Nesibaigiant ginkluotam konfliktui Rytų Ukrainoje, vis garsiau kvestionuojama kas ir kaip turėtų užtikrinti šalies saugumą. Sociologinės apklausos rodo, kad ne daugiau nei pusė ukrainiečių pageidauja šalies narystės NATO, tačiau kiti net neįsivaizduoja, ką veikia šis Aljansas. Apie ukrainiečių nuoataikas praneša žurnalistė Rūta Lankininkaitės ir Jonas Griškonis iš Odesos.
Apie NATO veiklą, išorės grėsmes Ukrainai ir šalies saugumo užtikrinimą diskutuojama Odesoje, Mečnikovo universitete. Jaunimo forumo dalyviai – studentai iš trijų regionų – Chersono, Nikolajevo ir Odesos. Lietuva yra NATO kontaktinė ambasada Ukrainoje, todėl šis forumas pirmas, bet ne paskutinis.
„Dauguma žmonių nelabai žino, kas yra NATO. Taigi mūsų misija yra papasakoti, kokia tai organizacija. Ką gali ir ko negali. Ukrainiečiai supranta, kad NATO – kitaip tariant valstybės, šalys, o ne Briuselis priima sprendimus, visų pirma valstybės: mes, Lenkija, JAV, Didžioji Britanija sprendžiame kartu“, – LRT Televizijos naujienų tarnybos žurnalistams sakė Lietuvos krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis.
Remiantis sociologinėmis apklausomis, vos pusė ukrainiečių norėtų, kad šalis integruotųsi į NATO. Kita pusė apklaustųjų net nežino, kokias funkcijas atlieka šis Aljansas ir kaip užtikrinamas jam priklausančių šalių saugumas.
Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Volodymiras Ohryzko subūrė jaunimo judėjimą – „Už Ukrainą NATO“, regionuose kuria komitetus. Tikimasi surinkti tris milijonus parašų, kad būtų surengtas referendumas dėl šalies įstojimo į NATO.
„Ukrainiečiams turime aiškinti, ką reiškia šalies saugumas, kad galėtume savo informacija atremti bjaurią Rusijos propagandą. Tai – vienas pirmųjų žingsnių. Keldami ukrainiečių savimonę, patys tiesiame kelią į saugumą ir NATO“, – teigė buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Volodymyras Ohryzko.
Apie išorės grėsmes, pasak ukrainiečių, reikia kalbėti vis garsiau,kad išgirstų visas pasaulis, nes konfliktas Rytų Ukrainoje vis dar tebesitęsia. Ir šiandien pranešama apie žuvusius ir sužeistus Ukrainos karius.
„Tai tiesioginė agresija iš išorės, nors mums iš Rusijos aiškina, kad tai vidInis pilietinis konfliktas. Okupuotose Luhansko ir Donecko teritorijose fronte yra Rusijos reguliarioji armija. Taip, šalia jų su ginklais laksto ir vietos kovotojų būriai. Bet fronte Pskovo desantinė divizija, Kantimirovo tankų divizija–Rusijos elitiniai būriai kovoja su Ukraina. Nereikia pamiršti, kas vyksta kituose regionuose: Charkove, Odesoje Rusijos diversinės grupės ir toliau organizuoja sprogdinimus“, – kalbėjo buvęs bataliono „Aidar-2“ vadas Jevgenyjus Dykyjus.
Pasak buvusio bataliono vado, pasaulyje yra pavyzdžių, kai šalys, susidūrusios su grėsminga saugumo situacija, pavyzdžiui, kaip Izraelis,vis vien sugeba kurti modernią valstybę, sėkmingai įgyvendinti ekonomines reformas. Tokiu keliu, tikimasi, eis ir Ukraina.
