Apie savo vyro mirtį vasario 16 dieną J. Navalnaja sužinojo būdama Miuncheno saugumo konferencijoje. Netrukus po to ji paskelbė, kad tęs savo vyro pradėtus darbus. Dar po savaitės ji išvyko į JAV, kur susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu ir kalbėjosi apie Vakarų sankcijas Rusijai.

Pasak jos, Vakarai „visiškai negirdi mūsų, kai sakome, kad turėtume įvesti sankcijas [Vladimiro] Putino artimiausiam ratui“. Tik jos suduotų smūgį jo galiai, o sankcijos, taikomos atsitiktiniams žmonėms, pavyzdžiui, tos, kurias ES ir Jungtinė Karalystė įvedė po A. Navalno nužudymo, yra „juokingos“, nes tai buvo sankcijos eiliniams kalėjimų sistemos darbuotojams, kurie net neturi pasų ir į jokį užsienį nevažinėja.

„Galiojančios sankcijos neveikia. Jos tik padeda Kremliaus propagandai sakyti – pažiūrėkite, ką mums padarė kolektyviniai Vakarai! Jie įvedė sankcijas! Sankcijos turėtų būti taikomos ne Rusijai, o valdžios institucijoms, asmeniškai V. Putinui“, – sakė ji.

Galiojančios sankcijos neveikia.

Į klausimą, kodėl, jos manymu, Vakarai tokių sankcijų neįveda, A. Navalnaja pateikė pavyzdį, kai pernai vasarą susitiko su aukštu Europos pareigūnu ir pirmoji frazė, kurią jis pasakė, buvo tokia: „Mes vis dar bijome, kad po Putino ateis kas nors kitas ir bus dar blogiau“.

„Ko turėtų bijoti Europos pareigūnai po Putino karo Ukrainoje, po jo žygių prie ES sienų, po visų patvirtintų apnuodijimo atvejų Didžiojoje Britanijoje, po jo grasinimų panaudoti branduolinį ginklą – neįsivaizduoju, kad galėtų būti dar blogiau, – sakė J. Navalnaja. – Tačiau vienas aukšto rango Europos pareigūnas vis tiek paklausė – o kas, jei bus dar blogiau?“

Po užpuolimo Vilniuje – su apsauga

Kovo 12 dieną Vilniuje vyras su plaktuku užpuolė vieną iš artimiausių A. Navalno draugų ir sąjungininkų Leonidą Volkovą.

Po šio įvykio J. Navalnaja sakė buvusi priversta pasisamdyti apsaugą, nes, pasak jos, „tų žmonių (užpuolikų – red.) taip ir nesurado“, o iš V. Putino nereikia tikėtis apgalvotų sprendimų, nes jis „priima sprendimus vienas arba su nedidele grupe savo aplinkos narių, ir niekas negali nuspėti, ką jis nuspręs daryti toliau“.

Interviu, be kita ko, buvo paliesta ir karo Ukrainoje tema. J. Navalnaja dar kartą patikino, kad Rusijoje „beveik visi priešinasi karui, tik daro tai skirtingais būdais“. Dauguma jų neišvyko iš šalies, nes neturi kur, jie gyvena savo įprastą gyvenimą, bet yra pasirengę išeiti į gatves bet kokia proga, nesvarbu, ar tai būtų antikarinio kandidato eilė rinkimuose, ar mitingas „Vidurdienis prieš Putiną“, ar paties A. Navalno laidotuvės, virtusios savotiškomis eitynėmis, į kurias atėjo apie 40 000 žmonių.

Į klausimą, kaip balsavo Rusijos prezidento rinkimuose, J. Navalnaja atsakė: „Aš sugadinau balsavimo biuletenį ir parašiau „Navalnas“.

Knyga, pavadinta „Patriotas“, kurią leidykla „Alfred A. Knopf“ vadina vasarį atokiame kalėjime mįslingomis aplinkybėmis mirusio Rusijos opozicijos lyderio „paskutiniu laišku pasauliui“, pasirodys spalio 22 dieną.

Pasak jo našlės Julijos Navalnajos, A. Navalno memuarai – „tai ne tik Aleksejaus gyvenimo, bet ir jo nepalaužiamo atsidavimo kovai prieš diktatūrą – kovai, kuriai jis atidavė viską, įskaitant savo gyvybę, liudijimas“.

Dalijimasis jo istorija ne tik pagerbs jo atminimą, bet ir įkvėps kitus pasisakyti už tai, kas teisinga, ir niekada nepamiršti vertybių, kurios iš tiesų svarbios.

„Jos puslapiuose skaitytojai susipažins su žmogumi, kurį labai mylėjau, – gilaus sąžiningumo ir nepalaužiamos drąsos žmogumi. Dalijimasis jo istorija ne tik pagerbs jo atminimą, bet ir įkvėps kitus pasisakyti už tai, kas teisinga, ir niekada nepamiršti vertybių, kurios iš tiesų svarbios“, – leidykla cituoja J. Navalnają.

47-erių A. Navalnas mirė vasario mėnesį atokioje įkalinimo kolonijoje už poliarinio rato, atlikdamas 19 metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų ekstremizmu, kuriuos jis ir jo bendražygiai pasmerkė kaip politiškai motyvuotus.

Jis buvo įkalintas 2021 metų sausį, vos grįžęs iš Vokietijos, kur gydėsi po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Dėl apnuodijimo jis kaltino Kremlių.

Oficialiai teigiama, kad A. Navalnas vasario 16 dieną mirė dėl natūralių priežasčių.

Jo šeima ir šalininkai apkaltino Kremlių įsakius jį nužudyti, o Vakarų šalių lyderiai pareiškė, kad Vladimiras Putinas yra atsakingas už Rusijos opozicijos lyderio mirtį.

Kremlius atmetė šiuos kaltinimus, pavadindamas juos nepagrįstais ir vulgariais.

Pasak „Knopf“, A. Navalnas knygą pradėjo rengti Vokietijoje, o toliau ją rašė Rusijoje, kalėjime ir laisvėje.

„Ryškiomis, įtraukiančiomis detalėmis, įskaitant niekada anksčiau neskelbtą susirašinėjimą iš kalėjimo, A. Navalnas, be kita ko, pasakoja apie savo politinę karjerą, daugybę pasikėsinimų į jo ir jo artimiausių žmonių gyvybes, taip pat apie negailestingą kampaniją, kurią jis ir jo komanda vykdė prieš vis labiau diktatorišką režimą“, – rašoma „Knopf“ pranešime.

Tai jaudinantis pasakojimas apie paskutinius metus, praleistus žiauriausiame kalėjime žemėje.

„Parašyta su aistra, šmaikštumu, nuoširdumu ir drąsa, už kurią jis buvo pelnytai įvertintas, „Patriotas“ yra paskutinis A. Navalno laiškas pasauliui: tai jaudinantis pasakojimas apie paskutinius metus, praleistus žiauriausiame kalėjime žemėje; priminimas, kodėl asmeninės laisvės principai yra tokie svarbūs; ir drąsinantis raginimas tęsti darbą, dėl kurio jis paaukojo savo gyvenimą“, – nurodoma jame.

Socialiniame tinkle „X“ J. Navalnaja atskirai pranešė, kad knyga bus iškart išleista 11 kalbų. Moteris nurodė, kad planuojama memuarus išleisti ir rusų kalba.

Premija kasmet įteikiama Ludwigo Erhardo aukščiausiojo lygio susitikime. Renginys pavadintas buvusio konservatorių kanclerio, ėjusio pareigas praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, vardu. Ji skiriama visuomenės veikėjams už nuveiktus ypatingus darbus žodžio laisvės, dialogo ir demokratijos labui.

Pernai apdovanojimą gavo Rusijos politikas ir buvęs šachmatų didmeistris Garis Kasparovas. Premija apdovanotas yra ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, taip pat buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas.

Renginyje sveikinimo kalbą sakys Vokietijos konservatorių opozicijos vadovas Friedrichas Merzas.

„Julija Navalnaja yra drąsi Rusijos pasipriešinimo judėjimo lyderė. Po jos vyro Aleksejaus, kuris 2024 m. vasario 16 d. mirė Sibiro kalėjime Vladimiro Putino pakalikų rankos, mirties ji yra demokratinio prabudimo Rusijoje lyderė“, – teigiama žiuri pranešime.

Daugelį metų A. ir J. Navalnai buvo žymiausi opozicijos aktyvistai Rusijoje.

„Jie yra geresnės, naujos, laisvos ir demokratinės Rusijos veidai“, – sakoma žiuri pranešime.

Apdovanojimą finansuojanti žiniasklaidos grupė „Weimer Media Group“ informavo, kad ceremonija įvyks balandžio 19 d. Gmundo prie Tėgernzės miestelyje į pietus nuo Miuncheno.

Pagrindinis Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentas mirė praėjusį mėnesį kolonijoje, kur buvo kalinamas itin prastomis sąlygos.

Ortodoksai krikščionys tiki, kad mirusiojo siela palieka Žemę praėjus keturiasdešimčiai dienų po mirties.

Juodai apsirengę A. Navalno tėvai Liudmila ir Anatolijus buvo tarp tų, kurie, stebimi policijos pareigūnų, pagerbė opozicijos lyderio atminimą Maskvos Borisovo kapinėse.

Prie jo kapo su mediniu kryžiumi buvo prikrauta gėlių ir vainikų.

Socialiniuose tinkluose A. Navalno našlė Julija Navalnaja paviešino dainą, kurią jo atminimui parašė ir atliko žinomi rusų muzikantai ir menininkai.

10 minučių trukmės vaizdo įraše pateikiamos A. Navalno citatos, raginančios rusus nepasiduoti.

„Šiandien sukanka 40 dienų nuo Aleksejaus nužudymo“, – rašė J. Navalnaja.

„Labai ačiū visiems, kurie prisimena“, – pridūrė ji.

A. Navalnaja kaltina V. Putiną jos nužudžius jos vyrą, kuris už grotų buvo laikomas nuo tada, kai 2021 metais grįžo į Maskvą iš Vokietijos, kur gydėsi po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Dėl apnuodijimo jis kaltino Kremlių.

Dėl A. Navalno mirties V. Putinui besipriešinantys rusai neteko charizmatiškiausio lyderio tuo metu, kai valdžia slopina paskutinius opozicijos likučius.

Susidorojimas suintensyvėjo po to, kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Anksčiau šį mėnesį V. Putinas užsitikrino naują šešerių metų kadenciją, rinkimuose nesulaukęs realių varžovų.

V. Putinas laimėjo penktąją kadenciją po tris dienas trukusių rinkimų, kuriuose nebuvo opozicijos ir kuriuos nepriklausomi Rusijos rinkimų stebėtojai ir Vakarai pavadino korumpuočiausiais per visą posovietinę istoriją.

Tūkstančiai žmonių Rusijoje ir už jos ribų atsiliepė į J. Navalnajos raginimą paskutinės balsavimo dienos vidurdienį prie rinkimų apylinkių sudaryti ilgas eiles ir taip išreikšti savo nepritarimą V. Putinui.

„Šie rinkimai baigėsi, bet niekas nesibaigė. Priešingai, turime sukaupti jėgas ir dirbti sunkiau nei kada nors anksčiau“, – antradienį vaizdo įraše sakė už Rusijos ribų gyvenanti J. Navalnaja.

„Neturėtume apleisti šio darbo vien dėl to, kad jis neduoda greitų rezultatų, reikia apsišarvuoti kantrybe ir eiti pirmyn“, – sakė ji ir pridūrė: „Rusija bus laisva.“

Maskva teigia, kad V. Putinas rinkimuose gavo daugiau kaip 87 proc. balsų.

Šie rinkimai baigėsi, bet niekas nesibaigė. Priešingai, turime sukaupti jėgas ir dirbti sunkiau nei kada nors anksčiau.

„Šių rinkimų rezultatai neturi jokios reikšmės. V. Putinas nori parodyti pasauliui, kad neva turi didžiulį palaikymą“, – sakė J. Navalnaja.

Ji pažadėjo, kad jos komanda sieks įtikinti tarptautinę bendruomenę nepripažinti V. Putino „teisėtu“ lyderiu ir nesiderėti su juo.

47 metų moteris taip pat padėkojo „visiems iki vieno“ rusams, sekmadienį dalyvavusiems vidurdienio proteste. Ji pati stovėjo eilėje prie Rusijos ambasados Berlyne, kur gyvena didelė Kremliui priešiškai nusiteikusių rusų bendruomenė, ir balsavimo biuletenyje įrašė savo vyro pavardę.

Balsavimas vyko praėjus mėnesiui po to, kai A. Navalnas mirė atokiame Arkties kalėjime.

V. Putinas daugelį metų atsisakydavo viešai ištarti A. Navalno vardą, tačiau sekmadienį sulaužė šią tradiciją, kai pareiškė, kad likus kelioms dienoms iki jo mirties pritarė iniciatyvai iškeisti „poną Navalną“ į neįvardytus rusus, sėdinčius Vakarų kalėjimuose.

A. Navalno komanda teigia, kad V. Putinas įsakė jį nužudyti apsikeitimo kaliniais išvakarėse.

J. Navalnaja pavadino 71 metų V. Putiną „bailiu“ už tai, kad ištarė A. Navalno pavardę tik po jo mirties.

„Yra daug žmonių, kurie [...] visiškai atitrūko nuo tėvynės“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Julija Navalnaja, kurią jūs paminėjote, priklauso šiai grupei žmonių, kurie praranda savo šaknis, praranda ryšius su tėvyne, praranda supratimą apie tėvynę“, – pridūrė jis.

Sekmadienį Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, kalbėdamas savo rinkimų štabe pasibaigus balsavimui dar vieną kadenciją jam turinčiuose atnešti prezidento rinkimuose, pareiškė, kad jo balsingiausio kritiko Aleksejaus Navalno mirtis kalėjime buvo „liūdnas įvykis“.

Be to, jis pirmąkart per daugelį metų viešai ištarė šio opozicionieriaus pavardę.

„Dėl pono Navalno. Taip, jis mirė. Tai visada liūdnas įvykis. Turėjome ir kitų atvejų, kai žmonės mirė kalėjime. Argi taip nenutinka Jungtinėse Valstijose?“ – kalbėjo jis, atsakydamas į amerikiečių transliuotojo NBC žurnalisto klausimą apie opoziciją, Rusijoje kalinamus amerikiečius ir A. Navalno mirtį kalėjime.

Tai pirmas Kremliaus šeimininko komentaras apie A. Navalno mirtį.

Praėjusį mėnesį Arkties kalėjime mirusio žymiausio V. Putino kritiko Aleksejaus Navalno sąjungininkai paragino rinkėjus vidurdienį užplūsti rinkimų apylinkes ir sugadinti balsavimo biuletenius. Ši protesto akcija pavadinta „Vidurdienis prieš Putiną“.

Opozicionieriaus našlę Juliją Navalnąją Berlyne šalininkai pasitiko gėlėmis ir plojimais. Ji sakė, kad balsavusi Rusijos ambasadoje balsavimo biuletenyje įrašė savo velionio vyro pavardę.

Paklausta, ar turi, ką perduoti V. Putinui, J. Navalnaja atsakė: „Prašau nustoti prašyti žinučių iš manęs ar iš ko nors kito ponui Putinui. Su ponu Putinu negali būti jokių derybų ir nieko, nes jis yra žudikas, jis yra gangsteris“.

„Akivaizdu, kad parašiau [Aleksejaus] Navalno pavardę“, – sakė ji prie Rusijos ambasados ir pridūrė: „Negali būti, kad likus mėnesiui iki prezidento kampanijos, likus mėnesiui iki rinkimų, būtų nužudytas pagrindinis (Rusijos lyderio Vladimiro) Putino oponentas, kuris jau sėdėjo kalėjime“.

Anksčiau sekmadienį minia skandavo J. Navalnajos vardą, kai ji žengė į ambasados pastatą balsuoti.

Praėjusį mėnesį Arkties kalėjime mįslingomis aplinkybėmis miręs garsiausias prezidento Vladimiro Putino kritikas A. Navalnas prieš mirtį ragino rusus rinkimų sekmadienį protestuoti.

A. Navalno, kuriam pavykdavo išjudinti didžiulius protestus prieš V. Putiną, našlė J. Navalnaja prieš rinkimus pakartojo jo raginimą ir sakė, kad protestuotojai turėtų masiškai tuo pačiu metu atvykti prie rinkimų apylinkių ir gadinti balsalapius parašant juose „Navalnas“ arba balsuoti ne už V. Putiną, o už kitus kandidatus.

A. Navalnaja gavo gėlių iš šalininkų ir kalbėjosi su kitais rinkėjais, laukusiais ilgoje eilėje prie ambasados Vokietijos sostinėje.

Rusijoje ir jos ambasadose užsienyje vyksta paskutinės prezidento rinkimų dienos balsavimas.

Praėjusį mėnesį Arkties kalėjime mįslingomis aplinkybėmis miręs garsiausias prezidento Vladimiro Putino kritikas A. Navalnas prieš mirtį ragino rusus rinkimų sekmadienį protestuoti.

A. Navalno, kuriam pavykdavo išjudinti didžiulius protestus prieš V. Putiną, našlė J. Navalnaja prieš rinkimus pakartojo jo raginimą ir sakė, kad protestuotojai turėtų masiškai tuo pačiu metu atvykti prie rinkimų apylinkių ir gadinti

Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja paragino Vakarų šalis nepripažinti penktadienį prasidėsiančių prezidento rinkimų rezultatų.

„Atsižvelgdami į tai, kaip Rusijoje ruošiamasi balsavimui ir kaip jis organizuojamas valdant dabartinei Kremliaus administracijai ir režimui, žinome, kaip tai atrodys“, – sakė Europos Komisijos atstovas Peteris Stano (Pėteris Stanas).

„Labai sunku numatyti, kad tai būtų laisvi, sąžiningi ir demokratiški rinkimai, kuriuose Rusijos žmonės tikrai galėtų rinktis“, – pridūrė jis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paantrino, kad balsavimas „Rusijoje nebus laisvas ir sąžiningas“.

„Jau žinome, kad opozicijos politikai sėdi kalėjimuose, kai kurie yra nužudyti, daugelis yra tremtyje, o iš kai kurių, bandžiusių užsiregistruoti kaip kandidatai, ši teisė buvo atimta“, – sakė jis.

„Rusijoje nėra laisvos ir nepriklausomos spaudos“, – pridūrė jis.

Tris dienas truksiantis balsavimas Rusijos prezidento rinkimuose, po kurių Vladimiras Putinas beveik neabejotinai liks dar šešerius metus valdžioje, vyksta po to, kai dėl jo invazijos į Ukrainą pašlijo Maskvos ir Vakarų šalių santykiai.

Ir ES, ir NATO pasmerkė Rusijos sprendimą surengti balsavimą Ukrainos teritorijose, kurias Maskva sako aneksavusi. Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė šias aneksijas ir jų nepripažįsta.

„Rusijos bandymai organizuoti bet kokią rinkimų dalį okupuotose Ukrainos srityse yra visiškai neteisėti ir pažeidžia tarptautinę teisę“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.

ES atstovas P. Stano sakė, kad balsavimas šiose srityse „nėra ir nebus pripažįstamas Europos Sąjungos“.

Pergalė kovo 15–17 dienomis vyksiančiuose rinkimuose leis V. Putinui likti Kremliuje bent iki 2030-ųjų, tai yra ilgiau nei bet kuriam kitam Rusijos vadovui nuo Jekaterinos Didžiosios laikų XVIII amžiuje.

Nė vienam tikram opozicijos kandidatui nebuvo leista dalyvauti rinkimuose.

V. Putinas oficialiai varžysis su trimis Kremliaus patvirtintais kandidatais iš jam ir jo politikai lojalių partijų.