– Jūsų atstovaujama advokatų profesinė bendrija yra parengusi oficialią išvadą dėl „Dėl žaidimo „Laimėk mašiną“ atitikties teisės aktų reikalavimams“. Ar kada nors anksčiau teko nagrinėti panašią situaciją?

– Konkrečiai tokia tai buvo pirma, tačiau panašių būta.

– Kol kas, nesigilinant į daug emocijų visuomenėje sukėlusias situacijos detales, bet išnagrinėjus visas faktines aplinkybes, kokias pagrindines išvadas padarėte?

1. Žaidimo taisyklės iš esmės atitiko Civilio kodekso (CK) 6.244 straipsnio antroje dalyje įtvirtintus reikalavimus loterijų ir kitų atsitiktinumu pagrįstų žaidimų taisyklėms.

2. Žaidimo laimėtojai buvo išrinkti žaidimo taisyklėse nustatyta tvarka. Nors žaidimo taisyklėse nebuvo numatyta, kad krūtinės korekcijos operacijos laimėtoja bus renkama dviem etapais ir galutinį sprendimą dėl laimėtojos priims „Perfectus Clinica“ gydytojai, ši aplinkybė neturėtų būti laikoma esminiu žaidimo taisyklių pažeidimu (su sąlyga, kad galutinė laimėtoja bus nustatyta ir gaus Žaidimo taisyklėse nurodytą laimėjimą).

3. Šiek tiek abejonių gali kelti automobilio laimėtojo nustatymo procedūra, tačiau didesnė tikimybė, kad, esant ginčui, turint visus įrodymus, būtų patvirtinta, kad žaidimo organizatoriai ėmėsi visų reikiamų veiksmų, kad patikrintų, ar žaidimo laimėtojais išrinkti „Instagram“ paskyrų valdytojai įvykdė visas dalyvavimo žaidime sąlygas.

– „Laimėk mašiną“ žaidimo laimėtojų nustatymo procedūra buvo atliekama spalio 19 d. Kaip ji vyko? Kas ją stebėjo? Ar tai patvirtinta raštu?

– Remiantis vertinimui pateikta medžiaga, žaidimo laimėtojų nustatymo procedūroje dalyvavo J. Žižė, Vilniaus „Auto“ atstovas, agentūros „Awocado Creative Studio“ atstovai. Žaidimo laimėtojų nustatymo procedūra buvo atliekama spalio 19 d., be kitų asmenų, dalyvaujant ir antstoliui. Antstolis vaizdo įrašų pagalba užfiksavo žaidimo laimėtojų nustatymo procedūrą ir surašė spalio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 174/20/108. Teisinė išvada parengta susipažinus su šiuo protokolu ir protokolo priedu.

Žaidimo laimėtojų nustatymo procedūroje dalyvavo antstolis, t. y. subjektas, kuriam yra suteikta išimtinė teisė konstatuoti faktines aplinkybes. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 635 straipsnio ketvirta dalimi, antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią. Nei advokatų, nei audito įmonės dalyvavimas nebūtų užtikrinęs tokio žaidimų laimėtojų nustatymo procedūros patikimumo kaip antstolio atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, darytina išvada, kad žaidimo laimėtojų procedūros nustatymo metu buvo užtikrintas net aukštesnio lygio faktų konstatavimas nei nurodyta Žaidimo taisyklėse. Žaidimo laimėtojų nustatymo procedūra buvo filmuojama, laimėtojai nustatyti atsitiktine tvarka, programėlės „Random Number Generator“ pagalba sugeneruojant laimėtojo Bilieto numerį.

– Daugiausiai kritikos žaidimo organizatoriai sulaukė dėl to, kad jo laimėtojas neva neišpildė visų žaidimo sąlygų. Ar pavyko tai patikrinti?

– Laimėtojas patvirtino, kad jis išpildė visas žaidimo sąlygas organizatoriams pateikdamas patvirtinimus raštu. Turimuose dokumentuose ir žodiniuose paaiškinimuose išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad žaidimo organizatoriai ėmėsi visų reikiamų veiksmų, kad patikrintų, ar žaidimo laimėtojais išrinkti Instagram paskyrų valdytojai įvykdė visas dalyvavimo žaidime sąlygas.

– Visuomenė suabejojo žaidimo finalo rezultatu. Jei jį stebėjo antstolis, jei visas aplinkybes išnagrinėjo advokatų profesinė bendrija ir pažeidimų nerado, ar įmanoma dar imtis kažkokių priemonių, galinčių įrodyti situacijos skaidrumą?

– Abejojančių bus visada, o jiems teisės aktai nurodo galimybę situaciją išaiškinti teisiniu keliu.

– Kas nutiktų, jei, spaudžiami visuomenės, žaidimo organizatoriai būtų nusprendę išrinkti kitą nugalėtoją nei paskelbtasis spalio 19 d.?

– Pirmasis laimėtojas turėtų teisę inicijuoti ginčą dėl prizo atsiėmimo ir nuostolių atlyginimo, nes tokią galimybę numato teisės aktai.

– Ar teisės aktais yra reglamentuojamos prievolės, atsirandančios iš loterijų ir kitų žaidimų, grindžiamų rizika ar atsitiktinumu?

– Taip, tai reglamentuojama teisės aktais. Konkrečiai – CK 6.244 straipsnis.

– Vėlgi, remiantis įstatymais ir kitais teisės aktais, ar žaidimo organizatoriai privalėjo detaliai nurodyti pagrindinio laimimo prizo technines savybes, jo įsigijimo aplinkybes, savininko duomenis?

– Prizo nurodymas turi būti aiškus ir neklaidinantis, tačiau informacijos kiekis nėra reglamentuojamas. Atsižvelgiant į tai, kad dalyvavimas žaidime buvo susietas tik su keleto paprastų veiksmų atlikimu, o ne su turtine (piniginės ar kitos išraiškos) įmoka, darytina išvada, kad detalios automobilio techninės savybės, įskaitant jo naujumą, negalėjo turėti esminės įtakos priimant sprendimą dėl dalyvavimo žaidime.

– Kitų duomenų teisės aktais iš žaidimo organizatorių nurodyti neprašoma.

– CK 6.244 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta: „Jeigu loterija ar kitoks žaidimas organizuojami įstatymų nustatyta tvarka, tai jų organizatoriaus ir dalyvio sutartimi laikomas loterijos ar žaidimo bilietas, kvitas ar kitoks dokumentas, nurodytas loterijos ar kitokio žaidimo taisyklėse. Šias taisykles tvirtina loterijos ar žaidimo organizatorius. Taisyklėse turi būti nurodyta loterijos ar kitokio žaidimo laikas, laimėtojo nustatymo tvarka, laimėjimo dydis ir jo išmokėjimo tvarka. Su šiomis taisyklėmis turi būti sudarytos sąlygos viešai susipažinti“.

– Ar automobilio tikrasis savininkas, nesvarbu, kas tai būtų – juridinis ar fizinis asmuo, turėjo teisę išsaugoti privatumą ir neskelbti savo duomenų?

– Taip.

– Žaidimo taisyklėse nebuvo nurodyta žaidimo prizų perdavimo laimėtojams tvarka ir terminai. Tai yra kliūtis laimėtojui atsiimti laimėjimą?

– Šią žaidimo taisyklių spragą užpildo CK 6.244 straipsnio ketvirta dalis, nustatanti, kad tais atvejais, kai žaidimo taisyklėse nėra nurodytas laimėjimo išmokėjimo (perdavimo) terminas, laimėjimas turi būti išmokamas per vieną mėnesį nuo žaidimo rezultatų nustatymo.

– Kadangi viešojoje erdvėje dėl žaidimo organizavimo, jo taisyklių, laimėtojų išrinkimo ir kitų, su juo susijusių aplinkybių, buvo paskelbta daug šmeižiančios, įžeidžiančios, garbę ir orumą žeminančios bei tiesos neatitinkančios informacijos, kaip patartumėte tokiu atveju elgtis žaidimo organizatoriams?

– Teisės aktai įtvirtina galimybę kreiptis dėl garbės ir orumo pažeidimo ar įmonės reputacijos sumenkinimo. Jeigu išnagrinėjus situaciją paaiškėtų, kad yra sąlygos taikyti šias teisės normas, organizatoriai galėtų kreiptis į teismą ir prašyti paneigti informaciją bei atlyginti nuostolius.

– Galbūt jau yra žengti kažkokie konkretūs žingsniai?

– Dokumentų ruošimas yra procese.

J. Žižė sulaukė paramos – yra turinčiųjų ir kitą nuomonę

automobilio laimėjimo istorija parodė dvi tiesas – miniai reikia aukos, o šiuolaikiniu amfiteatru, kuriame kažkada vykdavo šiurpą varančios mirtinos kovos, tapo virtuali erdvė.

Dėl organizuoto konkurso aštrios visuomenės bei kai kurių žinomų žmonių kritikos sulaukusi viena iš jo organizatorių J. Žižė sulaukė paramos. Savo nuomonę apie kritikos objektu tapusios moters „kolegas“ nuomonės formuotojus, patyčias, psichologinį smurtą, pavydą bei kitus svarbius dalykus išsakė televizijos laidų ir renginių vedėjas Dainius Martinaitis, dainininkė Ieva Zasimauskaitė, televizijos laidų prodiuseris Gediminas Juodeika, baleto primarijus Nerijus Juška su žmona Agne.

D. Martinaitis: skandalas kilo dėl aiškių, bet iki šiol neįvardintų priežasčių

Nesu didelis socialinių tinklų gerbėjas. „Instagram“ kol kas neturiu, „Facebook“ naudojuosi gana retai. Bet, tai, kas skelbiama žiniasklaidoje, pastebiu ir pasidomiu. J. Žižės asmeniškai nepažįstu, bet tai, kas vyko viešojoje erdvėje, man iš pat pradžių priminė istorijos mokytojos pasakojimą apie prieš šimtus metų garsiuosiuose pasaulio amfiteatruose vykusias tragedijas. Duonos ir žaidimų. Ir dar... kraujo.

Keičiantis pasaulio socialinei sąrangai ir įsigalėjus humanistiniam modeliui, daugelis dalykų, kurie atrodydavo smerktini, bet beveik kasdieniški ir natūralūs, po truputį ėmė slinkti už moralės pakraščių. Netgi dvikovos, turėjusios itin svarbią vietą Viduramžių ar Renesanso kultūrose, XVIII a. jau pradėtos laikyti nepateisinamomis. Nekeista, jog ir žiaurumo bei mirties kultūra ilgą laiką buvo tapusi tabu. Bet ar pasikeitė ta „duonos ir žaidimų“ ištroškusi visuomenė ar tik sumaniai sugebėjo paslėpti bei užslopinti savo kraujo troškimą? Na, automobilio laimėjimo istorija parodė dvi tiesas – miniai reikia aukos, o šiuolaikiniu amfiteatru, kuriame kažkada vykdavo šiurpą varančios mirtinos kovos, tapo virtuali erdvė.

Už ką gi visuomenės buvo nuteista Julija? Už tai, kad sugudravo? Nepasakė visos tiesos? O ar privalėjo? Na, yra sakančių, kad tai būtų buvę sąžininga. Gerai. O kas pasikeistų? Įvertinus šių laikų „trendus“, „influencinimo madą“, žmonių norą kažką „sekti“, gal net būtų buvę geriau pareklamuoti mašiną, pasakojant, kad ja važinėjo ir pati patikrino nemažai gerbėjų turinti nuomonės formuotoja. Juk turėti tai, ką turi „bunkės“, „siegelai“ ar dar kažin kas dabar yra super.

Grįžkime prie gudravimo. Tai – joks nusikaltimas ar nuodėmė. Už tai nebaudžia niekas. Nei įstatymai nei kokia nors religija ar filosofija. Ir moralė čia ne prie ko. Juk žalos gudravimas niekam nedaro. Tai kokia problema? Žaidimas įvyko? Įvyko. Nugalėtojui mašina padovanota? Padovanota. Kažkam nepatiko žaidimo aplinkybės? Reikėjo nežaisti, juk niekas nevertė. Užkliuvo žaidimo taisyklės? Sugalvokite savo ir žaiskite. Čia visai kaip vaikų smėlio dėžėje – jei kuriam mažyliui nepatinka kaip jo „grupiokas“ stato smėlio pilį, jis nusisuka ir kasa savąją duobelę. Arba susirenka žaislus ir išeina į kitą smėlio dėžę. Tie, kurie įprastai būna patys visų nemėgstamiausi, pasiskundžia auklėtojai arba savo super mamai. Tai kas įvyko šįkart?

Dainius Martinaitis. Asmeninio archyvo nuotr.

Tam, kad būtum nuomonės formuotoju, pirmiausia reikia turėti tvirtą pagrindą. Išsilavinimą, patirtį, kompetenciją. Kiek iš tų, kurie šiais laikais tokiais save laiko, realiai tam turi duomenis? Nenoriu išgirst atsakymo. Tiesiog svarstau. Nes daugeliui paauglių iš tiesų dabar atrodo, jog mokytis nereikia. Tam, kad uždirbtum, užtenka kasdien į socialinius tinklus kelti „storius“, kritikuoti visus, kas tau nesumokėjo ir girti tuos, kas atsilygino. Ar mūsų šalies nuomonės formuotojų tikslas yra toks? Girti švytinčius rankų kremukus, naują traškučių pakuotę, šaldytą picą? Juk tie, kurie dar tik šniukštinėja, kas yra gyvenimas, jums, mielieji nuomonės formuotojai, ateityje uždirbs pensijas, išlaikys gydymo įstaigas ir švietimo sistemą. Tikrai būsite ramūs atidavę savo likimus į tokios, „trendų“ ir „instagramų vergų“ kartos rankas?

Ar buvo padaryta klaidų organizuojant žaidimą? Be abejonės. Bet jos – ne mirtinos. Ir ne lemtingos ar pražudančios tautas. Juk kas nedirba tas neklysta, argi ne taip? Kodėl žaidimas sulaukė kritikos? Dažnu atveju – pavydo. Dar viena priežastis – rasta eilinė proga pasireklamuoti.

Buvo kaltinančių Juliją, kad ji žaidimą sugalvojo norėdama padidinti savo sekėjų skaičių. Gal aš kažko nesuprantu, bet ar ne to trokšta visi nuomonės formuotojai? Kuo daugiau sekėjų, tuo brangesnis tavo „postas“. Juk taip? Tai kodėl kilo toks ažiotažas? Kažkas pagailėjo 500 eurų? Kažkam tai pasirodė neefektyvu? Amoralu? O kokie būdai dar yra kelti savo reitingus? Smulkios dovanėlės, įžūlus elgesys, kritika, perdėtas saldumas, pataikavimas reklamdaviams? Ar tikrai nuomonės formuotojas negudrauja girdamas produktą, už kurio liaupses jam sumokėta? Jis sąžiningas? Na ir kas, kad postas pažymėtas reklamos ženklu.

Visi padarome klaidų. Nes visi mes žmonės. Vieni – tikrai skaudžių, turinčių negrįžtamų pasekmių, sėjančių net mirtį. Kiti – tiesiog žmogiškų, suprantamų.

Rinkodaros ir marketingo specialistai patvirtintų – pasaulis vis ieško naujų būdų, kaip suvylioti pirkėjus. Ir randa. Dabar – nuomonės formuotojų era. O ar imdami atlygį jie prisiima atsakomybę už reklamuojamos prekės kokybę, efektyvumą, šalutinius poveikius? O kodėl iš viso ima atlygį, o ne dirba visuomenei naudingo, neatlygintino darbo – sąžiningai apie viską informuoti? Visi pasirenka pagal save. Ir teisti nusprendusiojo nekopijuoti minios nevertėtų. Nebent... pavydu. Julija pirma, nutarusi padovanoti vertingą dovaną žmonėms, norėjusiems ją gauti, už tai buvo pasmerkta. Tai – tikrai protu nepaaiškinama.

Noras pasireklamuoti taip pat buvo labai akivaizdus šioje istorijoje. Ypač neskanu buvo skaityti rinkodaristų pasisakymus apie žaidimo organizatorių padarytas klaidas. Tikras ir profesionalus rinkodaros specialistas pripažins – per savo karjerą jis bus sukūręs ne vieną „prisvilusią“ reklaminę kampaniją, už kurią kažkas nemenkai susimokėjo. Bet kas apie tai žino? Tik reklamos kūrėjai ir nepatenkinti užsakovai. Tad, mėtantis akmenimis į kitus, pirma reik pasižiūrėt į save.

Praėjo nemažai laiko, o taip niekas netarė Julijai jokio viešo palaikymo žodžio. Kodėl? Bijo minios? Netekti užsakovų? Susigadinti savo reputaciją? Labiausiai nuo to priklausomi iš socialinių tinklų uždirbantieji. Jų pragyvenimo šaltinis labai trapus, nes, kaip ir rašiau pradžioje, dažnu atveju viskas kuriama neturint nei mokslinio laipsnio, nei kompetencijų, nei patirties. O kur kitur tu be viso to įsidarbinsi? Sandėlyje, valymo įmonėje, braškių ūkyje? Teatre, kur maži atlyginimai? Vadybininku? Nieko nenoriu sumenkinti, tik konstatuoju faktą. Nes per savo gyvenimą jau esu matęs visko ir ragavęs įvairių darbų. Nė vieno iš jų nesiginu. Kai ir to, kad esu apie save girdėjęs visokių legendų. Bet kam reikia, žino, koks aš iš tiesų. Visiems patikti ir nesinori, ir neįmanoma.

Reziumuojant šį ilgą tekstą, jį perskaičiujusių norisi paklausti – tai už ką visgi pasmerkėte moterį, dviejų vaikų mamą, mylinčią žmoną, besidalinančia tuo, ką turi, su kitais?

G. Juodeika: smurtautojas – tai žmogus, neradęs harmonijos

Motyvacinių, savipagalbos knygų autorė iš JAV Louise L. Hay yra pasakiusi: „Viskas, ką transliuojate pasauliui, neišvengiamai grįžta atgal“. Kodėl apie tai rašau? Nes ši citata puikiai tinka tiems, kurie vis dar naiviai tiki tuo, kad jų pasakyti aštrūs žodžiai, parašyti tekstai, padaryti veiksmai pridės jiems savivertės, bet neturės jokių pasekmių. Deja, tūkstametė žmonijos patirtis byloja ką kitą. Net ir diskutuojant apie psichologinius smurtautojus. O psichologinio smurto pavyzdžių, deja, viešojoje erdvėje pastaruoju metu netrūksta. Turbūt vienas iš ryškiausių nūdienos pavyzdžių – Instagrame vykęs žaidimas, kurio metu buvo galima laimėti automobilį.

Psichologinį smurtą galime patirti visur ir pačiomis įvairiausiomis formomis. Žiniasklaidoje, įvairiose diskusijose ir tiesiog viešojoje erdvėje nuolat girdime apie psichologinio smurto problemą. Taip, iš tiesų tai yra problema, tačiau ar žinome, kas yra tas psichologinis smurtas?

Paprastai tariant, psichologinis piktnaudžiavimas tampa smurtu tuomet, kai išsakytais žodžiais yra specialiai ir pakartotinai siekiama įskaudinti ar sumenkinti kitą žmogų. Psichologinis smurtas kaip patyčios yra siejami su grasinimu, gėdinimu, išjuoka, agresyvumu, nukreiptu į nukentėjusįjį, ir žodiniu užgauliavimu. Kai žmogus smurtauja psichologiškai, jis tarsi žaidžia su kito žmogaus mintimis, jausmais, savijauta. Tokiame santykyje yra prarandama lygybė tarp dviejų žmonių, nes vienas tampa tarsi stipresnis, kontroliuojantis ir valdingesnis, o kitas paklusnesnis ir nukentėjęs. Aš galvoju, kad smurtaujantysis – tai žmogus, neturintis vidinės ramybės, neradęs harmonijos pirmiausia savyje, negebantis laikytis visuomenėje priimtų taisyklių.

Gediminas Juodeika. Asmeninio archyvo nuotr.

Prieš kurį laiką buvau visuomenės sąmoningumo didinimo akcijos „Kauno vyrai už visuomenę be smurto!“ dalyvis. Tuomet viešai sakiau, kad žmogus yra gamtos dalis, gamtos sutvėrimas ir turbūt kalbėti apie smurtą bei agresiją reikėtų pradėti nuo to, kad šitie dalykai yra išlikimo dėsnis. Vis dėlto, žmogus yra labai nutolęs nuo beždžionės ir apskritai labiausiai pažengęs sutvėrimas pasaulyje mąstymo prasme. Tačiau pasaulyje ir toliau vyksta karai, nusikaltimai, brutalūs smurto aktai, kito menkinimas viešojoje erdvėje, nesilaikoma visuomenėje priimtų taisyklių, ko civilizuotas ir mąstantis žmogus tarsi nebeturėtų daryti.

Jeigu pažiūrėtume komentarus... ten grynos patyčios.

Sunku atsakyti vienareikšmiškai, bet kartais atrodo, kad kažkokios dalies žmonių tas išlikimo dėsnis yra suvoktas neteisingai, labiau kaip koks susinaikinimo dėsnis. Kiekvienas savyje turime tą kovos instinktą ir kartais tenka matyti, kaip net visai maži vaikai (dažniau tai berniukai) žaisdami, o kartais ir labai rimtai, tarpusavyje kovoja ir stengiasi „nukauti“ vienas kitą. Tai ir savo jėgos demonstravimas, nes tas, kuris nugali, yra laikomas stipresniu, labiau vertu pagarbos ar būti lyderiu. Ir taip suvokta patirtis kai kurių asmenų nešama per visą gyvenimą. Jie nesuvokia, kad pagarbą ir autoritetą galima pelnyti ir kitais būdais.

Visi padarome klaidų. Nes visi mes žmonės. Vieni – tikrai skaudžių, turinčių negrįžtamų pasekmių, sėjančių net mirtį. Kiti – tiesiog žmogiškų, suprantamų. Bet ar žmogui suklydus galima prieš jį smurtauti? Ar tuomet mes tikrai geresni už tą suklupusįjį? Ar tampame dar blogesni ir žiauresni? Juk vaikystėje mus visus moko – gulinčio niekas nemuša, o stiprus dvasia bei poelgiais yra tas, kuris padeda parpuolusiam atsikelti. Jį apkabina, paguodžia, padrasina.

Mano nuomone, tai, kas prasidėjus, tęsiantis ir pasibaigus automobilio žaidimui vyko viešojoje erdvėje, taps ateities psichologinių, marketingo bei daugelio kitų vadovėlių ar seminarų nagrinėjimo objektu.

Socialinėje erdvėje pasireiškianti visuomenė šios istorijos kontekste kaip niekad buvo vieninga. Tik, tenka labai apgailestauti, kad didžiąją jos dalį suvienijo noras pasirodyti geresniu nei esi, patyčios bei virtualaus kraujo troškimas. Ir pabaigai – kaip jaustųsi visi pasisakiusieji, jei žodis būtų tapęs kūnu ir užpulti žmonės būtų neištvėrę įtampos? Ar tokios aukos būtų vertas padarytas „nusikaltimas“?

A. ir N. Juškos: geriau jau padaryti klaidą atleidžiant, nei klaidą nubaudžiant

Būna tokių situacijų, kai nesinori nieko sakyti. Tik apkabinti ir palinkėti stiprybės. Visa šita džiaugsmą daugeliui turėjusi atnešti istorija tapo pavyzdžiu, kai geras darbas gali virsti ne tik blogu, bet ir smerktinu, nedovanotinu. Tiesa, ne visų akyse, bet tie, kurie galvojo priešingai, taip ir liko nepasisakę. Dėl ko? Turbūt nesunku atspėti. Juk lengviau eiti su minia arba ją stebėti nei eiti prieš srovę. Pastarasis žingsnis ne tik atima jėgas, tačiau yra ir labai rizikingas. Nė viena iš žaidimo organizatorių iki šiol nebuvo susitepęs ar pagarsėjęs nedora, abejotina veikla. Todėl jais lyg ir nebūtų pagrindo abejoti. Iki tol, kol suklydo. Tiesiog suklydo.

Nerijus ir Agnė Juškos. A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

Bet kodėl jie buvo taip stipriai nubausti? Kartą naršydami internete radome tokią citatą, kuri tarsi yra sukurta būtent šitai situacijai – „Geriau jau padaryti klaidą atleidžiant, nei klaidą nubaudžiant“. Tai galinga mintis. Ir labai prasminga. Į visą žaidimo istoriją žiūrime su viltimi, kad žmonės taps supratingesni ir gailestingesni, o tie, kas daro gerus darbus, net ir tokioms kliūtims iškilus, nenustos jų įgyvendinti.

I. Zasimauskaitė: nepamirškim dar ir to fakto, kad kritika ir patyčios – du skirtingi dalykai

Aš pradžioje kažkaip praleidau pro akis ir tą konkursą, ir viską, kas vyksta, nes jaučiau, kad nenoriu gilintis. Tačiau vėliau buvo neįmanoma nepastebėti, nes atrodė, jog beveik viskas tik apie tai sukasi. Ir man pasidarė labai gaila, kad tai vyksta viešojoje erdvėje, kad tai mato tiek paaugliai, tiek suaugę ir jiems tai atrodo normalu! Teisti žmogų... Juk mes visi gyvenime darome klaidų... Ir net nebūtinai tai buvo klaida! Kas taip pasakė? Man atrodo, kad Julija tiesiog dirbo savo darbą – juk reklama bei marketingas ir yra apie tai, kaip pritraukti sekėjus, žmones, kad jie pirktų arba naudotųsi tavo paslaugomis. Nors aš asmeniškai taip nebūčiau dariusi ir apskritai esu kitos nuomonės tiek apie reklamas, tiek apie sekėjus, bet man buvo skaudu žiūrėti į visus pasisakymus apie Juliją. Ypatingai po viso konkurso ir jos pasidalinto atsiprašymo. Atrodo, kad žmonės tik ir laukė kažką parašyti blogo, bet ar nors vienas pagalvojo apie tai, kad ji turi jausmus, vaikus, šeimą? Kad jai irgi skauda... kad kritika yra gerai, bet ji turi būti konstruktyvi. Be to, intelektualaus žmogaus savybė yra kritiką sakyti asmeniškai, nes, kad ir kokia ji būtų, dažnai žeidžia ir tai visiškai normalu.

Ieva Zasimauskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Kiekvienam kritika yra neskanu, bet nepamirškim dar ir to fakto, kad kritika ir patyčios – du skirtingi dalykai. Jeigu pažiūrėtume komentarus... ten grynos patyčios. Aš labai daug bendrauju su žmonėmis, kurie ruošiasi žudytis arba jau yra tai bandę padaryti... įdomu kodėl? Kodėl jie taip daro?! Dėl tų pačių patyčių!!! Kur štai pasižiūri kaip sėkmingi asmenys sėkmingai tai daro. ir galvoja – matyt ir man tai priduos sėkmės ir laimės, nes juk nieko tokio... bet kuris po to ant pečių neš tai, kad žmogus susirgo depresija? Arba nusižudė? Sakysit, kad žmogus pats kaltas? Deja... išmokim ne tik teisti kitus, bet ir prisiimti savo veiksmų ar žodžių atsakomybę.

Pirmoji scenoje pasirodė Austėja Lukaitė. Aktorė atliko „Eurovizijoje“ suskambėjusią dainą. Teisėjai sakė, kad šis pasirodymas – fantastiškas ir kartelė užkelta aukštai. „Labai džiaugiuosi, kad pasirodymas praėjo. Galėčiau iš naujo ir geriau“, – kalbėjo A. Lukaitė.

Aktorius Jokūbas Bareikis atliko rimtą kūrinį, o teisėjai negailėjo komplimentų. „Tu šiandien sprogai, sudrebinai sceną. Nepamenu tokio galingo balso projekte. Ačiū, kad čia esi“, – sakė S. Urbonavičius-Samas.

Aktorių duetas Marius Repšys ir Inga Šepetkaitė paruošė pop muzikos pasirodymą. „Padarote klaidų su dainų pasirinkimais. Ir čia tas kartas. Esate kur kas geresni, nei tokiam reikalui, kuris buvo ant scenos“, – sakė S. Prūsaitis. „Esate charizmatiški žmonės. Mariau, šioje dainoje man pritrūko muzikalumo“, – sakė M. Mikutavičius. „Mes padovanojome visiems šventę“, – gynė savo mokinius S. Urbonavičius-Samas.

Vienas populiariausių Lietuvos „youtube'rių“ Gediminas Gabalis padovanojo teisėjams geriausias emocijas – Marijui patiko vaikino mimikos. „Iš tavęs gavome daug meilės ir šilumos. Nieko nekeisk savyje“, – gyrė J. Arlauskaitė-Jazzu.

Dviejų dukterų mama, nuomonės formuotoja Julija Žižė savo dainą skyrė visiems, kenčiantiems nuo priklausomybių. „Kai žmogus yra gražus, sceniškas ir talentingas, iš jo reikalaujama daugiau. Tu gali pakeisti savo istoriją“, – sakė J. Arlauskaitė-Jazzu.

Aktorė Lina Rastokaitė scenoje atliko Lady Gaga hitą. Tiesa, jis suskambėjo labai netikėtai! „Pasijaučiau, kaip užsienio kabarete“, – sakė Samas. „Trys žodžiai – kosmosas“, – pagyras žėrė J. Arlauskaitė-Jazzu.

Šokėjai RSA parodė, kad ne tik puikiai šoka, bet ir dainuoja. „Labai gera matyti, kad kiekvieną kartą jūs vis aukštyn ir aukštyn“, – sakė S. Prūsaitis.

Teatro aktorius ir režisierius A. Storpirštis scenoje atliko grupės „Coldplay“ dainą „Viva la vida“. Jis rinkosi iš dainų, kurios turi kokią nors istoriją arba yra apie istoriją. „Esi artistas iš didžiosios A“, – gyrė J. Arlauskaitė-Jazzu. S. Prūsaitis panoro išsaugoti savo mokinį ir užleido jam auksinę kėdę. Tai reiškia, kad Ainis keliauja į kitą finalą – pirmojo finalo vakarą už jį nereikėjo balsuoti.

Tryliktasis projekto dalyvis – video tinklaraštininkė, „TikTok“ žvaigždė Dejmukas. Daugiau nei 9000 balsų sulaukusi interneto įžymybė su griausmu grįžo į projektą. „Labai švelnus, nuoširdus, jautrus pareiškimas“, – gyrė M. Mikutavičius. „Labai norėjau, kad tu sugrįžtumei į projektą“, – sakė J. Arlauskaitė-Jazzu.

Televizijos laidų ir renginių vedėjas, oreivis Giedrius Leškevičius pasirodė puikiai, S. Prūsaitis patarė būti šiek tiek blogesniu! Visi teisėjai gyrė Giedriaus muzikalumą ir vokalą.

„Tai buvo S. Prūsaičio karjeros piko išpildymas“, – pokštavo J. Arlauskaitė-Jazzu apie „Twosome“ pasirodymą. Ši grupė – geriausios nuotaikos užtaisas!

Virtuvės šefas Gian Luca Demarco lipo į sceną sirgdamas. Tačiau noras dainuoti yra kur kas didesnis nei liga! „Esi žmogus – šventė. Lik ir švęskime toliau“, – sakė J. Arlauskaitė-Jazzu. „Tikiu, kad Lietuva palaikys šį dalyvį“, – balsuoti ragino S. Prūsaitis.

Vizažo meistrė, grožio salonų įkūrėja Milita Daikerytė pasirodė pati paskutinė. Nuomonės formuotoja itin atsakingai ruošėsi šiam pasirodymui. Teisėjai žėrė pagyras, o Jazzu plojo atsistojus. „Neįsivaizdavau, kad galėčiau būti laimingesnė“, – savo mokinę gyrė J. Arlauskaitė-Jazzu. „Esi savo vietoje, žvėris“, – sakė M. Mikutavičius. „Nesakiau to per aštuonerius metus. Šį vakarą tai geriausias pasirodymas“, – sakė S. Prūsaitis.

Dėl išlikimo kovojo Marius ir Inga bei J. Žižė. Dalyviams atlikus išlikimo dainas, teisėjai nusprendė, kad namo važiuoja J. Žižė – ji atsisveikino su projektu.

„X faktorius. Žvaigždės“ sekmadienį, 19.30 val. per TV3.

Merginų kategorijos atstovei Julijai Žižei šis finalas ypatingai svarbus – ji atliks Demi Lovato hitą „Anyone“. Dviejų dukterų mama, nuomonės formuotoja savo dainomis nori pasiekti žmonių širdis. Tai jai kur kas svarbiau, nei kad taisyklingai sudainuotos natos. Savo dainą ji skirs mirusiai ir jos neauginusiai mamai, kuriai būtų norėjusi padėti ir ištraukti iš priklausomybės liūno.

Tai, kad J. Žižės gyvenimas nebuvo lengvas, žino daugelis. Moteris augo su globėja, o mama mirė neįveikusi alkoholizmo spąstų. Pirmojo finalo metu žinoma moteris kūrinį skiria savo mamai, kuriai nejaučia jokios nuoskaudos. Jei tik mama būtų gyva, J. Žižė jai neabejotinai padėtų įveikti šią baisią ligą. Ilgą laiką girdėjusi priešiškas kalbas apie savo mamą, tik pagimdžiusi dukras J. Žižė pradėjo gilintis į mamos istoriją ir išgirdo visai kitokią įvykių versiją. Julija sužinojo, kad mama ieškojo pagalbos, kovojo už ją, tačiau niekas jos negirdėjo.

„Žinau, kad ji kreipėsi pagalbos, nesu jos normaliai mačiusi, nepamenu... Žinau, kaip sunku, kai artimoje aplinkoje yra alkoholizmas, narkotikai, smurtas. Jei mama dar būtų gyva, tai man nesvarbu – ji alkoholikė, benamė ar kas... Mama mane pagimdė ir aš labai vertinu gyvybę, kurią man padovanojo. Dėl jos viską padaryčiau, kalnus nuversčiau. Tai yra liga, žmogui reikalinga normali psichologinė pagalba. Manau, jei viskas būtų šiek tiek vėliau, man būtų pavykę ją išgelbėti. Būčiau dėjusi visas pastangas, kad sugebėčiau padėkoti, pažiūrėti į akis“, – atvirai apie gyvenimo išbandymus kalba J. Žižė.

Aplink mus žmonės šaukiasi pagalbos, bet mes nenorime girdėti to, kas mums nepatogu.

Projekte „X faktorius. Žvaigždės“ Julija nori įkvėpti kitus siekti gyvenime užsibrėžtų svajonių. Šou dalyvė itin atsakingai rinkosi dainą, o scenoje nori papasakoti istoriją ir maksimaliai išjausti kūrinį.

„Supratau, kad labai noriu skirti dainą visiems kovojantiems už savo gyvenimą. Ta daina mane labai sukrėtė... Aplink mus žmonės šaukiasi pagalbos, bet mes nenorime girdėti to, kas mums nepatogu“, – pasakoja šou dalyvė.

J. Žižė neturi labai daug patirties tiesioginiuose eteriuose, todėl pirmasis finalas neabejotinai pareikalaus daug pastangų ir susikaupimo. „Kėdžių iššūkio“ metu savo vyrui už dukras ir sukurtą svajonių gyvenimą dainą skyrusi ir scenoje pravirkusi J. Žižė atsigavo tik po mėnesio.

„Tiek energijos atidaviau... Tris savaites nieko daryti negalėjau, ta diena man buvo ypatingai svarbi. Net nebėra taip svarbu laimėti superfinalą... Mano pagrindinė misija buvo patekti tarp tų trijų laimingųjų, būti išgirstai ir suprastai. Dabar man lieka tik sekti savo istoriją. Turiu, ką papasakoti šiame projekte ir tai nėra vien tik dainavimas“, – sako žinoma moteris.

„X faktorius. Žvaigždės“ – sekmadienį, 19.30 val. per TV3.

Pirmoji scenoje pasirodė viena iš „Gero vakaro šou“ vedėjų Dijora Petrikonytė. Iki 10 klasės mergina dainavo mokyklos chore – tokia jos muzikinė patirtis. „Esi scenos žmogus, visai jos nebijai. Moki dirbti su kameromis. Esi tikrai graži moteris“, – sakė Marijonas.

„Esi labai sceniška ir graži. Tu turi kėdę“, – sakė sau komandą besirenkanti Jazzu.

Deimantė Vaičiūtė-Dejmukas sakė, kad dainuojant jaučiasi labai gerai. Ji yra dalyvavusi vaikų „Eurovizijoje“. Vaizdo tinklaraštininkė tikisi, kad dainavimas niekur nedings – Deimantė nusiteikusi ryžtingai. „Labai susirūpinusi, ką apie tave pasakys kiti. Reikia perlipti per save ir padirbėti prieš veidrodį“, – patarė S. Prūsaitis, o Jazzu davė kėdę.

Viena iš ryškiausių projekto dalyvių – socialinių tinklų žvaigždė Monika Šalčiūtė. Nors ir kaip ruošėsi, lankė vokalo pamokas ir kaupėsi psichologiškai, vis tiek jaudulio išvengti nepavyko. Scenoje mergina atliko žaismingą dainą „Barbie girl“. „Tu esi hitas“, – sakė S. Prūsaitis. „Nebegalėsiu klausyti dainos originalo. Tobulai atlikai rolę, kurią reikėjo atlikti šioje dainoje“, – gyrė M. Mikutavičius. „Esi labai gudri ir viską tu supranti“, – sakė Jazzu ir davė merginai kėdę!

Viena iš TV3 žinių vedėjų Donata Račaitė turi bene mažiausiai dainavimo patirties. Moteris sakė, kad šį kartą scenoje jautėsi kur kas tvirčiau – vokalo pamokos davė vaisių. „Atrodai tokia gera, moteriška, mergaitiška... Labai tau tiko ši daina, jaučiasi progresas. Donata kol kas kėdės negauna, bet neaišku, kas bus toliau. Ne veltui aš esu dramos karalienė“, – sakė Jazzu.

Aktorė Austėja Lukaitė yra baigusi operinį dainavimą. Mergina tikina, kad opera nuo lengvosios muzikos skiriasi kaip diena ir naktis. Dainuoti POP muziką Austėjai didžiulis iššūkis! „Jausmas, emocija, lengvumas... “, – gyrė Marijus. „Ištraukei visas natas taip, kaip turi būti“, – sakė Samas. Jazzu davė kėdę! Ją užleido Monika Šalčiūtė.

Nuomonės formuotoja Julija Žižė į projektą atėjo sunkiai dirbti. Žinoma moteris lankė vokalo pamokas ir ruošėsi pasirodymui. Laidoje nuskambėjo jautrus Julijos kreipimasis į vyrą ir padėka už nuostabų gyvenimą. „Tai buvo labai tikra“, – sakė S. Prūsaitis. „Man buvo svarbiausia tavo degančios akys, dainavimas iš širdies“, – sakė Jazzu. Teisėja davė Julijai kėdę – ją užleido Deimantė.

Aktorė Gabrielė Malinauskaitė žinoma tapo jau vaikystėje – vaidino filme „Mergaitė su degtukais“. Scenoje ji atliko sudėtingą Alicia Keys dainą „Girl on Fire“. „Matosi, kaip tu judi, koks tavo temperamentas. Justė turi puikią medžiagą, tiktumei šiai scenai“, – sakė S. Prūsaitis. „Tau ši daina tiko energetiškai, balso prasme – chaosas...“, – sakė Jazzu ir kol kas nedavė kėdės.

Vizažo meistrė Milita Daikerytė neslepia, kad būti scenoje jai labai patinka – todėl kiti nepastebi jaudulio. Paauglystėje Milita buvo žinoma kaip vaikų atlikėja, tačiau vėliau pasirinko vizažo sritį. „Po pasirodymo esi numeris vienas šioje scenoje“, – sakė Marijus. „Tai buvo į dešimtuką visomis prasmėmis“, – gyrė Samas. „Scenoje matome artistę. Supratimas, kad galima mėgautis muzika nieko neįrodinėjant – gražiausia akimirka per visus „X faktoriaus“ sezonus. Eina šiurpai“, – pagyras žėrė Jazzu. Milita gavo kėdę!

Viena iš laidos dalyvių – verslininkė, nuomonės formuotoja, kūrybininkė ir tvaraus gyvenimo būdo mylėtoja Julija Žižė. Save ji vadina laiminga moterimi – turi viską, apie ką kažkada svajojo.

„Mano verslumas ir kūrybingumas tikrai man yra duotas iš protėvių. Taip pat, jis ateina iš laisvės pojūčio ir iš to, kad esu laimingas žmogus. Jeigu vertini šią akimirką ir gyveni šia diena, tai esi pats laimingiausias. Niekada nereikia vadovautis nei praeitimi, nei žiūrėti, kas bus ateityje“, – sako J. Žižė.

Į projektą Julija ateina sunkiai dirbti. Ji neateina ieškoti didelės pramogos, pasirodyti ar maivytis. Žinoma moteris prieš „Kėdžių iššūkį“ daug ir sunkiai dirbo, lankė vokalo pamokas ir ruošėsi pasirodymui. „Aš atėjau kovoti ir kovosiu tikrai. Čia tas pats, kai gimdžiau dukras ir nebeturėjau, kur dingti. Reikės išdainuoti“, – sako J. Žižė, sulaukusi didžiulio palaikymo iš savo šeimos.

Laidoje nuskambės ir jautrus J. Žižės kreipimasis į vyrą ir padėka už nuostabų gyvenimą. „Iš tikrųjų ši daina yra apie tave, mano meile. Už dukras ir už visą gyvenimą, kurį man padovanojai. Aš tave labai myliu“, – atlikusi dainą, kuriai ypatingai ruošėsi, braukdama ašaras kalbėjo J. Žižė.

„X faktorius. Žvaigždės“ jau šį vakarą, 19.30 val. per TV3!

Aiškiai apsibrėžkite atsakomybes

Šeimą su fotografu Laurynu Žižiu sukūrusi Julija pasakoja, kad namus užpuolusios netvarkos prieš gimstant pirmajai dukrai negalėjo ir įsivaizduoti. O kai po daugiau kaip dvejų metų gimė antroji atžala, tvarkytis teko pradėti dar daugiau. Bet tada tėvai bent jau geriau suprato, kaip padėti vienas kitam.

„Kažkur esu skaičiusi, kad tvarkytis namus su mažais vaikais yra tas pats, kaip valyti sniegą kieme, kai vis dar sninga. Kol namuose yra mažas vaikas, tol juose nebus tvarkos. Todėl pirma turite atsipalaiduoti ir susitaikyti, kad tai, kas vyksta augant vaikams, yra daug gražiau nei tvarkingos lentynos. Antra, pasiskirstykite darbais ir netingėkite – vienas tėvelių gal neprieštarauja penkiskart per dieną plauti indus, o kitam nėra už tai baisesnio darbo. Įsiveskite režimą, kuris nė vieno iš tėvų nekankintų, ir sąžiningai be išimčių jo laikykitės“, – pataria J. Žižė.

Investuokite į techniką, kuri dirbs už jus

„Vaikai namuose reiškia kalnus skalbinių. Juk mažyliai visur ropoja, tyrinėja, ieško ir šokinėja per balas. Net vieną dieną išlaikyti vaiką švarų yra neįmanoma misija, o ką jau kalbėti apie savaitę, mėnesį ar metus. Todėl labai greitai supranti, kad senieji skalbimo būdai bus bejėgiai. Bandai kažkaip suktis, bet tada visi namų kampai lieka apkarstyti šlapiais drabužiais“, – juokiasi moteris.

Anot Julijos, tikrą revoliuciją jų namuose sukėlė džiovyklė, po kurios atsiradimo sunku įsivaizduoti ankstesnį gyvenimą be jos.

Žaidimu gali tapti net ir tas pats minėtas drabužių perkėlimas iš skalbimo mašinos į džiovyklę.

„Ko jau ko, bet laiko ramiai lankstyti ir džiaustyti drabužius auginant vaikus nebūna. O tada skalbiniai užima pusę svetainės – tik laiko klausimas, kada vaikas čiups ir numes ant žemės. Na, o turint šiuolaikinę džiovyklę, drabužius tereikia į ją perkelti iš skalbimo mašinos ir po kurio laiko išsitraukti jau sausus. Procesas, kuris anksčiau užtrukdavo ilgiau nei parą, dabar trunka vos porą valandų“, – džiūgauja J. Žižė.

Tvarkymąsi derinkite su žaidimu

Mažam vaikui dažniausiai nėra didelio skirtumo, kur būti ir ką veikti. Jam tiesiog svarbu šalia matyti tėvus ar kitus vaikus. Jei išmėtytų daiktų nešiojimą į vietą paversite žaidimu, vaikas pats uoliai tvarkysis. Žinoma, tai pavyks ne kasdien, bet kartais vaikas pats nesuprasdamas gali jums padėti.

„Žaidimu gali tapti net ir tas pats minėtas drabužių perkėlimas iš skalbimo mašinos į džiovyklę. Darbas visai paprastas ir be vaiko jį padarytumėte daug greičiau, tačiau šitaip kartu ir nuo pat mažens mokomasi, kad į atsakomybes galima žiūrėti linksmai. Po poros metų patys sau už tai padėkosite“, – sako dviejų dukrų mama. 

Niekada neišeikite iš kambario tuščiomis

„Tai labai paprastas triukas, kurio mane išmokė draugė. Net jei vaikas dar visai mažytis ir netvarkos nekelia, juo rūpinantis aplinkui susikaupia milijonas ne vietoje padėtų žaisliukų, buteliukų ir kitų niekučių. Dabar laikomės tokios taisyklės – mes su vyru negalime iš kambario išeiti tuščiomis. Kaskart su savimi pasiimame vieną ar du daiktus, kuriuos nunešame į vietą. Rodos, tai mažytis darbas, bet per visą dieną daug ką šitaip sutvarkai“, – pataria moteris.

Raskite laiko sau

Turbūt kiekvienoje pagalbos tėveliams knygoje rasite šį patarimą. Kartais tėveliai, o ypač mamytės, bijo pasirodyti savanaudiški ir prašyti partnerio laisvos popietės ar bent kelių valandų. Bet kūdikio priežiūra – labai varginantis darbas, tad kartais tiesiog reikia pailsėti.

„Neužsikraukite visko ant savo pečių, nes anksčiau ar vėliau palūšite. Tiesa ta, kad nėra vieno stebuklingo patarimo, kuris padėtų įveikti visus vaiko priežiūros iššūkius. Vaiko auginimas reikalauja daug pasikartojančio, alinančio ir rūpestingo darbo. Draugai, auklės, giminaičiai ar buitinė technika... Jei tik sugalvojate, kas gali jūsų darbą palengvinti, būtinai tuo ir naudokitės“, – nedvejoja J. Žižė.

– Esate komunikacijos specialistė, dviejų dukrų – Lėjos (3 m.) ir Otilijos (8 mėn.) – mama, dizainerė, mamoms skirtos laidos „Mama Mia!“ vedėja. Ar paroje nepritrūksta laiko viskuo pasirūpinti?

– Jau daugiau kaip metus nebekuriu drabužių, nes tai pasidarė monotoniška ir nebeįdomu. Norėjau atsiduoti motinystei, praleisti šį laiką ramiai, be streso ir papildomų atsakomybių. Dabar puikiai sekasi tuo mėgautis ir daryti tik tokius darbus, kurie man pačiai yra mieli ir malonūs sielai.

– O kokia yra jūsų kasdienė namų rutina?

– Išties namuose mažai būname, nes kai lepina geri orai, iš karto norisi planuoti veiklą lauke, kad tik nesėdėtume namie. Rutiną keičia pasivaikščiojimai parkuose, susitikimai, darbai, projektai, filmavimai, fotosesijos, kelionės su šeima.

– Dažnai žiniasklaidoje girdime apie tai, kaip sunkiai žmonės derina šeimą ir karjerą. Kaip atrandate pusiausvyrą? Galbūt skirtingos veiklos viena kitą tik papildo?

– Motinystė ir mano karjera absoliučiai papildo viena kitą. Juk net ir mano laida skirta mamoms ir yra apie mamas. Pati daug visko sužinau ir pasidalinu su kitomis mamomis. Kai pati nori veikti, užsidirbti, save realizuoti, tada įmanoma suderinti visas veiklas.

– Maži vaikai ir tvarkingi, gražūs namai iš pirmo žvilgsnio, rodos, nesuderinami dalykai – juk ten, kur mažyliai, ten ir chaosas. Kaip jūs tai sprendžiate? Ar pavyksta palaikyti tvarką?

– Visiškai nesijaudinu dėl netvarkos – tvarkausi vieną kartą per dieną ir to pakanka – juolab dabar, kai Lėja jau ir pati pradeda savo žaislus susitvarkyti. Man smagiau dieną laiką leisti su mergaitėmis lauke, parke, prie ežero, o ne plušėti namie šveičiant kriaukles. Tai darau irgi kartą per savaitę.

Tvarkomės, kai sutemsta, tada negaila laiko. Apskritai žmonės tvarkymuisi skiria per daug laiko – esame įpratę vadovautis pasenusiais stereotipais.

Tvarkomės, kai sutemsta, tada negaila laiko. Apskritai žmonės tvarkymuisi skiria per daug laiko – esame įpratę vadovautis pasenusiais stereotipais, pavyzdžiui, plauname, džiaustome jautrius drabužius rankomis, nors naujos technologijos tą padaro ir greičiau, ir kokybiškiau. Kaip žmogus, kuris nemėgsta tvarkytis, aš geriau jau investuosiu į tai, kas sutaupys man paties brangiausio dalyko – laiko su šeima.

– Kiek laiko skiriate namų ruošai ir kaip dalijatės darbus?

– Jei jau tvarkausi „nuo iki“, tai tam skiriu visą dieną. O šiaip kasdieniams darbeliams užtenka dviejų valandų per dieną. Mano gyvenimą dabar labai palengvino džiovyklė, negaliu patikėti, kaip be jos gyvenau! Tai yra absoliučiai nauja patirtis – ir laiko sutaupau, ir drabužiai atrodo puikiai.

Skalbinių džiaustymas man visuomet buvo vienas nemėgstamiausių darbų. Kol viską išdžiaustai, sugaišti daug laiko, o tada dar visas kambarys tampa skalbykla-džiovykla. 

– Kokių patarimų būtumėte norėjusi gauti prieš pirmąkart tapdama mama?

– Tapusi mama labai pasitikėjau savo moteriška prigimtimi, labai tikėjau savo kūnu, instinktais. Labai laukėme dukros. Manau, kai besąlygiškai myli ir lauki, pats mažiau išgyveni dėl to, kaip kas pavyks, nes tobulų ir viską žinančių mamų nėra. Nebijau klysti, pati mokytis iš savo vaikų.

– Kaip laikui bėgant keičiasi jūsų pačios stilius?

– Noriu išlikti jaunatviška, rengiuosi taip, kad jausčiausi patogiai ir atrodyčiau stilingai. Norisi turėti kelis gerus daiktus, pavyzdžiui, batus, o visa kita kintant sezonams atsinaujinti. Anksčiau vasarą nešiodavau vien šortus, o dabar su dukromis norisi rengtis lengvas sukneles. Žiemą labiau traukia prie jaukių megztinių, o nebe odinių striukių, kaip anksčiau. Na gerai, kartais noriu ir striukę apsirengti (juokiasi). Žodžiu, motinystė veža.

– Šiuo metu įsirenginėjate naujus namus. Kas juose buvo svarbiausia: patogumas, grožis ar jaukumas?

– Viskas viename. Kai nusipirkome namą, pasakiau vyrui, kad man būtinai reikia profesionalų pagalbos, tad dirbame su profesionaliomis dizainerėmis. Kuriame jaukius, gražius ir patogius namus. Žodžiu, tokius, apie kuriuos svajojome.

Kadangi svarbiausia mums buvo jaukumas, tai stengėmės sukurti erdvę, kuri kartu būtų ir estetiška, ir patogi. Kad vaizdo negadintų tokie dalykai kaip metalinės, drabužiais apkarstytos džiovyklės, o erdve galėtume džiaugtis patys būdami drauge. Smagu, kad tapau „Electrolux“ džiovyklės „Perfect Care 800“ ambasadore kaip tik įsirenginėdama būstą – dar iš anksto galime apsvarstyti kur ji stovės ir džiugins darbu, nudirbtu už mane.

– Kas jums yra namai?

– Šeima yra mano namai. Kur mano vyras ir dukros, ten man visada bus gerai.

„Teisus tas, kuris pasakė, kad laimė slypi mažuose dalykuose“, – tvirtina verslininkė ir komunikacijos specialistė Julija Žižė. Sausio mėnesį antrosios dukrytės Otilijos susilaukusi moteris sako, kad didžiausias džiaugsmas jai – laikas su šeima.

„Būdama šeimos apsuptyje negaliu nesišypsoti. Tie momentai, kai kartu pabėgame nuo miesto šurmulio, kuomet galiu visą save skirti tik mylimiausiems, verčia trumpam sustoti įvykių sūkuryje ir pasidžiaugti akimirka“, – pasakoja J. Žižė, kelias dienas su šeima praleidusi Nidoje.

Julija Žižė/Asmeninio arch. nuotr.

Neseniai savo akustinių koncertų turą po Lietuvą baigęs Vaidas Baumila taip pat pasidalino  kasdienės laimės akimirka. Nuolat įsitraukęs į mėgstamą veiklą dainininkas atšventė 31-ąjį gimtadienį, kurio rytas jam buvo ypatingas.  „Atsikeli ir... gimtadienis!“, – savo socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje akimirka dalinosi V. Baumila.  Nuotraukoje  Vaidas tarp šventininių balionų, o šalia – ir kokerspanielių veislės šunelis Bitė, kurį dainininkas prieš metus gimtadienio proga gavo nuo mylimosios Monikos.

Būdama šeimos apsuptyje negaliu nesišypsoti. Tie momentai, kai kartu pabėgame nuo miesto šurmulio, kuomet galiu visą save skirti tik mylimiausiems, verčia trumpam sustoti įvykių sūkuryje ir pasidžiaugti akimirka.

Aktorė Jurgita Jurkutė-Širvaitė neseniai sugrįžo į TV eterį laidos vedėjos amplua – kartu su akordeono virtuozu Martynu Levickiu ji tapo laidos „Du balsai – viena širdis“ vedėja. Scenoje Jurgita visuomet spinduliuoja laime. Ji pasakoja, kad labai laukė šio projekto pradžios. „Tas jausmas, kai su šypsena lauki savo darbo rezultato“, – nuoširdų jaudulį ir kilig jausmą, sukeliantį drugelius pilve, kuris aplankė prieš laidos filmavimą, apibūdino garsi moteris.

Psichologė psichoterapeutė Ivona Suchodolska-Miškinė patvirtina, kad kiekvienam žmogui kasdienes laimės akimirkas lemia skirtingi dalykai. „Dažniausiai žmogus jaučiasi laimingas tuomet, kai yra patenkintas asmeniniu gyvenimu (turi artimą žmogų), realizuoja save profesinėje srityje bei jaučia, kad gyvenimas yra prasmingas. Sugebėjimas stabtelti ir pastebėti grožį to, kas mus supa, pasimėgauti šiuo metu išgyvenama akimirka yra būtina sąlyga, kad jaustumėmės laimingi. O kasdienis gyvenimas yra kupinas tokių „smulkmenų“, kurios gali džiuginti, jei išgyvensime jas sąmoningai. Mažus kasdienius džiaugsmus tuomet gali suteikti puodelis mėgstamos kavos iš ryto, šiltas pavasario lietus, malonus kvapas, praeivio šypsena, gardūs pietūs ar net žemės po kojomis jutimas einant keliu“, – sako I. Suchodolska-Miškinė.