panevėžio teismo sprendimą, palikdamas galioti anksčiau skirtą bausmę – draudimą dirbti tik skiriamose pareigose. Dėl to VRK šiai kandidatei leido dalyvauti antrajame mero rinkimų ture.

Mero rinkimus Visagine laimėjo dabartinis savivaldybės vadovas Erlandas Galaguzas. D. Štraupaitė teismui apskundė rinkimų rezultatus.

„Aš neatmetu galimybės svarstyti tokį (atsistatydinimo) klausimą“, – trečiadienį po susitikimo su opozicine „valstiečių“ frakcija žurnalistams sakė J. Petkevičienė.

Klausiama, kada ji priims sprendimą, VRK vadovė atsakė kol kas nežinanti.

„Aš manau, kad tiek jūsų aplinkui esat, patys galit atsakyti į šį klausimą“, – paprašyta įvardinti, dėl kokių priežasčių svarstytų atsistatydinimo klausimą, atsakė J. Petkevičienė.

Taip pat ji sakė, kad savivaldos rinkimai vyko sklandžiai, išskyrus Anykščių ir Visagino atvejus, kur kandidatai į merus Kęstutis Tubis ir Dalia Štraupaitė iš rinkimų buvo pašalinti po pirmojo turo, bet į antrąjį po teismų sprendimų grąžinti.

„Aš manau, kad labai puikiai susitvarkyta (su rinkimų organizavimu), dėl to, kad pats rinkimų procesas, išskyrus šiuos du momentus, vyko pakankamai sklandžiai“, – kalbėjo J. Petkevičienė.

Aš manau, kad labai puikiai susitvarkyta (su rinkimų organizavimu), dėl to, kad pats rinkimų procesas, išskyrus šiuos du momentus, vyko pakankamai sklandžiai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigė, kad sprendimą dėl likimo pareigose turi priimti pati VRK vadovė, nors patvirtino, jog pasigenda J. Petkevičienės tvirtesnės pozicijos.

„Aš suprantu, kad pirmininkė bando gyvent viena tarp komisijos narių ir neprisiima atsakomybės už visą VRK veiklą. Aš suprantu, kad komisijos nariai lygiateisiai, bet tam ir esi pirmininkė, kad organizuotum, koordinuotum VRK veiklą ir turėtų jaustis, kad yra VRK pirmininkė. To tikrai pasigendame, ji dvejoja, ji kaip pirmininkė turėtų turėti tvirtesnę nuomonę, tvirtesnį požiūrį ir tai išsakyti, nes tai labai jaučia kiti komisijos nariai“, – kalbėjo A. Norkienė.

„Valstiečių“ frakcijos posėdyje dalyvavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovė Rita Tamašunienė kritikavo VRK dėl rinkimų organizavimo Vilniaus rajone.

LLRA teigia, jog lenkų tautinės mažumos gausiai gyvenamame rajone rinkėjams buvo daromas spaudimas, nes rinkimų apylinkėse budėjo šauliai su uniformomis, R. Tamašunienė rodė iš rinkėjų gautas nuotraukas su šauliais prie balsadėžių.

„Kalbant konkrečiai apie mūsų apygardą Vilniaus rajone, rinkimus, kada buvo pasitelkta sukarinta organizacija, ar rinkimus stebėt, ar vykdyt kažkokias funkcijas, kas nėra normalu. Ir nė vienoj demokratinėj valstybėj, kuri save tokia įsivaizduoja, negali sukarintos organizacijos dalyvauti rinkimuose“, – žurnalistams sakė R. Tamašunienė.

Daugiausiai kritikos VRK sulaukė dėl merų rinkimų Anykščių rajono ir Visagino savivaldybėse, kur į antrą turą patekę kandidatai buvo pašalinti iš rinkimų, o vėliau į juos grąžinti, K. Tubis – jau prasidėjus išankstiniam balsavimui, todėl buvo anuliuoti pirmos dienos išankstiniai balsai, šiems rinkėjams sudarant galimybę balsuoti iš naujo.

Anykščių rajono meru sekmadienį išrinktas „valstiečių“ kandidatas K. Tubis prieš antrąjį turą buvo kelioms dienoms pašalintas iš rinkimų kovos dėl bausmės, skirtos už prekybą poveikiu.

Tokį sprendimą VRK priėmė po pirmojo merų rinkimų turo, kovo 7-ąją, nes Panevėžio apygardos teismas pateikė išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam politikui skirta bausmė – atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje – apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas.

Kalbant konkrečiai apie mūsų apygardą Vilniaus rajone, rinkimus, kada buvo pasitelkta sukarinta organizacija, ar rinkimus stebėt, ar vykdyt kažkokias funkcijas, kas nėra normalu. 

Tačiau kovo 14-ąją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino šį sprendimą, nes anot jo, Panevėžio apygardos teismo sprendime įvardytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas. Be to, išaiškinti nuosprendį privalėjo ne vienas teisėjas, o teismas savo nutartimi. Todėl dar tą pačią dieną VRK jį gražino į rinkimus.

Taip pat iš rinkimų pašalinta ir po teismų sprendimų į juos grąžinta buvo „Laisvės ir teisingumo“ kandidatė D. Štraupaitė Visagine.

D. Štraupaitės registracija kandidatuoti į meres buvo panaikinta VRK gavus patikslintą Panevėžio apygardos teismo nuosprendį. Teismas patikslino dėl piktnaudžiavimo tarnyba nuteistos „Laisvės ir teisingumo“ kandidatės nuosprendžio rezoliucinę dalį, kad ji negali būti skiriama mere.

Tačiau praėjusį pirmadienį Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė šį Panevėžio teismo sprendimą, palikdamas galioti anksčiau skirtą bausmę – draudimą dirbti tik skiriamose pareigose. Dėl to VRK šiai kandidatei leido dalyvauti antrajame mero rinkimų ture.

Mero rinkimus Visagine laimėjus dabartiniam savivaldybės vadovui Erlandui Galaguzui, jo konkurentė D. Štraupaitė apskundė rezultatus.

„Jeigu norit išgirsti mano asmeninę poziciją, aš tam (kreiptis į teismą dėl K. Tubio galimybės prisiekti) nematau jokių priežasčių“, – trečiadienį per susitikimą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakciją Seime sakė J. Petkevičienė.

VRK vadovė pažymėjo, kad komisija K. Tubį į rinkimus grąžino pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimą ir dėl to pasisakė vienbalsiai.

„Aš sau esu pasakius, kad daugiau tokių (dėl K. Tubio galimybių eiti mero pareigas) klausimų nekelsiu, bet VRK nariai gali kreiptis“, – teigė J. Petkevičienė.

Anykščių rajono meru praėjusį sekmadienį išrinktas „valstiečių“ kandidatas K. Tubis prieš antrąjį turą buvo kelioms dienoms pašalintas iš rinkimų kovos dėl bausmės, skirtos už prekybą poveikiu.

Tokį sprendimą VRK priėmė po pirmojo merų rinkimų turo, kovo 7-ąją, nes Panevėžio apygardos teismas pateikė išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam politikui skirta bausmė – atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje – apima ir draudimą dirbti renkamas pareigas.

Tačiau kovo 14-ąją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino šį sprendimą, nes anot jo, Panevėžio apygardos teismo sprendime įvardytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje ketveriems metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis būti renkamam į mero pareigas. Be to, išaiškinti nuosprendį privalėjo ne vienas teisėjas, o teismas savo nutartimi. Todėl dar tą pačią dieną VRK jį gražino į rinkimus.

Dėl pono K. Tubio paskutinis sprendimas LVAT pasakyta, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės negali pasisakyti nei VRK, nei LVAT(...)

 

Tuo metu VRK pirmininkės pavaduotojas Maksimas Reznikovas sako, kad teisinė situacija dėl K. Tubio galimybių eiti mero pareigas nėra aiški.

„Dėl pono K. Tubio paskutinis sprendimas LVAT pasakyta, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės negali pasisakyti nei VRK, nei LVAT, ir (Panevėžio apygardos teismo) nuosprendis yra nevienareikšmiškas“, – kalbėjo M. Reznikovas.

Jis taip pat aiškino per spaudos konferenciją sulaukęs klausimo, ar K. Tubis gali prisiekti, todėl pasisakęs apie galimybę kreiptis į teismą, bet pažymėjo, kad VRK dėl to „nėra ėmusis jokių žingsnių“.

Anksčiau per spaudos konferenciją pirmadienį M. Reznikovas pasisakė, kad K. Tubiui laimėjus Anykščių mero rinkimus dėl jo galimybių eiti šias pareigas turėtų pasisakyti nuosprendį dėl prekybos poveikiu politikui priėmęs Panevėžio apygardos teismas.

Jis pažymėjo, kad VRK sprendimą braukti K. Tubį iš rinkimų panaikinęs LVAT nutartyje nurodė, jog Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio apimtis dėl draudimo K. Tubiui eiti tam tikras pareigas yra nevienareikšmiška.

„Šiandien baigėsi terminas trūkumų šalinimui, 418 kandidatų turėjo teisę pašalinti pareiškinių dokumentų trūkumus, iš to skaičiaus 365 kandidatai pašalino trūkumus, 48 kandidatų pareiškinius dokumentus atšaukė Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), ir per nustatytą terminą trūkumų nepašalino penki kandidatai“, – BNS pirmadienį sakė J. Petkevičienė.

VRK pirmininkė taip pat informavo, kad dvigubą užstatą sumokėjo ir rinkimuose dalyvauti galės Tautos ir teisingumo (centristų, tautininkų) vadovas parlamentaras Petras Gražulis.

Pasak J. Petkevičienės, galutinį sprendimą dėl savivaldybių tarybų rinkimų kandidatų registravimo VRK priims ketvirtadienį, patvirtinama kandidatų sąrašus, jie vasario 3 dieną, penktadienį, bus paskelbti visuomenei.

VRK buvo išbraukusi iš rinkimų apie 500 pareiškinių dokumentų tinkamai nepateikusių kandidatų, bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nurodė duoti terminą trūkumams ištaisyti. Daugiausiai kandidatai buvo nepateikę biografijų ir savo nuotraukų.

LVAT teigimu, nuotraukos ir biografijos sudaro nedidelę privalomų pateikti pareiškinių dokumentų dalį, be to, jas bandyta teikti ar jos pateiktos su trūkumais, todėl kandidatų nesąžiningumas nenustatytas. Teismas taip pat konstatavo, kad VRK neįvykdė savo pareigos informuoti partijas ir komitetus apie trūkumus pareiškiniuose dokumentuose ir duoti terminą juos ištaisyti.

Praėjusį penktadienį VRK minėtą terminą nustatė iki pirmadienio 10 valandos.

LVAT taip pat atvėrė duris rinkimuose į sostinės merus ir tarybą dalyvauti P. Gražuliui, kuris buvo pašalintas iš savivaldos rinkimų, nes nesumokėjo dvigubo rinkimų užstato ir nepateikė biografijos. LVAT irgi nurodė skirti politikui terminą pareiškinių dokumentų trūkumams ištaisyti.

Savivaldos rinkimai vyks kovo 5 dieną. Iš viso kandidatuoti juose norą pareiškė apie 14 tūkst. politikų.

„Šią sekundę visų duomenų, kuriuos norėtų galbūt matyti visuomenė ar žiniasklaida, galbūt visų ir negalima matyti, bet ne todėl, kad taip sugalvojo VRK, o todėl, kad tokie yra teisės aktų reikalavimai“, – LRT „Dienos temai“ trečiadienį sakė VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė.

Nuo sausio įsigaliojus Seimo prieš dvejus metus priimtos rinkimų įstatymų pataisoms, dalis asmens duomenų apie kandidatus rinkimuose tapo viešai nebeprieinami, o dalis kandidatų pareiškinių dokumentų duomenų buvo perkelti į elektroninių paslaugų portalą „Rinkėjo puslapis“.

Šiam pakeitimui sulaukus nevyriausybinių organizacijų ir žiniasklaidos kritikos, VRK trečiadienį pranešė, jog vėl skelbs interesų deklaracijų duomenis.

J. Petkevičienės teigimu, sprendimas perkelti duomenis į „Rinkėjo puslapį“ priimtas „būtent dėl teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą“. Pasak jos, „Rinkėjo puslapyje“ duomenys nėra pasiekiami per paieškos sistemas.

„Mes tiesiog stengiamės rasti tą balansą ir galvojome, kad pavyko tai padaryti, bet, atsižvelgiant į prieš porą dienų kilusį nepatogumą tiek visuomenei, tiek žiniasklaidos atstovams, bent jau kol kas VRK privačių interesų deklaracijų duomenis skelbs senąja tvarka“, – sakė ji.

Vis dėlto J. Petkevičienė pabrėžė, kad toliau skelbti duomenų taip, kaip iki šiol VRK negalės.

„Tiesiog dabar buvo įprasta labai paprastu būdu gauti visus absoliučiai duomenis ir iš tų senųjų, istorinių privačių interesų deklaracijų. Čia ir atsirado tam tikra problema, nes dabar Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymas tikrai neleidžia skelbti tų duomenų, kurie būdavo teikiami senosiose privačių interesų deklaracijose“, – teigė VRK pirmininkė.

Seimo darbo grupės dėl rinkimų sistemos peržiūros vadovas, konservatorius Andrius Vyšniauskas savo ruožtu teigia, jog įstatymai yra interpretuojami netinkamai, o reikalui esant bus keičiami.

„Įstatymas ganėtinai aiškiai (...) leidžia, suteikia prievolę neterminuotai skelbti biografijas, interesų deklaracijas ir kitus duomenis“, – teigė politikas.

Pasak jo, nors įstatyme esama kolizijos dėl to, kas turi būti skelbiama ir kur, tačiau, jo teigimu, „ta apimtimi, kokia dabar yra leidžiama skelbti neterminuotai duomenis, jeigu VRK nebūtų kėlusi į kitą sistemą ir nejudinusi tų duomenų, tai viskas būtų daugiau mažiau matoma“.

A. Vyšniauskas taip pat teigė, jog esamos kolizijos yra išspręstos darbo grupės parengtuose pasiūlymuose.

„Įstatymą mes tikrai koreguosime, mūsų darbo grupė jau tai yra parengusi, rytoj atiduodame savo darbo rezultatus ir ten šitas klausimas yra daugiau mažiau išspręstas. Jeigu, atsižvelgiant į šitą situaciją, reikės dar kažką papildomai pakoreguoti, tai tikiu, kad tą ir padarysime“, – trečiadienį sakė parlamentaras.

A. Vyšniauskas taip pat svarstė, jog tiek Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, tiek Vyriausiojo tarnybinės etikos komisija su interesų deklaracijomis „elgiasi ganėtinai keistai“, o sprendimas neviešinti istorinių duomenų nesantis teisingas ir turi būti pakeistas.

„Jeigu šioje vietoje yra įstatymo netobulumas, pakeisime įstatymus, nematau čia jokios problemos, ir tiek, kiek žinau Seimo nuotaikas, tai yra padaroma gana greitai. Bet mums reikia kažkokio atsakymo iš tų pačių institucijų, kas jums konkrečiai netinka, kuri eilutė. Mes galime patys pradėti koreguoti, bet tai nereiškia, kad situacija pasikeis. Kol kas aš per dvi dienas to negirdžiu“, – teigė jis.

Rinkimų įstatymų pakeitimai numato, kad savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimų kandidatų pareiškinių dokumentų duomenys gali būti skelbiami 10 metų. Seimo ir prezidento rinkimuose įstatymų leidžiami duomenys skelbiami neterminuotai.

VRK antradienį buvo įspėjusi, kad dalis duomenų, iki šiol buvę viešai prieinami, bus skelbiami tik iki kampanijos pabaigos. Tai kandidatų gimimo vieta, tautybė, išsilavinimas, užsienio kalbų mokėjimas, pomėgiai, šeiminė padėtis, sutuoktinio bei vaikų vardai, kontaktinė informacija.

Tuo metu leidžiami skelbti kandidatų pareiškinių dokumentų duomenys, kurie iki šiol buvo nurodomi prie rinkimų rezultatų, čia tapo nebeprieinami perkėlus juos į „Rinkėjo puslapį“.

Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) ir organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) trečiadienį pakartotinai paragino VRK „laikytis įstatymų, nedelsiant atšaukti neteisėtą sprendimą“ ir vėl pradėti skelbti iš VRK interneto svetainės pašalintus politinių rinkimų kandidatų anketų duomenis.

„LŽS ir TILS nuomone, VRK sprendimas prieštarauja viešajam interesui turėti skaidrią demokratinę valstybę, sumenkina piliečių teisę žinoti apie politikoje dalyvaujančius asmenis bei sukuria palankesnę terpę politinei korupcijai“, – teigiama bendrame pranešime spaudai.

Organizacijos laikosi nuostatos, kad nauji reikalavimai ir toliau įpareigoja VRK viešai skelbti viešajam interesui svarbius kandidatų duomenis, tokius kaip privačių interesų deklaracijas, kandidato biografija ir kt., o tokią informaciją vadina svarbia siekiant išlaikyti visuomenės pasitikėjimą politikais ir jų rinkimo procesu.

Naujus terminus skelbtinai informacijai apie kandidatus rinkimuose Seimas nustatė 2020 metų sausį priimtomis pataisomis, įstatymus derindamas su Europos sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamentu (BDAR).

„VRK ir politikų laukia iššūkis – elektroninio balsavimo rinkimų sistema, jos sukūrimas, testavimas, pilotiniai bandymai ir taip toliau, tai yra rimta, bet nemanau, kad tai yra neįgyvendinama“, – antradienį prisistatydama Seime sakė J. Petkevičienė.

Prieš rudenį vykusius Seimo rinkimus parlamentas įteisino galimybę balsuoti internetu per pandemiją užsienio rinkėjams bei esantiems izoliacijoje Lietuvoje, tačiau tam nebuvo sukurta elektroninė sistema.

Seime taip pat yra pradėjęs svarstyti iniciatyvą įteisinti balsavimą internetu. Anksčiau parlamente keliskart buvo teikti projektai dėl balsavimo internetu įteisinimo, bet jie nebuvo priimami.

Internetinio balsavimo šalininkai sako, kad jis leistų padidinti rinkėjų aktyvumą, priešininkai teigia, kad neįmanoma užtikrinti balsavimo slaptumo, saugumo.

Kalbėdama apie kitus pokyčius kandidatė vadovauti VRK minėjo įstaigos veiklos auditą.

„Kalbant apie pokyčius, kurie galbūt vieni svarbesni, kiti mažiau svarbūs, kas krito labiausiai į akis: komisijos atliekamų tyrimų efektyvumas, terminai, sprendimų nuoseklumas, būtinas politinės reklamos stebėsenos modernizavimas. Tai neturėtų išgąsdinti nei VRK narių, nei sekretoriato darbuotojų, visgi manau, kad būtinas VRK veiklos auditas, nes veiklos pokyčiai galimi tik tuo atveju, kai žinome, kokios vietos stiprios, kokios – silpnos“, – kalbėjo J. Petkevičienė.

VRK ir politikų laukia iššūkis – elektroninio balsavimo rinkimų sistema, jos sukūrimas, testavimas, pilotiniai bandymai.

Naująja VRK pirmininke skirti teisininkę J. Petkevičienę pasiūlė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Pristačius kandidatę Seime, su ja galės susitikti pageidaujančios frakcijos, vėliau bus balsuojama dėl paskyrimo.

J. Petkevičienė yra teisininkė, nepartinė, yra dirbusi Vyriausybės kanceliarijoje ir Valstybės saugumo departamente, 2006–2009 metais ji vadovavo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką skiria Seimas Seimo pirmininko teikimu.

Antradienį Seimui taip pat pateikti ir kandidatai į VRK narius.

Prezidentas į VRK siūlo profesorius Šarūną Liekį ir Andrių Vaišnį, teisingumo ministrė – Seimo Užsienio reikalų komiteto biuro darbuotoją Ingą Milašiūtę ir buvusį VRK narį Joną Udrį, Lietuvos teisininkų draugija – advokatę Laurą Martinaitytę ir dabartinį VRK narį Andrių Puksą.

Liberalų sąjūdis į komisiją deleguoja Jolitą Baušytę, Laisvės partija – Martyną Čerkauską, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – Olgą Kilkinovą, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – Gitaną Matiekuvienę, Lietuvos socialdemokratų partija – Justą Pankauską, Darbo partija – Jolantą Petrušauskienę.

Pagal nutarimo projektą, naujoji VRK turėtų darbą pradėti gegužės 25 dieną.

Įstatymas numato, kad naują VRK Seimas sudaro po parlamento rinkimų praėjus ne mažiau kaip 140 ir ne daugiau kaip 200 dienų.

Ji sudaroma iš komisijos pirmininko, dviejų prezidento, dviejų teisingumo ministro, dviejų Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų narių nei partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų.

Be to, partijų atstovų VRK negali būti daugiau nei kitų narių.

Ši kandidatūra pirmadienį pristatyta valdančiosios koalicijos frakcijų seniūnams, o antradienį planuojama ją pateikti Seimui.

„VRK vadovaujantis žmogus turi būti principingas, išlaikyti vienodai reiklų ir teisingą požiūrį, atsiribojant nuo asmeninių ideologinių nuostatų ar preferencijų. Taip pat reikia ir inovatyvaus požiūrio, nes pokyčiai – neišvengiami. Kartu svarbus gebėjimas balansuoti patirtį su progresu, veikiant atsakingai ir kokybiškai. To ir tikiuosi iš siūlomos kandidatės“, – pranešime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

J. Petkevičienė yra teisininkė, nepartinė, yra dirbusi Vyriausybės kanceliarijoje ir Valstybės saugumo departamente, 2006–2009 metais ji vadovavo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką skiria Seimas Seimo pirmininko teikimu.

Antradienį Seimui bus pateikti ir kandidatai į VRK narius.

Prezidentas į VRK siūlo profesorius Šarūną Liekį ir Andrių Vaišnį, teisingumo ministrė – Seimo Užsienio reikalų komiteto biuro darbuotoją Ingą Milašiūtę ir buvusį VRK narį Joną Udrį, Lietuvos teisininkų draugija – advokatę Laurą Martinaitytę ir dabartinį VRK narį Andrių Puksą.

Liberalų sąjūdis į komisiją deleguoja Jolitą Baušytę, Laisvės partija – Martyną Čerkauską, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – Olgą Kilkinovą, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – Gitaną Matiekuvienę, Lietuvos socialdemokratų partija – Justą Pankauską, Darbo partija – Jolantą Petrušauskienę.

Pagal nutarimo projektą, naujoji VRK turėtų darbą pradėti gegužės 25 dieną.

Įstatymas numato, kad naują VRK Seimas sudaro po parlamento rinkimų praėjus ne mažiau kaip 140 ir ne daugiau kaip 200 dienų.

Ji sudaroma iš komisijos pirmininko, dviejų prezidento, dviejų teisingumo ministro, dviejų Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų narių nei partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų.

Be to, partijų atstovų VRK negali būti daugiau nei kitų narių.