Nutartimi P. Gražulio ir jo advokato kasacinis skundas atmestas.

LAT išplėstinė septynių teisėjų kolegija paskelbė baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, naikinti ankstesnius teismų verdiktus nėra pagrindo, paskelbė teisėjas Alvydas Pikelis.

„Išrinktas Seimo nariu asmuo nėra laisvas veikti savo asmeniniais interesais, to neleidžia laisvo Seimo nario mandato principas“, – sakė teisėjas.

Verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.

„Tai politinis sprendimas, kurį aš jaučiau ir žinojau (..). Tai politinis susidorojimas, Lietuvos teisingumas bankrutavęs. Politinis užsakymas sunaikinti P. Gražulį“, – po teismo nutarties žurnalistams teisme sakė P. Gražulis.

Teisėsaugos duomenimis, pasinaudodamas Seimo nario statusu P. Gražulis padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais šios įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų.

Už tai Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį politikui skyrė daugiau nei 15 tūkst. eurų baudą ir nurodė konfiskuoti per 3,3 tūkst. eurų. Parlamentaras apskundė šį Apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo jam buvo paliktas galioti žemesnės instancijos nuosprendis.

Tai politinis susidorojimas, Lietuvos teisingumas bankrutavęs. Politinis užsakymas sunaikinti P. Gražulį.

Generalinė prokurorė prieš porą savaičių kreipėsi į Seimą prašydama panaikinti Seimo narių Mišrios grupės atstovo P. Gražulio imunitetą, kad jam būtų galima pateikti įtarimus ir kitoje byloje, dėl viešo tyčiojimosi ir žmonių grupės niekinimo dėl jų seksualinės orientacijos. Generalinės prokurorės prašymą vertinusi speciali Seimo komisija antradienį teiks parlamente.

„Judex“ byloje P. Gražulio imunitetas panaikintas 2020-ųjų gruodį.

Teisėsaugos duomenimis, pasinaudodamas Seimo nario statusu P. Gražulis padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais šios įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų.

Už tai Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį politikui skyrė daugiau nei 15 tūkst. eurų baudą ir nurodė konfiskuoti per 3,3 tūkst. eurų. Parlamentaras apskundė šį Apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo jam buvo paliktas galioti žemesnės instancijos nuosprendis.

P. Gražulis teigė, kad baudą jau sumokėjo, pinigus suaukojo giminaičiai ir draugai.

Šią baudžiamąją bylą anksčiau nagrinėję teismai nustatė, jog P. Gražulis, veikdamas šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, 2015–2017 metais neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat naudojosi šios bendrovės jam suteiktomis lėšomis.

Jis sakė savo noru Seimo nario mandato neatsisakys.

P. Gražulio advokatas Rolandas Tilindis per posėdį spalį sakė, kad byloje didelės žalos požymis nepagrįstas. Jis priminė, kad byloje nėra bendrovės „Judex“ ieškinio, ir tai parodo, kad įmonei žala nebuvo padaryta. R. Tilindis taip pat akcentavo, kad nepaisant į viešumą iškilusios istorijos su „Judex“, P. Gražulis vienmandatėje apylinkėje be politinių partijų paramos, buvo išrinktas į Seimą. Pasak advokato, tai rodo, kad rinkėjai juo pasitiki ir neturtinė žala valstybei nebuvo padaryta.

LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, dalyvavusi P. Gražulio bylos nagrinėjime, žurnalistams teigė, kad piktnaudžiavimo veiksmai buvo, nepaisant, kad dalis visuomenės išreiškė pasitikėjimą P. Gražuliu ir jį išrinko.

„Seimo narys buvo nuteistas už piktnaudžiavimą Seimo nariu mandatu, tai yra piktnaudžiavimu Seimo nario statusu, būtent veikiant privataus juridinio asmens ir savo interesais ir naudai, ir kišantis į kitų valstybės tarnautojų veiklą – tai būtent Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir atitinkamai Rusijos Federacijos Kaliningrado srities irgi veterinarijos tarnybos tarnautojo veiklą“, – žurnalistams sakė teisėja.

Pasak jos, Seimo nario priesaika ir Seimo nario mandatas nereiškia, kad Seimo narys yra laisvas veikti kaip jis nori, jo kompetencijos sritis apibrėžia įstatymas ir Konstitucinis Teismas – jis turi veikti Konstitucijos ribose – veikti ne prieš įstatymus, o tik pagal įstatymo raidę.

Atskirąją nuomonę byloje pateikė vienas teisėjas – jis sutiko, kad politikas pagrįstai nuteistas, jis tik abejojo, kad į į bylos aplinkybes galima įtraukti poveikį Rusijos tarnautojams, nes Seimo nario veiklos ribos apsiriboja Lietuvos valstybe.

„Aš susitaikęs su savo situacija. Advokatas patarė man skųsti, aš užsiėmęs kitais reikalais, apkaltai pasiruošęs“, – BNS sakė P. Gražulis.

Aukščiausiojo Teismo prašoma panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir politiką išteisinti. Teismo atstovė Rimantė Kraulišė BNS sakė, kad skundas užregistruotas, dabar dėl jo priėmimo spręs atrankos kolegija.

„Neturtinės žalos klausimas klausimas yra aktualus, jeigu tokio požymio nelieka, nelieka ir bylos“, – BNS sakė parlamentaro advokatas Rolandas Tilindis.

Advokatas patarė man skųsti, aš užsiėmęs kitais reikalais, apkaltai pasiruošęs.

Lietuvos apeliacinis teismas birželį paskelbė, kad 63 metų P. Gražulis piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei.

Tačiau P. Gražulio advokatas primena, kad 2019 metų birželį Seimas nesutiko leisti patraukti parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn.

„Šurmulys nurimo, žmonės tai nepamiršo, vienmandatėje jį išrinko. Jeigu neturtinė žala pasireiškia Seimo autoriteto sumenkinimu, tai kas tai įvertina? Žmonės, rinkėjai tai įvertina. Jei žmonės sako, kad Petras jiems tinkamas, vadinasi, Seimas su Petru nėra jiems blogas. Jeigu pokalbiai įrašyti ir pridėti byloje, yra Seimo etikos komisija yra, ji gali išspręsti, ar čia tikrai reikia baudžiamosios teisės. Toks irgi klausimas“, – BNS sakė R. Tilindis.

Birželio 30 dieną Lietuvos apeliacinis teismas atmetė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo kovo 3 dienos nuosprendžio.

Juo Seimo narys pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, jam paskirta daugiau nei 15 tūkst. eurų bauda ir kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuota daugiau nei 3,3 tūkst. eurų. 

Teismas paskelbė, kad byloje nustatyta, kad P. Gražulis, veikdamas šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, 2015-2017 metais neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat naudojosi šios bendrovės jam suteiktomis lėšomis. Tokiais veiksmais P. Gražulis diskreditavo Seimą, sumenkino Seimo nario vardą, valstybės politiko patikimumą ir prestižą ir taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei, nurodo teismas.

Teisėjų kolegija pabrėžė, kad P. Gražulis, būdamas Seimo narys ir veikdamas „Judex“ interesais bei siekdamas iš šios bendrovės gauti turtinės naudos, suvokė, jog tyčia piktnaudžiauja tarnyba, pažeidžia Konstitucijos nuostatas ir galiojančius įstatymus, nes Seimo nario mandatą naudojo ne savo pareigoms atlikti, o privatiems interesams.

Apeliacinio teismo vertinimu, kad iš „Judex“ gauta turtinė nauda buvo atlyginta ir kad Seimas, pirmą kartą svarstydamas klausimą dėl leidimo P. Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tokio sutikimo nedavė, teisėjų kolegijos nuomone, nepašalina nei P. Gražulio kaltės dėl nusikaltimo padarymo, nei fakto, kad jis siekė bei gavo turtinės naudos iš savo neteisėtų veiksmų.

P. Gražulis paskirtą baudą moka dalimis.

Politikas su prašymu išdėstyti tokiam laikotarpiui baudos mokėjimą kreipėsi į nuosprendį jam paskelbusį teismą.

P. Gražulis teismui nurodė, jog jis gauna tik parlamentaro atlyginimą, kitų pajamų neturi, turi įsipareigojimų kredito įstaigai, vaikams.

Praeitą savaitę trijų teisėjų kolegija nusprendė, kad politikas nevengia sumokėti baudos, jis nepasibaigus baudos sumokėjimo terminui kreipėsi į teismą dėl baudos sumokėjimo išdėstymo, baudos negali sumokėti dėl objektyvių priežasčių.

„Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad P. Gražulis nevengia sumokėti baudos, jis nepasibaigus baudos sumokėjimo terminui kreipėsi į teismą dėl baudos sumokėjimo išdėstymo, baudos negali sumokėti dėl objektyvių priežasčių, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad yra pagrindas nuosprendžiu paskirtos 15 064 eurų baudos sumokėjimo terminą pratęsti jo prašomam laikotarpiui bei nustatant jo prašomos kasmėnesinės mokėtinos baudos dydį,“ – rašoma teismo nutartyje.

Teismas nustatė, kad kiekvieną mėnesio 5 dieną P. Gražulis turės sumokėti daugiau nei 2 tūkst. eurų ir pirmąjį mokėjimą turi atlikti rugpjūtį. Baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus parlamentarui būtina nedelsiant pristatyti į Vilniaus apygardos teismą.

Birželio 30 dieną Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą P. Gražulio byloje, apeliacinis skundas buvo atmestas.

Kovo 3 dieną Vilniaus apygardos teismas 63-ejų politiką pripažino kaltu baudžiamojoje byloje dėl piktnaudžiavimo ir skyrė 15 tūkst. eurų baudą.

P. Gražulis nuteistas už tai, kad 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.

Bylos duomenimis, parlamentaras iš „Judex“ siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą.

Politikas su prašymu kreipėsi į nuosprendį jam paskelbusį Vilniaus apygardos teismą, prašymą teisėjai nagrinės ketvirtadienį.

Nuteistojo advokatas Rolandas Tilindis BNS sakė, kad teismai, paskelbę nuosprendį, jame paprastai nurodo, per kiek laiko reikia sumokėti baudą.

„Nuosprendyje iš tikrųjų nebuvo nurodyta, per kiek laiko reikia sumokėti baudą, tai tokia keistenybė. Tas klausimas turi būti sprendžiamas, ponas Petras paprašė išdėstymo, jis tokią teisę turi“, – BNS sakė advokatas.

Kartais teismas liepia baudą sumokėti per mėnesį, kartais per pusmetį, metus ar dvejus.

Ponas Petras paprašė išdėstymo, jis tokią teisę turi.

Birželio 30 dieną Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą P. Gražulio byloje, apeliacinis skundas buvo atmestas.

Po šio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo, bylą nuspręsta grąžinti Vilniaus apygardos teismui ir persiųsta Seimo kanceliarijai, kad būtų įvykdytas sprendimas ir bauda būtų išieškota.

Kaip teigia teismas, teisėjų kolegija konstatavo, kad P. Gražulio veiksmai „negali būti vertinami kaip tarnybinis (drausminis) nusižengimas, nes jo veikoje yra visi būtini nusikalstamos veikos (piktnaudžiavimo) sudėties požymiai“.

Kovo 3 dieną Vilniaus apygardos teismas 63-ejų politiką pripažino kaltu baudžiamojoje byloje dėl piktnaudžiavimo ir skyrė 15 tūkst. eurų baudą.

P. Gražulis nuteistas už tai, kad 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.

Bylos duomenimis, parlamentaras iš „Judex“ siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą.

„Teisėjų kolegija nusprendė (P. Gražulio – BNS) skundą atmesti“, – BNS sakė Teisėjų kolegijos pirmininkas Nerijus Meilutis.

Pasak jo, apeliacinės instancijos teismas patikslino „smulkų rašymo apsirikimą“ dėl nusikalstamos veikos laikotarpio.

„Pati bauda, jos dydis nėra nei keičiamas, nei naikinamas“, – pridūrė teisėjas.

Pasak teisėjo, byla bus grąžinta Vilniaus apygardos teismui ir persiųsta Seimo kanceliarijai, kad būtų įvykdytas sprendimas ir bauda būtų išieškota.

Kaip teigia teismas, teisėjų kolegija konstatavo, kad P. Gražulio veiksmai „negali būti vertinami kaip tarnybinis (drausminis) nusižengimas, nes jo veikoje yra visi būtini nusikalstamos veikos (piktnaudžiavimo) sudėties požymiai“.

Kovo 3 dieną Vilniaus apygardos teismas 63-ejų politiką pripažino kaltu baudžiamojoje byloje dėl piktnaudžiavimo ir skyrė 15 tūkst. eurų baudą.

Nuosprendį skundė tik P. Gražulis, prokuratūra skundo atsisakė, nors teismas politikui ir netaikė kaltintojo pasiūlytos baudžiamojo poveikio priemonės – neatėmė teisės ketveriems metams būti renkamam ir paskirtam į valstybės įstaigas, tarnautojo pareigas.

P. Gražulis nuteistas už tai, kad 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.

Bylos duomenimis, parlamentaras iš privačios šaldytą maistą gaminančios bendrovės „Judex“ siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą.

Seimo narys savo ruožtu teigia, kad „Judex“ lėšas gavo per tuometinę savo padėjėją ir gyvenimo draugę Patriciją Pachomovaitę, dirbusią ir bendrovės komercijos direktore, pinigai grąžinti įmonei.

Kaip skelbta, į Rusiją eksportuojamoje „Judex“ šaldyto maisto produkcijoje Rusijos pareigūnai 2015 metais aptiko listerijos bakterijų.

Teisėsaugos duomenimis, Seimo narys padėjo tvarkyti bendrovei „Judex“ su tuo susijusias problemas: ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, ragino duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas.

Apeliacinis teismas pažymėjo, kad, kaip nustatyta byloje, P. Gražulis, veikdamas „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą skatindamas atlikti neteisėtus veiksmus, naudojosi bendrovės jam suteiktomis lėšomis.

„Tokiais veiksmais P. Gražulis diskreditavo Seimą, sumenkino Seimo nario vardą, valstybės politiko patikimumą ir prestižą ir taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei“, – nurodė teismas.

Teisėjų kolegija pabrėžė, kad P. Gražulis, siekdamas iš „Judex“ naudos, „suvokė, jog tyčia piktnaudžiauja tarnyba, pažeidžia Konstitucijos nuostatas ir galiojančius įstatymus, nes Seimo nario mandatą naudojo ne savo pareigoms atlikti, o privatiems interesams“.

„Tokiais veiksmais sudarytas įspūdis, kad Seimo nariai, kuriems, kaip Tautos atstovams, suteiktas aukščiausias visuomenės pasitikėjimas įstatymų leidybos srityje, patys kurdami įstatymus gali jų nepaisyti“, – tvirtina Apeliacinis teismas.

Žiūrėkite, Masiulis – nekaltas, liberalai – nekalti, „MG Baltic“ – nekaltas, kaltas tik Gražulis.

Teismo sprendimą vadina politiniu

P. Gražulis Apeliacinio teismo sprendimą palikti jam apkaltinamąjį nuosprendį dėl piktnaudžiavimo vadina politiniu.

„Politinis sprendimas. Žiūrėkite, Masiulis – nekaltas, liberalai – nekalti, „MG Baltic“ – nekaltas, kaltas tik Gražulis“, – ketvirtadienį BNS sakė parlamentaras.

Jis turėjo galvoje balandį „MG grupės“ korupcijos byloje paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį.

P. Gražulis neatsakė, ar Apeliacinio teismo sprendimą skųs Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Jis tvirtino išvis nematąs prasmės bylinėtis.

„Aš advokatai nepatariau ir Apeliaciniam teismui skųsti, nes žinau, kad čia ne teismai priima sprendimus, o valdančioji dauguma. Kaip Rusijoje priima sprendimus Putinas, taip ir Lietuvoje priima sprendimus ne teismai, o valdančioji dauguma, Landsbergių klanas“, – sakė Seimo narys.

Taip jis kalbėjo Apeliaciniam teismui tęsiant bylos nagrinėjimą.

„Matau, kad gyvename iškreiptų veidrodžių karalystėje, teisingumo nėra. Man lengviau, kad mane įkalintumėt kaip sovietmečiu, gal Lietuva pasikeis. Ar nematom, kur mes gyvenam? Dabar aš Bin Ladenas Lietuvos? Prieš Dievą ir prieš žmones jaučiuosi teisus – nė vieno euro nepavogiau, viską grąžinau“, – teisme sakė P. Gražulis.

Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo politiko advokato Rolando Tilindžio skundą dėl kovą paskelbto Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio.

Kovo 3 d. Vilniaus apygardos teismas 63 m. politiką pripažino kaltu baudžiamojoje byloje dėl piktnaudžiavimo ir skyrė 15 tūkst eurų baudą.

P. Gražulis kaltintas 2015–2017 metais veikęs Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišęsis į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.

Bylos duomenimis, parlamentaras iš privačios šaldytą maistą gaminančios bendrovės „Judex“ siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą.

Seimo narys savo ruožtu teigia, kad „Judex“ lėšas gavo per tuometinę savo padėjėją ir gyvenimo draugę Patriciją Pachomovaitę, dirbusią ir bendrovės komercijos direktore, pinigai grąžinti įmonei.

Į teismą atvyko su dėžute

Į teismo posėdį P. Gražulis atvyko nešinas kartonine dėžute, ant visų jos sienelių buvo užrašai „E. Masiulis, MG Baltic ir liberalai NEKALTI Kaltas P. Gražulis“, nagrinėjant skundą, dėžutę jis laikė pasidėjęs ant stalo.

„Visi žino, kad tai ne paskola, išeikit į gatvę, paklauskit, aš kolegai Vytautui Gapšiui Seime sakiau, kad džiaukis, Vytautai, kad tu su galinga chebra buvai, aš esu vienas ir einu prieš šią sistemą kaip sovietmečiu“, – teismui sakė P. Gražulis, kalbėdamas apie „MG grupės“ politinės korupcijos bylą, kur balandį buvo išteisinti visi kaltinamieji.

P. Gražulis kartojo, kad kaip ir „Judex“, ne kartą padėjo sunkumus patiriančioms kitoms įmonėms, derėjosi dėl paskolų joms, o byloje minimai buvusiai gyvenimo draugei P. Pachomovaitei davė tris kartus daugiau pinigų, nei ši jam grąžino.

Iš teismo grįžęs P. Gražulis Seime pradėjo rinkti pinigines aukas baudai sumokėti. Seimo narys teigė, kad kolegos aukojo ir po 100, ir po 50 eurų. Jeigu Apeliacinis teismas jam panaikintų baudą, P.Gražulis sakė, kad pinigai liktų jam.

Seimo nario advokatas Rolandas Tilindis teisme priminė, kad per byloje minimus įvykius P. Pachomovaitė tuo metu buvo P. Gražulio gyvenimo draugė, padėjėja Seime ir „Judex“ darbuotoja.

„Tokioje košėje reikia atskirti, kas Simo nario, komandiruotės lėšos, bendro ūkio su Pachomovaite. Jeigu įvyksta žmoniška klaida, žmonės sumaišo pingines, bet kai apsižiūri, viskas sugrąžinta. Jeigu nebuvo tyčios daryti visuomenei didelę žalą, kalbėti apie didelės žalos įrodymo faktą, mano galva, negalima“, – per posėdį sakė advokatas R. Tilindis.

Pasak jo, „visa ši istorija gimė dėl nieko, o tas niekalas buvo bakterija listerija“, ji normaliais tyrimo metodais niekada nebuvo patvirtinta.

Kaip skelbta, į Rusiją eksportuojamoje „Judex“ šaldyto maisto produkcijoje Rusijos pareigūnai 2015 m. aptiko listerijos bakterijų.

Tokioje košėje reikia atskirti, kas Simo nario, komandiruotės lėšos, bendro ūkio su Pachomovaite.

Teisėsaugos duomenimis, Seimo narys padėjo tvarkyti bendrovei „Judex“ su tuo susijusias problemas: ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, ragino duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas.

Pasak advokato R. Tilindžio, teisėsaugos taikinys buvo tuometinis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius.

„Duomenys apie tai, kas tiriama, buvo išviešinta žiniasklaidoje. Visuomenėje dėl produkcijos nekilo žalingų pasekmių, ženklinimo pažeidimai buvo mažareikšmiai, nė vienas atsakomybėn nepatrauktas, didelės ir jokios žalos nebuvo“, – įsitikinęs P. Gražulio advokatas.

Jis sako, kad ne kiekvienas rezonansinis tyrimas reiškia žalą valstybei.

Advokatas priminė, kad 2019 m. Seimas neleido patraukti P. Gražulio baudžiamojon atsakomybėn, vėliau jis dar kartą buvo išrinktas Seimo nariu.

„Visuomenė, rinkėjai žinojo, kuo jis įtariamas, vertino visas viešas publikacijas, o vienmandatėje vėl buvo išrinktas Seimo nariu. Paskui pasikeitė Seimas jį buvo leista patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Bet žalos esmę nusako rinkėjai, didelės žalos požymis nėra pagrįstas. Kuo jis pasireiškė, kai pakartotinai išrenkamas Seimo nariu? Prašau tenkinti skundą ir priimti naują nuosprendį, išteisinti Petrą Gražulį,“ – teismo prašė advokatas.

Prokuroras: žala valstybei padaryta

Tačiau valstybės kaltintojas Generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Stankevičius nesutinka su advokato argumentais ir sako, kad jo apeliacinis skundas turi būti atmestas.

„Neteisingi teiginiai, kad P. Gražulis nepadarė didelės žalos valstybei – kišosi į J. Miliaus veiksmus, darė poveikį valstybės tarnautojams“, – teisme kalbėjo prokuroras.

Jo manymu, P. Gražulis nusikalto būdamas aukščiausios valdžios atstovu, savo veiksmais formavo neigiamą visuomenės nuomonę apie Seimą ir jos narius, iškreipė Seimo funkcijas, savo elgesiu parodė, kad jam negalioja įstatymai.

2016 m. P. Gražulis atsisakė duoti parodymus kaip specialusis liudytojas, todėl generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą leidimo patraukti parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

Su tokiu prašymu tuometinis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis į Seimą kreipėsi 2019 m. birželio 4 d., tačiau šį prašymą Seimas atmetė. Išnaudojus visas turimas tyrimo galimybes 2019 m. rudenį ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Vėliau generalinis prokuroras pakartotinai kreipėsi į Seimą dėl P. Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo ir Seimas leido patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Panaikinus Seimo nario teisinę neliečiamybę, minėtas ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas.

„Byla daug metų tęsiasi, aš laikau šią bylą politine, esu labai neparankus politikas, ji mano įsitikinimu, pradėta Dalios Grybauskaitės (prezidentės – BNS) ir konservatorių nurodymu,“ – sakė P. Gražulis.

Apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija tenkino dalį P. Gražulio advokato R. Tilindžio prašymų – pridėjo prie bylos iš įmonės „Judex“ gauto kasos pajamų orderio kvito kopiją, jog iš P. Gražulio 2021 m. gruodį priėmė 1,5 tūkst. eurų žalos atlyginimą, taip pat „Judex“ raštą, atsakant į advokato paklausimą.

Jame rašoma, kad „Judex“ dėl P. Gražulio veiklos nepatyrė nuostolių, jos veikla nebuvo sutrikdyta. R. Tilindis buvo prašęs Apeliaciniame teisme dar kartą apklausti buvusį šios įmonės vadovą Rimantą Kičą, tačiau vėliau šį prašymą atsiėmė, prokurorui replikavus, kad šis asmuo byloje jau buvo apklaustas anksčiau.

Verdiktą Apeliacinis teismas skelbs birželio 30 d.

P. Gražulis taip pat tvirtino, jog Apeliaciniam teismui palikus galioti nuosprendį, atsistatydintų iš Seimo ir vėl kandidatuotų Gargždų vienmandatėje apygardoje, kur buvo išrinktas.

„Žmonių balsas – Dievo balsas“, – sakė jis.

Prokuratūra Seimo nariui paskelbto nuosprendžio neskundė, nors teismas politikui netaikė kaltintojo pasiūlytos baudžiamojo poveikio priemonės – neatėmė teisės ketveriems metams būti renkamam ir paskirtam į valstybės įstaigas, tarnautojo pareigas.

Valstybės kaltintojas Generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Stankevičius ketvirtadienį Vilniaus apygardos teisme pradėjo sakyti baigiamąsias kalbas.

„P. Gražulis, kaltinamas piktnaudžiavimu, nors kaltu nepripažino, patvirtino daug bylai svarbių aplinkybių“, – per teismo posėdį sakė kaltintojas.

Jis mano, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis dalyvavo jam inkriminuojamų nusikaltimų padaryme.

Generalinė prokuratūra kaltina politiką nuo 2015 metų gegužės iki 2017 metų vasario piktnaudžiavus Seimo nario padėtimi, dėl ko žalos patyrė valstybė.

Bylos duomenimis, parlamentaras iš privačios bendrovės „Judex“ galbūt siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą veikdamas šios bendrovės interesais bei neleistinai kišdamasis į kitų valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą. Taip pat jis, anot kaltintojų, siūlė Rusijos pareigūnams duoti pinigų, prašydamas neteisėtai veikti nurodytos bendrovės interesais.

Į Rusiją eksportuojamoje „Judex“ šaldyto maisto produkcijoje Rusijos pareigūnai 2015 metais aptiko listerijos bakterijų.

Kaltinamajame akte rašoma, kad Seimo narys padėjo tvarkyti bendrovei „Judex“ su tuo susijusias problemas: ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, ragino duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas.

P. Gražulis teigia, kad triukšmas dėl „Judex“ koldūnuose rastų listerijos bakterijų ir baudžiamoji byla pradėta siekiant jį eliminuoti iš politikos.

P. Gražulis tvirtino kaip Seimo narys rūpinęsis ne tik „Judex“, bet ir kitų Lietuvos bendrovių interesais. Tarp tokių įmonių jis paminėjo „Agrovetą“, Klaipėdos rajono turgų, „Klaipėdos mėsą“.

Politikas teismui tvirtino, kad jo iniciatyva Seimo narių delegacija lankėsi įmonėje „Agrovet“, dėl jos problemų surengtas Aplinkos apsaugos komiteto posėdis, ten vyko aplinkos ministras ir pan.

Anot politiko, ir šiuo metu yra mažiausiai trys įmonės, kurių interesais jis rūpinasi.

„Esu įsitikinęs, kad šita byla yra politinė“, – trečiadienį Vilniaus apygardos teisme sakė teisiamas parlamentaras.

„Visas šitas policijos vajus, apsupta įmonė, žiniasklaidos ataka, areštai, kratos, išverstas mano butas, – buvo daromas psichologinis spaudimas, dabar tai vadinama mobingu, kad paveiktų žmones, kurie renka mane“, – tvirtino jis.

P. Gražulis pasakojo, kad jau buvo nusprendęs nebekandidatuoti 2016 metų Seimo rinkimuose, tačiau prasidėjus puolimui 2015 metais jis pakeitė nuomonę. Kaip puolimo užsakovus jis nurodė konservatorius ir tuometinę prezidentę Dalią Grybauskaitę.

„Nepaisant purvo pylimo, žmonės mane išrinko“, – sakė politikas.

2016 metais P. Gražulis į parlamentą išrinktas pagal partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašą.

Įžvelgia puolimą

Teisme politikas aiškino, kad pažeidimų, bakterijų Rusija tuo metu aptiko daugelyje lietuviškų produktų. Anot jo, tai buvo valstybinės politikos dalis, tačiau tik dėl šaldyto maisto gamybos įmonės „Judex“ produkcijos kilo triukšmas Lietuvoje.

P. Gražulis tvirtino, kad bandant Lietuvoje ištirti „Judex“ koldūnus dėl listerijos, privati laboratorija atsisakė priimti mėginius.

„Kada mano sūnus pasakė, kad reikia nuvežti tyrimus patikrinti į laboratoriją, berods, Vilniuje, pasakė jam, kad neimsime, nes jei nieko nerasime, mus uždarys“, – pasakojo parlamentaras.

Anot jo, mėginiai ištirti Rygoje ir Varšuvoje, listerijos bakterijų tuomet nerasta.

Seimo narys tvirtino, kad „žiniasklaida lakstė net į Airiją“ ir rūpinosi, jog ten nepirktų „Judex“ produkcijos.

Visas šitas policijos vajus, apsupta įmonė, žiniasklaidos ataka, areštai, kratos, išverstas mano butas, – buvo daromas psichologinis spaudimas, dabar tai vadinama mobingu, kad paveiktų žmones, kurie renka mane.

„Matydamas visą šitą istoriją, supratau, kad šita byla yra politinė“, – sakė P. Gražulis.

Jis taip pat reiškė nuostabą, kodėl Lietuvos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl Rusijoje aptiktų bakterijų.

„Lietuvos prokuratūra staiga pradėjo ginti Rusijos piliečių interesus“, – stebėjosi parlamentaras.

Pinigus grąžino, akcijų neėmė

Jis teisme pasakojo negavęs jokios naudos iš to, kad rūpinosi „Judex“ reikalais.

P. Gražulis tvirtino, kad visos iš „Judex“ per tuometinę savo padėjėją Patriciją Pachomovaitę, tuomet dirbusią ir bendrovės komercijos direktore, gautos lėšos grąžintos įmonei.

„Svarbiausia, kad visi pinigai grąžinti į kasą. Ir ne po metų, ne prasidėjus tyrimui, o kiekvieną mėnesį“, – pabrėžė jis.

Seimo narys tvirtino niekada neturėjęs „Judex“ akcijų ir įmonėje nedirbęs.

„Kai 1990 metais traukėsi Rusijos kariuomenė, vienas karininkas pasiūlė, sako: imkite visą įrangą koldūnų gamybai, jie ją naudojo kareivių maitinimui. Aš ketinau eiti į politiką, pasiūliau Sigitui, sakau: imk, vis tiek nieko nekainuos, jie juk traukiasi“, – apie koldūnų verslo pradžią teisme pasakojo P. Gražulis.

„Neėmiau aš tų akcijų. (...) Jokios naudos nesiekiau“, – ne kartą kartojo politikas.

Klausiamas, kieno paprašytas atstovavo „Judex“ interesams – skambino Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovams, vykęs į Rusijos Karaliaučiaus sritį – P. Gražulis sakė neprisimenantis, svarstė, kad galėjo paprašyti P. Pachomovaitė.

Rūpinosi ir kitais

P. Gražulis tvirtino kaip Seimo narys rūpinęsis ne tik „Judex“, bet ir kitų Lietuvos bendrovių interesais. Tarp tokių įmonių jis paminėjo „Agrovetą“, Klaipėdos rajono turgų, „Klaipėdos mėsą“.

Politikas teismui tvirtino, kad jo iniciatyva Seimo narių delegacija lankėsi įmonėje „Agrovet“, dėl jos problemų surengtas Aplinkos apsaugos komiteto posėdis, ten vyko aplinkos ministras ir pan.

Lietuvos prokuratūra staiga pradėjo ginti Rusijos piliečių interesus.

Anot politiko, ir šiuo metu yra mažiausiai trys įmonės, kurių interesais jis rūpinasi.

„Viena įmonė augina peliukus. Susisiekiau su Kauno zoologijos sodu, jie palaiko ryšius su daug zoologijos sodų, suvedžiau juos ir jie gavo daug rinkų. Manau, kad čia geri darbai“, – teisme pasakojo P. Gražulis.

„Seimo narius aš palyginčiau su Izraelyje esančia raudų siena. Jeigu nespręstumei, jei nepadėtumei, niekas už tave nebalsuotų“, – tvirtino parlamentaras.

Kortelę paėmė dėl išlaidumo

Atmesdamas kaltinimus, kad „Judex“ mokėjo už P. Gražulio lėktuvo bilietus, kurą, politikas tvirtino visas lėšas grąžinęs. Jis sakė nesidomėjęs, kieno lėšomis P. Pachomovaitė mokėjo už jam skirtus bilietus ir kita.

„Važiuojant į komandiruotes, viešbučius, bilietus prašydavau nupirkti patarėjos (P. Pachomovaitės – BNS), ji nupirkdavo, aš sumokėdavau. Ji daug keliavo, žinojo, kur pigiau“, – aiškino kaltinamasis.

Palyginus balansą, kiek aš iš jos paėmiau ir kiek ji iš manęs gavo, ji gavo dvigubai daugiau.

P. Gražulis melu vadino kaltinimą, kad neatlygintinai naudojosi „Judex“ priklausiusiu automobiliu „Lexus“.

„Kas ketvirtį mokėjau, nueidavau į banką ir darydavau pavedimus“, – teisme sakė jis.

Tuo metu Generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Stankevičius atkreipė dėmesį, kad Seimo kanceliarijos pateiktuose dokumentuose nenurodoma, už kokį automobilį mokėti pinigai. P. Gražulis aiškino, kad sutartyje nenurodyti nuomojamo automobilio markės jam patarė Seimo kanceliarija.

Kalbėdamas apie paimtą iš P. Pachomovaitės kortelę, į kurią Seimo kanceliarija pervesdavo jos, kaip Seimo nario padėjėjos, atlyginimą, P. Gražulis aiškino taip daręs, nes padėjėja, su kuria tuo metu turėjo artimus santykius ir kartu gyveno, buvo labai išlaidi. Jis pasakojo iš lombardo išpirkinėjęs jos užstatytus žiedus.

„Palyginus balansą, kiek aš iš jos paėmiau ir kiek ji iš manęs gavo, ji gavo dvigubai daugiau“, – teigė P. Gražulis.

Ne kyšis, o skola už vakarienę

Jis atmetė kaltinimą, kad prašęs P. Pachomovaitės nuvežti 500 eurų kyšį Rusijos Karaliaučiaus srities veterinarijos tarnybos vadovui. Seimo nario teigimu, pinigai buvo skirti grąžinti už ankstesnę bendrą vakarienę, už kurią esą sumokėjo Rusijos Federacijos veterinarijos tarnybos Karaliaučiaus srities padalinio vadovas Andrejus Ivanovas.

Anot Seimo nario, būtent per minėtą vakarienę jis ir kiti Lietuvos verslininkai išgirdę, jog lietuviškos produkcijos į Rusiją vežti nebeverta, nes aptikti pažeidimai yra susiję su politika. P. Gražulio teigimu, po to „Judex“ koldūnų į Karaliaučių nebeeksportavo.

Per praėjusį teismo posėdį P. Pachomovaitė liudijo neišdrįsusi perduoti pinigų, juos pasiėmusi sau.

„Negrąžino, likau žmogui skolingas. Gal kada nuvešiu, grąžinsiu“, – trečiadienį sakė P. Gražulis.

Pagal anksčiau teisme paskelbtus pokalbius telefonu, P. Gražulis rūpinosi, kad minėtus 500 eurų P. Pachomovaitei skirtų „Judex“.

Trečiadienį teismui nepavyko baigti Seimo nario apklausos, nes jis paprašė padaryti pertrauką dėl emocinės būsenos.

„Aš esu įsiaudrinęs, darau išvadą sau kaip žmogus, kad yra dirbtinai kabinėjimąsi“, – teigė jis.

P. Gražulio apklausa turėtų būti tęsiama, kai bankas pateiks duomenis apie mokėjimus už nuomotą automobilį „Lexus“.

Kitas Vilniaus apygardos teismo posėdis suplanuotas pirmadienį, gruodžio 6 dieną.

Kaltina piktnaudžiavimu

Generalinė prokuratūra kaltina politiką nuo 2015 metų gegužės iki 2017 metų vasario piktnaudžiavus Seimo nario padėtimi, dėl ko žalos patyrė valstybė.

Bylos duomenimis, parlamentaras iš privačios bendrovės „Judex“ galbūt siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą veikdamas šios bendrovės interesais bei neleistinai kišdamasis į kitų valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą. Taip pat jis, anot kaltintojų, siūlė Rusijos pareigūnams duoti pinigų, prašydamas neteisėtai veikti nurodytos bendrovės interesais.

Į Rusiją eksportuojamoje „Judex“ šaldyto maisto produkcijoje Rusijos pareigūnai 2015 metais aptiko listerijos bakterijų.

Kaltinamajame akte rašoma, kad Seimo narys padėjo tvarkyti bendrovei „Judex“ su tuo susijusias problemas: ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, ragino duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas.

„Labai norėčiau, kad būtų mano, bet ne mano“, – žurnalistams po teismo posėdžio ketvirtadienį sakė Seimo narys. Jis teigė, jog jeigu kada ir pasakęs, kad ši įmonė jam priklauso, tai tebuvę juokai.

Buvusi politiko gyvenimo draugė Patricija Pachomovaitė kaip liudytoja buvo apklausta politiko baudžiamojoje byloje dėl piktnaudžiavimo.

Liudytoja per teismo posėdį pasakojo, kad jai buvo susidaręs įspūdis, kad gyvenimo draugas yra „Judex“ faktinis vadovas. Be to, buvo paskelbti anksčiau per ikiteisminį tyrimą užfiksuoti moters parodymai, kad P. Gražulis su įmonės vadovu spręsdavo svarbius klausimus, o pats politikas vaikščiojo po įmonės cechus.

„Po daugelio įmonių cechus vaikščiojau, po baldų, langų gamybos, peliukus augina Klaipėdos rajono įmonė, kodėl nevaikščioti – įdomu pasižiūrėti“, – žurnalistams sakė Seimo narys.

Teismas nagrinėja įvykius, susijusius su 2015-2016 metais.

Bylos duomenimis, parlamentaras iš privačios bendrovės „Judex“ galbūt siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą veikdamas šios bendrovės interesais bei neleistinai kišdamasis į kitų valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą. Taip pat jis, anot kaltintojų, siūlė Rusijos pareigūnams duoti pinigų, prašydamas neteisėtai veikti nurodytos bendrovės interesais.

Į Rusiją eksportuojamoje „Judex“ šaldyto maisto produkcijoje Rusijos pareigūnai 2015 metais aptiko listerijos bakterijų.

Kaltinamajame akte rašoma, kad Seimo narys P. Gražulis padėjo tvarkyti bendrovei „Judex“ su tuo susijusias problemas: ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, ragino duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas.

Buvusi Seimo nario padėjėja P. Pachomovaitė teismui teigė, kad tuo pat metu dirbo ir parlamentaro padėjėja, ir bendrovės „Judex“ komercijos direktore.

Ji pasakojo, kad yra vykusi į Karaliaučių įmonės reikalais, tam jai visada buvo duodama pinigų. Per ikiteisminį tyrimą P. Pachomovaitė sakė, kad P. Gražuliui yra sakiusi, jog po susitikimo su Karaliaučiaus veterinarijos tarnybos vadovu šiam paliko 500 eurų kyšį. Tačiau per apklausą teisme ketvirtadienį moteris pripažino P. Gražulį apgavusi ir pasilikusi tuos pinigus sau.

„Ji buvo labai išlaidi, visada jai trūkdavo pinigų, gauna atlyginimą, už poros dienų nėra“, – sakė P. Gražulis.

Anksčiau teisme taip pat paskelbta, kad „Judex“ ne kartą mokėjo už Seimo nario ir jo palydovų bilietus į Londoną, Kijevą, Stokholmą 2015–2016 metais.

Buvo bendrovės generalinis direktorius Rimantas Kičas taip pat yra sakęs, kad „Judex“ įsigytu automobiliu „Lexus“ realiai naudojosi P. Gražulis.

Buvusi Seimo nario padėjėja P. Pachomovaitė taip pat sako, kad parlamentaras beveik metus laiko naudojosi jos banko kortele ir pasiimdavo jai Seimo kanceliarijos mokamą atlyginimą.

2015 metais P. Gražuliui paprašius perduoti kortelę, kuria buvo galima išgryninti padėjėjos darbo užmokestį, ji kortelę politikui perdavė, manydama, kad taip bus laikinai.

Tačiau politikas jos negrąžino ir pinigus iš sąskaitos nuimdavo.  

P. Pachomovaitė teigė, kad po to pradėjo pati stengtis kuo greičiau išsigryninti gautus pinigus, nes turėjo ir kitą su ta pačia banko sąskaita susietą kortelę. Jos teigimu, P. Gražulis dėl to nepriekaištaudavo.

„Užpildavo kuro Petras,man visada kuro užpildavo, buvo džentelmenas“, – teismui teigė P. Pachomovaitė.

„Aš iš jo paimdavau daugiau“, – apie pinigų dalijimąsi gyvenant poroje pripažino buvusi P. Gražulio padėjėja.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ narė Jovita Begonytė Vilniaus apygardos teisme pasakojo, kad su P. Gražuliu tikriausiai susipažino per vieną iš partijos sąskrydžių ar Prienų miesto šventę ne anksčiau nei 2015 metais.

Moteriai lankantis Vilniuje politikas kelis kartus pasinaudojo jos asmeniniu automobiliu ir paskui į kuro baką įpylė dyzelino.

„Neklausiau, kokiom lėšom, kai dovanoja. Pasirodo, reikia klausti“, – teismui sakė liudytoja. Per apklausą vykstant ikiteisminiam tyrime jai buvo parodyti vaizdo įrašai iš degalinių, juose moteris atpažino save, savo automobilį.

Vėliau moteris iš žiniasklaidos sužinojo apie Seimo nario sąsajas su įmone „Judex“, politiko naudotą „Judex“ kuro kortelę.

Buvęs šios įmonės generalinis direktorius Rimantas Kičas anksčiau yra pripažinęs, kad įmonė turėjo dvi kuro korteles, vieną turėjo jis, o kitą – tuometinė darbuotoja Patricija Pachomovaitė.

R. Kičas tvirtino negalįs paaiškinti, kokiu būdu „Judex“ kuro kortelė atsirado pas politiką.

„P. Gražulis, kaip džentelmenas, pasiūlė užpilti į mano kuro baką, aš sutikau. P. Gražulis įpylė apie 20 litrų dyzelio. Aš siūliau atiduoti pinigus, jis sakė, kad nereikia“, – 2016 metais padarytą Seimo nario paslaugą teisme prisiminė moteris.

Veterinarijos instituto atstovo skambutis „Judex“

Teismą kaip liudytoją apklausė ir buvusį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno skyriaus vadovą Vytautą Pamakštį.

„Kiek pamenu, 2015 metais gal skambutis buvo, prisistatė žmogus Petro Gražulio vardu, domėjosi mėginių pristatymu“, – prisiminė liudytojas.

Anksčiau jam buvo pateikti įtarimai dėl tyrimo protokolų klastojimo, tačiau vėliau jie buvo panaikinti.

Specialiosios tarnybos užfiksavo V. Pamakščio skambutį buvusiai įmonės „Judex“ generalinio direktoriaus pavaduotojai Rasai Tušienei.

„Judexui“ pataikiau? Žiūrėkit, turiu įspėti, pas jus trijuose buvo... (..), ar girdit?“, –  kalbėjo V. Pamakštys.

Prokuroras Rolandas Stankevičius teiravosi V. Pamakščio, apie ką jis informavo R. Tušienę ir ar tai nebuvo apie tyrimo eigą. Taip pat klausė, ar toks informavimas įėjo į jo pareigas ir taip informuodavo visas įmones.

Liudytojas atsakė, kad įmonėms paprastai buvo siunčiami protokolai.

Nuteistas dėl kyšininkavimo

2018 metais V. Pamakštys Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už kyšininkavimą, kad nenustatytų pažeidimų dėl bakterijomis užterštos mėsos.

V. Pamakščiui už kyšininkavimą ir dokumentų klastojimą skirta 24 tūkst. eurų bauda. Vėliau nuosprendį paliko galioti Lietuvos apeliacinis teismas, jo nekeitė ir Aukščiausiasis Teismas, rodo teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys.

Už naudojimąsi V. Pamakščio paslaugomis šioje byloje taip pat buvo nubaustos bendrovių „Nematekas“, „Kaišiadorių agrofirma“, „Norvelita“ atstovės.

Į Rusiją eksportuojamoje „Judex“ šaldyto maisto produkcijoje Rusijos pareigūnai 2015 metais aptiko listerijos bakterijų.

Kaltinamajame akte rašoma, kad Seimo narys P. Gražulis padėjo tvarkyti bendrovei „Judex“ su tuo susijusias problemas: ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, ragino duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas.

Buvęs tarnybos vadovas tvirtino, kad visuomenei buvo suformuota nuomonė, jog „Judex“ produkcijoje listerijos bakterijų būta, nors iš tiesų tokia pirminė informacija nepasitvirtino.