„27 mln. susitarimas yra didžiausias ikiteisminis susitarimas dėl su pilietinėmis teisėmis susijusios bylos dėl neteisingos mirties per JAV istoriją“, – sakoma advokatų pareiškime.

44 metų buvęs Mineapolio policininkas Derekas Chauvinas (Derekas Šovinas) šiuo metu yra teisiamas byloje dėl žmogžudystės ir netyčinio nužudymo, susijusios su 2020 metų gegužės 25-ąją įvykusiu incidentu, pasibaigusiu G. Floydo mirtimi. Šio policininko veiksmai buvo nufilmuoti aplink buvusių žmonių ir išprovokavo didžiulio masto protestus prieš rasinį neteisingumą visame pasaulyje.

Vaizdo įraše matyti, kaip D. Chauvinas beveik devynias minutes keliu spaudė kaklą ant žemės paguldytam ir antrankiais surakintam G. Floydui.

Trys kiti policijos pareigūnai – Tou Thao (Tu Tao), Thomas Lane'as (Tomas Leinas) ir J. Alexander'as Kuengas (Dž. Aleksandras Kingas) – taip pat kaltinami prisidėję prie G. Floydo mirties.

„George'o Floydo šiurpi mirtis, kurios liudininkais tapo milijonai žmonių visame pasaulyje, įžiebė gilų troškimą ir nepaneigiamą reikalavimą [užtikrinti] teisingumą ir pokyčius“, – sakė G. Floydo šeimos advokatas Benas Crumpas (Benas Krampas).

Visų laikų didžiausias ikiteisminis susitarimas byloje dėl neteisingos mirties... siunčia stiprią žinią, kad juodaodžių gyvybės išties svarbios.

„Visų laikų didžiausias ikiteisminis susitarimas byloje dėl neteisingos mirties... siunčia stiprią žinią, kad juodaodžių gyvybės išties svarbios ir kad policijos žiaurumas tamsiaodžių atžvilgiu privalo liautis“, – pabrėžė teisininkas.

Ikiteisminis susitarimas buvo sudarytas dėl liepą G. Floydo šeimos JAV federaliniam teismui Mineapolyje pateikto ieškinio.

„Netgi kai buvusio pareigūno Dereko Chauvino teismas juda į priekį ir šeima laukia teisingumo baudžiamuosiuose teismuose, šis susitarimas siunčia teisingumo žinią, kuri yra prasminga, svarbi ir būtina“, – sakė kitas šeimos advokatas, L. Chrisas Stewartas (L. Krisas Stiuartas).

„Jis... užtikrina, kad George'o Floydo mirtis atneš reikšmingų teigiamų pokyčių“, – pridūrė jis.

„Aš esu savo brolio saugotojas“, – sakė Philonise'as Floydas (Filounisas Floidas), kurio brolį nužudė policijos pareigūnas Mineapolyje gegužės 25 dieną.

„Jo vietoje galėjau būti aš“, – kalbėjo Ph. Floydas JT Žmogaus teisių taryboje Ženevoje surengtoje diskusijoje apie rasizmą ir policijos žiaurumą.

„Prašau jūsų man padėti, – sakė jis. – Tikiuosi, kad apsvarstysite (galimybę) suformuoti nepriklausomą tyrimo komisiją juodaodžių žmonių nužudymams ir smurtui prieš taikius protestuotojus Amerikoje ištirti.“

Kai kurie paminklai buvo pašalinti, pritariant vietos valdžiai. Kitur juos dienos metu aistringai griovė įsiaudrinusi minia, dar kitur vandalai juos subjaurojo naktį. Dabartiniai veiksmai primena ikonoklazmo bangą, kai XVI a. Reformacijos šalininkai, dažniausiai kalvinistai, nusiaubė bažnyčias ir vienuolynus, sunaikino altorius, vitražus, šventųjų skulptūras ir paveikslus, kurie, jų nuomone, pažeidė Šventraščio draudimą garbinti stabus ar gaminti Dievo atvaizdus. Buvo sunaikinta daug viduramžių meno šedevrų. Daugelis šiuo metu naikinamų paminklų estetiškai beverčiai.

Į griovėjų taikiklį patenka tikri ar menami rasistai – vieni plačiai žinomi, kiti turintys tik vietinės reikšmės. Jungtinės Karalystės Bristolo mieste protestuotojai į uosto vandenis nuvertė XVII a. vergų pirklio Edwardo Colstono paminklą. Skautų judėjimo įkūrėjo Roberto Badeno-Powellio statula buvo pašalinta policijos patarimu, nuogąstaujant, kad ji bus griaunama. Antverpeno miesto taryba pašalino karalius Leopoldo Antrojo statulą, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai protestuotojai jį nudažė dažais. Jo statulos pašalintos ir kai kuriuose kituose Belgijos miestuose.

Taikinyje – ir Kristoforo Kolumbo paminklas. JAV čiabuviams jis ne „Amerikos atradėjas“, bet pirmasis iš Ispanijos konkistadorų, indėnų genocido pradininkas. Su tuo vargu ar sutiktų italų kilmės JAV piliečiai, kurie ji laiko vienu garbingiausių tautos atstovų.

Vis dėlto pagrindinis paminklų griovėjų taikinys yra JAV pilietinio karo Konfederacijos (pietų dalies) generolų ar politikų paminklai. Nors jie gal buvo drąsūs ir geri kariai, jie kovojo ne dėl atskirų valstijų teisės tvarkyti savo reikalus, kaip kartais aiškinama, bet dėl vergijos išlaikymo, tuo metu kai kitos šalys ir JAV šiaurės valstijos buvo jos atsisakiusios.

Kiekviena šalis turi nustatyti savo paminklų politiką.

Potencialių taikinių yra daug. Dažnai minimas Britanijos valstybininkas Winstonas Churchillis. Jis buvo nuoseklus rasistas iš britų imperijos, tad tautų pavergimo šalininkas, 1921 m. raginęs Irake vartoti dujas ir cheminius ginklus prieš „necivilizuotas gentis“. Jis kaltinimas per Antrąjį pasaulinį karą leidęs bent 1,5 milijono žmonių žūti per badą Bengalijoje, nors kai kurie istorikai priešinasi tokiam jo elgesio apibūdinimui ir vertinimui.

Raginama Oksforde demontuoti paminklą, skirtą Ceciliui Rhodesui, kuris buvo britų šovinistas („mes esame pirmoji rasė pasaulyje“), Afrikoje plėtęs britų valdas. Yra komplikacijų. Jei būtų pašalintas jo paminklas, ar reikėtų atsisakytų jo vardu skiriamų stipendijų (Rhodes scholarships), kurios, ko gero, yra prestižiškiausios visame pasaulyje? Tas pats klausimas keliamas dėl Badeno-Powello. Jei jo paminklas pašalinimas dėl jo odiozinių nuostatų, tai nuoseklumas lyg reikalautų, kad būtų paleidžiama jo sukurta ir jo mintimis pagrįsta organizacija – skautai. Kai kuriems tai reductio ad absurdum.

Ir kitais atvejais galima žengti per toli. Lisabonoje raudonais dažais buvo aptaškytas XVII amžiaus jėzuitų misionieriaus Antonio Vieira paminklas. Nors jis vienas žinomiausių portugalų kalbos prozininkų ir uoliai bei ilgai gynė indėnus Brazilijoje, jam priekaištaujama, kad nepasmerkė afrikiečių vergovės. Ko gero, neturėtume tikėtis, jog XVII a. jėzuitas susigaudytų XXI a. politinio korektiškumo vingrybėse. Bet apie tai vėliau.

Paminklai Konfederacijos generolams ir politikams buvo itin gausiai statomi pirmoje praeito amžiaus pusėje akivaizdžiais politiniais tikslais, siekiant romantizuoti ir valorizuoti Konfederaciją, jos gynėjus ir siekius, lyg jie būtų nepriekaištingi kariai, gynę nepriekaištingą tikslą. Leistina politiniais tikslais pašalinti tai, kas politiniais tikslais buvo pastatyta. Laikas atitaisyti vergijos teisinimą ir savotišką istorijos klastojimą pašalinant ir kitaip sutvarkant tuos paminklus. Tačiau jų yra tūkstančiai, tad beveik neįmanoma, ko gero, ir nereikia, nugriauti jų visų. Toks apvalymas irgi būtų savotiškas istorijos iškraipymas, nutylėjimas to šimtmečio po pilietinio karo, kai rasistai vėl įgijo viršenybę ir primetė savo prievartą. Reikėtų palikti ramybėje konfederacijos karių, kaip ir sovietų karių, kapines, prisimenant, jog daugelis vienų ir kitų nebuvo ideologiniai kariai, bet kovojo, nes buvo priversti. Istorikas Thomas Laqueur siūlo kurti pliuralistinius peizažus, mėgdžiojant muziejų gebėjimą apgaubti praeitį praeities regimybe, apstatant Konfederacijos paminklus kovą su vergija ir diskriminavimu vaizduojančiais paminklais. Laqueur taip pat ragina pasikliauti Berlyno ir Vokietijos pavyzdžiu, kur pastatyta įspūdingų memorialų Holokaustui, taigi, ne tik griauti, bet ir statyti.

Panašią problemą kelia minėtasis Leopoldas II. Jis buvo vienas žiauriausių Europos karalių. Jam valdant Kongą, kurią Europos didžiųjų valstybių konferenciją pripažino esanti privati jo valda, žuvo gal pusę gyventojų – iki 10 milijonų. Penkerių metu vaikams kartais buvo nukertama ranka ir koja, jei jis neišpildė savo sakos iš gumamedžių surinkimo kvotos. Visų paminklų panaikinimas leistų lengviau pamiršti, ko nereikėtų užmiršti.

Kiekviena šalis turi nustatyti savo paminklų politiką. Yra optimistų, kaip Prancūzijos prezidentas Emmaneulis Macronas, tvirtinančių, kad jo šalis nemėgins trinti jokių savo istorijos elementų ar nuversti visuomenės veikėjų, galimai palaikiusių rasistines pažiūras ar politiką, statulų. Priešingu atveju reikėtų pradėti su Arc de Triomphe, kuriame šlovinama Prancūzijos revoliucijos ir Napoleono kariuomenių agresija ir pergalės. E. Macrono norai dažnai neišsipildo.

Manau, kad reikėtų pašalinti visus okupanto paminklus, ypač tuos, kurie pastatyti ryškiose didmiesčių vietose. Azijos ir Afrikos kraštai gali ramių ramiausiai griauti kolonistų statulas, net jei tas asmuo yra daug pasitarnavęs savo šaliai ir tautai. Reiktų taikyti šį principą ir Petro Cvirkos paminklui. Neadekvatus ministro Mindaugo Kvietkausko siūlymas prie paminklo įrengti informacinę lentą ar kitaip pateikti prieštaringą Cvirkos biografiją. Minimaliai reiktų pastatyti nemažesnį paminklą Jonui Aisčiui ar Bernardui Brazdžionui, ar kuriam nors Cvirkos įskųstam kultūrininkui. Geriausia būti išvežti paminklą į gimtąjį kaimą, jei savivaldybė sutiktų jį priglausti, ar į Grūto parką.

Europiečiai žudė europiečius, kaip afrikiečiai žudė afrikiečius, nes jie buvo arti vieni kitų.

Vieiros pavyzdys primena, kad kritika praeities veikėjams dažnai yra anachronistinė, jiems taikomi standartai, kurie nebuvo plačiai priimti prieš penkiasdešimt metų, jau nekalbant apie 300 metų. Klaidinga manyti, kad tik baltaodžiai buvo nuožmūs, ir kad jų barbarizmas buvo grindžiamas vien rasizmu. Neginčytina, kad baltaodžiai žiauriai elgėsi su kitaspalviais žmonėmis, bet jie ne mažiau nuožmiai elgėsi su kitais europiečiais – juos degindavo kaip eretikus ir kitatikius, paversdavo baudžiauninkais, niokodavo kaimus ir miestus, žudydavo beginklius gyventojus. Abu pasauliniai karai buvo baltaodžių pilietiniai karai, kuriose kitos rasės, išskyrus japonus, turėjo šalutinį vaidmenį. Kai kurie istorikai mano, kad nesiliaujantys Europos karai paskatino technologijos pažangą, sukūrė finansinius instrumentus, kurie leido savo šalimis mobilizuoti iki tol neįsivaizduojamus resursus.

W. Churchillis buvo negailestingas priešas. Jis pritarė nusikalstamiems antpuoliams prieš Vokietijos miestus, kai buvo stengiamasi nužudyti vienus civilius gyventojus, kad būtų galima terorizuoti ir įbauginti kitus. 1940 m. liepos pradžioje jis įsakė Britanijos jūrų pajėgų sunaikinti savo nugalėto sąjungininko Prancūzijos karo laivyną Mers El Kébir jūrų bazėje Alžyro pakrantėje. Žuvo 1 297 prancūzų jūreiviai. W. Churchillis nuogąstavo, kad Vokietija pagriebs prancūzų laivus. JAV ir JK oro pajėgoms bombarduojant taikinius Prancūzijoje prieš ir per išsilaipinimą Normandijoje, W. Churchillis pageidavo, kad būtų nužudoma ne daugiau negu 10 tūkst. civilių. Žuvo daugiau, bene visi buvo balti. Bet žmogus, kuris išgelbėjo savo šalį milžiniško pavojaus atveju, priklauso jos panteone, nors kai kurie jo bruožai ir veiksmai smerktini. Tik prastuose romanuose, pasakose vaikams ir politkorektiškumo šventovėse didvyriai yra nepriekaištingi. Europoje W. Churchillio paminklai turi likti, Indijoje galima juos nuversti.

Europiečiai žudė europiečius, kaip afrikiečiai žudė afrikiečius, nes jie buvo arti vieni kitų. Europiečiams vergų pirkliams jų „prekes“ dažnai pristatydavo galingesnės vietos gentys, rasinio solidarumo nebūta. Buvo žudoma pagal galimybes ir pajėgumus, kaip ir dabar JAV miestuose.

Vadinamuosius skubius debatus inicijavo Afrikos šalys. Diskusijoje bus aptariami rasiškai motyvuoti žmogaus teisių pažeidimai, sisteminis rasimas, policijos brutalumas ir smurtas prieš taikius protestuotojus.

George'o Floydo mirtis Mineapolyje „visame pasaulyje įžiebė protestus prieš neteisingumą ir brutalumą, su kuriuo daugelyje pasaulio vietų iš Afrikos kilę žmonės susiduria kasdien“, sakoma Afrikos šalių laiške, kuriame siūlomas surengti diskusiją.

Diskusija vyks trečiadienį. Tai bus tik penktoji skubi diskusija Žmogaus teisių taryboje nuo 2006 m., kai buvo įkurta ši organizacija. Ankstesnės diskusijos buvo susijusios su situacija Palestinoje ir Sirijoje.

Jungtinės Valstijos 2018 m. panaikino savo narystę Žmogaus teisių taryboje. Prezidento Donaldo Trumpo administracija kritikavo tarybą dėl to, kad tarybos veikloje dalyvauja šalys, kurios yra žinomos žmogaus teisių pažeidimais.

27 metų Rayshardo Brookso (Reišardo Brukso) mirtį vietos koronerio biuras sekmadienį pripažino žmogžudyste. Ankstesnę dieną restoranas „Wendy's“, kur žuvo vyras, buvo padegtas, o šimtai žmonių surengė eitynes, per kurias smerkė nužudymą.

R. Brookso žūtimi pasibaigęs susidūrimas su policija penktadienį išprovokavo pasipiktinimą, sukrėtimą ir nerimą šalyje, apimtoje pilietinių neramumų, prasidėjusių gegužės 25 dieną, kai Minesotos dėl policijos šiurkščių veiksmų žuvo neginkluotas juodaodis George'as Floydas (Džordžas Floidas).

Šeštadienį Atlantos merė Keisha Lance Bottoms (Keiša Lans Botoms) paskelbė, kad miesto policijos viršininkė Erika Shields (Erika Šilds) nusprendė atsistatydinti.

„Nemanau, kad tai buvo pagrįstas mirtinos jėgos panaudojimas“, – pareiškė K. L. Bottoms.

R. Brooksą nušovęs policininkas, identifikuotas kaip Garretas Rolfe'as (Gareta Rolfas), jau yra atleistas.

Fultono apygardos prokuroras Paulas Howardas (Polas Hovardas) pranešė, kad jo biuras nuspręs, ar pareikšti G. Rolfe'ui baudžiamųjų kaltinimų iki šios savaitės vidurio, pranešė leidinys „Atlanta Journal-Constitution“.

Demokratas Jamesas Clyburnas (Džeimsas Klaibernas), afroamerikietis Kongreso narys iš Pietų Karolinos, pareiškė esąs įniršęs dėl šios žmogžudystės.

„Mirtina jėga šiuo atveju nebuvo būtina. Nežinau, kas negerai kultūroje, kad šis vyriškis buvo priverstas tai padaryti. Tai be abejo įvyko dėl kultūros – be abejo, dėl sistemos“, – sakė jis televizijai CNN.

J. Clyburnas yra vienas iš įstatymų leidėjų, svarstančių, kaip pertvarkyti teismų sistemą, kritikų laikomą nepalankia neturtingiesiems bei mažumų atstovams ir sunkiai pasiduodančią reformoms.

Kai kurie kairieji aktyvistai reikalauja „atimti finansavimą iš policijos“, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paskubėjo pasinaudoti šiuo šūkiu kaip ginklu prieš savo būsimą varžovą prezidento rinkimuose Joe Bideną (Džo Baideną).

J. Bidenas savo ruožtu mėgina atitolinti savo partiją nuo policiją be lėšų norinčio palikti judėjimo ir vietoje to pasisako už didesnį finansavimą kitiems tvarką bendruomenėse palaikantiems asmenims.

Somalyje gimusi amerikiečių kongresmenė iš Minesotos Ilhan Omar pavadino jo pasiūlymą „juokingu“ ir paragino išformuoti sunkumų patiriančias policijos pajėgas tokiuose miestuose kaip Mineapolis, kur ji pati užaugo, ir pertvarkyti jas nuo nulio.

„Niekas neatims finansavimo iš policijos, – patikino J. Clyburnas, Atstovų Rūmuose laikomas trečiuoju pagal įtaką demokratu.

„Faktas, kad policija turi atlikti tam tikrą vaidmenį, – pabrėžė politikas. – Turime pasirūpinti, kad jų vaidmuo atitiktų dabartinius laikus.“

Susiję su rinkimais?

20 metų Čikagos priemiestyje Napervilyje gyvenantis D.Miškinis atviras: tai, kas pastaruoju metu vyksta JAV – smurtiniai protestai, vandalizmas, plėšiamos parduotuvės, – susiję ne tik su G.Floydo mirtimi. Vyrui peršasi mintis, kad neramumai yra susiję su aršia kova prieš lapkritį vyksiančius JAV prezidento rinkimus. "Taikios demonstracijos prieš rasizmą vyko ne dėl rinkimų, bet tai, į ką visa tai išaugo, sudaro įspūdį, kad vyksta purvina kova tarp respublikonų ir demokratų. Policijos pareigūnai stovi rankas sudėję ir nelabai imasi priemonių suvaldyti vykstančius grobimus, nuraminti įsisiautėjusius ir viską daužančius žmones. Peršasi išvada, kad jiems iš aukščiau pasakyta nesiimti jokių priemonių prieš siautėjančius juodaodžius, – teigia pašnekovas. – Jei kas nors nemalonaus nutinka žmogaus gyvenime, policija labai greitai atvažiuoja, uždeda antrankius ir greitai tvarką padaro. O dabar net juokas ima, kaip jie nieko nedaro ir leidžia grobti."

Net keista buvo žiūrėti, kai moteriškė tempė maišą tris kartus didesnį už Kalėdų Senio.

Lietuvis pasakojo, kad jį itin sukrėtė vaizdas, kai afroamerikietė policijos pareigūnui kelis kartus trenkė per veidą, o jis tik stovėjo ir nesiėmė jokių priemonių. "Ar taip galima elgtis? Juk pareigūno misija – ginti,  saugoti, padėti. Mušamo pareigūno kolega neatlaikė tokio vaizdo ir trenkė moteriai. Bet toks mušamo pareigūno elgesys parodo, kokia policija yra bejėgė", – sako JAV Čikagos lietuvių bendruomenės narys D.Miškinis, neatmetantis ir prielaidos, kad pareigūnai vengia imtis aktyvių veiksmų, nes stengiasi neįžiebti dar didesnių smurtinių protestų.

Pakelti tiltai

– G.Floydas, kuris gegužės 25 d. žuvo, kai baltasis policininkas Derekas Chauvinas beveik devynias minutes keliu spaudė jo kaklą, tapo protestų prieš policijos brutalumą ir rasizmą simboliu. Kaip vertinate, ar šis įvykis ir iš to kilę protestai bei demonstracijos pakeis požiūrį į rasizmą?

– Policijos pareigūnas už savo veiksmus turi atsakyti – eiti į teismą ir būti nubaustas, nes taip elgtis negalima. Teko girdėti, kad kai kuriose srityse juodaodžiai turi privalumų, bet kartu egzistuoja ir diskriminacija, tarkim, jiems sunkiau įsidarbinti, tad apie rasizmą būtina kalbėti, tačiau reikia rengti taikias demonstracijas, o ne siautėti. Iš kitos pusės, tai, kas kilo po G.Floydo mirties, – išpūstas reikalas. Kai juodaodžiai nušauna baltaodį policininką, tada niekas neina į gatves ir demonstracijų nerengia, nedaužo, negriauna. Tačiau, kai tai paliečia juodaodį, tada vyksta neramumai. Nelabai suprantu, kodėl neramumai kyla ir kitose šalyse, tarkim, kodėl vyko eitynės Lietuvoje. Ar Lietuvoje kas nors skriaudžia juodaodžius?

Per 20 metų esu matęs situacijų, kai problemas sukuria patys afroamerikiečiai. Tik atvykęs į JAV metus gyvenau naujame pastate, į kurį po kurio laiko atsikėlė pirmasis juodaodis – jis duris atidarinėdavo koja, apspardė švarias laiptines, prie automobilio paliko cigarečių nuorūkų krūvelę. Supratau, kad kai kurie žmonės nori ne saugoti, o gadinti. Kitą kartą juodaodis išgąsdino ir pravirkdė mano penkerių metų vaiką: eidamas per gatvę sankryžoje nė nestabtelėjo ir trenkė į mano automobilio kapotą. Nemalonus incidentas nutiko ir žinomame restorane: dvi poros juodaodžių, atėjus laikui susimokėti sąskaitą, apkaltino padavėją pavogus jų piniginę.

"Visi tiltai yra pakelti, kad daug žmonių nepapultų į centrinę Čikagos dalį, kur yra daug prabangių parduotuvių, ir jų nenusiaubtų", – sako D.Miškinis. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Niekada nepamiršiu ir draugo pasakojimo: juodaodis priėjo prie mano draugo, tvarkančio pardavimui namą, ir sako: "Tu dirbk, o aš nedirbau visą gyvenimą, mano tėvas ir senelis nedirbo visą gyvenimą." Įsivaizduokite, kelios kartos nedirba, tai ką jie sau gali leisti.

– Ar pats dalyvavote "Black Lives Matter" eitynėse?

– Eitynėse nedalyvavau, tačiau su draugu motociklais nuvažiavome į Čikagos centrą, kur buvo sudeginti policijos automobiliai. Važiavome kitą rytą po incidento, tai visas centras buvo izoliuotas – apstatytas sunkvežimiais, pakelti tiltai. Mes motociklais prasmukome pro tarpą: pamatėme nemažai besibūriuojančių policijos pareigūnų, sudegę automobiliai buvo išvežti. Grįžinėjant į savo rajoną pastebėjome ir neramumus. Juodaodžiai grobė, niokojo parduotuves. Net keista buvo žiūrėti, kai moteriškė tempė maišą tris kartus didesnį už Kalėdų Senio. Policijos čia nebuvo, tad pats nufilmavau, ką mačiau. Norėjau parodyti, ką vietiniai piliečiai daro – jie griauna šalį – o mes, emigrantai, ją statome ir remontuojame. Jie elgiasi nediplomatiškai. Naudojasi suirutėmis. Žmonės, kad ir kur begyventų, turi mylėti savo šalį, saugoti, negali jos niokoti. Svarbu būti pilietiškiems ir gyventi saugioje aplinkoje.

Dabar – ramiau

– Teko matyti, kad valstybės turtą, parduotuves niokoja ir baltaodžiai. Ar matėte tai?

– Vaizdo įrašuose mačiau, kaip Kalifornijoje jaunas baltaodis daužo parduotuvių vitrinas riedlente. Kitame įraše mačiau panašų vaizdą, tačiau tuomet priėjo juodaodis, pagriebė tą baltojo riedlentę ir numetė šalin bei liepė liautis niokoti.

– Ką dažniausiai niokoja protestuotojai?

– Dauguma puola policijos pareigūnus, plėšia ir niokoja parduotuves, ypač tas, kuriose yra brangių prekių, alkoholio. Kentėjo ir degalinės. Dabar jau pamažu neramumai aprimo.

– Kai kuriose šalyse žmonės nuverčia, aprašinėja žinomiems vergvaldžiams ar rasistines pažiūras demonstravusiems asmenims skirtas skulptūras, paminklus. Gal ir jūs tai matėte?

– Savo akimis nemačiau, tačiau skaičiau spaudoje. Pritariu nuomonei, kad miestuose negali stovėti skulptūros ar paminklai vergvaldžiams. Vergija buvo žmonijos klaida. Dabar ši klaida turi savo kainą. Visi esame vienodi, turime mylėti ir gerbti vieni kitus.

– Ar jūs pats ar jūsų artimieji dėl šių neramumų nukentėjote?

– Aš ir artimieji nenukentėjo, tačiau apvogė draugo turistinį automobilį. Protestuotojai į žmonių namus bent jau priemiesčiuose neina, bijo. Po pastaruoju metu vykstančių neramumų žmonės yra sukrėsti.

– Keliolikoje valstijų buvo mobilizuoti tūkstančiai Nacionalinės gvardijos karių, kai kuriose vietovėse įvesta komendanto valanda. Ar jūsų gyvenamojoje vietovėje buvo imtasi specialių saugumo priemonių?

– Girdėjome tik įspėjimus, kad, jei į namus bus atvežamos siuntos, neiti prie durų, jų neatidaryti, prašyti, kad siuntas paliktų prie durų. Yra buvę nemalonių incidentų, kai chuliganai paseka siuntų tarnybas, apsimeta jų darbuotojais. Čikagoje, kur susiburia daugiau žmonių, buvo įvesta komendanto valanda.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Teko matyti reportažų, kai juodaodžiai gatvėje atsitiktinai pasirenka baltaodžius ir liepia jiems klauptis ant kelių ir taip neva parodyti pagarbą bei solidarumą juodaodžiams dėl rasizmo, atsiprašyti už baltaodžių privilegijas. Klauptumėtės?

– Toks poelgis yra nusižeminimas. Turi būti įvykdytas teisingumas (brutaliai pasielgę pareigūnai nubausti, aut. past.), tačiau žeminti ir įžeidinėti negalima nė vieno žmogaus. Turi būti lygybė. Nemanau, kad toks poelgis parodo pagarbą.

46 metų afroamerikiečio G. Floydo mirtis dėl šiurkščių policininkų veiksmų jį areštuojant daugelyje valstybių išprovokavo protestus prieš rasizmą ir policijos brutalumą. 

Baptistų pastorius A. Sharptonas sakė, kad D. Trumpo bandymai sustabdyti demonstracijas, užuot mėginus nutraukti jas išprovokavusį policijos brutalumą, siunčia žinią, kad „jei dirbate teisėsaugos institucijose, įstatymai jums negalioja“.    

A. Sharptonas nekart pavartojo frazę „nedorybė aukščiausiuose sluoksniuose“, apibūdindamas kai kuriuos prezidento veiksmus po G. Floydo nužudymo, įskaitant guminių kulkų ir kitų specialiųjų priemonių panaudojimą išvaikant takius protestuotojus prie Baltųjų rūmų.    

Politikai, pilietinių teisių aktyvistai ir garsenybės prisidėjo prie velionio artimųjų, kad pasidalytų savo prisiminimais apie vyrą, vadintą „švelniu milžinu“. Vėliau aukso spalvos karstas arklių traukiamu katafalku bus nuvežtas į G. Floydo amžino poilsio vietą šalia jo motinos kapo.

„Galime verkti, galime gedėti – būsime paguosti ir rasime viltį“, – sakė bažnyčios pastorė Mia Wright (Mija Rait).

Nors tai buvo liūdna proga, bažnyčioje pietų Hjustone skambėjo džiugi muzika, o laidotuvių svečiai dalijosi prisiminimais apie malonų ir talentingą vyrą, kurio žiauri mirtis išprovokavo pasaulinio masto judėjimą.

„George'as Floydas pakeitė pasaulį. Ir mes ketiname pranešti pasauliui, kad jis padarė įtaką“, – susirinkusiesiems sakė vietinis JAV kongresmenas Alas Greenas (Elas Grinas).

„Mes esame atsakingi už kiekvieną iš jų, kad užtikrintume, kad šiandien neišsivaikščiosime po to, kai šventėme jo gyvenimą,.. kad užtikrintume ateities kartas, kad tai nepasikartos“, – pridūrė jis.

G. Floydas žuvo gegužės 25 dieną, baltajam policininkui beveik devynias minutes keliu spaudžiant ant žemės paguldyto areštuojamo juodaodžio kaklą. G. Floydo aimana „Aš negaliu kvėpuoti“ virto protestuotojų šūkiu.

Jo mirtis dar labiau pabrėžė pašlijusius ryšius tarp JAV spalvotųjų bendruomenių ir policijos, o dešimtys tūkstančių protestuotojų išėjo į gatves Amerikos miestuose ir kitose šalyse.

Turi įvykti daug pokyčių. Su visais turi būti elgiamasi vienodai.

Bažnyčia „The Fountain of Praise“ tapo paskutine scena per virtinę ceremonijų, pagerbiant G. Floydą prieš jo laidotuves.

Pirmadienį šešias valandas trukęs atsisveikinimas su velioniu vienoje Hjustono bažnyčių sutraukė daugiau kaip 6 tūkst. žmonių.

Į bažnyčią susirinko apie 500 žmonių; visi jie dėvėjo kaukes dėl koronaviruso pandemijos. Be kita ko, laidotuvėse dalyvavo aktoriai Channingas Tatumas (Čeningas Teitumas) ir Jamie Foxxas (Džeimis Foksas) bei bokso čempionas Floydas Mayweatheris (Floidas Meiveteris), kuris, kaip pranešama apmokėjo visas išlaidas.

„Daugiau nei vien akimirka“

„Dar reikia daug nuveikti, tačiau norime, kad šeima žinotų, jog ji nėra viena“, – sakė A. Gore'as.

„Tai daugiau nei vien akimirka tam tikru metu, tai – judėjimas, paveikiantis visus mūsų laikus“, – pridūrė jis.

Velionio pagerbti atėjusi Shiara DeLoach (Šiara DeLouč) sakė, kad „visi, turintys vaikų ir širdį“, pajuto skausmą, kurį sukėlė G. Floydo mirtis.

„Turi įvykti daug pokyčių. Su visais turi būti elgiamasi vienodai. Tai labai emocinga ir širdį verianti (akimirka)“, – sakė ji.

Kandidatas į JAV prezidentus Joe Bidenas (Džo Baidenas), įrašęs vaizdo žinutę G. Floydo laidotuvėms, pareiškė, kad „dabar“ atėjo metas baigti rasinę neteisybę.

„Dabar atėjo laikas rasiniam teisingumui“, – sakė demokratas, kuris lapkričio rinkimuose mes iššūkį prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), ir pridūrė, kad „milijonai“ protestuotojų pastarosiomis savaitėmis išėjo į gatves su panašia žinia.

„Mes neturime nusisukti, – sakė J. Bidenas. – Negalime palikti šios akimirkos manydami, kad galime dar kartą nusigręžti nuo rasizmo, kuris glumina mūsų pačių sielą.“

Negalime palikti šios akimirkos manydami, kad galime dar kartą nusigręžti nuo rasizmo, kuris glumina mūsų pačių sielą.

Sekmadienį vakare buvo pranešta, kad Mineapolio valdžia ketina išformuoti ir pertvarkyti vietos policijos departamentą. Šiame mieste gegužės 25 dieną įvyko incidentas, per kurį mirė G. Floydas, areštuotas įtarus jį bandymu parduotuvėje atsiskaityti padirbtu banknotu. 

44 metų Derekas Chauvinas (Derekas Šovinas), baltaodis policininkas, beveik devynias minutes keliu spaudęs ant žemės paguldyto ir antrankiais surakinto G. Floydo kaklą, kol šis liovėsi kvėpuoti, pirmadienį pirmą kartą stojo prieš teismą.

Šiurpią G. Floydo mirtį mobiliuoju telefonu nufilmavo praeivis.

19 metų policijoje dirbusiam D. Chauvinui gresia iki 40 metų kalėjimo, jeigu bus pripažintas kaltu dėl antrojo ir trečiojo laipsnio nužudymo, taip pat dėl nužudymo iš neatsargumo.

Minesotos valstijos kalėjime laikomas D. Chauvinas Henesio apylinkės teismo posėdyje dalyvavo vaizdo ryšiu. Per procedūrinį posėdį jis neprivalėjo pripažinti savo kaltės arba atmesti kaltinimus.

Teisėjas paskelbė, kad kaltinamasis gali būti paleistas už 1 mln. dolerių užstatą su kai kuriomis sąlygomis arba už 1,25 mln. dolerių (1,11 mln. eurų) užstatą – be jokių išankstinių sąlygų.

Pagal teisėjo nustatytas paleidimo sąlygas D. Chauvinas turi atiduoti savo šaunamuosius ginklus, negali dirbti jokiose teisėsaugos arba apsaugos struktūrose ir negali mėginti užmegzti kokių nors kontaktų su G. Floydo šeima.

Trys kiti policininkai, dalyvavę sulaikant G. Floydą, praėjusią savaitę buvo apkaltinti bendrininkavimu nužudant. 

Visi keturi policininkai buvo atleisti iš tarnybos.

JAV nuo praeitos savaitės krečia dideli neramumai ir protestai, išprovokuoti neginkluoto juodaodžio George'o Floydo (Džordžo Floido) žūties dėl šiurkščių policijos veiksmų.

„Amerikoje išniekintas Tado Kosciuškos paminklas. Tikiuosi Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos protesto. Vašingtone išniekintas Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės generolo, 1794 m. sukilimo prieš Rusiją vado, kovotojo už JAV nepriklausomybę T. Kosciuškos paminklas. T. Kosciuška prasidėjus sukilimui lietuvių kalba viešai kreipėsi į valstiečius ir suteikė jiems laisvę“, – rašė S. Buškevičius.

Po politiko įrašu pasipylė internautų komentarai. „Ar šitie vandalai iš viso žino, kas toks T. Kosciuška buvo? Svarbu, kad naikinti“, – pasipiktino neslėpė Dalia.

„Lietuva turėtų reaguoti ir oficialiai, kad visu griežtumu būtų nubausti išniekinę mūsų tautos didvyrio paminklą“, – rašė Saulius.

Ar šitie vandalai iš viso žino, kas toks T. Kosciuška buvo? Svarbu, kad naikinti.

Į Sauliaus komentarą sureagavo kitas internautas – anot jo, išsiaiškinti, kas išniekino paminklą – sudėtinga. „Ir kaip siūlote išaiškinti, kas tai padarė? Ten bandom žmonės viską griauna“, – komentavo vyras.

Portalui susisiekus su Užsienio reikalų ministerijos atstove spaudai, buvo patikinta, kad diplomatai atkreipė dėmesį į šį incidentą. „Jokiomis aplinkybėmis negalima pateisinti vandalizmo. Tikime, kad JAV institucijos nustatys atsakingus už Lietuvos, Lenkijos ir JAV didvyrio T. Kosciuškos paminklo išniekinimą. Lietuvos ir Lenkijos diplomatai Vašingtone atkreipė dėmesį į šią situaciją, kviesdami JAV sutvarkyti monumentą ir apsaugoti jį nuo panašių incidentų“, – komentavo atstovė spaudai.

T. Kosciuška – Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo inžinierius, generolas, aktyviai dalyvavęs kovose už JAV nepriklausomybę, vyriausiasis 1794 metų sukilimo vadas. T. Kosčiuškos garbei pavadintas aukščiausias Australijoje Kosciuškos kalnas, o Vilniuje ir Kaune yra Tado Kosciuškos gatvės.

T. Kosciuškos paminklas Milvokyje, JAV/wikipedia.org nuotr.

Primename, kad 46-erių G. Floydas mirė po brutalaus sulaikymo Mineapolyje. Vienas iš keturių operacijoje dalyvavusių pareigūnų beveik devynias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors jis skundėsi, kad negali kvėpuoti, ir raitėsi iš skausmo. Netrukus jis mirė.

Šis incidentas paskatino JAV protestus. Šalyje rengiami dideli protestai prieš policijos smurtą ir rasizmą, kurie kartais perauga į riaušes, plėšikavimus, padeginėjus ir susirėmimus su policija.

Demonstrantai ragina sustabdyti policijos diskriminacinius veiksmus afroamerikiečių atžvilgiu, skanduodami „Juodaodžių gyvybės svarbios“.

G. Floydo brolis Terrence’as pareiškė, kad smurtiniai protestai daro žalą. Pasak jo, pernelyg dažnai policijos panaudotas smurtas paskatina smurtinius protestus, kurie nepadeda pasiekti jokių politinių pokyčių.

„Mes vis dar darysime tai, taikiai“, – teigė T. Floydas.

Ką jūs visi darote, jūs nedarote nieko, nes tai nesugrąžins mano brolio. Jis nenorėtų, kad jūs visi tai darytumėte.

„Ką jūs visi darote, jūs nedarote nieko, nes tai nesugrąžins mano brolio. Jis nenorėtų, kad jūs visi tai darytumėte“, – pridūrė Terrence’as.

Šeimos teisininkų teigimu, G. Floydo laidotuvės vyks birželio 9 d. Hiustone, Teksase, kur vyras praleido didžiąją dalį savo gyvenimo.

Kaip pranešama, šeimos pareikalauta nepriklausoma autopsija parodė, kad G. Floydas mirė dėl uždusimo, taip paneigiant oficialią ataskaitą.

„Autopsija rodo, kad ponas G. Floydas neturėjo medicininio pobūdžio problemų, kurios galėjo lemti ar prisidėti prie jo mirties“, – teigė skrodimą atlikęs medikas Michaelis Badenas.

„Jo sveikata buvo gera. Mirties priežastis, mano nuomone, yra uždusimas dėl kaklo suspaudimo“, – aiškino M. Badenas.

„George’as mirė, nes jam trūko oro, jam reikėjo oro gurkšnio“, – teigė advokatas Benas Crumpas. Jis paragino tęsti protestus, bet pridūrė, kad smurtas yra nepriimtinas.

Žinoma moteris „Instagram“ paskyroje papasakojo, kas iš tikrųjų vyksta šalyje.

„1. Didžioji dalis protestų vyksta ramiai ir taikiai. Žiniasklaida dalinasi (savaime suprantama) labiausiai „intriguojančiais“ momentais, kurie neatspindi visos bendros padėties. Kadangi aš (ir daugybė mano draugų) čia gyvenu, ir gyvenu Los Andželo miesto vidury, matau, kad nutiko daug nesąmonių, bet taikos yra begalę kartų daugiau.

2. Žmonės, kurie vagia, plėšia, laužo, degina, naikina – nekovoja už jokias teises. Tai yra tiesiog visuomenės kirminai, kurie pelnosi, strateguoja politines kryptis arba yra psichai, neturintys nieko bendro su protestu ir jo tikslu. Jų niekas čia nepalaiko. Jie nėra protestantai. Jie prisidengia šiuo terminu, kad galėtų manipuliuoti jūsų nuomone ir jei tai yra tai, ką labiausiai pastebite, tai jų rezultatai yra sėkmingi. Tie, kurie man taip rašo, pasidomėkit giliau nei kelios antraštės ir foto galerija. Nerašinėkit čia š*dų kaip nepalaikot kas darosi, nes taip rašydami akivaizdžiai parodot, kad visiškai nesuprantat, kas darosi.

Nelikite pasyvūs. Jei galite, pasidalinkite bent vienu sakiniu, kad nepritariate rasizmui. Tai jau yra daug!

3. Tai, kas vyksta – kova už juodaodžių teises – yra be galo svarbu ir reikalinga. Nevelkite visų likusių žmonių ir rasių teisių. Tai nereiškia, kad vienas ar kitas yra mažiau ar daugiau svarbus. Tai reiškia, kad dabar konkrečiai pokyčių siekiama šioje srityje. Gaisrininkų, kurie važiuoja gelbėti degančio namo. Neklausinėkite, „o kaip visi likę rajono namai?“. Dabar dega „šis“ namas, jį ir „gesinam“.

4. Viena iš pagrindinių problemų, dėl ko kovojama, yra ta, kad konkrečiai policija, neteisingai nužudžiusi tamsiaodžius, lieka beveik visada ne tik nenuteista, bet net neareštuota.

5. Nelikite pasyvūs. Jei galite, pasidalinkite bent vienu sakiniu, kad nepritariate rasizmui. Tai jau yra daug! Jei galite, pasidalinkite daugiau, pasirašykite peticijas ir kitais būdais prisidėkite. Jūs širdyje žinote, kad nesate rasistas, bet kažkas aplink jus yra toks. Leiskite jiems žinoti jūsų pažiūras. Galbūt jie pakeis savąsias.

6. Jei esate rasistas / rasistė, prašau, atsekite mane.

7. Negalvokite, kad jei esate toli, tai jūsų neliečia. Jūs esate šio pasaulio dalis ir dabar kartu turime galimybę jį padaryti geresniu. Tai nėra naivu. Naivu yra apsimesti neutraliu, kad patogiau nugyventume šiandien, paliekant nežinomybę rytojui“, – mintimis dalijasi dainininkė.

Primename, 46-erių G. Floydas mirė po brutalaus sulaikymo Mineapolyje. Vienas iš keturių operacijoje dalyvavusių pareigūnų beveik devynias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors jis skundėsi, kad negali kvėpuoti, ir raitėsi iš skausmo. Netrukus jis mirė.

Šis incidentas paskatino JAV protestus. Šalyje rengiami dideli protestai prieš policijos smurtą ir rasizmą, kurie kartais perauga į riaušes, plėšikavimus, padeginėjus ir susirėmimus su policija.

Demonstrantai ragina sustabdyti policijos diskriminacinius veiksmus afroamerikiečių atžvilgiu, skanduodami „Juodaodžių gyvybės svarbios“.

G. Floydo brolis Terrence’as pareiškė, kad smurtiniai protestai daro žalą. Pasak jo, pernelyg dažnai policijos panaudotas smurtas paskatina smurtinius protestus, kurie nepadeda pasiekti jokių politinių pokyčių.

„Mes vis dar darysime tai, taikiai“, – teigė T. Floydas.

„Ką jūs visi darote, jūs nedarote nieko, nes tai nesugrąžins mano brolio. Jis nenorėtų, kad jūs visi tai darytumėte“, – pridūrė Terrence’as.

Šeimos teisininkų teigimu, G. Floydo laidotuvės vyks birželio 9 d. Hiustone, Teksase, kur vyras praleido didžiąją dalį savo gyvenimo.

Kaip pranešama, šeimos pareikalauta nepriklausoma autopsija parodė, kad G. Floydas mirė dėl uždusimo, taip paneigiant oficialią ataskaitą.

„Autopsija rodo, kad ponas G. Floydas neturėjo medicininio pobūdžio problemų, kurios galėjo lemti ar prisidėti prie jo mirties“, – teigė skrodimą atlikęs medikas Michaelis Badenas.

„Jo sveikata buvo gera. Mirties priežastis, mano nuomone, yra uždusimas dėl kaklo suspaudimo“, – aiškino M. Badenas.

„George’as mirė, nes jam trūko oro, jam reikėjo oro gurkšnio“, – teigė advokatas Benas Crumpas. Jis paragino tęsti protestus, bet pridūrė, kad smurtas yra nepriimtinas.