Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė nustatė, jog dėl nesutaisomo lifto pacientai su judėjimo negalia neturi galimybių naudotis psichosocialinės reabilitacijos specialistų paslaugomis.

Skundą pateikusi pareiškėja teigė, kad jai buvo reikalinga dialektinės elgesio terapijos paslauga, teikiama trečiame aukšte. Sugedus liftui pacientė neturėjo galimybės šia paslauga naudotis.

Pasak pranešimo, įstatymai įpareigoja objektų prieinamumą užtikrinti savivaldybių institucijas, savininkus arba statinių naudotojus.

Centro administracija teigė negalinti sutvarkyti lifto, nes pastatas priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.

Gegužės mėnesį Vilniaus savivaldybės ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro atstovai aptarė lifto atnaujinimo galimybės. Administracija teigė, jog planuoja statyti naują pastatą, prieinamą žmonėms su negalia.

Kontrolierė centro administracijai pasiūlė paslaugas organizuoti taip, kad jos būtų prieinamos pacientams su judėjimo negalia.

Pirmoji grupė pradės mokytis jau vasarį. Į Neįgaliųjų vairavimo mokyklą priimami judėjimo sutrikimų turintys asmenys, kuriems nustatytas iki 45 proc. darbingumo lygis.

"Teorijos bus mokomasi nuotoliniu būdu, o praktiniai užsiėmimai vyks Kaune. Kursų dalyviai iš kitų miestų bus apgyvendinami ir pavėžėjami nemokamai. Mūsų reabilitacijos centras turi ilgametę neįgaliųjų vairavimo mokymo patirtį", – teigė projektą kuruojanti Valakupių reabilitacijos centro Plėtros skyriaus vadovė Rasa Noreikytė-Ustinavičienė.

Per tuos praktikos metus išsiaiškinta, kokių automobilių judėjimo negalią turintiems žmonėms reikia, kaip juos mokyti, kokius raumenis stiprinti ir kitaip pasiruošti, kad jie išmoktų sėkmingai vairuoti automobilį.

"Dabar dalyvių atranką vykdome telefonu, informuojame, konsultuojame, kokių dokumentų reikia prieš pas mus atvažiuojant. Šiais metais planuojame apmokyti 30 žmonių. Jie jau registruojasi. Jau dalis grupės suformuota. Kviečiame ir skatiname išdrįsti išjudėti iš namų ir prisijungti prie mokymų", – kalbėjo R.Noreikytė-Ustinavičienė.

Projekto kuratorės teigimu, judėjimo negalią turinčiajam ir į kiemą išjudėti yra iššūkis, jau nekalbant apie kelionę iš Klaipėdos į Kauną.

"Todėl mes kviečiame ir artimuosius, ir neįgaliųjų organizacijas jiems padėti. Mokėjimas vairuoti automobilį atvers daugiau galimybių, žmonės taps savarankiškesni, mažiau priklausomi nuo šeimos narių", – teigė R.Noreikytė-Ustinavičienė.

Į šiuos kursus atvyksta gyventojų iš visos Lietuvos, jiems mokytis vairuoti yra tam pritaikytas automobilis, kuriame įrengtas rankinis valdymas.

Tarp kursų dalyvių kasmet maždaug trečdalis būna moterų.

"Iš uostamiesčio prieš dvejus metus buvo vienintelė moteris, kuri baigė judėjimo negalią turinčiųjų vairavimo kursus. Kol kas iš Klaipėdos į šių metų kursus nėra užsiregistravusio nė vieno dalyvio. Neįgaliesiems valstybė finansuoja automobilio įsigijimą, bet pirmiausia reikia mokėti vairuoti, įgyti vairuotojo pažymėjimą, tik tada galima gauti kompensaciją automobiliui", – patikslino R.Noreikytė-Ustinavičienė.

Lietuvos pajūryje esantis Lietuvos paraplegikų asociacijos „Landšafto terapijos ir rekreacijos centras“, skirtas neįgaliųjų reabilitacijai, veikia jau 25 metus. Kaskart vasaros sezoną jis būna užpildytas.

Jame apsistojusi neįgalioji Ginta teigė, jog iš centro pasiekti pajūrį – poros minučių reikalas, tą ji daro savarankiškai: „Jeigu tokios vietos nebūtų, tai apskritai žmonės su vežimėliais neturėtų, kur ilsėtis“.

Ji sakė, kad dėmesys žmonėms, kurie turi negalią, Lietuvoje yra nepakankamas: „Vis dar nepakankamas. Einama ta linkme ir tikrai žingsniai yra dideli. Bet lyginamės su kitom šalim ir matom, kad pas mus dar daug ką reikia padaryti“. Anot jos, tokių vietų kaip Neįgaliųjų reabilitacijos centras mūsų šalyje yra per mažai: „Lietuvoje žmogus turi turėti pasirinkimą. Ar jis nori prie upės, ar prie ežero. Jeigu viename mieste kažkas gero įvyko, ką sukūrė ar pastatė, įrengė, tai labai skatiname ir tų objektų savininkus tuo dalytis ir kad patys žmonės su negalia domėtųsi“.

Ginta pridūrė, kad „galbūt žmogus ne iš karto yra drąsus atvažiavęs savarankiškiau elgtis. Bet pritaikyta čia yra viskas“.

Neįgalioji sakė, kad važiuoti į įprastus poilsio namus jai būtų per didelis iššūkis: „Žmonės, judantys neįgaliųjų vežimėliais, praktiškai niekur negali išvažiuoti nepadarę namų darbų: nesusižinoję, koks ten yra prieinamumas, kiek mes galėsime būti savarankiški, kokie ten takeliai, kokios ten lovos... Tokie dalykai, į ką galbūt sveikas žmogus niekada neatkreips dėmesio“.

Vieni nuspręs, kad reikia neįgaliųjų pliažo, kiti nuspręs, kad reikia turintiems viršsvorio pliažo, o kiti dar – tiems, kieno akys rudos.

„Kai jūs pamatysite tą sporto salę, vien tik vaizdas yra už kelis milijonus. Ji ypatinga, nes tokių vietų tikrai nėra daug. Ir kitose šalyse taip nelabai tekę matyti, kad būtų tokioj gražioj vietoj ant kopos įrengta aikštelė. Ten kartu ir sportui, ir saulėlydžiams palydėti. Padaryta, kad galėtų sportuoti žmonės, sėdintys vežimėliuose. Aukštis ne stovinčiam žmogui, o žmogui, sėdinčiam vežimėlyje“, – pasakojo neįgalioji apie pliaže įtaisytą aikštelę sportui. Iš jos – netoli ir jūra, tačiau moteris teigė čia nesimaudanti: „Man jūra tokia labai paslaptinga ir netgi baugi. Neatsimenu, kada Baltijos jūroje maudžiausi, bet ne dėl to, kad aš į ją nepatekčiau, nes ir takai yra“.

Ginta teigė, kad yra ir situacijų, kurios priverčia ją jaustis nepatogiai: „Kasdieną jų yra. Bet, kalbant apie poilsį, mums visai nepatiko sprendimas padaryti neįgaliųjų pliažą. Turėtų būti pliažas, pritaikytas ir žmonėms su negalia. Vieni nuspręs, kad reikia neįgaliųjų pliažo, kiti nuspręs, kad reikia turintiems viršsvorio pliažo, o kiti dar – tiems, kieno akys rudos. Neturėtume pagal tai skirstyti“.

Neįgaliųjų reabilitacijos centro administratorė taip pat turi judėjimo negalią. Ji ir papasakojo daugiau apie šią vietą: „Mes esame tarp Palangos ir Šventosios, palei dviračių taką. Mūsų stovyklai šiemet 25 metai“. Čia yra ir valgykla, ir virtuvė, kur žmonės gali pasigaminti maisto, vyksta ir įvairūs užsiėmimai, pavyzdžiui, filmų peržiūros, konferencijos, galima net žaisti biliardą ar tenisą. Viskas pritaikyta būtent tiems, kurie turi judėjimo negalią.

„Turime tokių erdvių, kur žmonės gali laisvalaikį savo leisti, knygas paskaityti, televizorių pažiūrėti, pabendrauti, pasigaminę maistą pavalgyti. Yra žemesnės viryklės, kriauklės. Mes viską patys padarėme. Ne asmeniškai, bet viską koregavom, žiūrėjom. Kai tu sau darai, tai pasidarai, kaip patogu“, – pasakojo administratorė.

„Mes daugelį metų darom tokius mokymus, dešimties dienų stovyklas, tiems, kurie neseniai po traumų. Tai ten labai daug visko: mokymai įvairūs, persikėlimas į lovą, į vežimėlį, į automobilį, vežimėlio valdymo technika, teisiniai visokie dalykai, medicininiai dalykai, kuriuos žmogui sudėtinga pačiam susivokti. Labai didžiulis dalykas yra patirtis, dalijimasis patirtimi“, – kalbėjo ji.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atliktos valstybinių kolegijų, profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo įstaigų pastatų pritaikymo neįgaliesiems analizės duomenimis, valstybinių mokymo įstaigų pastatų, visiškai pritaikytų asmenims, turintiems judėjimo negalią, yra 18 proc., pritaikytų regos negalią turintiems žmonėms, – iki 1 procento.

Į 43 proc. šių įstaigų pastatų negalią turintys žmonės patekti negali, nes jose nėra išorinės nuovažos, lifto, o 58 proc. pastatų neįgalieji gali judėti tik pirmame aukšte. Tik 39 proc. vidinių klasių durų yra visiškai pritaikytos žmonėms, judantiems vežimėliuose.

Vyriausybės kanceliarijoje vykusiame pasitarime taip pat aptarta aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų pritaikymo neįgaliųjų poreikiams situacija.

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atlikto tyrimo duomenimis, aukštųjų ir profesinio mokymo įstaigų, visiškai pritaikytų judėjimo negalią turintiems asmenims, yra 20 proc., geriausiai pritaikytos kolegijos (76 proc.), prasčiausiai – profesinės mokyklos (25 proc.).  

Konstatuota, kad toks infrastruktūros neįgaliesiems prieinamumas yra nepatenkinamas, o švietimo įstaigų pritaikymas jų poreikiams per lėtas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pasiūlyta imtis aktyvesnių veiksmų. 

Lietuvos negalios organizacijų forumas atkreipė dėmesį, kad infrastruktūrai atnaujinti valstybės biudžeto ar ES struktūrinės paramos lėšos turėtų būti investuojamos tik jei įvykdoma sąlyga pritaikyti aplinką neįgaliems žmonėms. Taip pat, prieš derinant projektus, įstaigoms siūloma konsultuotis su neįgaliųjų organizacijomis.  

Lietuvos savivaldybių asociacija su Lietuvos negalios organizacijų forumu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija šiemet pasirašė memorandumą dėl savivaldybių pavaldumo sveikatos ir švietimo įstaigų pritaikymo neįgaliems žmonėms, kuriuo įsipareigota šiais metais ir kiekvienais paskesniais metais kiekvienoje savivaldybėje visiškai pritaikyti neįgaliesiems bent po vieną bendrojo lavinimo mokyklą ir po vieną sveikatos priežiūros paslaugų įstaigą.

Neįgaliųjų organizacijos siūlo, kad Statistikos departamento atliekamame COVID-19 statistinio paplitimo tyrime renkamus duomenis apie COVID-19 ir jo padarinius diferencijuoti pagal negalios pobūdį, amžių, lytį – tai padėtų sukurti tinkamesnes tikslines priemones neįgaliesiems ateityje.

Vyriausybės kanceliarijoje vykusiame pasitarime dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos statistikos departamento, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir neįgaliesiems atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovai.

„Vaikų žaidimų aikštelės nuo šiol – kiekvienam vaikui. Imamės naujovės ir kuriame universalias erdves, kuriose galėtų laiką leisti ir judėjimo negalią turintys vilniečiai. Tokiose aikštelėse ugdomi ir vaikų socialiniai įgūdžiai, kūrybiškumas, loginis mąstymas. Mieste per pastaruosius trejus metus įrengėme jau daugiau kaip 130 modernių vaikų žaidimų aikštelių, o šiemet užsibrėžėme tikslą – pritaikyti aikšteles visiems vaikams, todėl jose atsiranda specialus daugiafunkcis įrenginys-karuselė, turintiems judėjimo negalią“, – sako meras Remigijus Šimašius.

Vaikų žaidimų aikštelės nuo šiol – kiekvienam vaikui.

Dėl vaikų saugumo paklota speciali guminė danga, įrengta dirbtinė veja, pasirūpinta tinkamu įvažiavimu. Vaikų žaidimo aikštelių įrengimui savivaldybė skyrė daugiau kaip 650 tūkst. eurų, iš jų 181 tūkst. eurų – pritaikymui neįgaliesiems.

„Noriu pasidžiaugti, kad Vilnius rodo lyderystę ir žengia didžiulį žingsnį į teritoriją, kuri savivaldybių yra apeinama ratu. Universalaus dizaino principai vis dažniau aptinkami Lietuvoje ir tokioje jautrioje vietoje, kaip vaikų žaidimų aikštelės, yra ypatingai laukiami ir sveikintini. Vaikai labai natūraliai priima įvairovę, tame tarpe ir negalią. Sveiki vaikai bendraudami ir žaisdami drauge su neįgaliais, ugdosi empatiją, paslaugumą. Neįgalūs vaikai augdami ir bendraudami su sveikaisiais auga labiau savimi pasitikintys, turintys tas pačias patirtis ir platesnį akiratį“, – teigia Monika Ošmianskienė, Vilniaus miesto tarybos narė.

Naujose vaikų žaidimų aikštelėse, skirtose vaikams nuo 6 iki 12 metų, įrengti suoliukai, kuriose patogiai galės prisėsti vaikus prižiūrintys suaugusieji. Teritorijoje pastatytos ir šiukšliadėžės. Dar šią savaitę planuojama pradėti įrengti naują vaikų žaidimo aikštelę Karoliniškėse (R. Jankausko g. 13), Žirmūnuose (Žirmūnų g. tarp 9–21 namų). Visas kitas aikšteles planuojama įrengti dar šiemet. 

Sostinės savivaldybės prižiūrimos aikštelės, taip pat ir naujos aikštelės, yra paženklintos informacine lentele – joje nurodomas kontaktinis numeris, kuriuo galima kreiptis pastebėjus gedimus.

Vilniaus miesto savivaldybė nuolat prižiūri ir remontuoja 653 sostinėje esančias vaikų žaidimo aikšteles. Keičiamos susidėvėjusios įrenginių dalys, įrenginiai perdažomi, atnaujinama aikštelių danga, keičiamas smėlio dėžių smėlis ir pan. Pernai vaikų žaidimo aikštelių priežiūrai buvo išleista apie 170 tūkst. eurų, tiek pat lėšų numatyta ir šiemet. Kasmet atnaujinama per 100 vaikų žaidimo aikštelių.

Ji siūlo keisti teisės aktus ir geriau apibrėžti reikalavimus taromatams.

Rugpjūčio mėnesį tarnyba gavo Klaipėdos miesto savivaldybės skundą, kad teikiant taros supirkimo paslaugas Klaipėdoje asmenys su negalia yra diskriminuojami dėl jiems neprieinamų taromatų patalpų: prie įėjimo durų yra laipteliai, ant kurių nėra įrengto panduso ar kito įrengimo, leidžiančio patekti į patalpą, taromatai nėra pritaikyti aukščio atžvilgiu, patalpų durys per siauros.

Kadangi minėta problema yra ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje, tyrimo metu kontrolierė situaciją vertino plačiau ir aiškinosi, ar bendra taromatų patalpų įrengimo tvarka visoje Lietuvoje nepažeidžia asmenų su negalia, o tuo pačiu ir kitų ribotą judumą turinčių asmenų lygių galimybių.

Pagal aplinkos ministro patvirtintą Statybos reglamentą, visi žmonėms su negalia svarbūs negyvenamieji pastatai privalo būti pritaikyti asmenų su negalia poreikiams. Jei taromatas įrengtas pastato viduje, prie jo privalo būti užtikrintas patekimas asmenims su negalia. Problema atsiranda, kai taromatai įrengti ne parduotuvių patalpose, o šalia esančiuose specialiuose konteineriuose, kadangi tokie statiniai nepatenka į Statybos reglamente nurodytą statinių sąrašą – jie priskirtini prie kilnojamųjų daiktų, o ne statinių. Taip pat pažymėtina, kad supirkimo paslaugas teikiantiems asmenims jokiais teisės aktais nėra įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad taros supirkimo vietos būtų pritaikytos asmenų su judėjimo negalia poreikiams.

Pasak lygių galimybių kontrolierės Agnetos Lobačevskytės, būtina priimti teisės aktus, kurie nustatytų reikalavimus pritaikyti taromatų patalpas žmonėms su negalia. Svarstant ir nustatant reikalavimus, taip pat būtinas bendradarbiavimas su neįgaliųjų interesus atstovaujančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis.

Taip pat kreiptasi į Lietuvos prekybos įmonių asociacijos narių, teikiančių supirkimo paslaugas bei bendrovės „Norfos mažmena“ administraciją dėl poreikio taromatų patalpose pašalinti kliūtis, ribojančias paslaugų teikimą asmenims su judėjimo negalia.

Nevyriausybinių organizacijų tyrimas rodo, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kurioje tebėra specialiosios mokyklos vaikams su negalia. Į mokymo įstaigą patekti negalintiems vaikams skiriamas mokymas namuose.

Tai skelbiama Lietuvos neįgaliųjų forumo parengtoje alternatyvioje ataskaitoje. Teigiama, jog tokia padėtis susidarė dėl to, kad daugiau negu pusė mokyklų yra neprieinamos žmonėms su judėjimo negalia, mokytojai neturi atitinkamos kvalifikacijos, nepritaikyta mokymo medžiaga.

Tyrimo duomenimis, šios sąlygos lemia ir mažą studentų su negalia skaičių. Aukštosiose mokyklose jų mokosi apie tūkstantį – tai sudaro mažiau negu vieną procentą visų studijuojančiųjų.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 10 procentų žmonių su negalia.

Neseniai Tarptautinę neįgaliųjų dieną minėję judėjimo negalią turintys klaipėdiečiai tikina, kad miesto gatvėse jaučiasi pamiršti. Mieste vis dar esama pėsčiųjų perėjų, kur neįgaliojo vežimėlis tiesiog neįveikia per aukšto borto.

Lūkesčiai žlugo

Nors pastaruoju metu mieste ir padaugėjo pėsčiųjų perėjų, pritaikytų neįgaliesiems, tačiau vis dar esama aukštų šaligatvių bortų, ant kurių neįgaliojo vežimėlis neužkopia.

Labiausiai šios grupės gyventojus įsiutino neseniai Bangų g. įrengta pėsčiųjų perėja.

"Neįgaliojo vežimėlis šia perėja nepervažiuoja – ant šaligatvio nepakyla ir nenusileidžia. Bortai labai aukšti, todėl mes iš Mokyklos kvartalo į kitą pusę nepatenkame", – teigė viena uostamiesčio gyventoja.

Moteris sakė, kad pastebėjusi, jog minėtoje gatvėje įrengiama pėsčiųjų perėja, nudžiugo, mat tikėjosi, jog pagaliau važiuojamąją dalį pavyks kirsti saugiai. Vis dėlto lūkesčiai, anot jos pačios, neišsipildė.

"Mes suprantame ir nepykstame dėl senų pėsčiųjų perėjų, tačiau jeigu jau įrengė naują, tai galėjo ir apie neįgaliuosius pagalvoti", – pastebėjo gyventoja.

Laukia išvadų

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda pastebėjo, kad mieste stengiamasi kuo daugiau perėjų paversti patogiomis įvairių negalių turintiems žmonėms.

"Netrukus darysime visų Klaipėdos perėjų reviziją. Mūsų perėjas jau apžiūrėjo komisija iš Susisiekimo ministerijos ir pateiks, kaip žadėjo, išsamias išvadas. Tuomet mes atsižvelgsime į jas ir tvarkysime perėjas", – paaiškino departamento direktorius.

Komisijos išvadų laukiama kitų metų sausį. Iki tol didesnių darbų neplanuojama, nes tikėtina, kad miestui bus rekomenduota dar sumažinti pėsčiųjų perėjų skaičių.

Pašnekovo teigimu, kitąmet neįgaliesiems patogiau judėti bus Minijos g. Neseniai atnaujinant šią gatvę ne visuose modernizavimo etapuose buvo atsižvelgta į neįgaliųjų poreikius, todėl kitąmet čia esančias perėjas planuojama pataisyti – bus sudėtos iškiliosios trinkelės, pastatyti ženklai.

Bortus pažemins

L.Dūda patikino, kad neseniai Bangų g. atsiradusi perėja bus įvertinta iš naujo ir susisiekta su darbų rangovais.

Tiesa, gali būti ir taip, kad perėjoje numatytos patogios nuovažos neįgaliesiems, tačiau darbininkai dar nesuspėjo jų įrengti.

"Ten perėją įrengė etapais. Iš pradžių įrengė salelę, paskui išdažė "zebrą". Trečias etapas turėjo būti bortų nuleidimas, bet to nespėjo padaryti", – teigė pašnekovas.

Planuojama, kad neseniai atnaujinta perėja neįgaliesiems patogesnė taps dar šiemet, nes kol kas tokiems darbams oro sąlygos – palankios.

Judėjimo negalią turintys žmonės nori balsuoti ne namuose, o rinkimų apylinkėse. Tačiau į daugumą pastarųjų jie net negali patekti. Kai kuriose apylinkėse balsavimas vyksta ne pirmame, o antrame ar trečiame pastato aukšte.

Apie rinkimų apylinkių pritaikymą judėjimo negalią turintiems žmonėms diskutuota vakar vykusiame Neįgaliųjų reikalų tarybos posėdyje.

"Šios problemos nepavyksta išspręsti jau daug metų. Reikėtų vieną kartą tai padaryti. Judėjimo negalią turintys žmonės nori balsuoti ne namie, o ateiti ir išreikšti savo valią rinkimų apylinkėse, kaip visi piliečiai", – tvirtino Neįgaliųjų reikalų tarybos pirmininkas Kazys Bagdonas.

Norima, kad problema būtų išspręsta iki Seimo rinkimų, kurie vyks kitų metų spalį.

Kai kurie tarybos nariai nemato problemos, jog neįgalieji balsuoja namie. Vis dėlto kiti pabrėžė, kad negalią turinčius klaipėdiečius būtina integruoti į visuomenę.

Posėdyje dalyvavęs Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Michailovas tvirtino, kad problema jam yra žinoma ir svarstoma.

"Pačiam teko matyti, kaip neįgalusis vežimėlyje buvo keliamas laiptais", – tvirtino pavaduotojas.

Pasak A.Michailovo, po rinkimų atliekama apylinkėse dirbusių žmonių apklausa. Domimasi, su kokiomis problemomis buvo susidurta.

Pavaduotojo teigimu, planuojama aplankyti visas rinkimų apylinkes, kurių Klaipėdoje yra 54, ir įvertinti situaciją.

"Nemažoje dalyje apylinkių balsavimas vyksta pirmame aukšte. Reikėtų pasirūpinti, kad neįgalusis galėtų užvažiuoti laiptais, jei šie yra. Tačiau tam reikia lėšų. Tačiau yra ir apylinkių, kur balsavimas vyksta ir antrame ar trečiame pastato aukšte. Laiptais ne tik neįgalusis neužvažiuos, bet tampa sudėtinga užlipti ir vyresnio amžiaus žmonėms", – pasakojo pavaduotojas.

A.Michailovas atkreipė dėmesį, kad rinkimų apylinkės tose pačiose vietose yra likusios nuo sovietmečio, kai nebuvo svarbu, kiek rinkėjų ateis.

Pavaduotojas tvirtino, kad bus bandoma balsavimą organizuoti pirmuose pastatų aukštuose, o jei neįmanoma, ieškoti kitų patalpų.

K.Bagdonas siūlė įkurti bent vieną specializuotą, neįgaliesiems pritaikytą rinkimų apylinkę. Į ją galėtų atvykti visi norintieji. Tačiau A.Michailovas pastebėjo, kad tada žmonėms gali tekti toli važiuoti.

"Reikia pagaliau išspręsti šią problemą. Ji ir taip ilgai tęsiasi", – teigė pavaduotojas.

Planuojama, kad rinkimų apylinkių apžiūrai ir įvertinimui reikės maždaug pusės metų.