Kaip antradienį BNS informavo Teisingumo ministerija, tokio rašto ji sulaukė po to, kai į komitetą kreipėsi save „etniniais rusais“ pavadinę asmenys: su Baltarusijos valdžia susitikti šių metų pradžioje važiavęs Kazimieras Juraitis, taip pat Dmitrijus Glazkovas, Tatjana Brandt ir Anastasija Brandt. 

Anot ministerijos, Lietuvos pozicija komitetui dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių persiųsta ketvirtadienį.

Prašo apsaugos priemones panaikinti

Teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos teigimu, Lietuvos pozicijoje yra pažymima, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos remiantis klaidinančia informacija.

„Lietuva, būdama teisine valstybe ir gerbdama tarptautinius savo įsipareigojimus, kreipėsi į Komitetą pateikdama savo argumentus ir prašydama kuo skubiau panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones“, – teigė ministrė.

„Mūsų įsitikinimu, į JT Žmogaus teisių komitetą buvo kreiptasi manipuliuojant tarptautiniais žmogaus teisių apsaugos instrumentais, kaip 1966 metų JT Pilietinių ir politinių teisių paktu bei individualios peticijos teisę numatančiu jo Fakultatyviuoju protokolu bei siekiant su jais iš esmės nesuderinamų tikslų. Tikimės, kad Komitetas atsižvelgs į Lietuvos argumentus ir panaikins pritaikytas priemones“,– nurodė E. Dobrowolska.

Skulptūrų kol kas nenukels

Savo ruožtu Vilniaus meras Remigijus Šimašius sakė, kad iš komiteto tikisi „racionalaus sprendimo“, tačiau pripažino, kad iki lapkričio 1-osios, kaip planuota, skulptūros nebus nukeltos.

„Tikimės racionalaus sprendimo iš Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto, ir vos gavę patvirtinimą, kad laikinosios apsaugos priemonės panaikintos, mes būtinai atliksime skulptūros demontavimo darbus. Tai bet kokiu atveju bus daroma ne lapkričio pirmosios savaitgalį“, – BNS teigė Vilniaus meras Remigijus Šimašius

Karių kapų nepalies

Teisingumo ministerijos pateiktoje Lietuvos pozicijoje komitetui pažymima, kad pareiškėjai jį suklaidino dėl faktinių aplinkybių.

„Pažymima, kad nėra ketinama išniekinti Antrojo pasaulinio karo karių kapų ar griauti memorialo tačiau ketinama išvalyti kapines nuo sovietinės militaristinės ideologijos relikto, iškeliant į kitą vietą tik vieną memorialo dalį – 6 stelas, vaizduojančias sovietų okupacinės kariuomenės karius“, – nurodė ministerija.

Lietuva atkreipia JT ŽTK dėmesį į tai, kad pareiškėjai prašo laikinųjų apsaugos priemonių, „nesant tam būtinų teisinių sąlygų“, t.y. nei akivaizdžios būtinybės, nei realios neatitaisomų padarinių grėsmės skundo autorių JT Pilietinių ir politinių teisių pakte garantuojamoms teisėms. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad į tarptautinę organizaciją buvo kreiptasi neišnaudojus nacionalinių teisinės gynybos priemonių.

Skundo autoriai  nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas demontuoti stelas Antakalnio kapinėse pažeidžia jų tautinių mažumų teises ir teisę privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Juos atstovauja save advokatu pristatantis Stanislovas Tomas, jam 2016 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas yra uždraudęs atstovauti pareiškėjams minėtame teisme.

Prašydamas Lietuvai susilaikyti nuo stelų demontavimo, JT Žmogaus teisių komitetas pažymėjo, jog tai nereiškia, kad priimtas koks nors sprendimas nagrinėjamu klausimu iš esmės. Komitetas gali bet kuriuo metu peržiūrėti būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones valstybės šalies pastabų pagrindu.

Išbraukė iš vertybių registro

Nukelti šešias Antrojo pasaulinio karo sovietų karius vaizduojančias figūrines pilko granito stelas sostinės savivaldybės politikai vienbalsiai nusprendė dar birželio pradžioje, prieš tai paveldosaugininkams išbraukus skulptūras iš nekilnojamųjų kultūros vertybių registro, tačiau to padaryti iki šiol nebuvo galima galutinai neperėmus jų savivaldybės nuosavybėn.

Savivaldybės tarybos sprendimas dėl skulptūrų perėmimo planuojamas trečiadienį.

Taip sekama kitų savivaldybių pavyzdžiu, kurios po Rusijos invazijos į Ukrainą siekia atsikratyti kapinėse likusio sovietinio totalitarinio režimo paveldo – tam kelią atvėrė Kultūros ministerija, nustačiusi, kad paminklai ir memorialai nebėra laikomi vertingosiomis savybėmis, taip pat tai yra patvirtinęs Kultūros paveldo departamentas.

Anksčiau planuota nukėlimo darbus užbaigti iki lapkričio 1-osios, savivaldybės konkursą laimėjusi „Vilniaus BDT“ pasiūlė juos atlikti už 48 tūkst. eurų.

Pasak ministerijos atstovės Dianos Eglytės, rugpjūčio 26-ąją URM iš Komiteto gavo penkių asmenų skundus dėl galimų Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto pažeidimų Latvijoje.

Pareiškėjai apskundė Rygos sprendimą išmontuoti monumentą su fašistine Vokietija kovojusiems sovietų kariams, prašydami laikinai įšaldyti griovimo darbus, taip pat išsaugoti keturias jau išmontuotas dalis.

D. Eglytė pabrėžė, kad Žmogaus teisių komiteto prašymas gautas per vėlai, todėl jo nebeįmanoma įgyvendinti.

Komitetas taip pat paprašė Latvijos vyriausybės iki vasario 26 dienos įvertinti skundo pagrįstumą.

D. Eglytė paaiškino, tokie skundai gali būti teikiami Latvijai, nes šalis yra pasirašiusi minėtą JT paktą.

Komitetas taip pat turi teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nors jos nereiškia, kad buvo nustatytas pažeidimas.

Pasak URM atstovės, panašūs sprendimai nėra teisiškai privalomi, tačiau Ryga stengiasi į juos atsižvelgti.

1985 metais sostinės Pardaugavos rajone pastatytą Monumentą Sovietinės Latvijos ir Rygos išvaduotojams nuo vokiečių fašistų okupantų sudarė karių bei moters statulos ir tarp jų iškilęs 79 metrų aukščio obeliskas.

Ketvirtadienį buvo išmontuotas paskutinis memorialo elementas – obeliskas. Jis buvo nukeltas aidint garsioms griovimo darbus stebėjusių žmonių ovacijoms.

Vietos valdžiai teko nugriauti paminklą šalies parlamentui nubalsavus už tai, kad iki lapkričio vidurio būtų pašalintos visos likusios sovietmetį šlovinančios statulos, atminimo lentos ir bareljefai.

Latvijos etninių rusų bendruomenė, sudaranti trečdalį šalies gyventojų, protestavo prieš Pergalės monumento išmontavimą.

Tūkstančiai rusakalbių kasmet gegužės 9-ąją susirinkdavo prie paminklo paminėti pergalės prieš nacistinę Vokietiją 1945 metais.

Daugumai latvių ši data reiškia sovietinės okupacijos, trukusios iki 1991-ųjų, pradžią.

Šis memorialas nuo pat pradžių kėlė kontroversijų. Pagal pirminę idėją jis turėjo vaizduoti moterį su kūdikiu rankose, laukiančią iš karo grįžtančio vyro. Tačiau šis projektas nepraėjo cenzūros ir buvo pasirinkta sovietinei ideologijai artimesnė tema.

Taip pat buvo piktinamasi, kad vienas iš skulptorių, Levas Bukovskis, per karą tarnavo „Waffen SS“ divizijoje.

1997 metais grupė aktyvistų pamėgino nugriauti paminklą dinamitu, tačiau sprogmenys detonavo pirma laiko ir pražudė du žmones.

Šį kartą paminklui išmontuoti nebuvo panaudoti nei sprogmenys, nei griaunamasis kamuolys. Darbai, užtrukę tris dienas, atsiėjo apie 2,1 mln. eurų.

Memorialas buvo išmontuotas praėjus savaitei po to, kai buvo nukeltas sovietmetį šlovinantis paminklas kaimyninės Estijos Narvos mieste, kur gyvena didelė rusakalbių bendruomenė.

Estijai nugriovus minėtą paminklą – tanko T-34 kopiją su raudona sovietine žvaigžde – Rusijos programišių grupė „Killnet“ surengė kibernetinių atakų bangą prieš estų valstybines institucijas ir privačias organizacijas.

Talinas tas atakas pavadino didžiausiomis nuo 2007 metų, bet pabrėžė, kad jos buvo „neveiksmingos“.

Komiteto nuomone, baudžiamoji atsakomybė E. Kusaitei pritaikyta nepagrįstai.

E. Kusaitė buvo nubausta 380 eurų (tuomet – 1300 litų) bauda už tai, kad savo komentaru įžeidė valstybės tarnautojus – Generalinės prokuratūros prokurorus.

Komitetas pažymėjo, kad E. Kusaitės pripažinimas kalta reiškė jos saviraiškos laisvės ribojimą ir nusprendė nagrinėti, ar toks ribojimas buvo pateisinamas.

Išvadoje pažymima, kad tam tikri saviraiškos laisvės ribojimai galimi, tačiau tik tiek, kiek tai yra būtina kitų asmenų teisėms ir reputacijai gerbti arba valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ar dorovei apsaugoti.

Komiteto vertinimu, E. Kusaitės atveju nebuvo tinkamai atsižvelgta į aplinkybę, kad komentaras išsakytas vykstant baudžiamajam procesui, per kurį jai buvo pateikti rimti kaltinimai.

Pažymima, kad komentaras buvo spontaniška skundo autorės reakcija į žinią, kad jai bus taikomas suėmimas.

Komitetas taip pat mano, kad E. Kusaitės baudžiamoji byla sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo ir galėjo turėti politinių aspektų, todėl kritikos, kurią ji išreiškė prokurorų atžvilgiu, ribos galėjo būti platesnės.

JT komitetas atkreipė dėmesį, kad valstybės yra skatinamos apsvarstyti šmeižto dekriminalizavimą, o baudžiamojo įstatymo taikymas turėtų būti pateisinamas tik sudėtingiausių bylų atvejais.

Komiteto vertinimu, E. Kusaitės atvejis nepriklausė sudėtingiausių bylų kategorijai ir nusprendė, kad jos saviraiškos laisvės ribojimas buvo neproporcingas ir nepateisinamas.

Prokurorai E. Kusaitę kaltino rengimusi įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje ir 2013 metais Vilniaus apygardos teismas ją nuteisė dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vėliau Lietuvos apeliacinis teismas E. Kusaitę išteisino, paskelbęs, kad žvalgybos pareigūnai provokavo ją nusikalsti. Išteisinamąjį nuosprendį 2016 metų pradžioje galioti paliko ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

E. Kusaitė buvo sulaikyta 2009 metų spalį, kai rengėsi vykti į Maskvą. Pagal kaltinimus, iš ten ji ketino keliauti į Čečėniją ir susisprogdinti prie karinio objekto. Moteris teisme tikino, kad būdama dar paauglė pateko į Valstybės saugumo departamento provokacijos tinklą. Jos rėmėjai kėlė klausimus dėl Rusijos Federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje.