Per du šįmet ir pernai vykusius etapus atrinkta 130 projektų, kurie nuo rugsėjo 12-osios iki metų pabaigos bus pristatyti 30-yje Prancūzijos miestų.

„Besirengdami Sezonui stebėjome, kaip stiprėjo esamos partnerystės ir mezgėsi naujos. Tai sukuria didžiulį efektą, patyrėme, kad kultūra atidaro duris temoms ir sritims, kurios su kultūra nėra susijusios, bet aktualios ir prasmingos,“ – pranešime pirmadienį sakė Lietuvos kultūros instituto vadovė Julija Reklaitė.

Anot Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 komisarės Virginijos Vitkienės, Sezonas leis prancūzams išsamiau pažinti Lietuvos kultūrą, meną, istoriją, bei atvers dar platesnes galimybes ilgalaikei šalių partnerystei.

„Itin džiugu, kad programoje dominuoja šiuolaikinis menas, naujosios teatro formos, muzikos projektai, susitikimai su literatais ir mąstytojais, geopolitinių realijų diktuojami debatų ciklai, ekonomikos bei edukacijos renginiai ir, žinoma, gastronomijos projektai, leisiantys ne tik išvysti, išgirsti, bet ir paragauti Lietuvą“, – sakė V. Vitkienė.

Itin džiugu, kad programoje dominuoja šiuolaikinis menas, naujosios teatro formos, muzikos projektai, (...) edukacijos renginiai ir, žinoma, gastronomijos projektai, leisiantys ne tik išvysti, išgirsti, bet ir paragauti Lietuvą.

 

Rugsėjo 12–14 dienomis vyksiantis sezono atidarymo savaitgalis bus gausus renginių Paryžiuje. Pompidou meno ir kultūros centras, bendradarbiaujant su MO muziejumi, atidarys parodą, pristatančią Lietuvos meno kolekciją nuo 1960-ųjų iki šių dienų.

Atidarymo savaitgalį Pompidu meno centre taip pat bus minima Poezijos diena, kurioje skambės Jono Meko eilės ir bus pristatyti nauji jo poezijos vertimai į prancūzų kalbą, Paryžiaus viešosiose erdvėse koncertuos chorai iš Lietuvos, vyks naujo Linos Lapelytės kūrinio premjera.

Į naktinę programą „Gaite Lyrique“ kultūros centre kvies „Radio Vilnius“ su lietuvių elektroninės muzikos atlikėjų programa.

Septyniose Paryžiaus metro stotyse nuo rugsėjo 12-osios prasidės ir iki Lietuvos sezono pabaigos truks bendras Prancūzijos nacionalinės bibliotekos, Paryžiaus metro, Lietuvos fotomenininkų sąjungos bei Kauno fotografijos galerijos projektas, kurio metu metro stotis puoš didelio formato Lietuvos fotomenininkų darbai.

Prieš prasidedant Sezonui, balandžio–birželio mėnesiais, Lietuvos ambasada Prancūzijoje organizuoja keliasdešimt diplomatijos, ekonomikos ir inovacijų skatinimo renginių, mokslo ir švietimo bendradarbiavimo projektų, pavadintų „Sezono Preliudo“ programa.

Lietuvos sezoną Prancūzijoje įgyvendina Lietuvos kultūros institutas ir Prancūzų institutas Paryžiuje.

J. Reklaitė pasirinkta iš dviejų kandidatų, Kultūros ministerijos kartu su Valstybės tarnybos departamentu organizuotame konkurse surinkusių daugiausiai balų. Konkurse iš viso dalyvavo 6 pretendentai.

J. Reklaitė, turinti architektūros magistro išsilavinimą, taip pat yra dirbusi kultūros atašė Italijoje, vadovavo Architektūros fondui.

„Siektini rezultatai vadovaujant Lietuvos kultūros institutui – kryptinga, į ilgalaikius tikslus orientuota institucija, pasižyminti ekspertine veikla ir iš jos kylančia reputacija, skaidrus finansavimo konkursų organizavimas ir komunikacija, platesnis, tvaresnis, atviras ir ilgalaikis Lietuvos ir užsienio kūrėjų bei kultūros institucijų bendradarbiavimas“, – savo pristatytose Lietuvos kultūros instituto programos gairėse teigia J. Reklaitė.

Anot ministerijos, Lietuvos kultūros institutas yra pagrindinė institucija, atsakinga už Lietuvos kultūros pristatymą ir jos sklaidą užsienyje.

Instituto tikslai – nuosekliai stiprinti Lietuvos kultūros vaidmenį pasaulyje, plečiant Lietuvos meno kūrėjų ir kultūros srities specialistų tarptautinio bendradarbiavimo galimybes ir jų įtinklinimą, skatinant tikslingą nacionalinės kultūros sklaidą užsienyje ir inicijuojant kultūros mainus.

Nuo sausio 1 dienos Lietuvos kultūros institutas tampa viešojo administravimo įgaliojimus turinčia biudžetine įstaiga.

Anot ministerijos, ši nauja organizacinė forma institutui suteikia galimybes skirti valstybinį finansavimą kultūros organizacijoms, vykdančioms nacionalinės kultūros sklaidą užsienyje, išskyrus kino sritį, taip pat kryptingiau ir efektyviau skleisti Lietuvos kultūros sklaidą užsienyje, kelti Lietuvos kultūros pristatymų užsienyje kokybę tarptautiniuose forumuose.

Geriausieji buvo apdovanoti Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykusioje ceremonijoje bei neformaliame mugės atidaryme.

Šiais metais meno mugė „ArtVilnius’20“ „Litexpo” subūrė 37 galerijas ir 150 menininkų iš 9 pasaulio šalių. Čia pristatomos privačios tarptautinės meno kolekcijos, instaliacijos, skulptūros ir performansai, LRT studijoje vyksta susitikimai su meno žvaigždėmis, diskusijos, paskaitos, o šeštadienį visų lauks tarptautinė konferencija metamodernizmo tema.

Penktadienio popietę, kaip skelbiama meno mugės „ArtVilnius’20“ pranešime, vertinimo komisija, kuriai vadovavo daktarė Julija Reklaitė, išrinko septynias geriausias mugės galerijas, geriausią parodos jaunąją menininkę, geriausią menininką bei geriausius skulptūrų ir instaliacijų autorius.

„Nors šiais metais mugė yra sumažėjusi, kokybė liko ta pati. Tuo ypač džiaugiamės, taigi, norėjome apdovanoti kuo daugiau menininkų ir galerijų, kurie dirba itin sudėtingomis sąlygomis“, – sakė vertinimo komisijos pirmininkė, architektė, viešosios įstaigos „Rupert“ vadovė, daktarė J. Reklaitė.

Todėl komisija geriausia mugės instaliacija nusprendė paskelbti net du kūrinius. Rafalo Piesliako instaliacija „Sodas“, mugės lankytojus pasitinkanti lauke, skulptūrų ir instaliacijų parodoje „Takas“, pažymėta už nuoseklų profesionalumą ir kontekstualumą. Kauniečio menininko Morfai instaliacija „Inkilai – tarpukario modernizmo architektūros stiliumi“ apdovanota už šmaikštų Kauno tarpukario architektūros paveldo aktualizavimą. Šią instaliaciją galima rasti skulptūrų ir instaliacijų parodoje „Takas“ 5.31 stende.

Už ironišką požiūrį ir vietos pojūtį specialus komisijos paminėjimas atiteko mugės projektų zonoje Šiuolaikinio meno centro pristatytam jaunosios kartos menininkui Kiprui Dubauskui už instaliaciją „Dienanakčiavimas“.

Geriausia jaunąja mugės menininke paskelbta Rūta Spelskytė-Liberienė, kurią pristato VDA parodų salės „Titanikas“ stendas. Komisija jos kūryboje pastebėjo mokslinio ir meninio tyrimo dermę, jautrų ir trapų požiūrį, sugrąžinant estetiką, kuri peržengia vizualaus meno ribas ir įtraukia visus pojūčius. Prizą menininkei tradiciškai įsteigė ilgametės mugės mecenatės, advokatų kontoros „Cobalt“ Lietuvoje vadovaujantis partneris dr. Irmantas Norkus.

Geriausio „ArtVilnius‘20“ menininko titulas už nuolatinį fotografijos medijos permąstymą ilgametėje praktikoje skirtas fotografui Remigijui Treigiui. Jo menines fotografijas mugėje pristato Klaipėdos galerija „Baroti“. Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos galerija „Baroti“ taip pat pripažinta geriausia mugės galerija ir pažymėta už brandų aukštos kokybės meną. Estijos dailės akademijos galeriją „Eka gallery“ komisija pažymėjo už stiprius jaunų menininkų darbus. Paryžiaus galerija „Galerie Nivet-Carzon“ geriausia pripažinta už ironiją, nekomercinį požiūrį ir netikėtą žaismę.

Panevėžio galerijai „Galerija XX“ geriausios galerijos ženkliukas įteiktas už atrastus neatrastus menininkus. Latvijos dailės akademijos eksperimentinė erdvė „Pilot“ pažymėta už gausią, išskirtinai aukštos kokybės jaunųjų menininkų koncentraciją. Vilniaus galerija „The Room“ – už gerą puikios tapybos parinkimą, o Vilniaus galerija „The Rooster Gallery“ už profesionalią tarptautinio lygio menininkų prezentaciją.

11-oji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’20“ vyks iki šio sekmadienio Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.