Jurgis Bielinis | KaunoDiena.lt

Pristatomas interaktyvus muzikinis filmas „Knygnešio kelias“ 1

Pristatomas interaktyvus muzikinis filmas „Knygnešio kelias“ 1
XIX amžiaus antrojoje pusėje carinei valdžiai uždraudus spaudą lietuviškais rašmenimis, Jurgis Bielinis kartu su kitais knygnešiais keturis dešimtmečius slapta per sieną gabeno Mažojoje Lietuvoje spausdintas knygas ir laikraščius.

Kai kurių Vakarų istorikų nuomone, knygnešių veikla buvo vienas svarbiausių veiksnių, sudariusių sąlygas Lietuvos nepriklausomybei prieš šimtą metų.

Knygnešystę 2004-ais metais UNESCO įtraukė į paveldo sąrašą.

Šią dieną įvairūs renginiai vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Londone bus pristatomos pastaruoju metu Jungtinėje Karalystėje išleistos Lietuvos autorių knygos.

Taip pat šią dieną pristatomas interaktyvus trumpametražis muzikinis filmas „Knygnešio kelias“, kurio muzikinio takelio autorius – „G&G Sindikatas“. Filmo kūrėjai kviečia patirti dvi istorijas ir filmą valdyti patiems, pasirenkant, kurią istoriją stebėti. Nuo šiandien filmą galima išbandyti interneto svetainėje knygnešiokelias.lt.

Šis trumpametražis filmas unikalus tuo, jog žiūrovas yra ne pasyvus stebėtojas, o atvirkščiai – aktyvus dalyvis. Jis renkasi, kurią siužetinę liniją stebėti – slapčia knygas gabenančio knygnešio ar jį pagauti siekiančio žandaro. Tik aktyvus žiūrovo įsitraukimas leidžia pastebėti visas paslėptas užuominas ir pilnai suprasti istoriją.

„Interaktyvus sprendimas tapo mūsų projekto ašimi. Jis atnešė daugybę papildomų iššūkių, tačiau pelnė ir ypatingą žiūrovų susidomėjimą išankstinės peržiūros metu Vilniaus knygų mugėje. Šiuo atveju interaktyvumas leidžia patiems žiūrovams nuspręsti, kokią istoriją jie pamatys, įtraukia ir nepaleidžia iki pabaigos. Interaktyvumas lietuviškuose filmuose ir videoklipuose naudojamas dar labai retai, tad labai džiaugiamės pozityviomis žiūrovų reakcijomis į neįprastą filmo formatą“, – teigė trumpametražio filmo režisierius Airidas Janušauskas.

Filme žiūrovai gali išgirsti vieną populiariausių „G&G Sindikato“ dainų „Laikas keistis“, kuri įrodo, jog istorija ir hiphopo muzika gali puikiai derėti, o šios grupės tekstais keliamos problemos buvo aktualios ir daugiau nei prieš šimtą metų. Pagrindinius vaidmenis filme atlieka Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir Rusų dramos teatro aktorius Vidmantas Fijalkauskas bei auksiniu scenos kryžiumi už vaidmenis spektakliuose apdovanotas Tomas Rinkūnas.

Projektą inicijavo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, kūrė Video agentūra TURBO, projektą dalinai finansavo Lietuvos kultūros taryba.
Knygnešio J. Bielinio 100-osios mirties metinės: šimtai kilometrų už Lietuvą 1

Knygnešio J. Bielinio 100-osios mirties metinės: šimtai kilometrų už Lietuvą 1
J. Bielinis mirė 1918-ųjų sausio 18 dieną dabartiniame Katinų kaime, Panevėžio rajone, kaip manoma, pakeliui į Vilnių, iš kurio vis dažniau pasiekdavo žinios apie artėjančią Nepriklausomybę.

„J. Bielinis latviškuose laikraščiuose perskaitė, kad Latvija jokių sąjungų su niekuo nenori sudaryti, nori pati būti nepriklausoma, o Lietuvos Taryba nori sąjungos su Vokietija. Tada susirūpinęs 72 metų mūsų tautos patriarchas, taip jį spauda tada įvardydavo, pasikinkė arkliuką Suosto miestelyje ir važiavo į Vilnių klausti, kokia susidarė situacija“, – pasakoja Teologijos ir tarpkultūrinių santykių ekspertas dr. Rimantas Gudelis. Pasak jo, atstumas iki Vilniaus buvo apie 220 kilometrų, J. Bielinis mirė įveikęs 65 kilometrus.

XIX amžiaus antroje pusėje carinei valdžiai uždraudus lietuvišką spaudą, J. Bielinis kartu su kitais knygnešiais kelis dešimtmečius slapta per sieną gabeno Mažojoje Lietuvoje spausdintas knygas ir laikraščius.

Žymiausias Lietuvos knygnešys caro žandarams ir pasienio sargybiniams buvo įkliuvęs penkis kartus – visąlaik pavykdavo ištrūkti.

Kai kurių Vakarų istorikų nuomone, knygnešių veikla buvo vienas iš svarbiausių veiksnių, paskatinusių sąlygas skelbti Lietuvos nepriklausomybę.

J. Bielinio gimimo diena – kovo 16-oji – minima kaip Knygnešio diena.
Knygnešį J. Bielinį vaikai vadino „dėde“

Knygnešį J. Bielinį vaikai vadino „dėde“
Knygnešio Jurgio Bielinio vaikai jį vadindavo „dėde“, nes patys jo nepažino, LRT RADIJUI sako Knygnešio draugijos pirmininkė daktarė Irena Kubilienė. Jos teigimu, tai buvo daroma dėl vaikų saugumo. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas Andrius Vaišnys primena, kad J. Bielinis buvo ir publicistas.

Anot A. Vaišnio, J. Bielinis vadinamas viena ryškiausių knygnešystės figūrų pirmiausia dėl to, kad turimas mintyse visas sukurtas knygnešystės tinklas. Jis pabrėžia, kad šį tinklą kurti pradėjo vyskupas Valančius, todėl ryškiausias nuopelnas priklauso būtent jam. „Jis gebėjo paskatinti ir paraginti kitus. Taip išaugo tokia tinklinė organizacija – maždaug 2 tūkst. asmenų užsiėmė šia ypatinga veikla“, – tvirtina A. Vaišnys.

Jis primena, kad kovo 19 d. minima ir kita svarbi diena – šią dieną 1972 m. buvo išleista Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika. „Taigi pogrindinė informacijos platinimo patirtis iš tikrųjų yra gana ilga mūsų istorijoje“, – sako A. Vaišnys.

Anot I. Kubilienės, sunku pasakyti, kaip J. Bielinis tapo knygnešiu, nes apie jį sukurta daug legendų. Ji akcentuoja, kad galiausiai ir pats J. Bielinis tapo legenda, knygnešystės simboliu. „Turbūt visada paskatina poreikis kažkam, ką turi labai giliai savo širdyje, ir protu suvoki, ką galima daryti. Įdomiausia tai, kad J. Bielinis tapo legenda, simboliu ir netgi Juozo Zikaro paminklas, pastatytas Kaune ir skirtas knygnešiams, irgi vaizduoja tą patį J. Bielinį“, – tvirtina I. Kubilienė.

A. Vaišnio teigimu, Vytauto Merkio ir kitų tyrėjų buvo nustatyta, kad apskritai tuo metu spausdinta apie 2,7 tūkst. leidinių. Bendras jų tiražas per 40 metų – apie 5 mln. „Turime įsivaizduoti tuos mastelius. Taip pat –nepamiršti, kad kai kuriems nepasisekdavo [pernešti leidinius – LRT.lt]. Kiekvienais metais 30–40 tūkst. egzempliorių būdavo sulaikoma. Dėl to šiame knygnešystės tinkle nukentėdavo tam tikri žmonės“, – atkreipia dėmesį A. Vaišnys.

Biografai rašo, kad J. Bielinis buvo sumanus ūkininkas – taikė sėjomainą, kasė griovius vandeniui nutekėti, rovė kelmus, kirto krūmus. Biografus stebina įdomus faktas – J. Bielinis gerai sutvarkytą ūkį išnuomojo ir išvyko pasižvalgyti po Vakarų Europą, Vokietiją, Belgiją, Prancūziją. Po kurio laiko per mažąją Lietuvą jis grįžo į gimtinę ir vėl prasidėjo knygnešystės epopėja.

I. Kubilienė pastebi, jog sklando ir kita legenda, kad J. Bielinis vis dėlto nebuvo labai geras ūkininkas arba po kurio laiko, pasinėręs į knygnešystę, jis tapo prastesniu ūkininku. „Paskui net jo vaikai jo nevadino tėvu. Vadino kažkokiu dėde. Jie nebepažino jo. Tai, žinoma, buvo daroma konspiracijos sumetimais. [...] 40 metų trukęs spaudos draudimas pagimdė knygnešystės specializaciją. Vieni spausdino, antri nešė iki sienos, treti slėpė, ketvirti dalino. Tai buvo organizacija“, – sako I. Kubilienė.

J. Bielinis buvo ir publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis. A. Vaišnio teigimu, dažniausiai ta publicistika, kurią kūrė J. Bielinis ar kiti autoriai, buvo nulemta aplinkybių. „Ši publicistika įdomi kitokiu, didaktiniu, aspektu. Stengiamasi orientuotis į tuos žmones, kurie turėjo poreikį to laikotarpio knygai. Ta publicistika neišsiskyrė kažkokia ypatinga charakteristika. [...] Tie žmonės, kurie rašė ir apskritai prisidėjo, jautė poreikį, kas tuo metu reikalinga ir iš ko žmonės galėtų skaityti tam tikras aktualijas, mokytis skaityti“, – teigia A. Vaišnys.

Rusijos imperijos valdžiai po 1863 m. sukilimo uždraudus lietuvišką spaudą, ją keturis dešimtmečius į Lietuvą gabeno ir platino knygnešiai. Vienas ryškiausių buvo J. Bielinis. Šios asmenybės garbei kovo 16-oji minima kaip knygnešių diena.

DAUGIAU