-
Juodas vanduo jau varo į neviltį: nebežinome, ką daryti, niekas mūsų negirdi 37
Seniavos plente gyvenanti kaunietė Indrė svarstė, ar normalu prašyti mokesčio už paslaugą, kuri gyventojams nėra tinkamai suteikiama?
„Grįžus iš kelionės ir negavus jokių informacinių pranešimų prieš tai nei elektroniniu paštu, nei telefonu, namuose randu iš krano bėgantį rudos spalvos geriamąjį vandenį su juodos spalvos drumzlėmis. Savo nelaimei, prieš pastebint sudėjau plauti baltos spalvos rūbus. Rezultatas – nenusakomos spalvos skudurai su dėmėmis. Nurodytais „Kauno vandenų“ kontaktais avarinei tarnybai prisiskambinti pavyko tik vėlai vakare, atsakingų asmenų nerasta. Maudytis ir juo labiau prausti vaikų, jie nerekomenduoja. Gerti ir gaminti valgyti draudžia. Tokią informaciją suteikia „Kauno vandenų“ bendru telefonu atsiliepusi ir neprisistačiusi moteriškė. „Facebook“ paskyroje „Messenger“ irgi tik auto atsakiklis. Kyla klausimas – ar normalu prašyti mokesčio už paslaugą, kurios nesugeba suteikti? Ir kas atsakingas už patirtą žalą? „Kauno vandenų“ puslapyje teisininkų kontaktų nerasta“, – portalo žurnalistams dėl suprastėjusios vandens kokybės skundėsi Indrė.
Palikti nežinioje
Savo nelaimei, prieš pastebint sudėjau plauti baltos spalvos rūbus. Rezultatas – nenusakomos spalvos skudurai su dėmėmis.
Portalo žurnalistams kaunietė pasakojo, kad telefonu atsiliepusi „Kauno vandenų“ atstovė informacijos apie tai, kada galima tikėtis geresnės vandens kokybės, nesuteikė. „Laikotarpio neįvardijo. Esmė tame, kad nėra pajėgūs tokiam dideliam suvartojimui, nes jis, pasak jų, yra padidėjęs ir jie nėra pajėgūs teikti kokybišką vandenį. Nei laikotarpio nurodė, nieko absoliučiai“, – pasipiktinimo neslėpė pašnekovė.
Skaitytojos nuotr.
Indrės teigimu, neviltyje atsidūrė ir kiti kaimynai. „Lygiai taip pat, mes pasišnekame. Vaikams baseiną norėtųsi pripilti, kai yra toks karštis, yra elementarūs higieniniai dalykai. Pas visus tas pats“, – situaciją komentavo kaunietė.
Moteriai antrino ir netoli Seniavos plento, Seniavos kaime, gyvenantis skaitytojas. Pasak Miko, suprastėjusi vandens kokybė iš proto taip pat varo ir kitus kaimynus. „Didžioji dalis rajono net maudytis nebegali, nebežinome, ką daryti, niekas mūsų negirdi „Kauno vandenyse“. Tai vyksta daugiau nei dvi savaites, bet situacija tik blogėja. Jau prieš savaitę galvojau, kad jau labai blogai ir galvojau susidėsiu filtrus, kaimynas susidėjo, bet jie užsikiša kiekvieną dieną. O dujiniai katilai, kurie kaitina vandenį, taip pat manau gali pradėti gesti, nekalbant apie rūbų plovimus skalbimo mašinoje, kokius juos tenka ištraukti“, – nevilties neslėpė Mikas.
„Vieną kartą aiškino, kad taip bus, kol pas jus statybos rajone nesibaigs. Bet manau tai išvis absurdiška, nes čia statybos vyksta visus šešerius metus, kiek aš čia gyvenu. Papuola galbūt iš statytojų, bet garantuoju, kad tikrai ne tokiais kiekiais. Kitiems kaimynams, kiek girdėjau, „Kauno vandenys“ pateikia atsakymą su padidėjusio vandens suvartojimo problema. Praeitais metais buvo dėl nukritusio slėgio sprendžiamos problemos, atsakymas buvo tas pats, bet bent jau praustis buvo galima ir vanduo buvo švarus“, – pasakojo Mikas.
Gerti – tik virtintą
Didžioji dalis rajono net maudytis nebegali, nebežinome, ką daryti, niekas mūsų negirdi „Kauno vandenyse“.
Pasak „Kauno vandenų“ atstovo ryšiams su žiniasklaida Andriaus Nenėno, situacija dėl problemų, su kuriomis pastaruoju metu susiduria kauniečiai, bendrovei yra žinoma. „Šiomis dienomis, kai dėl kaitros gyventojai masiškai laisto želdinius, pildo baseinus, dėl ko skaičiuojamas kelis kartus didesnis vandens suvartojimas. Dėl šios priežasties pasikeitus vandens tekėjimo greičiui vamzdynuose tekančiame vandenyje sukyla natūralūs gamtoje susiformavę mikroelementai – geležis ir manganas, kurie per ilgesnį laiką nusėda vandentiekio tinkluose. Tokiame vandenyje nėra nei nitritų, nei nitratų ar kitų toksinių medžiagų. Nors toks vanduo įvardijamas mikrobiologiškai nepavojingu, tačiau jame pastebėjus didesnį kiekį drumzlių jį rekomenduojame gerti virintą ar filtruotą“, – teigė „Kauno vandenų“ atstovas.
Kaip vieną iš vandens kokybės suprastėjimo priežasčių „Kauno vandenys“ pateikia ir kvartale vykdomas statybas.
„Norėtume atkreipti dėmesį, kad tai besiplečiantis kvartalas, kur nuolat vykdomos statybos, yra daug atšakų nuo magistralinių linijų. Tokia plėtra vykdoma daugiausiai privataus kapitalo lėšomis, chaotiškai be normalaus ilgalaikio planavimo. Toks privačių statytojų lėšomis ir iniciatyva vykdomas tinklų vystymas jau turi ir pasekmių, kuomet vamzdynų diametrai sumažinami, tinklai nežieduojami ir negalvojama apie ateitį. Dėl to tolimiausi taškai negauna pakankamo slėgio ar kartais skundžiasi drumstu vandeniu. Šiai dienai kokybės klausimas yra prioritetinis ir bendrovė deda visas pastangas suvaldyti situacijai ir ją pagerinti. Gavus gyventojų pranešimą dėl kokybės, atvyksta tinklų plovimo brigada, kuri praplauna tinklus per artimiausią priešgaisrinį hidrantą. Susidrumstęs vanduo nuleidžiamas ir palaipsniui kokybė atsistato“, – vardijo pašnekovas.
Skaitytojos nuotr.
Šiai dienai kokybės klausimas yra prioritetinis ir bendrovė deda visas pastangas suvaldyti situacijai ir ją pagerinti.
„Siekiant iš esmės spręsti kokybės problemą, Vičiūnų vandenvietėje pastatyti ir birželio 15 dieną oficialiai atidaryti vandens gerinimo įrenginiai. Jie papildomai filtruoja išgaunamą vandenį nuo geležies ir mangano. Pats vandens pagerėjimas vartotojams pasijaus per ateinantį pusmetį, nes senieji tinklai turi prisikaupę mangano ir geležies nuosėdų, kurios būtent ir iškrenta, pradėjus labai gausiai vartoti vandenį, kuomet tinkluose padidėja greičiai ir keičiasi nusistovėję srautai. Lygiagrečiai bus keičiami ir senieji tinklai, kurių rekonstrukcijos pabaiga numatyta 2023 metais“, – apie vykdomus darbus informavo bendrovės atstovas.
„Dėl Seniavos kaimo konkrečiai, taip pat gali būti imtasi ir atskirų veiksmų, jei vandens gerinimo įrenginių naudos bus per mažai ir drumstumas kartosis. Dėl galimo vandens drumstumo gyventojams siunčiami automatiniai SMS pranešimai. Tikrai jie buvo išsiųsti Domeikavos gyventojams. Seniavos pl. galėjo pasiekti kiek vėliau, gavus informacijos iš pačių gyventojų“, – teigė A. Nenėnas.
Primename, kad dėl suprastėjusios vandens kokybės į portalo redakciją skaitytojai kreipėsi ir anksčiau. „Mokame už vandenį, gauname – neaiškų turinį“, – tąkart piktinosi su redakcija susisiekusi Domeikavoje esančios Lankų gatvės gyventoja.
Ji pasakojo, kad pamačiusi, koks vanduo bėga iš čiaupo, ne kartą kreipėsi „Kauno vandenis“, tačiau tai nepadėjo. Į laišką negavo jokio atsakymo, paaiškinimo, kodėl taip vyksta, ką daryti, atsiprašymo.
„Vakar vakare iš čiaupo bėgo iš viso lyg žemės. Nei praustis, nei ką nors virti. Negali įsijungti ir skalbyklės. Ir tai ne pirmas kartas. Anksčiau vakarais pasitaikydavo, kad bėgdavo drumzlinas vanduo, bet tokio juodumo dar nemačiau. Šiandien bėga rudas vanduo“, – kalbėjo gyventoja. „Atsigerti galime nusipirkti, o kaip praustis? Vaikščioti į vietines kūdras?“ – klausė moteris.
-
Kaunietis piktinasi: Lampėdžio ežero vanduo juodas – kaip žmonės maudysis? 31
Kaunietis Linas susirūpinęs, kad artėjant šiltiems orams žmonės neturės vietos, kur maudytis.
„Siunčiu vaizdus iš Lampėdžio pliažo prie pirties. Dauguma čia renkasi po sporto ar pirties, ir nuo rytojaus karšti orai prasidės. Žmonės rinksis, o maudytis nėra galimybių, atkreipkite dėmesį – vien dumblas susidaręs, vanduo tiesiog pajuodęs, žmones išberti gali“, – situaciją apie užterštą Lampėdžio ežero vandenį nupasakojo Linas.
Kaunietis įsitikinęs, kad ežero vanduo tapo nebepatrauklus maudytis dėl čia vykusių žemsiurbės darbų. Vyras kelia klausimą, kas dabar bus atsakingas už ežero dugno išvalymą.
„Čia viskas nuo tos žemsiurbės, įdomu, kas bus atsakingas už dugno išvalymą“, – savo versiją apie dumbliną Lampėdžio ežero vandenį pateikia kaunietis Linas.
Portalas primena, jog pernai spalį Lampėdžio ežere buvo pradėti irklavimo trasos gilinimo darbai. Juos užbaigus, sporto mokyklos „Bangpūtys“ atletai irkluoja 2 km ilgio tiesiąja be jokių kliūčių. Tuo pačiu buvo tikimasi, kad greta esanti kauniečių pamėgta maudynių vieta taps gerokai saugesnė.
Užpernai gerinant irkluotojų treniruočių sąlygas per daugiau kaip pusmetį nukastas pusiasalis, perteklinės žvyro ir smėlio sankaupos, rieduliai, dumblas. Išvežta daugiau kaip 155 tūkst. kubinių metrų grunto.
Kauno savivaldybės nuotr.
Pernai rudenį Lampėdžio ežero vandenyje darbavosi įspūdingų gabaritų žemsiurbė – ji iki kovo mėnesio turėjo išgilinti visą 2 kilometrų ilgio ruožą. Pagal reikalavimus trasos gylis turi siekti ne mažiau kaip 3 metrus.
Žemsiurbė tuo pačiu lygins ežero dugną. Ne paslaptis, kad Lampėdžių pakrantės – itin staigiai gilėjančios, o dugne apstu duobių, užsilikusių nuo seniau čia veikusio karjero. Būtent tai laikoma viena pagrindinių priežasčių, dėl ko maudynės šiame vandens telkinyje pareikalaudavo nemažai aukų.
Gilinant trasą, nusiurbtas gruntas buvo paskleistas arčiau krantų, taip sušvelninant jų nuožulnumą ir panaikinant dugno nelygumus. Buvo tikimasi, jog maudytis Lampėdžio ežere taps saugiau.
-
Apie neregėto juodumo vandenį: bendrovė „Kauno vandenys“ mus varo į neviltį 32
Kauniečiai skundžiasi, kad kas kelias savaites turi vargti dėl vandens kokybės. Iš čiaupo vis pradeda bėgti purvinas vanduo. Žmonės ne tik negali normaliai nusiprausti, bet ir baiminasi, kad teks už savus pinigus keisti įvairias buities sistemas.
Apie šias problemas portalas kauno.diena.lt rašė dar kovo pabaigoje, tačiau vis dar sulaukia gyventojų laiškų. Šį kartą purvinas vanduo labiausiai kartina Senamiestyje ir miesto centre gyvenančių žmonių gyvenimą.
„Su „Kauno vandenimis“ jau nebeturime kantrybės. Tiesiog nebeįmanoma. Vandens, už kurį mokame, kokybę sunku apsakyti žodžiais. Vanduo kaip derva, o filtrų name nestato. Kiek dar iš mūsų tyčiosis? Net į „Kauno vandenų“ avarinę tarnybą prisiskambinti neįmanoma“, – pasipiktinimą esama situacija Senamiestyje liejo kaunietė Dalia. Moteris savo atsiųstame laiške pridėjo ir vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoto vandens spalva, švelniai tariant, nustebino.
Panašią situaciją portalui kauno.diena.lt apibūdino ir Kauno centre esančioje Maironio gatvėje gyvenantis Vidas. Vyras teigia, kad jau savaitę negali naudoti namų vandens.
„Mūsų niekas neinformavo apie kažkokius vykdomus darbus, todėl tik spėjame, kiek laiko galėjome naudoti tokį purviną vandenį iki kol pamatėme. Ar gyventojai neturėtų būti perspėti? Bandėme skambinti į „Kauno vandenų“ avarinę tarnybą, bet ten normalaus paaiškinimo apie vandens būklės pagerėjimą taip ir neišgirdome“, – situaciją apibūdino pašnekovas.
Vidas teigia, kad elementariausių buities darbų neįmanoma atlikti, nes nuogąstaujama dėl buities sistemų gedimų.
„Ar patys turėsime mokėti taisydami gedimus, kurie atsiras dėl užsikišusių buitinių prietaisų, šildymo sistemos ir santechnikos? Negana to, net nežinome, kiek laiko visas šis chaosas tęsis“, – nerimo neslėpė kaunietis. Jam antrina ir vienas Domeikavoje gyvenantis vyras, prieš kelias dienas atsiuntęs pas jį namuose bėgančio purvino vandens nuotraukas.
„Kauno dienos“ skaitytojo nuotr.
„Gal „Kauno vandenų“ atstovai gali pasakyti, kur reikėtų kreiptis dėl žalos buitiniams prietaisams ir vonios įrangai atlyginimo?“ – klausia jis.
Didelis projektas
Bendrovės „Kauno vandenys“ atstovai tvirtino, kad nešvarus vanduo gyventojus pasiekia dėl atliekamų didelių vandentiekio darbų. Pasak jų, problema yra laikina, tačiau gyventojams dar kuris laikas teks pakentėti.
„Kauno mieste vyksta geriamojo vandens ir nuotekų tinklų rekonstrukcija. 2017–2019 m. Kauno mieste vykdomi geriamojo vandens bei nuotekų tinklų rekonstrukcijos ir plėtros projektai. Startavus didelės apimties magistralinių vandentiekio linijų rekonstrukcijai, atliekamas tinklų perjungimas, dėl to pasikeičia vandens tekėjimo kryptis, todėl laikinai gali pablogėti vandens kokybė. Kito būdo vykdyti magistralinių tinklų rekonstrukcijos ir plėtros darbų nėra“, – informavo bendrovės technikos direktorius Dainius Gudavičius.
Kur kreiptis turintiems pretenzijų?
Jis nurodė, kad darbai vykdomi Palemone, Petrašiūnuose, Aleksote, Žaliakalnyje, Vilijampolėje, Panemunėje, Šančiuose. Numatoma, kad rekonstrukcijos ir plėtros darbai baigsis šių metų lapkritį.
„Apie rekonstrukciją informacija periodiškai skelbiama įvairiose žiniasklaidos priemonėse, informuotos seniūnijos, klientams išsiųsti laiškai elektroniniu paštu, taip pat informacija skelbiama ir sąskaitose. Gyventojai, turintys pretenzijų, gali kreiptis į bendrovę, prašymai bus išnagrinėti ir pateikti atsakymai. Bendrovė „Kauno vandenys“ atsiprašo už nepatogumus“, – sakė D.Gudavičius.
Išsamesnė informacija apie rekonstrukcijos vietas skelbiama „Kauno vandenų“ interneto svetainėje.