Svarbūs darbai

Duomenys apie lizdavietes įtraukti į Aplinkos ministerijos saugomų buveinių, gyvūnų ir augalų rūšių registravimo informacinę sistemą ir pateikti Valstybinės miškų tarnybos miškų kadastrui. Iškelta per 120 dirbtinių lizdų šiems paukščiams, dalis jų vėliau suremontuota.

Savo veiksmais darėme įtaką – stabdėme ūkinius darbus miškuose prie erelių lizdų, gelbėjome sužeistus erelius ar iš lizdų iškritusius jauniklius.

Pagal tarptautinę programą spalvotais žiedais žieduota per 1 tūkst. jūrinių erelių jauniklių.

Procesas: jūrinių erelių matoma ir Kauno marių regioniniame parke. (Deivio Dementavičiaus nuotr.)

Daug dėmesio skirta visuomenės švietimui. Surengta per 100 paskaitų, seminarų, mokymų, ekskursijų, kuriose dalyvavo per 5 tūkst. klausytojų.

Nuo 2003 metų viešoji įstaiga „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“ kartu su partneriu Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejumi pradėjo ir jau aštuonioliktus metus vykdo jūrinių erelių apsaugos projektą Lietuvoje. Kasmetinių darbų metu vykdoma natūralių jūrinių erelių lizdų paieška, žinomų perėjimo vietų stebėsena, erelių jauniklių žiedavimas spalviniais žiedais lizduose, visuomenės švietimas ir kt.

Šie metai jūriniams ereliams nebuvo kažkuo išskirtiniai. Nors pavasaris savo permainingais orais nebuvo palankus, tačiau daugumoje lizdų sėkmingai išaugo po du jauniklius. Tačiau šiemet išskirtinai daug lizduose radome žuvusių (neapvaisintų ar su žuvusiais embrionais) kiaušinių, kurie papildė zoologijos muziejaus kolekciją. Jau baigėsi ir jūrinių erelių žiedavimo spalviniais žiedais darbai. Pagal šią tarptautinę programą žiedais lizduose žieduojami dar neskraidantys erelių jaunikliai. Pažymėti paukščiai kitose šalyse atpažįstami kaip esantys iš Lietuvos. Taip įvairiose šalyse garsinamas Lietuvos vardas. Šiais metais tokių ambasadorių apžiedavome net 68! Padėka mūsų talkininkams, paukščių žieduotojams Daivai ir Dariui Norkūnams, Dariui Musteikiui bei daugeliui kitų, prisidėjusių prie šio sunkaus, bet prasmingo darbo.

Akcija buvo skirta šių erelių apskaitai, siekiant įvertinti šalyje žiemojančios populiacijos gausą, amžiaus struktūrą, išsiaiškinti naujas lizdavietes, kylančias grėsmes bei stebėti žieduotus paukščius. Organizatoriai džiaugiasi, kad akcija pavyko, nes šiemet gautas rekordinis pranešimų skaičius, lyginant su anksčiau vykdytų žiemos akcijų rezultatais. Jūrinius erelius stebėjo daugiau nei 70 stebėtojų, o iš viso gauta per 100 pranešimų.

Šios akcijos laikotarpiu žiema buvo išskirtinai šilta, vandens telkiniai nepasidengė ilgalaike ledo danga. Lengvesnės žiemojimo sąlygos lėmė, kad mūsų šalyje pasilikusių jūrinių erelių skaičius buvo didesnis nei įprastai. Žiemojantys jūriniai ereliai buvo stebimi įvairiose šalies vietose, visgi didesnės šių paukščių koncentracijos buvo stebimos vandens telkinių gausa ir įvairove pasižyminčiuose šalies regionuose. Dauguma erelių buvo stebimi prie vandens telkinių, ypač ties žuvininkystės tvenkiniais. Tačiau šie paukščiai buvo sutinkami ir pakankamai toli nuo vandens telkinių, kur dažniausiai buvo stebimi varninių paukščių apsuptyje prie nugaišusių gyvūnų, nes  žiemą kritę gyvūnai sudaro nemažą dalį jūrinių erelių maisto raciono. Apskaitų metu dažniausiai buvo matoma po 1 - 2 paukščius, tačiau maistu turtingose vietose – prie Kuršių marių, žuvininkystės tvenkiniuose stebėtos didesnės šių erelių sankaupos. Nemuno deltoje vienoje vietoje buvo stebėti net 27 jūriniai ereliai. Nors tiksliai įvertinti žiemojančių erelių skaičių buvo sudėtinga, visgi apibendrinus gautus rezultatus galima teigti, kad šią neįprastai šiltą žiemą Lietuvoje žiemojo ne mažiau 500 visų amžiaus grupių  jūrinių erelių. Ankstesnių apskaitų metu šaltomis, sniegingomis žiemomis, jūriniai ereliai daugiausiai koncentruodavosi prie neužšalusių vandens telkinių ar jų atkarpų. Tokių vietų šalyje nėra daug, todėl žiemą šių paukščių, ypač jaunų, mūsų šalyje pasilikdavo nedaug.

Dažniausiai ši akcija skelbiama retesnėms, ne plačiai paplitusioms ir sunkiau pastebimoms paukščių rūšims, todėl ar akcija pavyks, labai priklauso ne tik nuo pačių ornitologų, bet ir nuo paukščių stebėjimo entuziastų, gamtos mylėtojų, fotografų.

Ne mažiau vertingi ir atsitiktinės registracijos atvejai prie namų, važiuojant automobiliu, žvejojant ar kitaip leidžiant laiką gamtoje. Akcija skirta visiems bent kiek pažįstantiems paukščius, galintiems atskirti tais metais numatytą stebėti paukščių rūšį.

2019-2020 metų žiema skelbiama jūrinio erelio (Haliaeetus albicilla) stebėjimų žiema. Jūriniai ereliai yra vieni stambiausių, ištisus metus mūsų šalyje sutinkamų plėšriųjų paukščių. Sveria 4 – 7 kg, o atstumas tarp ištiestų sparnų galų gali siekti net 2,4 metro. Priklausomai nuo geografinio paplitimo šie ereliai gali būti sėslūs, migruojantys ar klajojantys. Į švelnesnio klimato šalis migruoja jauni, dar nesubrendę bei šiauriau gyvenantys jūriniai ereliai.

Mūsų šalyje gyvenantys suaugę jūriniai ereliai yra sėslūs ir savo lizdaviečių apylinkėse laikosi ištisus metus. Jauni, dar nesubrendę paukščiai dažniausiai klajoja nedideliais atstumais, tačiau kartais gali nuskristi piečiau daugiau kaip tūkstantį kilometrų. Ši tarptautiniu mastu saugoma rūšis dar visai neseniai daugelyje Europos šalių buvo laikoma išnykusia ir tik dėl intensyvių apsaugos priemonių populiacija palaipsniui atsistatė.

Lietuvoje nuo XX a. pradžios perinčių jūrinių erelių nebebuvo aptinkama, o pirmieji lizdai vėl rasti tik praeito amžiaus pabaigoje. Šiuo metu mūsų šalies populiacija vertinama 150 – 170 porų. Manoma, kad mūsų šalyje gali žiemoti 400 – 500 jūrinių erelių. Bene svarbiausia jūrinių erelių žiemavietė šalies kontinentinėje dalyje yra Nemuno upė Kauno mieste. Žiemą, paspaudus rimtesniems šalčiams, Kauno mieste prie neužšalusios Nemuno upės atkarpos ar nedidelių properšų žiemoja 3 – 14 jūrinių erelių.

Ši paukščių rūšis pasirinkta norint sukaupti naujų, išsamesnių duomenų apie jos gausumą mūsų šalyje žiemos mėnesiais, įvertinti jų amžiaus struktūrą, naujas susitelkimo vietas bei lizdavietes, kylančias grėsmes. Šių metų stebėjimai gali būti įdomūs ir tuo, kad be pačių paukščių aptikimo faktų, stebėtojai gali prisidėti prie žiedų nuskaitymo, nes jūriniai ereliai yra žieduojami spalvotais žiedais, kurių įrašus galima perskaityti naudojant optiką ar fotografuojant. Kaip sako organizatoriai, todėl kiekvienas visuomenės narys, galintis prisidėti prie šios gražios akcijos savo stebėjimu, yra svarbus ir gali įnešti bent nedidelę dalį indėlio į rūšies apskaitas, mokslinius tyrimus, o tuo pačiu ir į apsaugą.

2019-2020 metų žiemos akciją organizuoja Lietuvos ornitologų draugija kartu su viešąja įstaiga „Gamtosaugos projektų vystymo fondu“ bei Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejumi.

Deivis Dementavičius, VšĮ Gamtosaugos projektų vystymo fondo vadovas, Gamtos tyrimų instituto doktorantas, teigė, kad jūrinius erelius, didžiausius Lietuvoje perinčius plėšriuosius paukščius, galima pamatyti įvairiose Kauno rajono savivaldybės teritorijos vietose, kur yra tinkamos sąlygos jiems maitintis bei veistis.

"Tokios vietos yra prie Kauno marių, Novaraisčio ir Ežerėlio išeksploatuotų durpynų. Visus metus ereliai sutinkami prie Nemuno, Neries ir Nevėžio upių. Žiemoti paukščiai atskrenda ir į Kauno miestą, prie Nemuno. Kartais žiemą čia susirenka net 10–15 jūrinių erelių. Paspaudus didesniems šalčiams, jūriniai ereliai telkiasi prie neužšąlančios Nemuno atkarpos, kur gali pasigauti žuvies ar sumedžioti žiemojančių vandens paukščių", – pasakojo D.Dementavičius.

Sugrąžino apsaugos projektas

Gamtosaugos projektų vystymo fondo vadovas pabrėžė: 2003 m., prasidėjus vykdyti erelių apsaugos projektą, Kauno rajono teritorijoje nebuvo žinoma nė vienos perinčios jūrinių erelių poros. O štai pastaraisiais metais pakaunėje priskaičiuojamos 4–6 erelių poros.

Mažyliai: jūrinių erelių lizde prie Kauno marių išaugo du jaunikliai. Deivio Dementavičiaus nuotr.

"Pirma Kauno rajone perinti jūrinių erelių pora aptikta dar 2004 m. Dubravos miške. Vėliau jų lizdaviečių pavyko aptikti dar keliose rajono vietose – Raželių, Pajiesio, Kulautuvos, Lomankos, Karalgirio miškuose. Projekto metu jūrinius erelius pavyko įkurdinti ir Novaraisčio ornitologiniame draustinyje, kuriame erelių pora 2006 m. įsikūrė iškeltame dirbtiniame lizde", – pasakojo projekto vadovas.

Šiais metais Kauno rajono savivaldybės teritorijoje buvo žinomos keturios perinčios jūrinių erelių poros. Jų lizdavietės aptiktos Dubravos, Raželių, Lomankos ir Karalgirio miškuose. Pasak Gamtosaugos projektų vystymo fondo vadovo, nuo projekto pradžios rajono teritorijoje pavyko aptikti net 27 natūralius šių paukščių lizdus, buvo iškelti septyni dirbtiniai lizdai.

Akivaizdu, kad vis dėlto  daugiausia žalos jūrinių erelių populiacijai daro ūkinė veikla miškuose.

Pagal tarptautinę programą spalvotais žiedais Kauno rajone 2004– 2019 m. sužieduoti 40 jūrinių erelių jaunikliai. "Užaugę ir gimtuosius lizdus palikę ereliukai tapo savotiškais Kauno rajono ambasadoriais ir pasklido įvairiomis kryptimis. Keli žieduoti paukščiai vėliau stebėti įvairiose Lietuvos vietose", – tvirtino D.Dementavičius. Toliausiai mūsų šalyje žieduotas erelis aptiktas Vengrijoje, net už 1 168 km nuo gimtojo lizdo.

"Projekto vykdytojojai dėkoja projektą parėmusiai Kauno rajono savivaldybei, taip pat savivaldybės teritorijoje aktyviai talkinusiam Kauno marių regioninio parko biologui Mindaugui Kirstukui ir daugeliui kitų, prisidėjusių prie šių sunkių, bet prasmingų darbų", – pasiektais rezultatais džiaugėsi ir jų pasiekti padėjusiems gražių žodžių negailėjo Gamtosaugos projektų vystymo fondo vadovas.

Šešiolikos metų darbas

Gamtosaugos projektų vystymo fondas jūrinių erelių apsaugos projektą Lietuvoje pradėjo vykdo nuo 2003 m. Per šešiolika metų nuveikta išties daug: ištirta visa šalies teritorija, surasta beveik 400 natūralių jūrinių erelių lizdų, o duomenys apie lizdavietes įvesti į Aplinkos ministerijos saugomų buveinių, gyvūnų ir augalų rūšių registravimo informacinę sistemą ir pateikti Valstybinės miškų tarnybos miškų kadastrui.

Projekto vykdymo metu iškelta per 120 dirbtinių lizdų šiems paukščiams. "Stengėmės, kad miškuose prie erelių lizdų būtų sustabdyti ūkiniai darbai, gelbėjome sužeistus erelius ar iš lizdų iškritusius jauniklius. Pagal tarptautinę programą spalvotais žiedais apžiedavome 864 jūrinių erelių jauniklius", – vardijo D.Dementavičius.

Iššūkis: aukštai medžiuose sukrautus jūrinių erelių lizdus sudėtinga pasiekti. S. Rumbučio nuotr.

Ištirta visa šalies teritorija. Surasta beveik 400 natūralių jūrinių erelių lizdų. Duomenys apie lizdavietes įvesti į Aplinkos ministerijos saugomų buveinių, gyvūnų ir augalų rūšių registravimo informacinę sistemą bei pateikti Valstybinės miškų tarnybos miškų kadastrui. Iškelta per 120 dirbtinių lizdų šiems paukščiams. Veiksmai turėjo įtakos sustabdant ūkinius darbus miškuose prie erelių lizdų, gelbėti sužeisti ereliai ar iš lizdų iškritę jaunikliai. Pagal tarptautinę programą spalvotais žiedais apžieduoti 864 jūrinių erelių jaunikliai. Daug dėmesio skirta visuomenės švietimui. Surengta per 100 paskaitų, seminarų, mokymų, ekskursijų, kuriose dalyvavo per 4 tūkst. klausytojų. Apie projektą ir jo rezultatus išleisti kompaktiniai diskai, brošiūra, kalendoriai, lankstinukai, lipdukai. Parašyti moksliniai ir populiarūs straipsniai. Projekto rezultatai pristatyti TV ir radijo laidose. Paruošta ir įvairiose Lietuvos vietose eksponuojama fotografijų paroda „Jūrinis erelis Lietuvoje“. Įrengti informaciniai stendai Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, Lietuvos zoologijos sode, Ventės rago ornitologinėje stotyje. 

Jūriniai ereliai sutinkami įvairiose Kauno rajono savivaldybės teritorijos vietose, kur yra tinkamos sąlygos jiems maitintis bei veistis. Tokios vietos yra prie Kauno marių, Novaraisčio ir Ežerėlio išeksploatuotų durpynų. Ištisus metus ereliai sutinkami prie Nemuno, Neries bei Nevėžio upių. Žiemojantys paukščiai stebimi ir pačiame Kauno mieste prie Nemuno. Kartais žiemą čia susirenka net 10-15 erelių. Paspaudus didesniems šalčiams jūriniai ereliai telkiasi prie neužšąlančios Nemuno atkarpos, kur gali pasigauti žuvies ar sumedžioti žiemojančių vandens paukščių. Prasidėjus erelių apsaugos projektui rajono teritorijoje nebuvo žinomos nei vienos perinčios jūrinių erelių poros. Pastaraisiais metais rajone priskaičiuojama 4 – 6 erelių poros. Pirma rajone perinti jūrinių erelių pora aptikta dar 2004 m. Dubravos miške. Vėliau jų lizdaviečių pavyko aptikti dar keliose rajono vietose – Raželių, Pajiesio, Kulautuvos, Lomankos, Karalgirio miškuose. Projekto metu jūrinius erelius pavyko įkurdinti ir Novaraisčio ornitologiniame draustinyje, kuriame erelių pora 2006 metais įsikūrė iškeltame dirbtiniame lizde. Šiais metais savivaldybės teritorijoje buvo žinomos keturios perinčios jūrinių erelių poros, kurių lizdavietės aptiktos Dubravos, Raželių, Lomankos ir Karalgirio miškuose. Nuo projekto pradžios rajono teritorijoje pavyko aptikti net 27 natūralius šių paukščių lizdus. Buvo iškelti septyni dirbtiniai lizdai. Pagal tarptautinę programą spalvotais žiedais Kauno rajone 2004-2019 m. apžieduoti 40 jūrinių erelių jaunikliai. Užaugę ir gimtus lizdus palikę ereliukai tapo savotiškais Kauno rajono ambasadoriais ir pasklido įvairiomis kryptimis. Keli žieduoti paukščiai vėliau stebėti įvairiose Lietuvos vietose. Toliausiai mūsų šalyje žieduotas erelis aptiktas Vengrijoje net už 1168 km nuo gimtojo lizdo.

Projekto vykdytojai dėkoja projektą parėmusiai Kauno rajono savivaldybei, o taip pat savivaldybės teritorijoje aktyviai talkinusiam Kauno marių regioninio parko biologui Mindaugui Kirstukui bei daugeliui kitų, prisidėjusių prie šių sunkių, bet prasmingų darbų.

Apie jūrinį erelį

Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) – didžiausias Lietuvoje perintis plėšrusis paukštis, kurio išskleistų sparnų tarpugalis siekia 2,4 m. Gyvena miškuose prie jūrų įlankų, didesnių upių, ežerų, žuvininkystės tvenkinių. Lizdus krauna 11-28 m aukštyje, medžiuose, augančiuose netoli atviros vietovės. Vidutinio dydžio lizdas yra 1,5 m pločio ir 1 m aukščio. Kiaušinius deda vasario pabaigoje-kovą. Dažniausiai sudeda 2-3, rečiau 1 ar 4  baltus kiaušinius. Peri 34-46 dienas. Lizduose išauga 1-3 jaunikliai. Maždaug po 70-90 dienų jie palieka lizdą. Žuvys ir vandens paukščiai – pagrindinis jūrinių erelių maistas. Kartais šie plėšrūnai medžioja ir žinduolius – ondatras, kiškius. Žiemą dažnai lesa dvėseną. Ši erelių rūšis saugoma tarptautiniu mastu. Įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Šalyje peri 150-170 jūrinių erelių porų.

Tikėtina, kad jūriniai ereliai nebuvo nustoję perėti Lietuvoje XX a. pradžioje ir viduryje, tačiau jų skaičius kaip ir visoje Europoje buvo gerokai sumažėjęs. Gausėti šie ereliai pradėjo tik per paskutinį XX amžiaus dešimtmetį. Manoma, kad šis gausėjimas susijęs su jūrinių erelių apsaugos pakilimu Europos šalyse ir agresyvių pesticidų (tokių kaip DDT) nebenaudojimas žemės ūkyje. Jūrinių erelių ir dabar tyko įvairios grėsmės, o jų kaltininkas dažniausiai yra žmogus. Cheminiai teršalai, su grobiu patekę į erelių organizmus tampa individų žūties priežastimi arba pasireiškia vėliau, kada paukščiai tampa nevaisingi, deda plono lukšto kiaušinius, kuriuos perintis paukštis tiesiog sutraiško. Be to,  šie paukščiai žūva neatsargiai nutūpę ant elektros stulpų nuo elektros iškrovos. Liūdniausia, kad jūriniai ereliai nukenčia ir nuo žmogaus rankos – jie virsta brakonierių trofėjais – iškamšomis. Akivaizdu, kad vis tik daugiausia žalos jūrinių erelių populiacijai daro ūkinė veikla miškuose. Žiemos pabaigoje ar pavasarį vykdant miško darbus, išbaidomi perintys ereliai, pražūva jų dėtys. Iškirtus brandžius medynus, ereliai nebetenka geriausių vietų savo lizdams, todėl sukraudami lizdus prastuose medžių išsišakojimuose, greitai juos ir praranda: lizdai pasvyra arba visiškai išbyra.

Mažais ir gležnais ereliukais pakaitomis rūpinasi abu tėvai. Gerai maitinami bei prižiūrimi suaugusių erelių jaunikliai lizuose išbus daugiau nei du mėnesius ir tik vasaros viduryje kils pirmajam skrydžiui. Jūrinių erelių jaunikliai jau išsirito ir Latvijoje.