Pasak J. Sejonienės, tai galėtų būti stacionarios patalpų vaizdo ir garso įrašymo priemonės, vaizdo kameros greitosios medicinos pagalbos (GMP) transporto priemonėse, kameros, tvirtinamos prie darbo drabužių (kūno kameros). Jeigu Seimas pritartų, sveikatos apsaugos ministras turėtų nustatyti tvarką, kaip būtų naudojamos šios priemonės.

Parlamentarė J. Sejonienė siūlo leisti naudoti vaizdo ir garso įrašymo priemones Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) skubiosios medicinos pagalbos padaliniams. Pasak jos, ten dažniausia pasireiškia smurtas prieš medicinos personalą ar kitus asmenis.

„Rizika būtent šių sričių sveikatos priežiūros specialistams daugiausiai susijusi su darbu naktį ir tikimybe pirmiems susidurti su apsvaigusiais nuo alkoholio, narkotikų ar psichikos ir elgesio sutrikimus turinčiais pacientais, kurie savo veiksmais kelia realią grėsmę savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ar turtui“, – sako J. Sejonienė.

Pasak jos, kai kuriuose skubios medicinos pagalbos skyriuose fizinio ir psichologinio smurto atvejų prieš sveikatos priežiūros specialistus pasitaiko nuo 1-2 atvejų per dieną iki kelių atvejų per savaitę ar mėnesį. Seimo narė pastebi, kad problema egzistuoja ne tik dėl netinkamo pacientų, bet ir jų artimųjų elgesio.

Iškvietimų, į kuriuos greitosios medicinos pagalbos brigados vyko su policija, arba kvietė policiją į įvykio vietą sudaro  1,8-2,7 procentus nuo visų iškvietimų, t. y. 100 000 iškvietimų dėl didelės smurto tikimybės policijos pagalbos prireikia nuo 1800 iki 2700 atvejų.

„Iškvietimų, į kuriuos greitosios medicinos pagalbos brigados vyko su policija, arba kvietė policiją į įvykio vietą sudaro  1,8-2,7 procentus nuo visų iškvietimų, t. y. 100 000 iškvietimų dėl didelės smurto tikimybės policijos pagalbos prireikia nuo 1800 iki 2700 atvejų“, – sako J. Sejonienė, remdamasi greitosios medicinos pagalbos tarnybos 2021-2023 m. informacija.

Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai, pasak parlamentarės, parodė aiškius teigiamus kūno kamerų naudojimo rezultatus,  nes akivaizdžiai sumažėjo bendras incidentų skaičius, pagerėjo medikų emocinė būklė, jie jautėsi saugiau.

Kaip pastebi J. Sejonienė, fizinio saugumo užtikrinimui vaizdo stebėjimas psichikos sveikatos įstaigose jau yra įtvirtintas Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme.

„Psichikos sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių specialiosios psichiatrijos paslaugas, patalpose vaizdo stebėjimas šiuo metu yra taikomas, o kitų psichikos sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose teikiamos paslaugos ūmių psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems pacientams, patalpose – gali būti taikomas“, – sako J. Sejonienė.

Kaip ELTA jau skelbė, pernai pavasarį konservatorė J. Sejonienė įregistravo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo ir kitų lydinčių įstatymų pataisas, numatančias galimybę atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą.

Jeigu Seimas pritartų, medikas galėtų atsisakyti teikti paslaugas arba jas nutraukti pacientui, kuris kelia „grėsmę savo, asmens sveikatos priežiūros specialisto ar kitų pacientų sveikatai ar gyvybei, arba trukdo kitiems pacientams gauti kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, arba nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina asmens sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą“. Tačiau šios įstatymo nuostatos negaliotų, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba.

Projektą parengusios Seimo TS-LKD frakcijos narės J. Sejonienės nuomone, tai būtų proporcinga medikų apsaugos priemonė.

„Sveikatos priežiūros specialistų patiriamas pacientų fizinis smurtas, užgauliojimai, necenzūriniai žodžiai, gestai ar kitoks įžeidžiantis, įžūlus, provokuojantis elgesys, žeminantis asmens garbę ir orumą, neigiamai veikia jų fizinę bei psichinę sveikatą, didina nedarbingumą, nelaimingų atsitikimų tikimybę, verčia sveikatos priežiūros specialistus keisti profesinę veiklą, darbovietę, blogina psichosocialinį klimatą įstaigoje”, – sako J. Sejonienė.

Jos teigimu, sveikatos priežiūros specialistai, kaip ir kiti darbuotojai, turi teisę į saugias ir sveikas darbo sąlygas.

Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, medikas turi teisę atsisakyti teikti arba nutraukti paslaugų teikimą tik tuo atveju, jei paciento elgesys kelia pavojų jo gyvybei. Jei pacientas nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina mediko garbę ir orumą, galimybė neteikti paslaugų nėra numatyta įstatyme.

ELTA primena, kad pernai liepos 4 d. Seimas priėmė Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotas Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas, įteisinančias baudas už viešąsias paslaugas teikiančių darbuotojų „garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu“.

Už tai yra numatytos baudos nuo 50 iki 300 eurų.

Naujos kodekso nuostatos liečia ne tik medikus, bet ir kitų profesijų atstovus, pvz. mokytojus, paramedikus, kultūros ir socialinius darbuotojus.

„Mes turėtume kalbėti ne tik apie Lietuvos situaciją, bet ir apie tarptautinius santykius, kai jie galėtų vystytis toliau, tuo labiau, kad dauguma iš mūsų strateginių partnerių panašų reglamentavimą jau turi, Estija prieš kelias dienas padarė, lietuvio akim žiūrint, turbūt radikalų žingsnį, įteisindama homoseksualių porų santuokas. Žmogaus teisų klausimai, manau, taps tik dar aktualesni ir NATO summito metu Lietuva gaus tokių klausimų“, – per spaudos konferenciją Seime trečiadienį sakė J. Sejonienė.

Spaudos konferencijoje dalyvavusi Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė pastebėjo, jog „bjauria tradicija tampa, kad minit tarptautinę dieną prieš homofobiją, turime kalbėti apie stagnaciją LGBTIQ teisių užtikrinimo srityje“.

Gegužės 17 diena yra minima kaip Tarptautinę kovos su homofobija, transfobija ir bifobija diena, prisimenant 1990 metų gegužės 17-ąją, kai Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja deklaravo, kad „homoseksualumas nėra liga, sutrikimas ar iškrypimas“. 1948–1990 metais Pasaulio sveikatos organizacija klasifikavo homoseksualumą kaip psichikos sutrikimą.

Kalbėdama apie Civilinės sąjungos įstatymo projektą J. Juškaitė teigė, jog seksualinių mažumų teises užtikrinantys projektai paprastai susilaukia kritikos, bet jiems pradėjus veikti visuomenė pamato, kad vienai grupei atsirado daugiau teisių, bet kitos nuo to nesumažėja.

Žmogaus teisų klausimai, manau, taps tik dar aktualesni ir NATO summito metu Lietuva gaus tokių klausimų.

„Šalių patirtis rodo, kad svarstymo stadijoje yra daug įvairių ir nepagrįstų aistrų dėl įstatymų, susijusių su LGBTIQ teisėmis, bet priėmus įstatymus, visuomenei pamačius, kaip jie gyvendinami praktikoje, pasimato, kad suteikus saugumą vienai grupei, kitai grupei jo nesumažėja“, – sakė J. Juškaitė.

Žmogaus teisių centro vadovė taip pat prašė partnerystės įteisinimą programoje įrašiusių partijų siekti, kad Civilinės sąjungos projektas Seime pajudėtų į priekį.

Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas teigė, kad projektas artimiausiu metu grįš į darbotvarkę, o priešingu atveju bus sunku paaiškinti, „kodėl Lietuvos respublika, būdama tokia inovatyvi, eidama į priekį, nesugeba sutarti, nesugeba priimti įstatymų, kai visi valdančiosios koalicijos lyderiai, o ir daugiau kitų partijų lyderių vienareikšmiškai pasisako „už“.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas apgailestavo, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektą palaiko ne visi partijos nariai Seime.

„Didžiausią problemą turiu, kai partijos programoje parašyta, o mes nesulaukiame savo partijos narių balsų. Aš negaliu jų smerkti, tie partijos nariai prieš rinkimus nebuvo to apologetai, aš negaliu jų priverst balsuot, bet man apmaudu“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Valdančiųjų atstovų parengtas tos pačios lyties asmenų partnerystę įtvirtinantis Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra apsvarstytas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, bet neteikiamas į plenarinių posėdžių salę svarstymui.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Už tai, kad apkaltos komisija būtų sudaryta, balsavo 40 Seimo nariai, prieš buvo 69, susilaikė šeši politikai.

Apkaltos iniciatorius, Mišrios Seimo narių grupės narys Petras Gražulis ketvirtadienį kalbėdamas Seime neslėpė apkaltos konservatorei ėmęsis dėl to, kad valdantieji šią procedūrą inicijavo jo atžvilgiu.

Seimas praėjusią savaitę sudarė tyrimo komisiją nustatyti, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procedūrą P. Gražuliui, nes jis balsavo už socialdemokratą Liną Jonauską šiam nusisukus.

P. Gražulis tvirtino, kad J. Sejonienė dukart spaudė ne savo mygtuką.

„Netyčia du kartus iš eilės pabalsuoti apsirinkant tikrai negalima, tai darė sąmoningai. Tai viena iš sunkinančių aplinkybių“, – kalbėjo jis.

„Mano atveju vis dėlto paaiškėjo po keleto savaičių. Tikrai prisiminti visų epizodų negali, nes balsavimų vyksta daug. Aš netvirtinau, kad nebalsavau, bet netvirtinau, kad ir balsavau. Šiandien pateikus vaizdo medžiagą, man daugiau kyla abejonių, kad aš balsavau“, – aiškino P. Gražulis.

„Aš nežinau, ar balsavau, man tos vaizdo medžiagos nepakanka. Gali paimti pastumti kokį tušinuką, gal popieriaus lapą, taip gali pridėti ranką arčiau pultuko. Nėra ant pačio mygtuko paspaudimo fakto, o jums viskas aišku. Jūs, matyt, turite vadinamąją aiškiaregystės dovaną“, – kalbėjo jis.

Etikos ir procedūrų komisijos narys liberalas Andrius Bagdonas pabrėžė, kad P. Gražulio ir J. Sejonienės pažeidimai – skirtingi, nes P. Gražulis balsavo už kitą parlamentarą šiam nematant, o J. Sejonienė užregistravo kolegę pasisakyti, nes ji nespėjo pareikšti savo pozicijos.

„Jeigu jūs nors kiek turėtumėte sąžinės, tai jūs taip pat ir dėl J. Sejonienės sudarytumėt komisiją, ir Konstitucinis Teismas galėtų duoti atsakymą“, – kalbėjo P. Gražulis.

Jeigu jūs nors kiek turėtumėte sąžinės, tai jūs taip pat ir dėl J. Sejonienės sudarytumėt komisiją, ir Konstitucinis Teismas galėtų duoti atsakymą.

„Nepriklausai valdančiajai daugumai, tai yra gaujai, ir ji tave bando sudoroti“, – sakė Seimo narys, kaltindamas valdančiuosius, kad nori susidoroti su juo.

J. Sejonienė ketvirtadienį Seime žurnalistams pripažino padariusi klaidą užregistruodama kalbėti J. Šiugždinienę, tačiau pagrindo apkaltai sakė nematanti.

„Tikrai neneigiu, kad Seimo statutą pažeidžiau, to tikrai nereikėtų daryti, rekomenduoju kitiems Seimo nariams tokių klaidų nekartoti, kaip aš padariau. Bet akivaizdu, kad toks pažeidimas nei apkaltos, nei Konstitucinio Teismo darbo papildomo (...) tikrai nevertas“, – teigė ji.

Konservatorė labiausiai stebėjosi, kad apkaltą jai itin aktyviai rėmė Mišrios Seimo narių grupė vadovė Agnė Širinskienė, tą patį didesniu mastu dariusi praėjusioje kadencijoje.

„Iki absurdo juokinga, kai ponia Agnė Širinskienė, kuri prieš keletą metų padarė kur kas rimtesnį nusižengimą tam pačiam statutui, tą darė apgalvotai, tą darė tikslingai, planuotai, disponavo svetimomis Seimo narių kortelėmis: atėjo į Seimo salę, kišo jas į balsavimo vietą, užregistravo juos kalbėti. Mano atveju, tai nesulyginama, aš tik paliečiau Jurgitos Šiugždinienės monitorių, niekaip niekada nedisponavau jos kortele. O Agnė Širinskienė dabar yra viena didžiausių mano apkaltos iniciatorių ir palaikytojų, ir entuziasčių“, – sakė J. Sejonienė.

Apkaltos J. Sejonienei iniciatyvą parėmė 42 opozicijos parlamentarai už tai, kad konservatorė registruodama pasisakyti frakcijos kolegę „sąmoningai pažeidė Seimo nario pažymėjimo naudojimo tvarką bei galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija sausį yra pripažinusi J. Sejonienę pažeidus Seimo taisykles ir nusižengus politikų etikai.

J. Sejonienė komisijai teigė netyčia palietusį Seimo salėje šalia sėdinčios J. Šiugždinienės kompiuterio ekraną, taip pat tvirtino, kad nebuvo gavusi kolegės prašymo užregistruoti ją kalbėti dėl motyvų.

„Seimo narės pažymėjimu nedisponavau jokia apimtimi ar būdu, savo nuožiūra užrašyti Seimo narę intencijų tikrai neturėjau, ypatingai todėl, kad Seimo narė jau buvo pareiškusi savo nuomonę dėl svarstomo projekto Seimo tribūnoje“, – paaiškinime nurodė J. Sejonienė.

Seimo etikos sargai tuomet nusižengimą konstatavo ir dėl P. Gražulio, kai jis balsavo už socialdemokratą L. Jonauską šiam to nežinant, tačiau nusprendė nepradėti apkaltos proceso, kaip tą siūlė Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius.

Etikos ir procedūrų komisijai atsisakius inicijuoti apkaltą P. Gražuliui, T. V. Raskevičius dėl to surinko Seimo narių parašus. Seime buvo sudaryta komisija, kuri turi atlikti tyrimą ir pateikti išvadą, ar yra pagrindas P. Gražuliui pradėti apkaltos procesą.

Dar sausio pabaigoje iniciatyvą dėl apkaltos P. Gražuliui parėmė 46 parlamentarai. Tarp pasirašiusiųjų – tik valdančiųjų atstovai.

Teikti Seimui siūlymą pradėti apkaltos procesą gali ne mažiau kaip 36 Seimo nariai.

2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, buvo surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.

Bendru sutarimu nutarta klausimą atidėti kitam posėdžiui, tai yra iki ketvirtadienio.

42 opozicijos Seimo nariai siūlo surengti apkaltą J. Sejonienei, nes ši registruodama pasisakyti kitą Seimo narę „sąmoningai pažeidė Seimo nario pažymėjimo naudojimo tvarką bei galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.

Apkaltą J. Sejonienei inicijuoja Seimo narių Mišrios grupės atstovas Petras Gražulis, kuriam praėjusią savaitę valdančiųjų iniciatyva sudaryta apkaltos komisija dėl balsavimo už kitą Seimo narį.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija sausį yra pripažinusi J. Sejonienę pažeidus Seimo taisykles ir nusižengus politikų etikai, kai kalbėti dėl motyvų užregistravo švietimo, mokslo ir sporto ministrę J. Šiugždinienę.

J. Sejonienė komisijai teigė netyčia palietusį Seimo salėje šalia sėdinčios J. Šiugždinienės kompiuterio ekraną, taip pat tvirtino, kad nebuvo gavusi kolegės prašymo užregistruoti ją kalbėti dėl motyvų.

Seimo narės pažymėjimu nedisponavau jokia apimtimi ar būdu, savo nuožiūra užrašyti Seimo narę intencijų tikrai neturėjau.

„Seimo narės pažymėjimu nedisponavau jokia apimtimi ar būdu, savo nuožiūra užrašyti Seimo narę intencijų tikrai neturėjau, ypatingai todėl, kad Seimo narė jau buvo pareiškusi savo nuomonę dėl svarstomo projekto Seimo tribūnoje“, – paaiškinime nurodė J. Sejonienė.

Seimo etikos sargai tuomet nusižengimą konstatavo ir dėl P. Gražulio, kai jis balsavo už socialdemokratą Liną Jonauską šiam to nežinant, tačiau nusprendė nepradėti apkaltos proceso, kaip tą siūlė Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius.

Etikos ir procedūrų komisijai atsisakius inicijuoti apkaltą P. Gražuliui, T. V. Raskevičius dėl to surinko Seimo narių parašus. Seime buvo sudaryta komisija, kuri turi atlikti tyrimą ir pateikti išvadą, ar yra pagrindas P. Gražuliui pradėti apkaltos procesą.

Dar sausio pabaigoje iniciatyvą dėl apkaltos P. Gražuliui parėmė 46 parlamentarai. Tarp pasirašiusiųjų – tik valdančiųjų atstovai.

Teikti Seimui siūlymą pradėti apkaltos procesą gali ne mažiau kaip 36 Seimo nariai.

2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, buvo surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.

„Seime surinkti 42 parašai dėl apkaltos Seimo narei J. Sejonienei, kuri tyčia du kartus pasinaudojo kitos Seimo narės balsavimo kortele, nors žinojo, kad to daryti neleidžia Seimo statutas“, – sakoma P. Gražulio antradienį išplatintame pranešime.

Jis taip pat nurodo užregistravęs atitinkamą Seimo nutarimo projektą dėl apkaltos komisijos sudarymo.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija sausį yra pripažinusi J. Sejonienę pažeidus Seimo taisykles ir nusižengus politikų etikai, kai kalbėti dėl motyvų užregistravo švietimo, mokslo ir sporto ministrę J. Šiugždinienę.

J. Sejonienė komisijai teigė netyčia palietusi Seimo salėje šalia sėdinčios J. Šiugždinienės kompiuterio ekraną, taip pat tvirtino, kad nebuvo gavusi kolegės prašymo užregistruoti ją kalbėti dėl motyvų.

„Seimo narės pažymėjimu nedisponavau jokia apimtimi ar būdu, savo nuožiūra užrašyti Seimo narę intencijų tikrai neturėjau, ypatingai todėl, kad Seimo narė jau buvo pareiškusi savo nuomonę dėl svarstomo projekto Seimo tribūnoje“, – paaiškinime nurodė J. Sejonienė.

Seimo etikos sargai tuomet nusižengimą konstatavo ir dėl P. Gražulio, kai jis balsavo už socialdemokratą Liną Jonauską šiam to nežinant, tačiau nusprendė nepradėti apkaltos proceso, kaip tą siūlė Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius.

Etikos ir procedūrų komisijai atsisakius inicijuoti apkaltą P. Gražuliui, T. V. Raskevičius dėl to surinko Seimo narių parašus ir registravo atitinkamą nutarimo projektą.

Juo siūloma sudaryti komisiją, kad ši atliktų tyrimą ir pateiktų išvadą, ar yra pagrindas P. Gražuliui pradėti apkaltos procesą.

Dar sausio pabaigoje iniciatyvą dėl apkaltos P. Gražuliui parėmė 46 parlamentarai. Tarp pasirašiusiųjų – tik valdančiųjų atstovai.

Teikti Seimui siūlymą pradėti apkaltos procesą gali ne mažiau kaip 36 Seimo nariai.

2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, buvo surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.

P. Gražuliui apkalta gresia ir dėl to, kad jis yra nuteistas už piktnaudžiavimą, nes 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.

Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį paskelbė, kad politikas piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Jam skirta daugiau nei 15 tūkst. eurų bauda ir kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuota per 3,3 tūkst. eurų.

Šį nuosprendį P. Gražulis apskundė Aukščiausiajam Teismui. Galutinį verdiktą teismas planuoja skelbti balandžio 18 dieną.

„Aš ketinu surinkti Seimo narių parašus, kad būtų apkalta Seimo narei J. Sejonienei, kuri pasinaudojo švietimo ministrės J. Šiugždinienės kortele, kad ją užregistruotų. (...) Bus paruoštas raštas dėl apkaltos J. Sejonienei, ir jeigu jie yra teisūs ir netaiko dvejopų standartų, mes pažiūrėsime, ar pasirašys valdantieji po šituo raštu, šitie teisuoliai“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė P. Gražulis.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija sausį yra pripažinusi J. Sejonienę pažeidus Seimo taisykles ir nusižengus politikų etikai, kai kalbėti dėl motyvų užregistravo švietimo, mokslo ir sporto ministrę J. Šiugždinienę.

Seimo etikos sargai tuomet nusižengimą konstatavo ir dėl P. Gražulio, kai jis balsavo už socialdemokratą Liną Jonauską šiam to nežinant, tačiau nusprendė nepradėti apkaltos proceso, kaip tą siūlė Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius.

Etikos ir procedūrų komisijai atsisakius inicijuoti apkaltą P. Gražuliui, T. V. Raskevičius dėl to surinko Seimo narių parašus ir registravo atitinkamą nutarimo projektą.

Juo siūloma sudaryti komisiją, kad ši atliktų tyrimą ir pateiktų išvadą, ar yra pagrindas P. Gražuliui pradėti apkaltos procesą.

Dar sausio pabaigoje iniciatyvą dėl apkaltos P. Gražuliui parėmė 46 parlamentarai. Tarp pasirašiusiųjų – tik valdančiųjų atstovai.

Teikti Seimui siūlymą pradėti apkaltos procesą gali ne mažiau kaip 36 Seimo nariai.

2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, buvo surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.

P. Gražuliui apkalta gresia ir dėl to, kad jis yra nuteistas už piktnaudžiavimą, nes 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.

Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį paskelbė, kad politikas piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Jam skirta daugiau nei 15 tūkst. eurų bauda ir kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuota per 3,3 tūkst. eurų.

Šį nuosprendį P. Gražulis apskundė Aukščiausiajam Teismui. Galutinį verdiktą teismas planuoja skelbti balandžio 18 dieną.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime narės Jurgitos Sejonienės ir valdančiųjų teikiamas projektas yra įrašytas Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkėje.

„Civilinės sąjungos įstatymo projektas nustatytų bendruosius civilinės sąjungos teisinio reglamentavimo principus ir civilinės sąjungos įregistravimo, jos galiojimo ir nutraukimo pagrindus ir tvarką, partnerių tarpusavio turtines ir neturtines teises ir pareigas“, – praeitą savaitę spaudos konferencijoje pristatydama projektą teigė J. Sejonienė.

Taip pat, į ketvirtadienio darbotvarkę yra įtrauktas alternatyvus Civilinės sąjungos įstatymui projektas, kuriuo siekiama įtraukti „artimo ryšio“ sąvoka. Šio įstatymo iniciatorius Paulius Saudargas savaitės pradžioje Eltai teigė, kad Civilinio kodekso pataisa yra „pozityvesnė“ vienos lyties asmenų santykius reglamentuojanti iniciatyva, todėl jis ją kartu su opozicijos atstovais ketina pateikti tuo pačiu metu, kai Seimą pasieks Civilinės sąjungos įstatymo projektas.

„Kartu su Civilinio kodekso pataisomis, kurios yra įveikusios pateikimo stadiją, šis artimojo ryšio pakeitimas Civiliniame kodekse kartu kaip kompleksas kurtų alternatyvą dabar įregistruotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui“, – kalbėjo P. Saudargas.

Tuo tarpu „Valstiečiai“ praeitą savaitę tvirtino, kad valdantiesiems neatsitraukus nuo Civilinės sąjungos įstatymo bei valstybės vadovo statuso suteikimo Aukščiausios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui, partija pasitrauks iš ruošiamų susitarimų dėl nacionalinio saugumo ir gynybos bei susitarimo dėl užsienio politikos.

ELTA primena, kad praeitą pirmadienį valdantieji pristatė Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Valdančiųjų teigimu, šis įstatymo projektas yra kompromisinis variantas, parengtas įsiklausius į nuotaikas visuomenėje.

Tuo tarpu šeštadienį Paulius Saudargas kartu su kitais įvairioms frakcijoms atstovaujančiais Seimo nariais įregistravo kodekso papildymo projektą, kuriuo siūloma į Civilinį kodeksą įtraukti „artimo ryšio“ sąvoką. Kodekso straipsnyje „asmens teisės į artimą ryšį pripažinimas“ taip pat siūloma numatyti, kad „artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai“.

– Man atrodo, kad yra labai svarbu pertvarkyti GMP sistemą, struktūrą, todėl, kad šiuo metu tai yra našta savivaldybėms, už tai, kad tai yra valstybės deleguota funkcija. Savivaldybės stengiasi pagal savo galimybes užtikrinti, kad visi gyventojai laiku gautų GMP paslaugas. Tai padaryti yra sudėtinga, kadangi finansavimas šiuo metu yra nepakankamas. Savivaldybės turi prisidėti iš savo biudžetų. Dalis tų įstaigų priklauso pirminės sveikatos priežiūros centrams, dalis – ligoninėms. Finansavimo skaidrumas kartais kelia didelių abejonių, ar tikrai įstaigos gauna tokį finansavimą, kurio reikėtų norint užtikrinti gyventojams pagalbą konkrečiame regione.

– Kai gyventojai skambina 112, juk jiems tikriausiai nesvarbu, kokiai įstaigai priklauso greitoji, tiesa?

– Sutinku, kad gyventojams yra visiškai nesvarbu, kam priklauso GMP, kai jiems reikia skubios pagalbos. Vis dėlto, administravimo ir finansavimo atžvilgiu, tai yra svarbu, kad ta paslauga būtų pakankamai finansuojama, kad pačių brigadų skaičius būtų pakankamas ir kad visi Lietuvos gyventojai, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena mieste, ar kaime, gautų pagalbą per tinkamą laiką. Taip pat, kad ta pagalba būtų vienodai kvalifikuota visoje Lietuvoje, kad įranga būtų vienoda. Automobiliai būtų tokie, kurie galėtų išvažiuoti sudėtingiausiomis sąlygomis, įranga būtų perkama tokia, kad užtikrintų pačios geriausios paslaugos gyventojams suteikimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar jūs turite statistiką apie tai, kiek žmonių laiku negauna pagalbos, jog tokia pertvarka būtų reikalinga?

– Tokia statistika yra. Apie 5 proc. Lietuvos gyventojų nesulaukia pagalbos laiku. Reikia centralizuoti pačios institucijos valdymą, tačiau pačias brigadas bei budėjimo punktus – decentralizuoti, kad visi Lietuvos gyventojai galėtų gauti pagalbą per 15–25 minučių, priklausomai nuo to, ar jie gyvena mieste, ar kaimo vietovėje.

– Kiek ši pertvarka kainuos?

– Pertvarka kainuos keliasdešimt milijonų. Tie milijonai jau yra suplanuoti, numatyti valstybės biudžete. Tai yra tęstinis projektas. Buvusi vyriausybė padarė didelį darbą, kad ši reforma būtų sėkminga. Tai yra labai reikšmingas darbas ir neįgyvendinti jo būtų nuodėme. Lietuvos gyventojai yra verti pačios geriausios skubios pagalbos.

Jeigu Seimas pritartų, ji būtų minima  kovo 12-ąją.

Tai siūlančią Atmintinų dienų įstatymo pataisą antradienį parlamentui pateikė Seimo narė konservatorė Jurgita Sejonienė.

Pasak jos, reikėtų imtis priemonių ne tik tuomet, kai kažkas dėl mobingo nusižudo, bet nuolat monitoruoti situaciją. "Tai būtų  ir įsipareigojimas ne tik paminėti, bet ir spręsti problemą, monitoruoti situaciją kaip ji keičiasi", – sakė J. Sejonienė.

Papildžius atmintinų dienų sąrašą tikimasi, kad būtų atkreiptas dėmesys į psichologinio smurto darbo vietoje problemą, ugdomas visuomenės sąmoningumas, vykdoma smurto prieš sveikatos priežiūros specialistus darbo vietoje prevencija.

Dokumento aiškinamajame rašte remiantis tyrimais nurodoma, kad svеikatos priеžiūros spеcialistams rizika patirti smurtą darbo viеtojе yra 16 kartų didеsnė nеgu kitiеms darbuotojams, tеikiantiеms paslaugas.

Taip pat pažymima, kad sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojai visų formų smurtą patiria ne tik iš pacientų, jų artimųjų, lydinčių asmenų, lankytojų, tačiau ir iš kolegų, tiesioginių ar įstaigų vadovų.

Atmintinų dienų įstatymo pataisas parengė Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos nariai.

Nors kai kurie Seimo nariai suabejojo, ar reikia įstatymo pakeitimų norint deramai paminėti šią dieną, parlamentarai po pateikimo pritarė šiai iniciatyvai. Už balsavo 68, prieš 1, susilaikė 28 parlamentarai. Į Seimą projektas  turėtų sugrįžti gegužės 10 d.

„100 eurų išmoka yra taikoma tiems 75 ir vyresniems senjorams, kurie pasiskiepijo pirma, antra doze, pradėjo vakcinaciją arba tiems, kurie skiepijasi trečia doze. Akivaizdu, kad efektyviau buvo tiems, kurie ir prieš tai buvo labiau nusiteikę skiepytis, kurie dabar skiepijosi trečia doze. Pirmąja doze pasiskiepijusių nebuvo tiek daug. Aš asmeniškai tai vertinu kaip pasiekimą. Aišku, buvo tikėtasi daugiau, bet kiekvienas žmogus, kuris pasinaudojo ta imunoprofilaktika ir sumažino savo riziką susirgti ir mirti nuo COVID-19, yra pasiekimas. O dėl efektyvumo reikia duoti apsispręsti Vyriausybei ir įvertinti, ar tikrai efektyvi ta programa, ar ją reikėtų plėsti“, – aiškino parlamentarė Jurgita Sejonienė.

Anot jos, svarstoma ankstinti amžiaus grupę, kuriai būtų mokamos išmokos už skiepą: „Jau prieš tai buvo opozicijos pasiūlymas tokį skatinimą taikyti nuo 65 metų. 75+ amžiaus grupė pasirinkta dėl to, kad ji turi didžiausią riziką sunkiai susirgti ir mirti. Jei Vyriausybė apsispręstų ir siūlytų, tai diskutuotume ir jauninimą“.

„Svarbu yra pats principas, kad žmonės apsispręstų, ypač tie, kuriems svarbiausia apsispręsti. O dėl sumos ir ar verta jauninti, tai yra diskusijų objektas. Aš linkėčiau žmonėms išlikti sąmoningiems, protingiems ir prisidėti sąmoningai prie pandemijos valdymo, o ne dėl to, kad gauna išmokas. Nes vakcina yra geriausia infekcijos kontrolės priemonė“, – teigė parlamentarė.

Svarbu yra pats principas, kad žmonės apsispręstų, ypač tie, kuriems svarbiausia apsispręsti.

Ji nežinojo, kodėl nutarta senjorams mokėti būtent 100 eurų: „Tiksliai negaliu pasakyti, kodėl buvo pasirinkta būtent 100 eurų. Pavyzdžiui, praeitą vasarą dabartinė opozicija pensininkams mokėjo 200 eurų. Aišku, yra skaičiuojama, kiek tai kainuos valstybei. Manau, kad tai yra pakankamai reikšminga suma, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, bent jau daliai tai yra trečdalis pensijos. Manau, kad tokia motyvacija yra pakankama. Jaunesnius žmones motyvuoja visiškai kiti dalykai. Vasarą ne kartą matėme, kad tikrai suaktyvėdavo vakcinacijos kampanijos, jeigu vakcinacijai būdavo pasiūlomos patrauklios vietos arba siūlomi sporto klubo abonementai, kažką motyvuoja cepelinai. Skirtingoms amžiaus grupėms yra skirtingos motyvacijos, bet aš labai linkėčiau, kad žmonės tiesiog savo noru skiepytųsi ir taip prisidėtų prie pandemijos valdymo“.

Anot J. Sejonienės, 100 eurų yra ne vienintelė priemonė, skirta vakcinacijos tempams skatinti: „Tų priemonių yra labai daug. Atskirose savivaldybėse į tų žmonių, kuriems vakcinacijos centrus pasiekti sudėtingiau, namus ateina slaugytojos. Griežtinami reikalavimai galimybių pasui, pavyzdžiui, testavimas už savo pinigus – tai irgi yra skatinimo priemonė, kuria tikimasi, kad darbingo amžiaus žmonės bus labiau linkę vakcinuotis negu testuotis. Apskritai galimybių pasiskiepyti Lietuvoje sudaryta labai daug – yra ir vietų pasiskiepyti, motyvuojami ir šeimos gydytojai, kad jie paragintų savo apylinkių gyventojus skiepytis. Manau, kad priemonių Lietuvoje taikoma labai daug“.

„Sunku pasakyti, kuri priemonė davė didžiausią efektą. Man atrodo, kad efektyviausia ir sparčiausia vakcinacija vyko pačioje pradžioje, kuomet buvo orientuota skiepyti vyresnio amžiaus žmones, medikus. Beje, medikai labai aktyviai skiepijosi, medikų profsąjungos pasisako už visas priemones, už testavimo ribojimus, kad darbuotojai turėtų savo lėšomis mokėti už testavimą, nes jie aiškiausiai pajuto vakcinacijos naudą. Kai atsirado gegužės, birželio mėnesiais galimybė skiepytis visiems, tuo metu banga buvo didžiausia. Bet mes kalbame apie gyventojų sąmoningumą, apie tai, kaip jie suvokia tą priemonę ir kaip ja naudojasi. Sąmoningiausi ja pasinaudojo, o dabar visus kitus tenka vilioti arba pyragais, arba botagais“, – sakė parlamentarė.

„Man atrodo, kad Lietuva pritaikė labai daug priemonių. Būtų įdomu padaryti analizę, palyginti atskiras šalis, ar tiek daug priemonių, ir skatinančių ir ribojančių, kiek Lietuva, taikė ir kitos šalys“, – svarstė J. Sejonienė.