-
Jurbarkietės skriaudėjo byla artėja link pabaigos: skirs 5 metus kalėjimo ar ne? 106
Siūlo penkerius metus kalėjimo
Šią žinią portalui kauno.diena.lt patvirtino jurbarkietės skriaudėjo advokatas Osvaldas Martinkus.
„Mūsų pozicija tokia, kad teismas skirtų bausmę, kurios vykdymas būtų atidėtas. O prokuroras išsakė poziciją, kad bausmė būtų reali – penkeri metai“, – sakė kaltinamojo gynėjas.
Jis aiškino, kad pirmosios instancijos teismas jau yra paskyręs tokios trukmės bausmę. Tik nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, bausmė buvo sumažinta trečdaliu. „Kadangi buvo gauti prokuroro ir nukentėjusiųjų skundai, kurie turėtų sunkinti bausmę, tai reiškia, bausmė nebegali būti mažesnė nei penkeri metai. Klausimas tik tas, ar bausmė bus reali, ar atidėta“, – detalizavo O. Martinkus.
Kadangi buvo gauti prokuroro ir nukentėjusiųjų skundai, kurie turėtų sunkinti bausmę, tai reiškia, bausmė nebegali būti mažesnė nei penkeri metai.
Dvi lengvinančios aplinkybės
Paprašytas išvardyti argumentus, kodėl savo ginamajam prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, advokatas teigė, kad dar vyksta ginčas dėl lengvinančių aplinkybių buvimo ar nebuvimo.
„Sunkinančių aplinkybių nėra, o lengvinančios yra dvi, kad: visiškai pripažino kaltę ir dėl to gailisi, bei atlygino žalą. Ginčo dėl žalos atlyginimo nėra, bet skirtingai vertinama, ar gailėjimasis ir prisipažinimas yra nuoširdus. Tai turi įtakos, ar teismas taikys bausmės vykdymo atidėjimą, ar ne. O argumentai – tokie: vis dėlto šis nusikaltimas yra atsitiktinis žmogaus gyvenime. Tokių dalykų anksčiau nebuvo, nes mano ginamasis buvo gerai charakterizuojamas tiek iki nusikaltimo, tiek dabar, praėjus beveik ketveriems metams po nusikaltimo. Kai padarė nusikaltimą, jis buvo nepilnametis. Kai teismas skiria bausmę, atsižvelgiama į kaltininko asmenybę, lengvinančias aplinkybes, aišku, atsižvelgiama ir į nusikaltimą. Teismas turi plačias galias“, – kalbėjo O. Martinkus.
Atvyko į teismo salę
Antradienį Klaipėdos apygardos teismo atstovė Dovilė Saulėnienė teigė, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusiųjų advokatė baigiamųjų kalbų posėdyje dalyvaus nuotoliniu būdu. Realiai į teismo salę buvo nusprendę atvykti tik O. Martinkus ir Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis. Tačiau trečiadienį posėdžio salėje pasirodė ir byloje kaltinamas vaikinas.
„Tai buvo mano rekomendacija. Kadangi prokuroras ginčija, ar mano ginamasis prisipažįsta nuoširdžiai, ar ne nuoširdžiai. Jei jis būtų prisijungęs per „Zoom“ programėlę, būtų sunku jam sakyti savo paskutinį žodį – galėjo būti prastas vaizdo ir garso ryšys. Todėl žmogus turi atvykti tiesiai į teismą, kad jį matytų prokuroras ir teisėjai bei vertintų jo kelis žodžius. Mano ginamasis nėra iškalbus žmogus. Norėjau, kad betarpiškai į jį pažiūrėtų ir patys įsitikintų, kaip yra“, – aiškino pašnekovas.
J. Andriejauskaitės/BNS nuotr.
Pasak O. Martinkaus, jurbarkietės skriaudėjas pasakė, kad savo kaltę pripažįsta ir save smerkia bei pats dėl to išgyvena.
Galutinį sprendimą kaltinamo vaikino byloje teismas skelbs kovo 17 dieną.
Nebenori siųsti už grotų
Praėjusių metų gruodžio 21-ąją, kai Klaipėdos apygardos teisme per nuotolį buvo apklausti trys paskutiniai liudytojai ir nuteistasis, jurbarkietės skriaudėjo advokatas O. Martinkus portalo kauno.diena.lt žurnalistams teigė, kad jo ginamasis davė parodymus, paaiškinimus, pripažino kaltę. Jis užsiminė, kad nuteistas vaikinas ir nukentėjusieji (mergina ir jos tėvas – aut. past.) jau kiek anksčiau yra pasiekę susitarimą.
„Yra pasiektas susitarimas, pagal kurį nukentėjusieji sutinka nereikalauti realios laisvės atėmimo bausmės. Manau, kad tai yra esminis naujas dalykas šioje byloje. (...) Laikas eina, žmonės kažkiek atsigauna, naujai viską įvertina ir pasiekė susitarimą, kuriame nukentėjusioji neprieštarauja, kad bausmė būtų paskirta lygtiniu laisvės atėmimu. Tačiau teismas ir prokuroras gali priimti visai kitokį sprendimą“, – sakė nuteistojo gynėjas.
O. Martinkus pridūrė, kad, žvelgiant teisine prasme, mergina nebuvo išžaginta, o tik pasikėsinta išžaginti. Pasikėsinimas, jo žodžiais tariant, taip pat yra nusikaltimas, bet švelnesnis nei baigtas nusikaltimas. „Teismų praktika yra suformuota tokia: nepilnamečiai, kurie prisipažino padarę nusikaltimą, baudžiami lygtinai. Ypač, jei teisiami pirmą kartą, gerai charakterizuojami. (...) Manau, kad treji metai padarė didelį poveikį (jurbarkietės skriaudėjo teigiamam pasikeitimui – aut. past.). (...) Niekas nukentėjusiajai poveikio nedarė, o tai, kad ji bando kažkaip sušvelninti poziciją, tai yra natūralu“, – aiškino pašnekovas.
Nukentėjusios merginos advokatas M. Vasiliauskas žinią dėl įvykusio susitarimo aiškino kiek kitaip.
„Tiesiog yra pasiektas susitarimas dėl žalos atlyginimo, o joks kitoks susitarimas, mano žiniomis, tikrai nėra pasirašytas ir jis yra sunkiai įmanomas. Akivaizdu, jei kaltinamasis pripažįsta ir sutinka atlyginti žalą, tai faktas, kad pasiektas kompromisas tarp nukentėjusiojo ir kaltininko. Nukentėjusioji palieka teismui spręsti, kokia yra teisinga bausmė. Tokia pozicija“, – sakė pašnekovas ir pridūrė: „Mes nemanome, kad tik reali laisvės atėmimo bausmė būtų tinkama šiuo atveju. Ką nuspręs teismas, tai mus ir tenkins.“
Tuo tarpu portalui delfi.lt jurbarkietės gynėjas pateikė dar kitokį komentarą. „Tai buvo pačios merginos pozicija, sprendimą lėmė ir kaltinamojo pozicija – jis visiškai pripažino kaltę, sutiko su žalos atlyginu, nors daugiausia įtakos tokiam sprendimui turėjo ilgas ir varginantis procesas“, – portalui gruodį teigė M. Vasiliauskas.
Primename, kad Tauragės apylinkės teismas šioje rezonansinėje byloje kaltu dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę, seksualinio prievartavimo bei sveikatos sutrikdymo pripažintam tuo metu taip pat nepilnamečiui vaikinui skyrė galutinę trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nuteistajam papildomai skyrė įpareigojimą – vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dvigubai padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą. Šiuos nuosprendžius Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) apskundė tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji.
Prokuroras siekia, kad būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, o nukentėjusieji iš pradžių prašė, kad arba byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo, arba vaikinui būtų skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Nelaimė, suluošinusi gyvenimą
Visuomenę sukrėtusi istorija, kai per vakarėlį Tauragės rajone, kaimo turizmo sodyboje, buvo sumušta ir mėginta išžaginti jurbarkietė, įvyko 2019 metų gegužės 26 dieną. Nukentėjusioji iš pradžių buvo gydoma Kauno klinikose. Po to iškart nuvežta gydymui į reabilitacijos kliniką. Pasak specialistų, dieną, kai įvykdytas nusikaltimas, jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas – sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys, bet ir potrauminis stresas.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Skriaudėjas buvo neblaivus – po nusikaltimo jam nustatytas 1,12 promilės girtumas. Pasak prokuratūros, byloje merginos patirti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokią išvadą pateikė teismo medicinos ekspertai, įvertinę patirtus sužalojimus ir dėl jų kilusias pasekmes sveikatai. Įtariamasis savo kaltę pripažino ne iš karto, o tik baigiant tirti nusikaltimus – po maždaug 30 liudytojų ir aukos apklausų.
Daugumoje apklausų dalyvavo psichologas, atlikta ne viena ekspertizė, surinkti ir išanalizuoti būtinieji duomenys.
-
Jurbarkietės skriaudėjo byloje – posūkis: nukentėjusi mergina nenori siųsti jo už grotų 205
Trečiadienį, gruodžio 21-ąją, Klaipėdos apygardos teisme per nuotolį buvo apklausti trys paskutiniai liudytojai ir nuteistas vaikinas.
„Paskutiniajame posėdyje, numatytame sausio 10-ąją, bus baigiama tirti likusi rašytinė bylos medžiaga ir sakomos baigiamosios kalbos“, – portalo kauno.diena.lt žurnalistams sakė Klaipėdos apygardos teismo teisėjo vyriausioji padėjėja Dovilė Saulėnienė.
Pasiekė susitarimą
Kalbėdamas apie trečiadienį įvykusį posėdį, jurbarkietės skriaudėjo advokatas Osvaldas Martinkus teigė, kad jo ginamasis davė parodymus, paaiškinimus, pripažino kaltę. Jis užsiminė, kad nuteistas vaikinas ir nukentėjusieji (mergina ir jos tėvas – aut. past.) jau kiek anksčiau yra pasiekę susitarimą.
„Yra pasiektas susitarimas, pagal kurį nukentėjusieji sutinka nereikalauti realios laisvės atėmimo bausmės. Manau, kad tai yra esminis naujas dalykas šioje byloje. (...) Laikas eina, žmonės kažkiek atsigauna, naujai viską įvertina ir pasiekė susitarimą, kuriame nukentėjusioji neprieštarauja, kad bausmė būtų paskirta lygtiniu laisvės atėmimu. Tačiau teismas ir prokuroras gali priimti visai kitokį sprendimą. Žiūrint objektyviai, nusikaltimas yra padarytas, jis yra labai negražus. Bet, žiūrint racionaliai, nusikaltimą padaręs asmuo buvo nepilnametis. Prieš tai buvo charakterizuojamas teigiamai. Dabar taip pat stengiasi, dirba, jokių pažeidimų nedaro, atlygina žalą. Teismas, juk turi teisę į tai atsižvelgti“, – detalizavo O. Martinkus.
Paklaustas, kokios mintys, kai buvo pasiektas susitarimas, dabar sukasi jo ginamojo galvoje, advokatas sakė, kad toks pokytis byloje nereiškia, jog nuteistas vaikinas gyvena ramiai. Esą jis vis dar išgyvena dėl to, ką padarė. „Neapibrėžtumas tęsiasi. Vienintelis dalykas, kuris yra racionalus – sušvelnėjusi nukentėjusiųjų pozicija“, – akcentavo advokatas.
Yra pasiektas susitarimas, pagal kurį nukentėjusieji sutinka nereikalauti realios laisvės atėmimo bausmės.
O. Martinkus pridūrė, kad, žvelgiant teisine prasme, mergina nebuvo išžaginta, o tik pasikėsinta išžaginti. Pasikėsinimas, jo žodžiais tariant, taip pat yra nusikaltimas, bet švelnesnis nei baigtas nusikaltimas. „Teismų praktika yra suformuota tokia: nepilnamečiai, kurie prisipažino padarę nusikaltimą, baudžiami lygtinai. Ypač, jei teisiami pirmą kartą, gerai charakterizuojami“, – aiškino pašnekovas.
Pasak jo, skiriama bausmė gali turėti kelis tikslus: prevencinį – kad visi kiti žinotų, kas gresia padarius vieną ar kitą nusikaltimą – kaip reaguoja teismai – švelniai ar griežtai. Taip pat nubausti kaltininką arba siekti, kad jis pasikeistų. „Manau, kad treji metai padarė didelį poveikį (jurbarkietės skriaudėjo teigiamam pasikeitimui – aut. past.). (...) Niekas nukentėjusiajai poveikio nedarė, o tai, kad ji bando kažkaip sušvelninti poziciją, tai yra natūralu“, – įsitikinęs O. Martinkus.
J. Andriejauskaitės/BNS nuotr.
Portalo žurnalistams susisiekus su nukentėjusios merginos advokatu Mindaugu Vasiliausku, jis žinią dėl įvykusio susitarimo aiškino kiek kitaip.
„Tiesiog yra pasiektas susitarimas dėl žalos atlyginimo, o joks kitoks susitarimas, mano žiniomis, tikrai nėra pasirašytas ir jis yra sunkiai įmanomas. Akivaizdu, jei kaltinamasis pripažįsta ir sutinka atlyginti žalą, tai faktas, kad pasiektas kompromisas tarp nukentėjusiojo ir kaltininko. Nukentėjusioji palieka teismui spręsti, kokia yra teisinga bausmė. Tokia pozicija“, – sakė pašnekovas ir pridūrė: „Mes nemanome, kad tik reali laisvės atėmimo bausmė būtų tinkama šiuo atveju. Ką nuspręs teismas, tai mus ir tenkins.“
Tuo tarpu portalui delfi.lt M. Vasiliauskas pateikė dar kitokį komentarą.
„Tai buvo pačios merginos pozicija, sprendimą lėmė ir kaltinamojo pozicija – jis visiškai pripažino kaltę, sutiko su žalos atlyginu, nors daugiausia įtakos tokiam sprendimui turėjo ilgas ir varginantis procesas“, – portalui teigė merginos gynėjas.
Prokuroras siekia įkalinimo
Primename, kad Tauragės apylinkės teismas šioje rezonansinėje byloje kaltu dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę, seksualinio prievartavimo bei sveikatos sutrikdymo pripažintam tuo metu taip pat nepilnamečiui vaikinui skyrė galutinę trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nuteistajam papildomai skyrė įpareigojimą – vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dvigubai padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą.
Šiuos nuosprendžius Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) apskundė tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji. Prokuroras siekia, kad būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, o nukentėjusieji iš pradžių prašė, kad arba byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo, arba vaikinui būtų skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
„Prokuroras nėra to susitarimo (tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų – aut. past.) dalis ir šalis. Jis tame susitarime nedalyvauja, o vadovaujasi įstatymu. Susitarimu faktinių aplinkybių jis nenustatinėja. Aš savo apeliacinio skundo laikausi – mano reikalavimas teismui, kad bausmės vykdymo atidėjimas būtų panaikintas“, – portalo kauno.diena.lt sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis.
Paklaustas, jei nutiktų taip, kad nuteistojo ir nukentėjusiųjų susitarimas šioje byloje vis dėlto turėtų įtaką, t. y. jurbarkietės skriaudėjui nebūtų skirta reali laisvės atėmimo bausmė, ar tai nebūtų stimulas kitiems nepilnamečiams panašiai nusikalsti tikintis nepatekti už grotų? A. Stanislovaitis išdėstė savo poziciją.
„Ką reiškia teisingumas? Ar tai reiškia, kad bet kokį – baisų, sunkų, įžūlų, nepaaiškinamą protu, be motyvų, kuriuose būtų matyti netinkamas, provokuojantis nukentėjusiojo elgesys nusikaltimą padaręs nepilnametis gali tikėtis, kad jis tikrai nepateks į laisvės atėmimo vietą? Aš manau, kad čia ir kybo teisingumo klausimas. Vis dėlto, veikos pobūdis – pavojingumas, jos padarymo motyvai, kitos aplinkybės, yra rimtos ir turi būti jautriai vertinamos. Vien tai, kad auka randa kontaktą, susitaiko ar gauna materialinę satisfakciją, viena ši aplinkybė neturėtų nulemti teisingumo principo, nes aplinkybių byloje yra daug“, – kalbėjo vyriausiojo prokuroro pavaduotojas.
Nelaimė, suluošinusi gyvenimą
Visuomenę sukrėtusi istorija, kai per vakarėlį Tauragės rajone, kaimo turizmo sodyboje, buvo sumušta ir mėginta išžaginti jurbarkietė, įvyko 2019 metų gegužės 26 dieną.
Nukentėjusioji iš pradžių buvo gydoma Kauno klinikose. Po to iškart nuvežta gydymui į reabilitacijos kliniką. Pasak specialistų, dieną, kai įvykdytas nusikaltimas, jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas – sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys, bet ir potrauminis stresas.
Skriaudėjas buvo neblaivus – po nusikaltimo jam nustatytas 1,12 promilės girtumas. Pasak prokuratūros, byloje merginos patirti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokią išvadą pateikė teismo medicinos ekspertai, įvertinę patirtus sužalojimus ir dėl jų kilusias pasekmes sveikatai. Įtariamasis savo kaltę pripažino ne iš karto, o tik baigiant tirti nusikaltimus – po maždaug 30 liudytojų ir aukos apklausų.
Daugumoje apklausų dalyvavo psichologas, atlikta ne viena ekspertizė, surinkti ir išanalizuoti būtinieji duomenys.
-
Po eismo įvykio jurbarkietės skriaudėjas į teismo salę šiemet nesugrįš 51
Rugsėjo 27-ąją ir spalio 5-ąją byloje turėję įvykti teismo posėdžiai buvo nukelti jurbarkietės skriaudėjui patekus į eismo įvykį, kai jo vairuojamas „Mercedes Benz“ nuvažiavo nuo kelio ir rėžėsi į medį. Nors, pirminiais pareigūnų duomenimis, sužalojimai nebuvo itin sunkūs, rugsėjo 26-ąją Klaipėdos apygardos teismui kaltinamasis pateikė nedarbingumo pažymėjimą.
Artimiausi teismo posėdžiai numatyti gruodžio 21-ąją ir sausio 10-ąją. „Per pirmąjį posėdį nuotoliniu būdu turėtų būti tęsiama liudytojų apklausa. O sausio 10-ąją turėtų įvykti paskutinis posėdis, jei teismas vėl nesulauks žinių apie negalėjimą dalyvauti“, – portalo kauno.diena.lt žurnalistams sakė Klaipėdos apygardos teismo teisėjo vyriausioji padėjėja Dovilė Saulėnienė.
Sausio 10-ąją turėtų įvykti paskutinis posėdis, jei teismas vėl nesulauks žinių apie negalėjimą dalyvauti.
Pasak jos, jei nuotoliniame posėdyje per liudytojų apklausas kaltinamas vaikinas dalyvaus, jis turės teisę pats arba per savo gynėją užduoti klausimus uždarame posėdyje dalyvausiantiems asmenims.
Kol kas nežinoma, ar numatytas paskutinis, uždaras sausio 10-osios teisiamasis posėdis bus nuotolinis, ar vyks teismo salėje. Tai, D. Saulėnienės teigimu, priklausys nuo to, kokius darbus teismui liks padaryti.
Siekia realios bausmės
Primename, kad Tauragės apylinkės teismas šioje rezonansinėje byloje kaltu dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę, seksualinio prievartavimo bei sveikatos sutrikdymo pripažintam taip pat nepilnamečiui vaikinui skyrė galutinę trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nuteistajam papildomai skyrė įpareigojimą – vienus metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dvigubai padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą.
Šiuos nuosprendžius Aukščiausiajam Teismui apskundė tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji. Prokuroras siekė, kad būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, o nukentėjusieji prašė, kad arba byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo, arba vaikinui būtų skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Nelaimė, suluošinusi gyvenimą
Visuomenę sukrėtusi istorija, kai per vakarėlį Tauragės rajone, kaimo turizmo sodyboje, buvo sumušta ir mėginta išžaginti jurbarkietė, įvyko 2019 metų gegužės 26 dieną.
Nukentėjusioji iš pradžių buvo gydoma Kauno klinikose. Po to iškart nuvežta gydymui į reabilitacijos kliniką. Pasak specialistų, dieną, kai įvykdytas nusikaltimas, jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas – sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys, bet ir potrauminis stresas.
Skriaudėjas buvo neblaivus – po nusikaltimo jam nustatytas 1,12 promilės girtumas. Pasak prokuratūros, byloje merginos patirti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokią išvadą pateikė teismo medicinos ekspertai, įvertinę patirtus sužalojimus ir dėl jų kilusias pasekmes sveikatai. Įtariamasis savo kaltę pripažino ne iš karto, o tik baigiant tirti nusikaltimus – po maždaug 30 liudytojų ir aukos apklausų.
Daugumoje apklausų dalyvavo psichologas, atlikta ne viena ekspertizė, surinkti ir išanalizuoti būtinieji duomenys.
-
Advokatas – apie žiaurų jurbarkietės budelio elgesį: mes puikiai žinome, kodėl žmonės taip daro 26
Pakeitė poziciją
„Skundas buvo surašytas (buvusio – „Kauno diena“) Manto I. gynėjo. Gynėjas pasikeitė. Skundą aš peržiūrėjau ir man pasirodė, kad jis nereikalingas, nes klaidina. Skunde buvo prašoma išteisinti dėl pasikėsinimo išžaginti, nes neva gera valia Mantas atsisakė tęsti savo veiksmus. Jam inkriminavo pasikėsinimą išžaginti, o jis parašė skundą, kad jis pats savo bandymą nutraukė. Tai – teisinės vingrybės, bet pasižiūrėjus visą bylą, paties Manto parodymus, akivaizdu, kad jis tai padarė, be abejo, sava valia, bet jo apsisprendimui įtaką darė nukentėjusiosios elgesys – tai, kad ji nesutiko, priešinosi, rodė nenorą. Todėl jis pakeitė savo poziciją. Teisiškai žvelgiant, tai nėra savanoriškas atsisakymas“, – dėstė naujasis jurbarkietės skriaudėjo advokatas Osvaldas Martinkus, paaiškindamas, kodėl jo ginamasis prieš bylos nagrinėjimą atšaukė anksčiau pateiktą apeliacinį skundą.
Pasak advokato, jo ginamasis niekada neginčijo savo veiksmų, o pastarasis sprendimas – atšaukti skundą, buvo priimtas, kad bylos nagrinėjimas nebūtų apsunkintas. „Jis visada pripažino visus kaltinimus. Supraskite, tai yra faktinės bylos aplinkybės, kurias pasakoja nukentėjusioji, liudininkai, teisiamasis, o prokuroras juos kvalifikuoja, vertina. Jūs gi suprantate, kiekvienas pasakoja iš savo matymo ir supratimo pusės, todėl pasakojimai šiek tiek varijuoja, bet jis visada pripažino savo veiksmus“, – detalizavo pašnekovas.
Žmogus – pusiau gyvulys, pusiau robotas – pusiau sąmoningas. Kuri pusė tuo metu nugali – ar gyvuliška, ar žmogiška prigimtis ir mąstymas, ta pusė ir laimi.
Kova tarp dviejų pusių?
Paklaustas, kaip nuteistasis Mantas I. aiškina šio nusikaltimo motyvus, O. Martinkus teigė: „Mes puikiai žinome, kodėl žmonės tokius dalykus daro. Žmogus – pusiau gyvulys, pusiau robotas – pusiau sąmoningas. Kuri pusė tuo metu nugali – ar gyvuliška, ar žmogiška prigimtis ir mąstymas, ta pusė ir laimi“, – kalbėjo jurbarkietės skriaudėjo advokatas.
Jis pridūrė, kad tai, jog Mantas I. pripažįsta visus kaltinimus ir atšaukė apeliacinį skundą, netaps lengvinančiomis aplinkybėmis iš naujo atverstoje byloje, tiesiog nuteistojo pozicija, jo teigimu, tokiu būdu taps aiškesne. „Formalus, teisinis apeliacinio skundo buvimas, duoda galimybę aiškinti, kad nėra pilno prisipažinimo. Skundas buvo teisinis, o ne faktinis dalykas, tai nėra lengvinanti aplinkybė“, – aiškino O. Martinkus.
Pašnekovas pridūrė, kad tiek nukentėjusiųjų, tiek kaltinamųjų gynėjai bylose dirba savo darbą, nes advokatai abiem pusėms priklauso pagal įstatymą. Advokatai, detalizavo jis, padeda atkreipti dėmesį į tam tikras švelninančias aplinkybes, tuo tarpu prokurorai – į kaltinančias.
„Teisininkai su tokiais dalykais dirba kiekvieną dieną. Nusikaltimai vyksta, jie niekur nedingsta – buvo yra ir, deja, jie matyt, bus ateityje“, – samprotavo jurbarkietės skriaudėjo advokatas.
Instinktų auka
Pakeistą Manto I. poziciją nukentėjusiosios gynėjas Mindaugas Vasiliauskas sakė vertinantis, kaip nuteistojo teisę, tačiau pabrėžė, kad gynybinė jo pozicija keičiama jau ne pirmą kartą. „Pakeitė gynėją – pasikeitė ir taktika“, – tarstelėjo jis.
Išgirdęs apie O. Martinkaus pasvarstymus apie žmogiškosios ir gyvuliškosios prigimties kovą nuteistajam Mantui I. vykdant nusikaltimą, teigė, kad už instinktų nesuvaldymą numatyta griežta baudžiamoji atsakomybė, nes tai padaro didelę žalą žmogui, kuris neturėtų būti kažkieno nesuvaldytų instinktų auka.
Manau, kitokio atsakymo kaip tik gyvuliškas instinktas, nelabai ir surasi.
„Faktas, kad gynėjas bando kažkaip pateisinti savo ginamąjį. Kai užduoda klausimą, kodėl taip padarė, manau, kitokio atsakymo kaip tik gyvuliškas instinktas, nelabai ir surasi“, – svarstė jurbarkietės advokatas.
Reikšmingi liudytojai
Pasak M. Vasiliausko, per artimiausius posėdžius byloje, kurie numatyti rugsėjo 17-ąją ir 20 dieną, planuojama apklausti reikšmingas įvykio aplinkybes galinčius žinoti asmenis – tarp jų ir vakarėlyje, kaimo turizmo sodyboje, 2019 metų gegužės 26 dieną dalyvavusius nukentėjusios merginos klasiokus.
„Tai, ką teismas nusprendė apklausti, mus tenkina. Tie liudytojai, mano nuomone, mums naudingi – jie patvirtins, koks iš tikrųjų tuo metu buvo kaltinamasis, ir ką jis kalbėjo, aš taip tikiuosi, nes ikiteisminio tyrimo metu jie nurodė palankias mano atstovaujamiesiems aplinkybes“, – kalbėjo M. Vasiliauskas.
Mindaugas Vasiliauskas/Laimio Steponavičiaus nuotr.
Atvertė iš naujo
Kaip teigiama, Klaipėdos apygardos teismo pranešime spaudai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo ištirta dalis įrodymų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), grąžinęs iš naujo nagrinėti bylą apygardos teismui, nurodė, kad byloje nebuvo teisinio pagrindo atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, bylai teisingai išspręsti svarbūs įrodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo iš viso tiriami arba tai buvo daroma pažeidžiant įstatymo nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, apygardos teismo teisėjų kolegija birželio 11 d. vykusiame apeliacinės instancijos teismo posėdyje nutarė bylą nagrinėti įprastine tvarka. Dėl šios priežasties byloje bus atliekamas įrodymų tyrimas – ištirta visa bylos medžiaga, apklausti įvykio liudytojai.
Siekia realios bausmės
Primename, kad Tauragės apylinkės teismas šioje rezonansinėje byloje kaltu dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę, seksualinio prievartavimo bei sveikatos sutrikdymo pripažintam taip pat nepilnamečiui vaikinui skyrė galutinę trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nuteistajam papildomai skyrė įpareigojimą – vienus metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dvigubai padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą.
Šiuos nuosprendžius Aukščiausiajam Teismui apskundė tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji. Prokuroras siekė, kad būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, o nukentėjusieji prašė, kad arba byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo, arba vaikinui būtų skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Nelaimė, suluošinusi gyvenimą
Visuomenę sukrėtusi istorija, kai per vakarėlį Tauragės rajone, kaimo turizmo sodyboje, buvo sumušta ir mėginta išžaginti jurbarkietė, įvyko 2019 metų gegužės 26 dieną.
Nukentėjusioji iš pradžių buvo gydoma Kauno klinikose. Po to iškart nuvežta gydymui į reabilitacijos kliniką. Pasak specialistų, dieną, kai įvykdytas nusikaltimas, jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas – sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys, bet ir potrauminis stresas.
Skriaudėjas buvo neblaivus – po nusikaltimo jam nustatytas 1,12 promilės girtumas. Pasak prokuratūros, byloje merginos patirti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokią išvadą pateikė teismo medicinos ekspertai, įvertinę patirtus sužalojimus ir dėl jų kilusias pasekmes sveikatai. Įtariamasis savo kaltę pripažino ne iš karto, o tik baigiant tirti nusikaltimus – po maždaug 30 liudytojų ir aukos apklausų.
Daugumoje apklausų dalyvavo psichologas, atlikta ne viena ekspertizė, surinkti ir išanalizuoti būtinieji duomenys.
-
Jurbarkietės sumušimo ir prievartavimo byla: skriaudėjas bus teisiamas iš naujo 53
LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Aurelijaus Gutausko teigimu, išnagrinėjus skundus nuspręsta, kad byloje buvo nepagrįstai taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o, jo pagrindu, nepagrįstai sutrumpinta ir nuteistajam skirta bausmė.
„Pirmosios instancijos teismas, neatlikdamas pilno įrodymų tyrimo, neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, o apeliacinis teismas tos klaidos neištaisė“, – žurnalistams sakė A. Gutauskas.
Pirmosios instancijos teismas, neatlikdamas pilno įrodymų tyrimo, neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, o apeliacinis teismas tos klaidos neištaisė.
„Tai yra – įrodymų tyrimas sutrumpintas buvo taikomas formaliai ir tokių būdu buvo pažeistas esminis Baudžiamojo proceso kodekso straipsnis, labai aiškiai reglamentuojantis tokią procedūrą“, – aiškino jis.
A. Gutausko teigimu, sutrumpintą bausmę sąlygojo ir nuteistojo vaikino prisipažinimas, tačiau jis prieštaravo tiek jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, tiek visiems kitiems byloje surinktiems įrodymams.
„Šio asmens, nuteistojo, prisipažinimas buvo formalus ir tas prisipažinimas realiai buvo sąlygotas tik to Baudžiamojo kodekso straipsnio, kuris numato bausmės sutrumpinimą lengvatomis ir tuo motyvuotas“, – sakė teisėjas.
LNK stop kadras
Aukščiausiojo Teismo pranešime taip pat pažymima, kad pirmasis bylą nagrinėjęs – Tauragės apylinkės teismas – ne tik nesiėmė veiksmų prieštaravimams pašalinti, tačiau padarė ir kitų procesinių pažeidimų.
„Pavyzdžiui, nagrinėjo teisme pateiktus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, nepripažinęs jų civiliniais ieškovais, nesuteikė nukentėjusiajam procesinės galimybės pasakyti baigiamąją kalbą ir kt.“, – rašoma pranešime.
Anot A. Gutausko, Klaipėdos apygardos teismas neįvykdė savo, kaip apeliacinio teismo, pareigos ir neužtikrino, kad nebūtų įvykdytas neteisingumas.
„Jis neatliko savo pareigos patikrinti bylą tiek, kiek reikia, esant poreikiui, pašalinti galimas padarytas pirmosios instancijos teismo klaidas ir tokiu būdu neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas ir tokiu būdu užtikrinti tiek žmonių, tiek visuomenės teises ir teisėtus interesus ir, kad būtų įvykdytas teisingumas“, – pažymėjo LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.
Jis pabrėžė, kad byloje atliktas įrodymų tyrimas savo apimtimi ir kokybe neatitiko apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Šiuo sprendimu LAT visiškai patenkino nukentėjusiųjų skundą ir iš dalies patenkino – prokuroro. Kadangi byla buvo grąžinta apygardos teismui, dalies kitų skunduose nurodytų argumentų apie galimus pažeidimus Aukščiausiasis Teismas nenagrinėjo.
Tauragės apylinkės teismas šioje rezonansinėje byloje kaltu dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę, seksualinio prievartavimo bei sveikatos sutrikdymo pripažintam taip pat nepilnamečiui vaikinui skyrė galutinę trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nuteistajam papildomai skyrė įpareigojimą – vienus metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dvigubai padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą.
Šiuos nuosprendžius Aukščiausiajam Teismui apskundė tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji. Prokuroras siekė, kad būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, o nukentėjusieji prašė, kad arba byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo, arba vaikinui būtų skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Kaip anksčiau pranešė prokuratūra, kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nepagrįstai įžvelgė nuoširdumą nuteistojo prisipažinime ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei nepagrįstai taikė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2019 metų gegužę, kai kaimo turizmo sodyboje Tauragės rajone nuo smurtinio išpuolio nukentėjo nepilnametė mergina. Nusikaltimą įvykdęs vaikinas įvykio metu buvo neblaivus.
Byla visose instancijose teismų buvo nagrinėjama neviešai.
Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
-
LAT skelbs sprendimą nepilnametės iš Jurbarko prievartavimo byloje 28
Tauragės apylinkės teismas šioje rezonansinėje byloje kaltu dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę, seksualinio prievartavimo bei sveikatos sutrikdymo pripažintam taip pat nepilnamečiui vaikinui skyrė galutinę trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nuteistajam papildomai skyrė įpareigojimą – vienus metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dvigubai padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą.
Šiuos nuosprendžius Aukščiausiajam Teismui apskundė tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji. Jie siekia, kad vaikinui būtų skirtas realus laisvės atėmimas – panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas.
Kaip anksčiau pranešė prokuratūra, kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nepagrįstai įžvelgė nuoširdumą nuteistojo prisipažinime ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei nepagrįstai taikė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
„Netiesos sakymas procese negali būti laikomas nuoširdžiu elgesiu, pateisinant tai teisės į gynybą realizavimu, o griežtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, net ir nepilnamečiui, turi būti adekvatus padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir pavojingumui bei kaltininko elgesio motyvams“, – tuomet tvirtino prokuroras Aurelijus Stanislovaitis.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2019 metų gegužę, kai kaimo turizmo sodyboje Tauragės rajone nuo smurtinio išpuolio nukentėjo nepilnametė mergina. Nusikaltimą įvykdęs vaikinas įvykio metu buvo neblaivus.
Byla visose instancijose teismų buvo nagrinėjama neviešai.
-
Jurbarkietę žiauriai sumušęs ir išžaginti bandęs politikų sūnus lieka laisvėje 115
Lieka laisvėje
Kaip portalo žurnalistams sakė Klaipėdos apygardos teismo atstovė Dovilė Saulėnienė, teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiųjų, prokuroro ir nuteistojo apeliacinius skundus paliko galioti Tauragės apylinkės teismo sprendimą – nuteistajam skirti trejų metų ir keturių mėnesių bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams. Tačiau vaikinui skirtas papildomas įpareigojimas – vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje.
„Teismas atmetė nuteistojo apeliacinį skundą, kuriame jis prašė jį išteisinti dėl pasikėsinimo išžaginti. Teismas nusprendė, kad vis dėlto buvo pasikėsinta išžaginti. O nukentėjusiųjų ir prokuroro apeliaciniai skundai buvo patenkinti iš dalies – merginai padidinta neturtinė žala iki 10 tūkstančių eurų. O dėl bausmės griežtumo nuteistajam buvo paskirtas papildomas įpareigojimas – vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teismas pažymėjo, kad bausmės vykdymas buvo atidėtas pagrįstai, nes šiuo atveju merginai padaryti sužalojimai buvo svarbūs individualizuojant bausmę. Tačiau sprendžiant klausimą dėl bausmės atidėjimo, buvo svarbi nuteistojo resocializacija – kaip jis vėl integravosi į visuomenę, kaip jis keitėsi“, – portalo žurnalistams ketvirtadienį detalizavo ji.
Pasak D. Saulėnienės, Klaipėdos apygardos teismui buvo pateikti duomenys, kad aštuoniolikmetis jurbarkietės skriaudėjas yra charakterizuojamas teigiamai – neturi neigiamų elgesio įpročių, nėra įtrauktas į vaikų rizikos grupę, atlygino žalą ir pateikė įrodymus, kad siekia pasikeisti – dalyvauja terapijose. Kaip teigiama, šis nuteistojo poelgis, kai buvo sumušta nepilnametė, esą buvo atsitiktinis, įvykęs dėl neatsakingo alkoholio vartojimo.
Patikėta netikromis ašaromis
Portalo žurnalistų kalbintas nukentėjusiosios gynėjas Mindaugas Vasiliauskas neslėpė – tokį Klaipėdos apygardos teismo sprendimą vertinantis neigiamai. Pasak jo, nukentėjusiųjų teisinis skundas buvo tenkintas ne taip, kaip tikėtasi.
„Akcentavome tai, kad nuteistojo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis tikrai buvo ne nuo proceso pradžios, o tik tada, kai jis buvo priremtas įrodymų – jo pozicija pasikeitė tik po nukentėjusios merginos apklausos. Iš pradžių jis neigė padaręs nusikalstamas veikas. Į šiuos mūsų skundo argumentus nebuvo atsižvelgta, o patikėta, nors pasakysiu ir grubiai, – netikromis nuteistojo ašaromis. Taip pat sugretinus nusikalstamų veikų pavojingumą, iš tiesų nusikalstamos veikos buvo itin pavojingos, tačiau teismas labiau akcentavo kaltinamojo asmenybę, – kad jis anksčiau buvo neteistas, jo elgesys po nusikalstamos veikos pasitaisė – jis baigė mokslus ir įsidarbino. Bet mes manome, kad tos aplinkybės negalėjo nusverti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Tikrai rekomenduosiu savo klientams pasinaudoti kasacijos galimybe, nes šioje situacijoje proceso pažeidimai, tiek, mano požiūriu, teisės pažeidimai įgalina Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT) priimti skundą ir galutinai pasisakyti šioje byloje“, – sakė jurbarkietės advokatas.
Galima skųsti
Šį teismo sprendimą per tris mėnesius kasacine tvarka dar galima skųsti. Tačiau Tauragės apylinkės teismo sprendimą taip pat apskundęs prokuroras Aurelijus Stanislovaitis per ketvirtadienį surengtą nuotolinę konferenciją sakė, kad toks sprendimas, kai nusikalstamą veiką pirmą kartą įvykdžiusiems nepilnamečiams skiriama lygtinė bausmė, atitinka suformuotą teismų praktiką.
„Atstovaudamas prokuratūros pozicijai aš pasigedau kai kurių argumentų, kur būtų atliktas vertinimas tarp nusikalstamų veikų pobūdžio pavojingumo ir nuteisto asmens asmenybės. Paskirta laisvės atėmimo bausmė – penkeri metai iki jos sumažinimo dėl procesinių nuostatų yra ribinė, kuri galėtų būti atidėta nepilnamečiui vykdyti. Todėl tie klausimai buvo perduoti apeliacinės instancijos teismui, kad nebūtų vienasmenis teismo sprendimas ir argumentai šiuo klausimu“, – kalbėjo prokuroras.
Paklaustas, ar tiesa, kad LAT dažnai iš vis nepriima nagrinėti kasacinių skundų, A. Stanislovaitis sakė tokios dažnumo statistikos neturintis. Tačiau patvirtino faktą, kad, pagal įstatymą, ne visi kasaciniai skundai yra priimami – veikia kasacinių bylų atrankų kolegija.
Ir dusulys kamuoja... Medikai pasakė konkrečiai, kad tai yra pasekmė patirto streso, patirtos traumos dėl įvykio.
„Kasacinėje instancijoje nagrinėjamos bylos tik teisės klausimu – tai nėra papildoma apeliacinė instancija, tai nėra papildomas prašymas pažiūrėti dar kartą – gal kažkas galvoja kitaip. Tam reikalinga suformuluoti reikalavimus teisės taikymo klausimais. Todėl neretai skundas būna nepriimamas“, – paaiškino jis.
Kamuoja liekamieji reiškiniai
Primename, kad rugsėjį, po atlikto papildomo įrodymų tyrimo, buvo gauta socialinė išvada dėl nuteisto aštuoniolikmečio buvusio kikboksininko gyvenimo būdo, aplinkos ir elgesio. Dar kartą organizuota jo apklausa.
Taip pat Klaipėdos apygardos teismui buvo pateikti naujausi dokumentai apie nukentėjusios merginos sveikatos būklę. Liekamieji reiškiniai po pernai gegužę įvykdyto išpuolio nepilnametę jurbarkietę kamuoja iki šiol.
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Ir dusulys kamuoja... Medikai pasakė konkrečiai, kad tai yra pasekmė patirto streso, patirtos traumos dėl įvykio“, – rugsėjį portalo žurnalistams kalbėjo nukentėjusiosios gynėjas Mindaugas Vasiliauskas.
„Psichologiškai prastai dar yra. Naktimis dar vis sapnuoja, blaškosi, vis krūpteli“, – rugsėjo 22 dieną, iškart po Klaipėdos apygardos teisme vykusio uždaro posėdžio byloje, sakė ir merginos tėtis Dainius.
Pasak jo, dukrai iki šiol pagalbą teikia psichologai. Šiemet dvyliktoje klasėje besimokanti mergina mokyklą lanko, tačiau viena beveik niekur neišeina – tik į mokyklą ir iš mokyklos autobusu. Dažniau draugus pasikviečia į namus.
Paklaustas, ar mergina turi kokių nors pomėgių, galbūt ji vėl pradėjo piešti, juk tai puikiai jai sekėsi iki tol, kol kaimo turizmo sodyboje įvyko pastaroji baisi nelaimė, apvertusi gyvenimą aukštyn kojomis, Dainius tarstelėjo: „Dar nesugrįžo, dar ne...“
Atsiprašymas neįtikino
Per rugsėjį vykusį teismo posėdį žiauriai sumuštos jurbarkietės tėtis sakė sulaukęs dukters skriaudėjo atsiprašymo, tačiau nei jo, nei advokato toks aštuoniolikmečio gestas neįtikino.
„Čia tas atsiprašymas, ką aš žinau, – priverstinis jis ar ne. Anksčiau jis buvo atsiprašęs, bet į teisėją žiūrėjo, o dabar į mane. Ir dukros atsiprašė, bet ji nenori nieko nė girdėti. Sunku jai...“ – atviravo Dainius
„Nei merginos tėtis, nei aš nevertiname to kaip nuteistojo nuoširdumo, nes iš klausimų, kurie buvo pateikti nuteistajam, ir jo atsakymų, akivaizdu, kad jis sau naudingas aplinkybes ir gerai prisimena, ir atsiprašinėja, o aplinkybių, kurios neigiamai taiso jo padėtį, jis nenori pasakoti“, – antrino nukentėjusios advokatas M. Vasiliauskas.
Prašė panaikinti vieną nusikaltimą
Klaipėdos apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėti bylą teko po to, kai nukentėjusieji, Klaipėdos apygardos prokuratūra ir nuteistasis apskundė Tauragės apylinkės teismo sprendimą.
Nukentėjusios jurbarkietės gynėjas M. Vasiliauskas ir prokuroras A. Stanislovaitis prašė nuteistajam skirti realią laisvės atėmimo bausmę. O merginos skriaudėjas savo apeliaciniu skundu siekė, kad būtų perkvalifikuota viena iš nusikalstamų veikų – prašė išteisinti jį dėl pasikėsinimo išžaginti.
„Jis (jurbarkietės skriaudėjas, – aut. past.) sako, kad pabaigė vykdyti nusikalstamą veiką savanoriškai, o ne dėl to, kad jam buvo sukliudyta. Vaikinas prašo jį išteisinti dėl pasikėsinimo išžaginti. Toks yra jo reikalavimas apeliaciniame skunde, kurį pateikė nuteistojo advokatas“, – portalo žurnalistams gegužę teigė Klaipėdos apygardos teismo teisėjo vyriausioji padėjėja komunikacijai D. Saulėnienė.
Suluošintas nepilnametės gyvenimas
Nukentėjusioji iš pradžių buvo gydoma Kauno klinikose. Po to iškart nuvežta gydymui į reabilitacijos kliniką. Pasak specialistų, dieną, kai įvykdytas nusikaltimas, jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas – sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys, bet ir potrauminis stresas.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Įtariamasis buvo neblaivus – po nusikaltimo jam nustatytas 1,12 promilės girtumas. Pasak prokuratūros, byloje merginos patirti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokią išvadą pateikė teismo medicinos ekspertai, įvertinę patirtus sužalojimus ir dėl jų kilusias pasekmes sveikatai. Įtariamasis savo kaltę pripažino ne iš karto, o tik baigiant tirti nusikaltimus – po maždaug 30 liudytojų ir aukos apklausų.
Daugumoje apklausų dalyvavo psichologas, atlikta ne viena ekspertizė, surinkti ir išanalizuoti būtinieji duomenys.
-
Žiauriai sumuštos jurbarkietės tėvas: dukra tebesapnuoja įvykius, krūpčioja 36
Naktimis sapnuoja, krūpčioja
„Psichologiškai prastai dar yra. Naktimis dar vis sapnuoja, blaškosi, vis krūpteli“, – antradienį, iškart po Klaipėdos apygardos teisme vykusio uždaro posėdžio byloje, sakė žurnalistų kalbintas jurbarkietės tėtis Dainius.
Pasak jo, dukrai iki šiol pagalbą teikia psichologai. Šiemet dvyliktoje klasėje besimokanti mergina mokyklą lanko, tačiau viena beveik niekur neišeina – tik į mokyklą ir iš mokyklos autobusu. Dažniau draugus pasikviečia į namus. „Pagrinde draugai, klasiokai ateina pas ją. Būname ir pas pusbrolius“, – atviravo pašnekovas.
Paklaustas, ar mergina turi kokių nors pomėgių, galbūt ji vėl pradėjo piešti, juk tai puikiai jai sekėsi iki tol, kol kaimo turizmo sodyboje įvyko pastaroji baisi nelaimė, apvertusi gyvenimą aukštyn kojomis, Dainius tarstelėjo: „Dar nesugrįžo, dar ne...“
Buvo atsistojęs, atsiprašė. Bet čia tas atsiprašymas, ką aš žinau, – priverstinis jis ar ne. Anksčiau jis buvo atsiprašęs, bet į teisėją žiūrėjo, o dabar į mane. Ir dukros atsiprašė, bet ji nenori nieko nė girdėti. Sunku jai...
Netiki atsiprašymo nuoširdumu
Rugsėjo 22 dieną vykusiame Klaipėdos apygardos teismo uždarame posėdyje buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, apklaustas nuteistasis bei nukentėjusios jurbarkietės tėvas, pateikti papildomi dokumentai.
„Buvo atsistojęs, atsiprašė. Bet čia tas atsiprašymas, ką aš žinau, – priverstinis jis ar ne. Anksčiau jis buvo atsiprašęs, bet į teisėją žiūrėjo, o dabar į mane. Ir dukros atsiprašė, bet ji nenori nieko nė girdėti. Sunku jai...“ – atviravo Dainius ir pridūrė besitikintis, kad dukros skriaudėjas vis dėlto atsakys už savo veiksmus taip, kaip priklauso, ir jam bus paskirta reali, o ne lygtinė laisvės atėmimo bausmė.
„Nei merginos tėtis, nei aš nevertiname to kaip nuteistojo nuoširdumo, nes iš klausimų, kurie buvo pateikti nuteistajam, ir jo atsakymų, akivaizdu, kad jis sau naudingas aplinkybes ir gerai prisimena, ir atsiprašinėja, o aplinkybių, kurios neigiamai taiso jo padėtį, jis nenori pasakoti“, – portalo žurnalistams sakė nukentėjusios merginos advokatas Mindaugas Vasiliauskas.
Posėdyje nukentėjusiosios advokatas pateikė papildomus medikų dokumentus, kuriuose akivaizdžiai atsispindi tai, kad liekamieji reiškiniai fiziškai ir psichologiškai suluošintą jurbarkietę kamuoja iki šiol. „Ir dusulys kamuoja... Medikai pasakė konkrečiai, kad tai yra pasekmė patirto streso, patirtos traumos dėl įvykio“, – kalbėjo M. Vasiliauskas.
Išvada lemiamos įtakos neturi
Praėjusią savaitę probacijos tarnyba pateikė socialinę išvadą, kurios atnaujindamas įrodymų tyrimą byloje prašė Klaipėdos apygardos teismas. Joje prašyta pateikti duomenis apie nuteisto aštuoniolikmečio vaikino gyvenimo sąlygas bei tai, kas galėjo nulemti nusikaltimo padarymą.
Paklaustas, ar minėta socialinė išvada galėtų turėti įtakos sprendžiant dėl, pavyzdžiui, realios, o ne lygtinės laisvės atėmimo bausmės nuteistajam, M. Vasiliauskas paaiškino, kad probacijos tarnyba, atlikusi socialinę išvadą, pastarojo klausimo nesprendžia – išvada teikiama siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio riziką ateityje. „Jokiu būdu ji nėra teismui privalomas dokumentas. Ji yra rekomendacinio pobūdžio – kaip turėtų būti taisomas nuteistasis, paskyrus jam bausmę“, – teigė nukentėjusiosios advokatas.
Sprendimas – kitą mėnesį
Kaip portale skelbta anksčiau, vasario mėnesį Tauragės apylinkės teismui paskelbus nuosprendį žiauriai sumuštos ir mėgintos išžaginti nepilnametės jurbarkietės byloje bei paskyrus skriaudėjui lygtinę trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę atidedant jos vykdymą trejiems metams, Klaipėdos apygardos teismą pasiekė ne tik nukentėjusiosios bei prokuratūros, bet ir nuteistojo apeliaciniai skundai. Aštuoniolikmetis buvęs kikboksininkas prašė išteisinti jį dėl pasikėsinimo išžaginti.
„Jis (jurbarkietės skriaudėjas, – aut. past.) sako, kad pabaigė vykdyti nusikalstamą veiką savanoriškai, o ne dėl to, kad jam buvo sukliudyta. Vaikinas prašo jį išteisinti dėl pasikėsinimo išžaginti. Toks yra jo reikalavimas apeliaciniame skunde, kurį pateikė nuteistojo advokatas“, – portalo žurnalistams gegužę teigė Klaipėdos apygardos teismo teisėjo vyriausioji padėjėja komunikacijai Dovilė Saulėnienė.
Ar apeliaciniai skundai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio yra pagrįsti, bus sprendžiama spalio 29 dieną.
Suluošintas gyvenimas
Visuomenę sukrėtusi istorija, kai per vakarėlį Tauragės rajone, kaimo turizmo sodyboje, buvo sumušta ir mėginta išžaginti nepilnametė jurbarkietė, įvyko 2019 metų gegužės 26 dieną. Nukentėjusioji iš pradžių buvo gydoma Kauno klinikose.
Po to iškart nuvežta gydymui į reabilitacijos kliniką. Pasak specialistų, dieną, kai įvykdytas nusikaltimas, jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas – sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys, bet ir potrauminis stresas.
Įtariamasis buvo neblaivus – po nusikaltimo jam nustatytas 1,12 promilės girtumas.
Pasak prokuratūros, byloje merginos patirti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokią išvadą pateikė teismo medicinos ekspertai, įvertinę patirtus sužalojimus ir dėl jų kilusias pasekmes sveikatai.
Įtariamasis savo kaltę pripažino ne iš karto, o tik baigiant tirti nusikaltimus – po maždaug 30 liudytojų ir aukos apklausų. Daugumoje apklausų dalyvavo psichologas, atlikta ne viena ekspertizė, surinkti ir išanalizuoti būtinieji duomenys.