Tai įrašyta tarp teigiamų švietimo sistemos pokyčių Vyriausybės veiklos ataskaitoje, kuriai pirmadienį pritarė Ministrų kabinetas. Ataskaita toliau bus svarstoma Seime.

„Sustiprintas mokyklų tinklas: neliko jungtinių klasių, kuriose kartu mokėsi 5–8 klasių mokiniai; reorganizuotos mažos mokyklos (mažesnės nei 60 mokinių), kuriose sunku užtikrinti visiems vienodai geras sąlygas“, – sakoma Vyriausybės ataskaitoje.

Taip pat nuo šių mokslo metų sudaromos ne mažesnės kaip 12 mokinių gimnazijų (9–12) klasės, anot dokumento, taip siekiant užtikrinti visiems vaikams vienodas galimybes mokytis norimų dalykų ir pasirengti pasirinktoms studijoms aukštojoje mokykloje.

Sustiprintas mokyklų tinklas: neliko jungtinių klasių, kuriose kartu mokėsi 5–8 klasių mokiniai.

Ataskaitoje nurodoma, kad tinklo pertvarkai iš viso skirta 14 mln. eurų, didžiausia lėšų dalis panaudota mokinių pavėžėjimui užtikrinti, ugdymo priemonėms pirkti ir ugdymo aplinkai gerinti.

Ataskaitoje taip pat minimas Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas, kuriuo tinklo pertvarkos kriterijai pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, kadangi nustatyti ne įstatymu, o Vyriausybės nutarimu, ir žadama teikti atitinkamas Švietimo įstatymo pataisas.

Vyriausybė laikosi pozicijos, kad KT savo nutarimu nepaneigė „mokyklų tinklo kriterijų ir svarbos siekti prieinamo kokybiško švietimo ir jį išlaikyti, kad mokiniams būtų pasiūlyti pasirinkimai ugdymo plane ir taip nebūtų apribotos mokinių galimybės mokytis jų norimų dalykų, atitinkamai – rinktis norimo profesinio kelio“.

KT balandžio pabaigoje paskelbtu nutarimu konstatavo, kad įstatyme turi būti nustatyti aiškūs kriterijai dėl savivaldos mokyklų tinklo formavimo, ir tik po to jie gali būti sukonkretinti Vyriausybės nustatytose taisyklėse. Nutarimas įsigalioja 2024 metų sausio 2 dieną, kad nesutriktų ugdymo procesas ir Seimas turėtų laiko pašalinti prieštaravimams.

Į KT dėl mokyklų tinklo kreipėsi opozicijos parlamentarai, prašydami įvertinti, ar Vyriausybė gali nustatyti kriterijus, nuo kurių priklauso savivaldos mokyklų pertvarka ar likvidavimas.

Dalis opozicijos atstovų kritikuoja tinklo pertvarką, teigdami, kad mokyklų tinklas negali būti formuojamas remiantis vien kiekybiniais kriterijais, t.y. moksleivių skaičiumi, nenumatant kokybinių kriterijų, o naikinant mažąsias mokyklas vaikams atokiuose regionuose neužtikrinamos lygios sąlygos mokytis.

Nuo pernai metų rugsėjo Lietuvoje neliko jungtinių 5–8 klasių, 14 proc. sumažėjo jungtinių pradinių klasių. Bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi mažiau kaip 60 vaikų, tapo didesnių mokyklų skyriais. Iš viso šalyje mokslo metus pradėjo 948 bendrojo ugdymo mokyklos – devyniomis mažiau nei ankstesniais mokslo metais.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtus mokyklų tinklo kūrimo taisyklių pakeitimus, kuriais taip pat numatoma nuo 2022-ųjų priimti sprendimus dėl pradinių mokyklų, pagrindinių mokyklų ir progimnazijų, kuriuose mokosi 60 ir mažiau mokinių, reorganizavimo arba likvidavimo.

Ši nuostata negalios nevalstybinėms mokykloms, vaikų socializacijos centrams, specialiosioms mokykloms, specialiojo ugdymo centrams.

Siūloma, kad jau nuo kitų mokslo metų finansavimas nebūtų skiriamas mažiau nei aštuonis mokinius turinčioms 1–10 klasėms ir mažiau nei 12 mokinių turinčioms klasėms, kuriose ugdoma pagal vidurinio ugdymo programą.

Tokias klases išlaikyti galėtų savivaldybės savo biudžeto lėšomis. Mažesnį moksleivių skaičių dar siūloma leisti, kai tai yra jungtinė klasė, tautinių mažumų klasė, ar lietuviška klasė Vilniaus, Šalčininkų rajonų ir Neringos savivaldybėse.

Šiuo metu leidžiama jungti iki keturių pradinukų klasių, 5–8 klasėse galima jungti dvi gretimas klases, 9–10 klasės nejungiamos, o trečioje ir ketvirtoje gimnazinėse klasėse kai kuriais atvejais gali būti viena maža 12 moksleivių klasė.

Remiantis projektu, nuo kitų mokslo metų gimnazijose bus privalu sudaryti ne mažiau dvi trečias gimnazijos klases, išskyrus tautinių mažumų mokyklas arba jei gimnazija yra vienintelė savivaldybės teritorijoje ir pan. Gimnazijose, kuriose leidžiama viena trečioji gimnazijos klasė rekomenduojama, kad joje būtų ne mažiau kaip 21 mokinys.

Nuo 2026-ųjų, išskyrus minėtas išimtis, taip pat išimtis menų, sporto krypties įstaigoms, būtų reikalaujama sudaryti ne mažiau nei dvi trečiąsias gimnazijos klases, kuriose mokytųsi mažiausiai 31 mokinys.

Ministerijos teigimu, inicijuojamos pertvarkos didesnėse klasėse leis pagerinti moksleivių socialinius įgūdžius, jie bus mokomi pagal jiems aktualų ugdymo turinį, pradinukai gaus daugiau individualaus dėmesio, apskritai pagerės 1–8 klasių mokinių ugdymo sąlygos.

Pabrėžiama, kad po pertvarkos daugiau mokytojų turės galimybę dirbti visu etatu, daugiau lėšų bus skiriama ugdymui ir neformaliam švietimui, o ne administravimui.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skaičiavimu, pertvarkai įgyvendinti jau kitąmet reikės apie 13 mln. eurų – pinigai bus skiriami išeitinėms išmokoms, moksleivių pavėžėjimui, naujiems pedagogams pritraukti.

Lietuvos savivaldybių asociacija siūlo visiškai neatsisakyti mažesnių nei aštuonių moksleivių klasių finansavimo, o skirti bent 50 proc. lėšų – likusią dalį dengtų savivaldybės. Taip pat reikalavimą turėti ne mažiau nei dvi trečiąsias gimnazines klases siūloma taikyti 20-čia, o ne 30-čia kilometrų nuo kitų įstaigų nutolusioms gimnazijoms.

Ministerijos duomenimis, dabar 89 šalies mokyklose ir 50 pagrindinio ugdymo skyrių mokosi 60 arba mažiau mokinių.

Iš viso Lietuvoje veikia 399 gimnazijos tipo mokyklos, beveik pusėje jų yra tik po vieną gimnazijos klasę, jose mokosi 3,1 tūkst. moksleivių, didesnėje dalyje tokių klasių moksleivių skaičius nesiekia 20-ies. Iš pradinių mokyklų, 40-yje veikia jungtinės klasės, kuriose mokosi trijų arba keturių klasių pradinukai.

ŠMSM Vyriausybei teikiamame projekte dėl mokyklų tinklo pertvarkos siūlo jau nuo kitų metų nebeleisti jungti 5-8 klasių, taip pat panaikinti galimybę jungti daugiau nei dvi pradinukų klases.

Ministrų kabinetas siūlymus planuoja svarstyti šį trečiadienį.

Pradinukus galės jungti laisviau

Tiesa, ankstesnių, dar lapkritį pristatytų siūlymų, jog galėtų būti jungiamos tik gretimos (pvz. antrokai ir trečiokai) klasės, atsisakyta – tai bus tik rekomenduojama.

Siūloma, kad jau nuo kitų mokslo metų 1-10 klasėse vienoje klasėje negalėtų būti mažiau nei 8 moksleiviai, III-IV klasėse – mažiau nei 12 mokinių, t.y. mažesnių klasių ŠMSM nebefinansuotų – jas išlaikyti galėtų nebent savivaldybės savo biudžeto lėšomis. Mažesnį moksleivių skaičių dar siūloma leisti, kai tai yra jungtinė klasė, tautinių mažumų klasė, ar lietuviška klasė Vilniaus, Šalčininkų rajonų ir Neringos savivaldybėse.

Šiuo metu leidžiama jungti iki keturių pradinukų klasių, 5-8 klasėse galima jungti dvi gretimas klases, 9-10 klasės nejungiamos, o III ir IV gimnazinėse klasėse kai kuriais atvejais gali būti viena maža 12 moksleivių klasė.

Kartelę kels palaipsniui

Mažiausias leistinas visų III klasių mokinių ir vienos III-iosios klasės mokinių skaičius būtų didinamas palaipsniui: nuo 2023-iųjų būtų rekomenduojama mokykloje sudaryti bent po keturias tokias klases, o gimnazijose, kuriose šiuo metu leidžiama turėti po vieną tokią klasę, joje mokyti ne mažiau nei 21 mokinį.

Nuo 2024-ųjų rugsėjo mažiausios 12 moksleivių klasės būtų leidžiamos tik tautinių mažumų gimnazijoms, lietuviškoms gimnazijoms Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, taip pat gimnazijoms, kurios nutolusios nuo kitų tokių įstaigų daugiau nei 30 kilometrų. Daliai kitų mokyklų būtų leidžiamos mažiausios 21 moksleivio III-iosios klasės.

Nuo 2026-ųjų, išskyrus minėtas išimtis, taip pat išimtis menų, sporto krypties įstaigoms, būtų reikalaujama sudaryti ne mažiau nei dvi III gimnazijos klases, kuriose mokytųsi bent 31 mokinys.

Savivaldybės taip pat būtų įpareigojamos jau kitąmet reorganizuoti mažas, iki 60 moksleivių turinčias mokyklas, išskyrus nevalstybines ir specialiąsias. Mažos mokymo įstaigos būtų taptų kitų mokyklų skyriais. Rekomenduojama, kad tokie skyriai liktų tose pat patalpose, kur yra šiuo metu.

ŠMSM numato, kad pertvarkai įgyvendinti jau kitąmet reikės apie 13 mln. eurų – pinigai bus skiriami išeitinėms išmokoms, moksleivių pavėžėjimui, naujų pedagogų pritraukimui.

Savivaldybės siūlo neskubėti

Lietuvos savivaldybių asociacija siūlo visiškai neatsisakyti mažesnių nei aštuonių moksleivių klasių finansavimo, o skirti bent 50 proc. lėšų – likusią dalį dengtų savivaldybės. Taip pat reikalavimą turėti ne mažiau nei dvi III-iąsias klases siūloma taikyti 20-čia, o ne 30-čia kilometrų nuo kitų įstaigų nutolusioms gimnazijoms.

Telšių rajono savivaldybė savo ruožtu 30-ies kilometrų nuotolio kriterijų siūlo taikyti tik tos pačios savivaldybės įstaigoms, t.y. tai negaliotų, jei arčiau esanti įstaiga yra jau kitoje savivaldybėje.

Į Savivaldybės asociacijos ir kai kurių savivaldybių siūlymus leisti jungti bet kurias pradinukų klases ir taikyti išimtis specialiosioms mokykloms ministerija atsižvelgė.

Vilniaus bei Šalčininkų rajono savivaldybės taip pat prašo nuo 2026-ųjų palikti 21, o ne 12 moksleivių vidurinio ugdymo programoje.

„Tai leistų savivaldybėms užtikrinti vidurinio ugdymo prieinamumą ir galimybę įgyti vidurinį išsilavinimą mokiniams, gyvenantiems atokesnėse kaimo vietovėse, patenkinti vietos gyventojų poreikius ugdyti vaikus skirtingomis mokomosiomis kalbomis bei mažinti atskirtį tarp skirtingų socialinių grupių žmonių“, – teigiama Vilniaus rajono savivaldybės rašte.

Šilutės rajono savivaldybė be kita ko pageidauja išlaikyti mokyklas, kuriose yra bent viena III gimnazijos klasė su 12 moksleivių.

Pertvarkos apims kelis šimtus įstaigų

Ministerijos duomenimis, 89 šalies mokyklose ir 50 pagrindinio ugdymo skyrių mokosi tik 60 arba mažiau mokinių.

Iš viso Lietuvoje veikia 399 gimnazijos tipo mokyklos, beveik pusėje jų yra tik po vieną gimnazijos klasę, jose mokosi 3,1 tūkst. moksleivių, didesnėje dalyje tokių klasių moksleivių skaičius nesiekia 20-ies. Iš pradinių mokyklų, 40-yje veikia jungtinės klasės, kuriose mokosi trijų arba keturių klasių pradinukai.

Ministerijos teigimu, inicijuojamos pertvarkos didesnėse klasėse leis pagerinti moksleivių socialinius įgūdžius ir bus mokomi pagal jiems aktualų ugdymo turinį, pradinukai gaus daugiau individualaus dėmesio, apskritai, pagerės 1–8 klasių mokinių ugdymosi sąlygos.

Taip pat teigiama, jog ilgainiui visiems gimnazistams ir besimokantiems pagal viduriniojo ugdymo programą bus sudaryta daugiau galimybių pasirinkti jiems svarbius mokomuosius dalykus, ugdymo turinį, programos lygį, atsižvelgiant į planuojamą tolesnį mokymosi ar studijų kryptį.

Pabrėžiama, kad po pertvarkos daugiau mokytojų turės galimybę dirbti visu etatu, daugiau lėšų bus skiriama ugdymui ir neformaliam švietimui, o ne administravimui.

„Mūsų akimis, pandemija mokyklose yra valdoma tinkamai. Kol kas tai yra rizikos ribų valdymas, tai sako ir ekspertai. Atostogos padėjo, kreivė mažėja, nematome jokio reikalo galvoti apie kontaktinio ugdymo atšaukimą. Kontaktinis ugdymas ir toliau išlieka prioritetas tiek švietimui, tiek, beje, turbūt ir mūsų normaliam gyvenimui ir ekonomikai“, – LRT radijui teigė P. Baltokas.

Prezidento patarėjas akcentuoja, kad siekiant užtikrinti kontaktinį ugdymą viena iš pagrindinių priemonių yra mokinių testavimas.

Jis taip pat įvertino ir trečiadienį Vyriausybės priimtą sprendimą nuo gruodžio 28 d. galimybių pasą taikyti ir vaikams nuo 12 metų. P. Baltoko teigimu, ši priemonė yra prasminga, siekiant užtikrinti kontaktinį ugdymą, tačiau kelia ir tam tikras grėsmes.

„Labai svarbu suprasti tai, kad mokyklose mokymosi rezultatai pandemijos metu buvo pablogėję, bet grįžo atgalios į normalų lygį, vertinant valstybinius brandos egzaminus. Tačiau psichologinė, emocinė ir fizinė vaikų sveikata, deja, ne. Ir siekiant įvesti štai šį mechanizmą kontaktinio ugdymo užtikrinimui, ypatingai svarbu įvertinti emocinę būklę, psichologinį vaikų klimatą tam, kad nepadarytume segregacijos ten, kur nereikia, tam, kad neduotume vaikams galimybės patyčioms“, – sakė P. Baltokas.

„Tai turi būti įvertintos šios grėsmės, bet šiaip iš principo priemonė, matyt, yra prasminga“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad trečiadienį į posėdį susirinkusi Vyriausybė priėmė sprendimą, kad nuo gruodžio 28 d. galimybių pasas bus reikalingas ir asmenims nuo 12 metų amžiaus. Iki šiol galimybių pasas buvo reikalingas nuo 16 metų.

Tačiau, sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, šio dokumento mokyklose nebus reikalaujama.

Palaiko planus atsisakyti jungtinių klasių

Šalies vadovo patarėjas Paulius Baltokas sako, kad Prezidentūra palaiko Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos planus mokyklose palaipsniui atsisakyti jungtinių klasių. Tačiau kartu jis pabrėžia, kad tokia mokyklų tinklo pertvarka nepakanka tik formaliai sujungti kelias švietimo įstaigas, bet pirmiausiai būtina orientuotis į mokinių pasiekimų nelygybės mažinimą.

„Valstybės kontrolė yra nurodžiusi, kad ten, kur yra jungtinės klasės, arba mažiau mokinių – mokymosi rezultatai yra prastesni. Dažniausiai. Turbūt čia yra pagrindinis tikslas: ne pats mokyklų jungimas ar nejungimas, uždarymas ar neuždarymas, bet mokymosi rezultatų skirtumų mažinimas“, – ketvirtadienį LRT radijui kalbėjo P. Baltokas.

Prezidentūros Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėjas pabrėžė, kad skirstant šiai pertvarkai skirtas lėšas pagrindinis kriterijus neturėtų būti tiesiog mokyklų infrastruktūros renovacija, bet būtent siekis mažinti takoskyrą tarp vaikų pasiekimų.

„Tol, kol ten skirtos lėšos nenueis statyboms, dažymui, aplinkos gražinimui, bet realiai iškeltas pagrindinis kriterijus savivaldybėms savivaldybėms (nes savivaldybės priims galutinius sprendimus) bus mokymosi pasiekimų skirtumų mažinimas, tol tokia pertvarka turi tikslą“, – įsitikinęs jis.

„Jeigu pertvarkos tikslas atleisti vieną kitą mokyklos vadovą, tai tada turbūt didelės prasmės nėra“, – pridūrė prezidento patarėjas.

Jis taip pat akcentavo, kad formalus mokyklų sujungimas savaime neturėtų tapti šios pertvarkos tikslu.

„Jeigu mes tiesiog prijungsime mokyklą ir 60 vaikų ir toliau paliksime toje pačioje mokykloje su tokiais pačiais resursais, mes visi matyt puikiai suprantame, kad tai bus tik administracinis sujungimas“, – aiškino P. Baltokas.

ELTA primena, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija trečiadienį pristatė siūlomus pokyčius, tarp kurių yra planai laipsniškai atsisakyti jungtinių klasių, taip siekiant sumažinti ugdymo skirtumus tarp mokinių.

„Po konsultacijų pristatome svarbius pasiūlymus, kuriuos teiksime Vyriausybei. Tai yra mokyklų, vykdančių formaliojo ugdymo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimus“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius informavo, kad šiuo metu visoje Lietuvoje jungtinėse klasėse mokosi per 3700 vaikų.

„Šiandieną mes turime per 247 jungtines klases 1–4 klasėse ir per 120 jungtinių klasių 5–8 klasėse“, – teigė R. Skaudžius.

Viceministras spaudos konferencijoje pristatė ministerijos naujai parengtus siūlymus dėl jungtinių klasių.

„Siūloma, kad 5–8 klasėse apskritai nebūtų jungtinių klasių, galima būtų jungti tik po dvi gretimas klases pradiniame ugdyme, tai yra 1–4 klasėse“, – informavo viceministras.

R. Skaudžiaus teigimu, taip pat siūloma, kad mažesnės nei 8 vaikų klasės nebūtų finansuojamos. Ministerija gimnazinėms III-IV klasėms taip pat rekomenduoja, kad klases sudarytų ne mažiau nei 21 mokinys, kai šiuo metu leidžiama – 12. Siūloma, kad ši rekomendacija nuo 2024 metų taptų privaloma. Tuo metu nuo 2026–2027 metų, pagal ministerijos teikiamus siūlymus, būtų privaloma, kad III gimnazijų klases sudarytų ne mažiau nei 31 mokinys.

Taip pat siūloma, kad mokyklos, kuriose mokinių skaičius nesiekia 60, turėtų būti pertvarkomos į jungtines ir taptų jungtinių mokyklų dalimi.

Savo ruožtu J. Šiugždinienė detalizavo, kad šiuo metu Lietuvoje yra 10 savivaldybių, neturinčių jungtinių klasių.

Ministrė taip pat tikina, kad ministerijos parengti siūlymai Vyriausybei bus pateikti vėliausiai pirmadienį.

Dalis BNS pašnekovų sutiko, kad mažėjant gyventojų regionuose mokyklų tinklo optimizavimas yra būtinybė, kiti teigė, jog pertvarka leis taupyti lėšas, bet vargu, ar bus lemiamas faktorius siekiant geresnės ugdymo kokybės.

ŠMSM siūlo palaipsniui naikinti jungiamąsias bei mažas klases mokyklose. Savivaldybių tarybos savo mokyklų tinklo pertvarkas būtų įpareigotos atlikti pavasarį, Vyriausybei galutinai apsisprendus dėl visų sistemos pertvarkos detalių.

Profesinės sąjungos: ugdymo kokybei svarbūs kiti faktoriai

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius laikosi pozicijos, kad ministerijos planai leis sutaupyti, tačiau nelems geresnės ugdymo kokybės.

„Kada ieško, kodėl Lietuvos švietimo sistema blogai funkcionuoja, niekas negali pasakyt, ir dabar rado priežastį – jungtinės klasės. Jei tai priežastis, tada lai naikina, bet aš manau, jog nėra argumentų, kad padidinus mokyklas, mokinių skaičių klasėse pagerės ugdymas. Jokių racionalių argumentų nėra, todėl žiūrim į tai kaip į ekonominį žingsnį“, – BNS sakė A. Jurgelevičius.

Anot jo, jungtinių klasių naikinimas reiškia dalies mokyklų uždarymą, tačiau trūkstant mokytojų jų situacija dėl tokių sprendimų neturėtų pablogėti.

„Jei prieš penkerius metus būtų buvę galima kalbėti apie dramatiškas pasekmes, dabar – ne, nes prieš penkerius metus mokytojų netrūko, o dabar yra trūkumas. (...) Manau, kad mokytojų bendruomenei tai neatsilieps niekaip, tiesiog valstybei šiek tiek sumažės galvos skausmas dėl mokyklų išlaikymo“, – kalbėjo A. Jurgelevičius.

Švietimo ir mokslo profesinė sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Kindurienė pažymi, kad siekiant geresnių rezultatų visų pirma reikia į mokyklas pritraukti jaunų ir gerai parengtų mokytojų ir tai turėtų būti prioritetas.

Kada ieško, kodėl Lietuvos švietimo sistema blogai funkcionuoja, niekas negali pasakyt, ir dabar rado priežastį – jungtinės klasės.

Ji sakė, kad „tinklo optimizacija yra būtinas dalykas“, tačiau sprendimai turi būti priimti atsakingai įvertinus situaciją, dalyvaujant profesinės sąjungos atstovams.

„Reikia labai atsargiai ir labai atsakingai žiūrėti į mokyklos likimą. Kolektyvinėje sutartyje, kuri pasirašyta kitiems metams, įrašytas punktas, kad profesinės sąjungos atstovas turėtų dalyvauti sprendžiant mokyklos vienoj ar kitoj savivaldybėj likimą. Savivaldybė daugiau žiūri į finansinę pusę, o patys mokytojai mato žymiai plačiau: ir mokytojus, ir vaikus, ir kaip tie mokiniai mokomi, kokia ugdymo kokybė“, – BNS sakė A. Kindurienė.

Anot jos, profesinės sąjungos stebės situaciją, kad mokytojai „neatsidurtų kažkur pakrašty, kai lieka visai be darbo“, o tinklo optimizavimas savaime nėra didžiausias tikslas gerinant ugdymo kokybę.

„Mes į pirmą vietą statome tai, kad mokytojų gretose stipriai trūksta jaunų ir puikiai paruoštų mokytojų“, – reziumavo profesinės sąjungos vadovė.

Savivalda: pertvarka jau vyksta

Savivaldybių vadovai sako, kad mokyklų tinklo pertvarka vykdoma, bet priimant sprendimus reikia įvertinti ir konkrečią situaciją.

„Darysim analizę, kur kas yra blogai ar gerai. Šiaip savo tinklą šiam momentui mes esame sutvarkę, neturime mažų mokyklų, jos paverstos padaliniais, bet jungtinių klasių turime“, – BNS sakė Ignalinos rajono meras Justas Rasikas.

Pasak jo, pasienio savivaldybėse yra mokinių, kuriems jau šiuo metu toli važiuoti iki artimiausios mokyklos, o nusprendus naikinti mažas mokyklas atstumas dar padidėtų.

„Šiandien buvo paminėti 30 kilometrų, reikia pažiūrėti, kur vaikai gyvena, nes jei vaikas gyvena visiškai ties pasienio riba, jam jau dabar 15 kilometrų iki mokyklos, o reikėtų važiuoti dar papildomai. Pasiekiamumas yra tam tikra problema, mes esame pasienio savivaldybė su mažu tankiu gyventojų, yra tam tikros problemos“, – kalbėjo meras.

Kiekvienais metais mes stengiamės koja į koją žengti (su ministerijos planais), apie jungtinių klasių mažinimą kalbama nebe pirmos valdžios, tokie dalykai ne perkūnas iš giedro dangaus.

„Aš nesakau, kad jungtinės klasės yra gėris, bet aš privalau atsižvelgti į tėvų pageidavimus, kurie prašo – būkit žmonės, išlaikykit kuo arčiau įstaigas, ir tėvus, kurie leidžia vaikus į tokius padalinius, tenkina ugdymo kokybė“, – teigė Ignalinos rajono vadovas.

Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas patvirtino, kad savivaldybėje vis dar yra jungtinių klasių, nors tinklas ir tvarkomas.

„Ta pertvarka pas mus tikrai vyksta, mažesnės mokyklėlės, kuriose mažėja mokinukų skaičius, verčiamos skyriais. Man atrodo, pats gyvenimas diktuoja tai. Kiekvienais metais mes stengiamės koja į koją žengti (su ministerijos planais), apie jungtinių klasių mažinimą kalbama nebe pirmos valdžios, tokie dalykai ne perkūnas iš giedro dangaus“, – kalbėjo D. Bardauskas.

Meras teigė, kad tokie sprendimai neišvengiami, mažėjant gyventojų ir jiems senstant, nors bendruomenės paprastai pasisako prieš ugdymo įstaigų pertvarkas.

Jungtinėse klasėse – per 3,7 tūkst. vaikų

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija trečiadienį paskelbė planus palaipsniui naikinti jungiamąsias bei mažas klases mokyklose.

Jau nuo kitų metų jungti būtų leidžiama tik pradinukų ir ne po daugiau nei dvi gretimas (pvz., pirmokus ir antrokus) klases, taip pat būtų jungiamos mokyklos, kuriose mokosi mažiau nei 60 moksleivių.

Šiuo metu leidžiama jungti iki keturių pradinukų klasių, 5–8 klasėse galima jungti dvi gretimas klases, 9–10 klasės nejungiamos, o III ir IV gimnazinėse klasėse gali būti viena maža 12 moksleivių klasė.

Tuo metu dviem vyriausioms gimnazinėms klasėms 2022–2023 mokslo metais būtų taikomos rekomendacijos, jog bendrai III-iose ar IV-osiose klasėse būtų ne mažiau nei 21 mokinys (šiuo metu leidžiama ne mažiau nei 12).

Tam tikros išimtys būtų taikomos tautinių mažumų ir nevalstybinėms mokykloms, vienintelėms gimnazijoms savivaldybėje ar bent 30 kilometrų nuo kitų įstaigų nutolusioms mokykloms.

ŠMSM duomenimis, jungtinėse klasėse šalyje mokosi per 3,7 tūkst. vaikų, iš jų – per 2,4 tūkst. pradinukų (beveik 250 klasių komplektų) ir beveik 1,3 tūkst. 5-8 klasių moksleivių (per 120 komplektų), tokios klasės egzistuoja daugiau nei 50-yje Lietuvos savivaldybių. Pasak ministerijos, abiturientų pasiekimai yra prastesni būtent mažesnėse, regionų mokyklose.

Daugiausia moksleivių jungtinėse klasėse yra Biržų, Alytaus, Ignalinos, Kupiškio rajonų, Rietavo ir Kalvarijos savivaldybėse. Visai jungtinių klasių neturi Alytaus rajono ir miesto, Birštono, Neringos, Palangos, Raseinių rajono, Šiaulių miesto ir Visagino savivaldybės.

Ministerija mokyklų stiprinimui, pavėžėjimui kitų metų biudžete papildomai suplanavusi 13 mln. eurų, per trejus metus tam ketinama skirti 49 mln. eurų.

Trečiadienį ministerijos vadovybės pristatytuose pakeitimuose taip pat siūloma jungti mokyklas, kuriose mokosi mažiau nei 60 moksleivių. Savivaldybių tarybos savo mokyklų tinklo pertvarkas būtų įpareigotos atlikti pavasarį, Vyriausybei galutinai apsisprendus dėl visų sistemos pertvarkos detalių.

Ministerija siūlo, kad būtų jungiamos tik pradinukų klasės, ne daugiau nei po dvi gretimas (pavyzdžiui, pirmokai ir antrokai) klases.

Šiuo metu leidžiama jungti iki keturių pradinukų klasių, 5-8 klasėse galima jungti dvi gretimas klases, 9-10 klasės nejungiamos, o III ir IV gimnazinėse klasėse gali būti viena maža 12 moksleivių klasė.

Tuo metu dviem vyriausioms gimnazinėms klasėms 2022-2023 mokslo metais būtų taikomos rekomendacijos, jog bendrai III-iose ar IV-osiose klasėse būtų ne mažiau nei 21 mokinys (šiuo metu leidžiama ne mažiau nei 12).

Ministerija taip pat siūlo, kad jau 2024-aisiais ši rekomendacija dėl 21 moksleivio III-iosiose klasėse taptų privaloma. Nuo tada rekomenduojama, jog III ar IV klasėse mokykloje mokytųsi ne mažiau nei 31 moksleivis – nuo šio moksleivių skaičiaus jau būtų formuojamos dvi klasės. Mažiausiai 31 moksleivio III-ioms ir IV-oms gimnazinėms klasėms reikalavimas mokyklose taptų privalomos nuo 2026-2027 metų.

Mažos mokyklos, kuriose moksleivių skaičius nesiekia 60, būtų pertvarkomos į jungtines, t.y. taptų centrinių įstaigų padaliniais.

Tam tikros išimtys būtų taikomos tautinių mažumų ir nevalstybinėms mokykloms, vienintelėms gimnazijoms savivaldybėje ar bent 30 kilometrų nuo kitų įstaigų nutolusioms mokykloms.

Siūloma, kad jau nuo kitų mokslo metų 1-10 klasėse vienoje klasėje negalėtų būti mažiau nei 8 moksleiviai, III-IV klasėse – mažiau nei 12 mokinių, t.y. mažesnių klasių ŠMSM nebefinansuotų – jas išlaikyti galėtų nebent savivaldybės savo biudžeto lėšomis.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad šie pakeitimai kitą savaitę turėtų būti teikiami Vyriausybei – jie dar bus derinami su savivaldybėmis. Joms ir toliau išliktų galimybė formuoti vidutines, ne mažesnes nei 12 moksleivių klases.

Kelis dešimtmečius kalbame, kad XXI amžiuje neturėtų būti klasių, kuriose viename suole sėdi penktokas kartu su aštuntoku.

„Mūsų pasiūlyti sprendimai leis tūkstančiams mokinių užtikrinti geresnes mokymosi sąlygas, vienodas starto galimybes, nesvarbu, kur gyveni – sostinėje, mažame miestelyje ar kaimelyje. Kelis dešimtmečius kalbame, kad XXI amžiuje neturėtų būti klasių, kuriose viename suole sėdi penktokas kartu su aštuntoku (...). Sprendimai, kuriuos atidėliojome dešimtmečiais, turi būti priimti šiandien. Sprendimo imčiausi net ir tada, jei tai liestų vieno vaiko ateitį“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė J. Šiugždinienė.

Anot jos, ministerijos planai apima ir mokyklų, kuriose mokosi  60 ar mažiau moksleivių, pertvarką. Ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 200 tokių mokyklų, jų skyrių ar specializuotų įstaigų.

„Planas yra siūlyti šitas mokyklas sujungti su pagrindinėmis mokyklomis. Tikrai turime ne vieną pavyzdį, Šiauliuose turime labai gražų jungtinės mokyklos pavyzdį. Lietuvoje tai nėra kažkokia naujiena – mokyklos, kuriose yra mažiau nei 60 moksleivių, turėtų tapti padaliniais arba suformuoti mokyklų miestelį, kuomet jungiasi, pavyzdžiui, pradinė, pagrindinė ir gimnazija, formuojamas mokyklų miestelis, jie naudojasi bendra infrastruktūra, yra vienas vadovas“, – kalbėjo J. Šiugdžinienė. 

ŠMSM duomenimis, jungtinėse klasėse šalyje mokosi per 3,7 tūkst. vaikų, iš jų – per 2,4 tūkst. pradinukų (beveik 250 klasių komplektų) ir beveik 1,3 tūkst. 5-8 klasių moksleivių (per 120 komplektų), tokios klasės egzistuoja daugiau nei 50-yje Lietuvos savivaldybių. Pasak ministerijos, abiturientų pasiekimai yra prastesni būtent mažesnėse, regionų mokyklose.

Ministerija mokyklų stiprinimui, pavėžėjimui kitų metų biudžete papildomai suplanavusi 13 mln. eurų, per trejus metus tam ketinama skirti 49 mln. eurų.

„Tikrai ne siekis gerinti mokinių ugdymo kokybę nulemia jungtinių klasių sudarymą. Paprastai jungtinės klasės formuojamos tam, kad tai netaptų finansinė našta savivaldybės biudžetui, nes jei klasėje nesusidaro minimalaus mokinių skaičiaus, tokia klasė turėtų būti išlaikoma rajono biudžeto lėšomis“, – sako ministrė trečiadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paskelbtame komentare.

Anot ministrės, jeigu pradinėse klasėse jungimas po du lygius dar gali būti pateisinamas dėl vaikų amžiaus ir poreikio mokytis šalia namų, tai 5–8 klasėse kompromisų neturėtų būti.

„Kaip rodo praktika, Lietuvoje mokytojai nėra rengiami dirbti su skirtingų klasių vaikais vienu metu. Tad esu įsitikinusi: 5–8 klasių mokiniai negali mokytis jungtinės klasėse. Tai niekaip nepadeda užtikrinti ugdymo kokybės ir neužtikrina siekio visiems vaikams suteikti vienodas ugdymosi galimybes“, – teigia ministrė.

Lietuvoje iki šiol 3700 vaikų mokosi jungtinėse klasėse. Yra mokyklų, kuriose visi pradinukai mokosi kartu vienoje klasėje. Jungtinės klasės ir ugdymo kokybė mūsų šalyje yra sunkiai suderinami dalykai.

Tad esu įsitikinusi: 5–8 klasių mokiniai negali mokytis jungtinės klasėse.

Ministerijos pranešime nurodoma, kad Lietuvoje iki šiol apie 3700 vaikų mokosi bendrosiose jungtinėse klasėse. Didesnėje dalyje savivaldybių (39), savivaldybės priklausomybės mokyklose yra 115 jungtinių bendrojo tipo klasių komplektų 5–8 klasėse, kuriose mokosi apie 1200 vaikų. Šalyje yra 250 jungtinių klasių komplektų 1–4 klasėse, kuriose mokosi apie 2500 vaikų.

Praėjusiais mokslo metais buvo 16 mokyklų, kuriose visi pradinukai mokėsi kartu vienoje klasėje, taip pat buvo 30 mokyklų, kur trijų gretimų klasių vaikai mokėsi kartu. Šiais mokslo metais yra 12 mokyklų, kuriose visi pradinukai mokosi kartu vienoje klasėje, taip pat yra 26 mokyklos, kur trijų gretimų pradinių klasių vaikai mokosi kartu.

Pranešime nurodoma, kad dažniausiai jungtinėse klasėse tenka mokytis mažųjų savivaldybių mokyklų mokiniams. Prieš trejus metus net trečdalyje šalies mokyklų buvo jungtinių klasių.

Per trejus metus padėtis pagerėjo daugumoje savivaldybių, jungtinėse klasėse ugdomų 1–8 klasių mokinių dalis labiausiai sumažėjo Širvintų, Panevėžio, Molėtų ir Telšių rajonų savivaldybėse. Nė vienos jungtinės klasės jau neliko Akmenės ir Raseinių rajonų, Alytaus, Šiaulių miestų, Birštono, Druskininkų, Neringos, Palangos, Visagino savivaldybėse.

Ministerija pažymi, kad  Lietuvoje jungtinės klasės formuojamos išskirtinai administraciniais tikslais – dėl stipriai mažėjančio mokinių skaičiaus. Tam, kad pradinio ir pagrindinio ugdymo klasė gautų krepšelio lėšas, joje  turi būti ne mažiau nei 8 mokiniai. Jei klasėje yra mažiau mokinių, dažniausiai yra jungiamos skirtingo lygio klasės ir formuojamas komplektas, kad mokinių skaičius būtų 8 ir daugiau. Tokiu atveju jungtinė klasė gauna visą finansavimą.

Ministerija pažymi, kad jungtinėse klasėse mokiniams neužtikrinama ugdymo kokybė, mokyklų, turinčių jungtinių klasių, mokinių pasiekimai yra žemesni.

Pasak ministro, mokymo jungtinėse klasėse kartais sunku išvengti dėl bendruomenės noro išlaikyti mokyklą, nors joje ir trūksta vaikų.

„Mes manom, kad tai (jungtinės klasės – BNS) yra laikinas dalykas, su juo tikrai taikstytis labai nereikia. Su kiekviena savivaldybe atnaujindami tinklo perspektyvinius planus mes kalbame, kaip tai įveikti“, – trečiadienį opozicinių socialdemokratų frakcijos posėdyje sakė ministras.

Atsakydamas į socialdemokratės Dovilės Šakalienės klausimą, kada šalies mokyklose nebeliks jungtinių klasių, A. Monkevičius teigė, jog to galima pasiekti per kelerius metus.

„Mes norim tai kuo greičiau sutvarkyt, ar per metus tai padarysim – ne, ar per dvejus – ne, per trejus, ketverius, penkerius – turbūt. Reikia tai daryti visomis priemonėmis“, – pažymėjo A. Monkevičius.

Ministras teigė, jog kai kuriose įstaigose jungtinės klasės veikia, nes to prašo vietos bendruomenė.

„Atvažiuoja iš bendruomenės vienmandatininkai, sako, kad ta mokykla gali veikti, jie įtikinėja, kad bendruomenei tai labai svarbu. Bet, mano galva, tai nėra gerai, mes turime galvoti apie vaikus ir papildomai skiriamas finansavimas gal yra laikina išeitis, bet mes turime kartu su savivaldybėmis tai išspręsti“, – kalbėjo ministras.

Jungtinės klasės dažniausiai sudaromos regionuose, nedidelėse mokyklose, kuomet neužtenka mokinių vienai klasei. Tokioje jungtinėje klasėje kartu mokosi skirtingo amžiaus mokiniai, pvz., skirtingų klasių pradinukai, gretimų pagrindinio ugdymo klasių mokiniai.

Skaičiuojama, kad šiuo metu jungtinės klasės veikia 381 iš 1086 Lietuvos mokyklų arba – 35 proc.

Beveik pusė moksleivių (48,5 proc.), besimokančių jungtinėse klasėse, yra pradinukai. Likę jungtinių klasių mokiniai mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Mokyklų veiklos skyriaus vedėjas Alvydas Puodžiukas sako, kad jungtinių klasių, kaip ir jose besimokančių mokinių, skaičius mažėja, o ateityje jos turėtų apskritai išnykti.

Mokiniai, mokydamiesi jungtinėse klasėse pagal pagrindinio ugdymo programą, nepasiekia gerų rezultatų.

„Yra mokyklų, kur visi mokiniai mokomi jungtinėse klasėse. Mokiniai, mokydamiesi jungtinėse klasėse pagal pagrindinio ugdymo programą, nepasiekia gerų rezultatų. Ir išlaikyti tokius pastatus brangu. Pradinės jungtinės klasės galėtų gyvuoti atokesnėse vietovėse, bet reikėtų atsisakyti 5–8 jungtinių klasių“, – komentavo A. Puodžiukas.

Pasak jo, tokių klasių privalumas – pradinukams nereikia anksčiau keltis, jie mažesnėse klasėse arčiau namų jaučiasi saugesni.