Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje vyko renginių ciklo genealogijos tema tęsinys. Humanitarinių mokslų daktaras, archeografas Jonas Drungilas skaitė paskaitą „Savi ar svetimi? Lenkų bajorų pavardės ir genealogija Žemaitijoje XVI–XVIII a.“.
Profesorius paminėjo kelias Žemaitijos vietoves, kurios buvo sulietuvintos pagal žymių bajorų pavardes.
Viena jų – Adakavas, dabar esantis Jurbarko rajone.
Žemaitijoje įsikūręs Odachovskių giminės atstovas vienam iš savo dvarų suteikė pavadinimą „Odachowo“. Vėliau šis pavadinimas įgavo sulietuvintą „Adakavo“ formą.
Mlodzianiava, vietovės esančios Kėdainių rajone, pavadinimas atspindėjo Gruževskių giminę, kuri XVIII XIX a. šiuo vietovardžiu pavadino ir vieną iš savo palivarkų Žemaitijoje.
Kalbėdamas apie pavardžių kilmę J.Drungilas teigė, kad pirmasis atvykęs į tam tikrą vietovę istorijoje užima itin svarbų vaidmenį.
„Buvo labai svarbu, kas pirmasis atvyko. Pirmtakas ir žymėjo tą istoriją. Giminės statuso įtvirtinimui, tuometiniame mentalitete ir atmintyje remiasi būtent šakos pradininko pasiekimais, tai yra kokias pareigas jis užima, tarsi retrospektyviai perduodamas į priekį visą garbę ir nešdamas giminės šlovę“, – aiškino profesorius.
Pirmtako pavardė gali būti perduodama iš kartos į kartą ir būti laikoma garbės simboliu.
Giminės herbai taip pat susilaukdavo didelio bajorijos susidomėjimo. Pasak J. Drungilo, buvo rašomos įvairios herbų legendos, kuriose minimi mitiniai veikėjų vardai tapo neatsiejama bajoriškos savimonės dalimi.
