Į taisykles žvelgia įtariai

Jūrininkų diplomavimo taisyklės apima jūrinių laipsnių, diplomų, kvalifikacijos liudijimų išdavimą, įvairių dokumentų, kurie susiję su jūrine veikla, išdavimą.

Jūrininkui šios taisyklės tarsi tikinčiajam maldaknygė, kur kiekvienoje eilutėje stengiamasi įžvelgti daugiau, nei parašyta.

Nepasitikėjimo yra pridėjusi ir ankstesnė valdžia. Kai kuriuos jūrininkų diplomavimo niuansus buvo bandoma iš Klaipėdos perkelti į Kauną. Siekta, kad kvalifikacijos liudijimo egzaminus jūrininkai laikytų ne Klaipėdoje, o Kaune.

Šiuo metu lyg ir neliko tokio ketinimo, jūrininkai galėtų lengviau atsikvėpti. Tačiau vieną kartą pamokyti jie įtariai žvelgia į kiekvieną naujai pasirodantį dokumentą ar taisyklių pakeitimą.

Klausimai dėl sveikatos dokumento

Neseniai nemažai jūrininkų išreiškė abejonę dėl priimto sprendimo, kad jūrininkai prieš išplaukdami į reisą sveikatą gali tikrintis bet kurioje medicinos įstaigoje.

Visada buvo nuostata, kad jūrininkų sveikatą turi teisę tikrinti tik Klaipėdos jūrininkų ligoninė, kur buvo įkurta kvalifikuota medicinos komisija. Klaipėdoje visada buvo ne tik tokia komisija, bet ir specialiai jūrininkų reikalais besirūpinantis gydytojas.

„Tai ką, dabar tiks bet kokia komisija, kurią paskirs sveikatos apsaugos ministras?“ – klausė jūrų kapitonas Denisas Legenzovas.

Taisyklių 12.4 punktas numato, kad dokumentą, liudijantį, kad asmens sveikata atitinka jūrininkų sveikatai keliamus reikalavimus, gali išduoti kompetentingos institucijos paskirtos sveikatos priežiūros įstaigos ar praktikuojantis gydytojas.

Anot jūrų kapitono Sauliaus Šiaučiūno, čia ir yra įdomiausia dalis, kad šiuo metu nėra jokios kitos licencijuotos oficialiai atlikti jūrininkų sveikatos patikrinimą įstaigos, išskyrus Jūrininkų ligoninę.

ES viena, bet tvarka skirtinga

Jūrininkų veikloje yra pačių įvairiausių niuansų, pavyzdžiui, jūrininkas įgijęs jūrininko diplomą Latvijoje, jį norėtų pasikeisti į lietuvišką, nes tiek ten, tiek pas mus ta pati ES.

Kaip paaiškino jūrų kapitonas S.Šiaučiūnas, kitos šalies išduoto diplomo į lietuvišką tikrai niekas negali pakeisti, bet gali išduoti to diplomo patvirtinimą. Tokiu atveju tai galiotų įsidarbinant Lietuvos laivuose.

Gera žinia yra tai, kad, pagal Lietuvos diplomavimo taisykles, jūrininkams pripažįstami kitose ES šalyse išklausyti privalomi kursai.

S.Šiaučiūno vertinimu, Lietuvoje jūrininko diplomavimo sistema yra sutvarkyta tvarkingai ir atsakingai, ji atitinka ir tarptautinius jūrinius reikalavimus, ir ES direktyvas.

Taip yra ne visose ES šalyse. Latvijoje yra abejotinų niuansų, kai buvę radijo operatoriai, per metus baigę kažkokius neaiškius kursus, gali tapti laivavedžiais.

Įvedama elektroninė sistema

Esminė naujovė, kad įvedama jūrininkų dokumentų teikimo per atstumą, elektroninių ryšių priemonėmis per kontaktinį centrą arba kreipiantis tiesiogiai, sistema.

Tokia sistema jau kurį laiką veikė Estijoje ir pasiteisino.

Pateikiant dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, jie turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba teikiančiojo asmens tapatybė patvirtinta naudojantis registro tvarkytojo elektroninių paslaugų sistema.

Šie ir kiti pakeitimai įvesti susisiekimo ministro vasario 14 d. įsakymu dėl Jūrinių laipsnių suteikimo, jūrinio laipsnio diplomų, globalinės jūrų avarinio ryšio saugumo sistemos radijo ryšio operatoriaus diplomų, jūrinio laipsnio kvalifikacijos liudijimų, šių dokumentų išdavimo ir pripažinimo patvirtinimų ir specialiųjų liudijimų išdavimo jūrininkams taisyklių.

Šios taisyklės paliečia visus Lietuvos jūrininkus. Veikiančių jūrininkų yra apie penki tūkstančiai. Jūrininkų pažymėjimai išduoti dar didesniam kiekiui žmonių, nes dalis jūrininkų tiesiog jau yra baigę jūrinę karjerą, yra, kaip sakoma, krante.

Esminiai pokyčiai dėl dokumentų

Keičiamas ir dokumentų išdavimo laikas. Dabar Jūrinio laipsnio diplomus, GMDSS radijo ryšio operatoriaus diplomus, kvalifikacijos liudijimus, jų išdavimo patvirtinimai ar jų dublikatai išduodami arba motyvuoti atsisakymai išduoti pateikiami per 7 darbo dienas, skubiu atveju – per 2 darbo dienas.

Specialieji liudijimai ar jų dublikatai išduodami arba motyvuoti atsisakymai išduoti pateikiami per 7 darbo dienas, skubiu atveju – per 1 darbo dieną nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų pateikimo.

Numatyta tvarka kokiais atvejais jūrininkui dokumentai gali būti neišduodami arba atimami jau išduoti. Esminė sąlyga, kad atimti jūrininkui išduotą diplomą galima tik tuo atveju, kai jam konstatuojamas administracinis nusižengimas.

Numatyta tvarka, kaip atsistatyti dokumentus pasibaigus nusižengimo laikotarpiui.

Pakeitimų yra jūrininkų stažo formavimo srityje. Bus pradėta taikytis, kad į būtinąjį jūreivystės stažą įskaitomas ir tarnybos Lietuvos kariniuose jūrų laivuose laikas. Įsakyme detaliai išdėstytas tos tarnybos kariniuose laivuose laikas.

Jūrininkai skųsdavosi, kad dirbant krante jiems neskaičiuojamas laivybos darbo stažas.

Įvesta naujovė, kad per pastaruosius 5 metus ne mažiau kaip 3 metus vykdę uosto kapitono, uosto kapitono pavaduotojo, laivyno skyriaus viršininko, laivų eismo tarnybos dispečerio, jūrų locmano, švartavimo-krovos meistro, jūrinio superintendento, laivybos bendrovės paskirtojo asmens, įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės jūrinio inspektoriaus, aukštosios mokyklos laivavedybos ar energetinių įrenginių eksploatacijos dėstytojo, GMDSS radijo ryšio operatoriaus, Administracijos inspektoriaus ar kitas funkcijas, jos gali būti prilyginamos reikalaujamam darbo stažui laive.

Valdininkų ryškiai sumažėjo

Dalis pakeitimų yra tiesiog formalūs susieti su tuo, kad Lietuvos saugios laivybos administracijos funkcijas perduota vykdyti Lietuvos transporto saugos administracijai.

Šioje administracijoje atsirado Administracinių paslaugų departamento Klaipėdos skyrius. Jame dirba vedėja Rasa Gedvilė ir trys specialistai.

Taip pat Klaipėdoje yra Jūrų departamentas, kurios vadovu paskirtas jūrų kapitonas Saulius Šiaučiūnas.

Jame yra Laivybos paslaugų skyrius (vedėja Eglė Petrauskienė ir 10 specialistų), Laivybos priežiūros skyrius (vadovas Linas Kasparavičius ir 13 specialistų), Hidrografijos ir laivų eismo stebėsenos skyrius (vedėjas Mindaugas Česnauskis ir 11 specialistų, bei 7 laivų įgulų nariai). Iš viso 41 specialistas. Anksčiau Lietuvos saugios laivybos administracijoje dirbo per 120 žmonių.

Šios tarnybos įsikūrė Klaipėdoje buvusios Lietuvos saugios laivybos administracijos patalpose J.Janonio g. 24. 

Lietuvos transporto saugos administracija Klaipėdoje taip pat turi Transporto veiklos priežiūros departamento Klaipėdos skyrių, kurio vadovas ir keturi specialistai įsikūrė J.Janonio g. 24. Skyrius turi 9 inspektorių padalinį šalia Klaipėdos Dirvupių kaime ir 3 specialistus Tauragėje.

Iš viso Lietuvos transporto saugos administracijoje įskaitant vadovybę Vilniuje ir padalinius dirba 219 žmonių. Jų atlyginimų vidurkis 1216 eurai.