Kartu su partneriais iš Japonijos projektą vykdys LSMU Gastroenterologijos klinika ir LSMU Virškinimo sistemos tyrimų institutas.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pranešimo, Japonijos medicininių tyrimų ir plėtros agentūra (AMED) bei Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdamos į tarpusavio bendradarbiavimo memorandumo sveikatos mokslinių tyrimų srityje nuostatas, taip pat skatindamos tvirtų ilgalaikių bendradarbiavimo ryšių tarp Lietuvos ir Japonijos mokslininkų sveikatos srityje sukūrimą, abiejų šalių mokslininkus kvietė teikti jungtines paraiškas projektams fundamentinių tyrimų retų ir nediagnozuotų ligų bei vėžio srityje.

Projekto vadovas Lietuvoje prof. Juozas Kupčinskas teigia, kad laimėtas projektas yra pastarųjų metų sėkmingai ir kryptingai vykdytos mokslinės veiklos rezultatas.

„Projekto partneriai iš Japonijos įvertino mūsų tyrėjų grupės turimas kompetencijas ir pakvietė bendradarbiauti, įgyvendinant šį svarbų projektą skrandžio vėžio tematikoje. Projektas bus vykdomas abiem šalims aktualioje skrandžio mikroaplinkos tyrimų srityje, pasitelkiant šiuolaikines molekulines tyrimų technologijas“, – projekto esmę trumpai paaiškino prof. J. Kupčinskas. Pasak jo, įgyvendinant projektą, numatyti institucijose Lietuvos ir Japonijos tyrėjų bei gydytojų vizitai, kurie paskatins ne tik mokslinių kompetencijų plėtojimą, bet ir leis abiejų šalių klinicistams tobulinti klinikines kompetencijas sudėtingų endoskopinių tyrimų srityje.

Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gastroenterologijos klinikos atstovų, pagrindas projekto įgyvendinimui buvo padėtas 2019-aisiais Lietuvos Respublikos ambasados Japonijoje organizuoto LSMU mokslininkų susitikimo su Japonijos mokslininkais metu.

Projekte dalyvaujančių japonų tyrėjų grupės vadovas prof. H. Suzuki yra Tokijo Tokai universiteto Gastroenterologijos klinikos vadovas bei vienas labiausiai pripažintų Japonijos gastroenterologų, įvairių tarptautinių draugijų ir organizacijų narys.

Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikoje sėkmingai atlikta pirmoji Baltijos šalyse žarnyno mikrobiotos transplantavimo procedūra. Pirmuoju pacientu tapo 55 metų vyras, sirgęs sunkiu ir užsitęsusiu žarnyno uždegimu.

Ligoniui skirti antibiotikai buvo neveiksmingi, nes ligą sukėlusi Clostridium difficile bakterija buvo atspari visiems žinomiems antibakteriniams vaistams. Žarnyno mikrobiotos transplantavimas iš sveiko žmogaus į kito asmens plonąją žarną yra vienas veiksmingiausių Clostridium difficile infekcijos gydymo būdų. Procedūros metu per zondą, įvestą į plonąjį žarnyną, ligoniui buvo transplantuota specialiai paruošta sveiko žmogaus mikroflora.

„Praėjus trims dienoms po procedūros, ligoniui išnyko viduriavimas, karščiavimas, normalizavosi uždegimo rodmenys, o po savaitės ligonis visiškai pasveiko“, – pasakoja procedūrą atlikęs Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojas dr. Juozas Kupčinskas.

Clostridium difficile infekcijai būdingas dažnas viduriavimas, aukšta temperatūra, pilvo skausmai, o šiems simptomams užsitęsus ilgesnį laiką galimos ir dar sunkesnės pasekmės – išsekimas, žarnyno perforacija ar sepsis. Ši infekcija dažniausiai nustatoma išsivysčiusiose Vakarų šalyse, kur nepagrįstai ir neatsakingai vartojami plataus spektro antibiotikai. Pastaraisiais metais šios infekcijos atvejų skaičius išaugo ir Lietuvoje.

Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos profesorius dr. Gediminas Kiudelis pažymi, kad besaikis antibiotikų vartojimas artimiausiais dešimtmečiais gali tapti sunkiai išsprendžiama problema. Clostridium difficile bakterijos sukeltas žarnyno uždegimas – pseudomembraninis kolitas – diagnozuojamas vis dažniau, nes vartojant antibiotikus žarnyne sutrinka bakterijų pusiausvyra ir išveša pavojingos bakterijos. Clostridium difficile infekcija gydoma specifiniais antibiotikais, bet pastaruoju metu visame pasaulyje vis dažniau susiduriama su atspariais šios infekcijos štamais.

Žarnyno mikrobiotos transplantacija yra nauja perspektyvi transplantacijos forma, tačiau šiai procedūrai nebūtinas imunologinis donoro ir recipiento suderinamumas, po procedūros nereikalinga imunosupresija. Donorais dažniausiai pasirenkami jauni, sveiki asmenys. Svarbiausia donorą nuodugniai ištirti dėl užkrečiamų ligų (hepatitų A, B ir C, ŽIV, sifilio) ir patikrinti, kad jo išmatose nebūtų parazitų bei ligas galinčių sukelti bakterijų. Žarnyno mikrobiotos transplantacijos efektyvumas, gydant antibiotikams atsparią Clostridium difficile infekciją, siekia 90–95 proc. Labai retais atvejais gali prireikti pakartotinės procedūros.

Pasak dr. J. Kupčinsko, kol kas šį naują gydymo metodą Amerikos vaistų ir maisto administracija (FDA) patvirtino tik vienai indikacijai – Clostridium difficile infekcijai gydyti. Tačiau pasaulyje atliekami moksliniai tyrimai, siekiant išsiaiškinti šio metodo efektyvumą gydant Krono ligą, autoimunines ligas ir net metabolinį sindromą.

Bakterijų rezistentiškumo antibiotikams problema šiuo metu tampa tiek svarbi, kad Europos Komisija įsteigė „Horizonto“ premijas ir paskelbė konkursą laimėti pirmąją, skiriamą už galimybes kokybiškai pagerinti antibiotikų vartojimą. Milijono eurų apdovanojimas atiteks asmeniui ar jų grupei, sukūrusiai greitos diagnostikos testą, kuris padėtų pacientams lengvai nustatyti, ar jiems būtina vartoti antibiotikus, ar ne. Taip siekiama stabdyti piktnaudžiavimą antibiotikais ir užkirsti kelią antimikrobiniam atsparumui.

Vienos garsiausių JAV klinikų, Klivlando universitetinio medicinos centro, ekspertai žarnyno mikrofloros transplantavimą pripažino viena iš dešimties pažangiausių 2014 metų medicinos naujovių, skirdami jai šeštąją vietą. Klivlando klinikos pažangiausių medicinos naujovių dešimtukas sudaromas atsižvelgiant į klinikinį vaisto, gydymo metodo ar technologijos poveikį ir didelę sėkmės tikimybę. Be to, šios medicinos naujovės turi būti taikomos ar netrukus pradėtos taikyti klinikinėje praktikoje.

Žmogaus žarnyne gyvenančios bakterijos – mikrobiota – yra tarsi atskiras žmogaus organas. Virškinamajame trakte gyvena milijonai mikroorganizmų, kurie padeda skaidyti maisto medžiagas, gaminti vitaminus ir atlieka kitas labai svarbias funkcijas. Tarp sveiko žmogaus ir žarnyno mikrofloros vyksta simbiozė – gaunama abipusė nauda. Jau žinoma, kad žarnyno bakterijose yra 10 kartų daugiau genetinės informacijos negu žmogaus genome, ir šios srities tyrimai yra viena iš daugiausiai žadančių mokslo šakų.