„Pastatas avarinės būklės, nuo fasado krinta tinkas, laiptai į pastatą griūva“, – tokiais įspūdžiais dalijosi klaipėdiečiai.

Savivaldybei gyventojai skundėsi, esą į šią įstaigą neįmanoma patekti neįgaliesiems.

„Neįgaliųjų pandusas neišvažiuojamas ir pavojingas, stringa ratai, turėklai pažeisti korozijos“, – rašoma skunde.

Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Saulius Dabravalskis patikino, kad šiuo metu pastate dar verda darbas.

„Ten ne tik veikia mūsų padalinys, bet ir Klaipėdos teritorinė ligonių kasa. Šiame pastate teikiamos šeimos medicinos paslaugos, dirba šeimos gydytojos, slaugytojos, priimami pacientai. Taip pat veikia Odontologijos skyrius, Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius. Ten dirba ir mūsų finansų skyrius – pastatas dar yra maksimaliai išnaudojamas. Juo naudosimės iki tol, kol nebus pastatyta Jūrininkų poliklinika“, – sakė S. Dabravalskis.

Nesutikčiau, kad pastatas yra avarinės būklės, ir tinkas tikrai nebyra.

Įstaigos vadovas aiškino, kad pastatas tikrai nėra avarinės būklės, gal tik jo nepuošia išorė.

„Nesutikčiau, kad pastatas yra avarinės būklės, ir tinkas tikrai nebyra. Siūlyčiau užeiti, per keletą metų mes kiek galėjome atnaujinome pastato vidų. Investavome nemenką pinigų sumą. Bet šiuo metu yra taip, kaip yra“, – kalbėjo S. Dabravalskis.

Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis paaiškino, kad Jūrininkų sveikatos priežiūros centras ten veikia panaudos pagrindais.

„Pastato savininkas – valstybė, o valdytojas – Turto bankas. Savivaldybė yra paskelbusi konkursą naujos poliklinikos statybai. Ką darys valstybė su pastatu, kai visi išsikels, sunku pasakyti. Gal pardavinės“, – svarstė E. Simokaitis.

Gal vėl nutiks taip, kad miesto centre esantis statinys virs apleistomis griuvenomis, kai tik jame neliks gyvybės? E. Simokaitis tokių niūrių prognozių neturi.

„Manau, Turto bankas greitai parduos. Pastatas juk miesto centre. Turto bankas pastatą laiko faktiškai tik dėl mūsų, nes mes neturime kur savo įstaigos iškelti“, – sakė E. Simokaitis.

Klaipėdos savivaldybė jau yra sulaukusi rangovų siūlymų naujos poliklinikos statybai, tačiau konkursas dar nesibaigęs, siūlymai kol kas dar vertinami.

Šiandien ambulatorinės slaugos paslaugas namuose gauna apie 400 JSPC pacientų. Bet šis skaičius nuolat keičiasi. „Vis dar juntame stigmą – važiuoti pas pacientą į namus daug kam baugu, gal todėl ir trūksta specialistų šioje srityje. Mūsų tikslas paskleisti žinią, kad šitas darbas yra labai reikalingas ir svarbus, kad pacientai labai laukia į namus atvykstančių specialistų. Kaip profesionaliai ir nuoširdžiai mūsų komanda dirba!“ – džiaugėsi JSPC Ambulatorinės slaugos paslaugų namuose komandos vyresnioji slaugytoja Ingrida Veitienė, pirmoji Klaipėdoje įgijusi išplėstinės praktikos slaugytojo kvalifikaciją. Išplėstinės praktikos slaugytojo kompetencijos platesnės nei bendrosios praktikos slaugytojų, tad ji pati stengiasi vykti, kai atvejai sudėtingesni. Jei mato poreikį, ji gali skirti tyrimus. Jei sveikatos rodikliai nepakitę ir nereikia šeimos gydytojo žodžio, ši slaugytoja savarankiškai gali pratęsti vaistų nuo lėtinių ligų vartojimą. Taip atsiranda galimybė sumažinti šeimos gydytojų darbo krūvį. „Mano kompetencijos apima klinikinės priežiūros, lyderystės, tarpprofesinio bendravimo sritis. Esu savarankiška slaugytoja, gebanti konsultuoti, diagnozuoti ir paskirti gydymą“, – paaiškino I.Veitienė.

Žinia apie darbus pasklidusi

Šiandien JSPC Ambulatorinės slaugos paslaugų namuose komandoje dirba aštuoni specialistai, greitu laiku jų bus daugiau. Šią veiklą slaugytojos, jų padėjėjos ir kineziterapeutė pradėjo 2019-aisiais. „Iki tol paslaugą teikdavo bendruomenės slaugytojos, kurios dirbdavo toje apylinkėje su šeimos gydytoju. Vizitų skaičius pacientui, turinčiam slaugos poreikį, būdavo 12 kartų per metus. Po to šis skaičius padvigubėjo, galiausiai išaugo iki 104, dabar siekia net 260. Bet tokių – itin sunkios būklės – mūsų aptarnaujamų pacientų nėra daug. Dažniausiai tų, kuriuos lankome, būklė – vidutinio sunkumo, jiems nuo šių metų liepos 1 dienos skiriami 156 vizitai per metus“, – pasakojo I.Veitienė. 2020-aisiais šios srities specialistus JSPC ėmė burti į komandą, kad galėtų užtikrinti slaugos paslaugų tęstinumą patenkinti paciento poreikius namų sąlygomis – skatintų juos pačius rūpintis savimi, teiktų pagalbą ir jų artimiesiems – mokytų rūpintis sergančiais ar neįgaliais. Komanda baigta formuoti pernai, o jos veikla įgavo pagreitį. Dabar su JSPC specialistais sutartis sudaro net privačios medicinos įstaigos, kurios neturi galimybių užtikrinti ambulatorinės slaugos paslaugų namuose savo pacientams – garsas apie profesionalų darbus Klaipėdoje jau pasklidęs.

JSPC nuotr.

Lemia daug kriterijų

Kiekvienas šios komandos narys per dieną paprastai aplanko aštuonis devynis pacientus, pagal jiems skirtą planą. Jį sudaro su paciento šeimos gydytoju dirbantis arba ambulatorinių slaugos paslaugų namuose komandos slaugytojas. Plane numatyta, kiek kartų, kokiu intervalu pacientas turi būti lankomas, slaugytoja stebi ataskaitas, kaip sekasi, kokios iškyla problemos. Kartais prireikia ne tik gydymo, bet ir socialinių paslaugų. Tuomet slaugytojas, o jis yra komandos lyderis, stengiasi operatyviai jas organizuoti. Tai ypač aktualu, jei pacientai gyvena vieni.

Komandos nariai vizitus pas pacientus planuoja pagal jų gyvenamąsias vietas, ambulatorinės slaugos paslaugų namuose planą ir net visiškai subjektyvius kriterijus – ligonių artimųjų darbo grafikus. „Pacientai ne bet kada mus gali įsileisti. Pavyzdžiui, jų artimieji namo grįžta tik per pietų pertrauką, tad atidaryti duris gali po pirmos valandos. Kiti įleisti gali tik iš ryto ar po darbo vakare. Tad tam, kad dieną praleistume efektyviai, reikia kruopščiai viską sustyguoti. Svarbu padaryti maksimaliai daug, patiriant mažiausiai sąnaudų kelyje“, – darbo niuansus dėstė I.Veitienė.

Nuo tyrimų iki higienos

Kiek užtruks vizitas pas pacientą, ne visada įmanoma numatyti. Pas vieną, kuriam jau anksčiau atidžiai įvertinta sveikatos būklė, naujų problemų neatsirado, gali pakakti ir penkiolikos minučių, jei ateinama tik suleisti gydytojo paskirtų vaistų. Medikė taip pat pamatuoja pulsą, spaudimą, deguonį, kvėpavimo dažnį. Pas kitą nepakanka ir keturiasdešimties minučių ar valandos – užtrunka viską išsiaiškinti, paklausinėti artimųjų specifinių dalykų – kaip pacientas valgo, tuštinasi, kokie jo įpročiai, kaip miega, keliasi. Kartais lankomam žmogui labiau nei pagalbos stinga bendravimo, tad su konkrečiu tikslu keliolikai minučių atėjusi specialistė būna ir valandą. Ypatingais atvejais komanda siunčia psichologijos mokslus baigusią slaugytoją.

„Laimė, mūsų komanda įvairiapusė, kiekvienas žinome savo stipriąsias puses ir tais gebėjimais dalijamės. Būdingiausios pacientų problemos – pragulos, žaizdos. Stengiamės mokyti pacientą slaugančius artimuosius, kaip išvengti pragulų, opų, imame kraują dėl gretutinių lėtinių ligų, kurių eigą reikia sekti, skirti gydymą, stebime, ar tinkamai vartojami paskirti medikamentai, ar vykdoma gydymo kontrolė, lašiname lašines infuzijas, prižiūrime stomas, atliekame elektrokardiogramas ir t.t. Slaugytojo padėjėjos teikia asmens higienos paslaugas, padeda prausiant ar maitinant pacientą, pakeičia jo padėtį, atlieka rytinę ir vakarinę higieną. Tenka ir nukirpti nagus ar išmaudyti, nes kartais prižiūrinčiajam vienam per sunku įkelti sergantįjį į vonią. Turime nuostabią kineziterapeutę, kuri užsiima mankštinimu. Ji lavina ir padeda susigrąžinti ne tik optimalią fizinę funkciją, bet ir sveikatingumą, fizinį pajėgumą bei gyvenimo kokybę. Pacientai paprastai iškart ją įsimyli ir nebenori paleisti. Norėdami užtikrinti paslaugų tęstinumą, stengiamės mokyti artimuosius padėti sergančiam. Be to nebus rezultatų. Tarkime, atlikome pacientui dešimt procedūrų ir, jei jis yra gulintis, o niekas daugiau su juo neužsiima, vėl grįžtama į pirminį tašką. Stengiamės, kad artimieji įsijungtų į priežiūrą, slaugą ir turėtų žinių bei įgūdžių, kad išmanytų ne tik apie pragulų profilaktiką, bet ir mokėtų vartydami gulintį nepakenkti sau, nesusižaloti nugaros, – pasakojo komandos vadovė ir pridūrė, kad jos ir kolegų darbe labai daug kūrybos. – Kitąsyk ateini susiplanavęs dieną vienaip, bet turi labai greitai persiorientuoti: randi pacientą su aukštu kraujospūdžiu, širdies ritmo sutrikimu, pamėlusia koja, tada viską metęs operatyviai kvieti greitąją. Turėjome atvejį, kai mūsų komandos nariai pamatė didelį pavojų ir koją žmogui teko amputuoti, tačiau gyvybę pavyko išgelbėti. Kartais namiškiai nesupranta ir neįvertina, kad vyksta pavojingi dalykai. Kitąkart sureaguoti turime labai greitai. Jei gydytojas dirba po pietų, tos kelios valandos gali reikšti labai daug sveikatai ir gyvybei. Turime gražių pavyzdžių, kai šitos komandos dėka pacientai dar gali džiaugtis išgelbėta gyvybe ar pagerėjusia būkle – gebantis labiau save apsitarnauti. Džiaugiamės, kai sunkių pacientų būklė išlieka stabili ir neblogėja. Bet blogėjimų neišvengiame. Ypač stipriai pajutome kovido poveikį. Kai kas savaitę anapilin išeidavo po kelis lankomus žmones, jau ir pačiai komandai norėjosi psichologo pagalbos. Juk prie pacientų prisiriši, tampi jų šeimos nariu, artimuoju. Kiekvieną slaugai kaip savą – mamą, tėtį, močiutę, senelį. Komanda dėl paciento gali padaryti labai daug. Matydamas neefektyvų gydymą ar kitų specialistų paslaugą, gali įkyrėti, reikalauti pokyčių. Komandos narės labai uolios, jei mato reikalą – neatstos, kol pasieks pacientui geriausią rezultatą. Ir kartais už jo gerovę kovoja net su pacientų artimaisiais.“

Teikiant ambulatorinės slaugos paslaugas namuose, labai svarbu komandinis darbas ir su paciento šeimos gydytoju, ir bendruomenės slaugytoju. JSPC kolektyvas bendradarbiauja puikiai.

JSPC nuotr.

Svarbiausia – noras padėti

Kas gali pretenduoti į šias paslaugas? Pirmiausia jų būtinumą nustato su šeimos gydytoju dirbantis slaugytojas. Užpildžius specialų klausimyną, įvertinama paciento būklė, tai lemia ir Valstybinės ligonių kasos apmokamų vizitų skaičių, slaugos planą. Tuomet siuntimą ambulatorinėms slaugos paslaugoms namuose išrašo paciento šeimos gydytojas. Kai yra siuntimas ir slauga suplanuota, I.Veitienės vadovaujamas kolektyvas kimba į darbą: „Man tie žmonės – svajonių kolektyvas, kuriame labai stipri komandos dvasia. Šiame darbe laiko nepaprastai motyvuoti kolegos, neatsižaviu jų noru dalintis patirtimi, žiniomis, tobulėti ir, svarbiausia, – padėti kitam. Meilė žmogui mūsų veiklą įprasmina. Įkvepia ir didelis JSPC vadovybės palaikymas, į kiekvieną mūsų poreikį greitai reaguojama, turime sąlygas dirbti laisvai ir kūrybiškai, drąsiai teikti pasiūlymus. Stengiamės sudaryti sąlygas kiekvienam žmogui kuo ilgiau savarankiškai gyventi bendruomenėje, užtikrinant jų sveikatą ir apsaugant juos nuo ligos paūmėjimo ar esamų simptomų progresavimo.“

Ingrida Veitienė

JSPC Ambulatorinės slaugos paslaugų namuose komandos vyresnioji slaugytoja

28 kabinetas, Taikos pr. 46,

Tel. nr. (8 46) 469 617

Jūrininkų sveikatos priežiūros centro odontologai ir burnos priežiūros specialistai kasmet mini profesinę dieną. Pastaruosius porą metų šias galimybes apriboja pandemijos suvaržymai, tačiau kolegos vieni kitus būtinai pasveikina.

Burnos ligų profilaktika apsaugo nuo didesnių išlaidų

Odontologų komandą sudaro beveik 70 įvairių sričių specialistų, dirbančių sveikatos priežiūros centro padaliniuose Taikos pr. 46 ir Pievų Tako g. 38. Čia teikiamos I ir II lygio ambulatorinės odontologinės, burnos higienos, dantų gydymo ir protezavimo paslaugos.

„Ypatingą dėmesį norėčiau atkreipti į burnos ligų profilaktiką. Reguliariai lankantis pas burnos higienos specialistą galima išvengti dantų ir burnos ligų bei tolesnių, gana brangių, gydymo ir protezavimo procedūrų.

Profesionalią burnos higieną yra būtina atlikti ir planuojant dantų gydymą bei protezavimą. Ir čia į pagalbą gyventojams ateina puikūs savo srities žinovai – burnos higienos specialistai, o jų Jūrininkų sveikatos priežiūros centre – net 6. Burnos higienistai atlieka ne tik profesionalią burnos higieną, bet ir moko tiek vaikus, tiek suaugusiuosius taisyklingos dantų priežiūros“, – paaiškino vyriausioji slaugytoja J. Beinorienė.

Dėmesys: vyriausioji slaugytoja J. Beinorienė ypatingą dėmesį atkreipė į burnos ligų profilaktiką.

Paslaugos – ir išsimokėtinai

Pasak I odontologijos skyriaus vedėjos, gydytojos odontologės ortopedės Saulės Sabulienės, Jūrininkų sveikatos priežiūros centro odontologų komandą sudaro suaugusiųjų ir vaikų odontologai, periodontologai, ortopedai, dantų technikai, burnos higienistai, odontologų padėjėjai. Jie teikia pačias įvairiausias paslaugas.

Odontologai gydymo paslaugas prie Jūrininkų sveikatos priežiūros centro prisirašiusiems draustiems pacientams teikia nemokamai – sumokėti reikia tik už medžiagas. Tiesa, visas mokamas burnos priežiūros paslaugas gali gauti ir čia neprisirašiusieji, privalomuoju sveikatos draudimu nedrausti gyventojai.

Norintys patekti pas specialistą priimami su siuntimu iš savo šeimos centro odontologo – tuomet nereikės mokėti už konsultaciją. Protezavimo paslaugos teikiamos ir išsimokėtinai.

„Ką daro odontologas ortopedas? Odontologas ortopedas gamina dantų protezą, pritaikytą individualiai paciento dantų funkcijai atkurti: pas mus gaminami cirkonio, bemetalės keramikos, metalo keramikos vainikėliai, išimamai akriliniai, elastiniai, lanko atraminiai protezai. Protezuojame ant implantų, atliekamas estetinis protezavimas laminatėmis, užklotais atstatomi nudilę dantys – visa tai ortopedo darbas“, – paaiškino I odontologijos skyriaus vedėja S. Sabulienė.

Kokybė: „Perkame pačias geriausias, kokybiškas odontologines medžiagas, netaupome“, – pasakojo S. Sabulienė.

Pasinaudoti kompensacijomis už dantų protezavimą gali asmenys, turintys teisę į kompensuojamąjį protezavimą – vaikai iki 18 metų, senatvės pensininkai, neįgalūs pacientai. Šiuo metu besiprotezuojantiems išimamais protezais visiškai užtenka teritorinės ligonių kasos kompensacijos.

Glaudžiai bendradarbiauja

Jūrininkų sveikatos priežiūros centre dirbantys odontologai kasdien konsultuojasi su po vienu stogu esančios laboratorijos dantų technikais, turinčiais daug teorinių bei praktinių žinių. Iškilus bet kokiai problemai dažniausiai užtenka kelių minučių paciento, dantų techniko ir gydytojo pokalbio. Toks bendradarbiavimas leidžia užtikrinti kokybišką darbą, tobulai parinktą spalvą ir formą, tad pacientai greičiau gali džiaugtis patogiais protezais, kurie grąžina išnykusias kalbos, kramtymo funkcijas ir estetinę išvaizdą.

Odontologai dirba su nauja rentgeno įranga, daro dentalines, panoramines rentgeno nuotraukas. Radiologijos kabinete Taikos pr. 46 sumontuotas naujas aukštos kokybės panoraminis 3D kūginės kompiuterinės tomografijos aparatas.

...ir padalinyje Taikos pr. 46.

Mažieji pacientai yra pamėgę vaikų odontologę, kurią renkasi tėvai iš visos Klaipėdos. Vaikams dantų priežiūros ar taisymo paslaugos neatrodo tokios nemalonios, kai gydytojo kabinete esančiame ekrane jie gali žiūrėti savo mėgstamiausius filmukus.

Daugiausia dėmesio – kokybei

„Įsigyjame naujausią ir moderniausią įrangą, stengiamės, kad pacientams ir čia dirbantiems specialistams būtų patogu ir gera dirbti, – aprodydama kabinetus pasakojo S. Sabulienė. – Perkame pačias geriausias, kokybiškas odontologines medžiagas, netaupome.“

I odontologijos skyriaus vedėja S. Sabulienė atvira – atsakingai formuodama komandą ji didžiulį dėmesį kreipia ne tik į profesines kandidato kompetencijas: svarbios ir žmogiškos savybės, gebėjimas dirbti išvien su kolegomis.

Pacientai labai vertina galimybę gauti paslaugas vienoje įstaigoje per maksimaliai trumpą laiką – dažnai tą pačią dieną pavyksta suderinti kelias reikalingas procedūras. Tai ypač patogu skubantiems šiuolaikiniams pacientams.

Konkursas išrinkti naują Jūrininkų poliklinikos vadovą surengtas todėl, kad jau kitą mėnesį baigiasi S.Dabravalskio penkerių metų kadencija.

Jis Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vadovu tapo 2016 m. lapkritį.

Iki tol šiai įstaigai 40 metų vadovavo vyriausiasis gydytojas Viktoras Grigalauskas.

S.Dabravalskis prieš tapdamas Jūrininkų poliklinikos vyriausiuoju gydytoju dirbo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėju.

Konkursą organizavo Klaipėdos miesto savivaldybė. Jame dalyvauti paraiškas buvo pateikę trys asmenys, o dalyvavo tik du.

Konkurso rezultatams apskųsti yra numatytos 5 dienos.

Paskui S.Dabravalskis vėl turės būti patikrintas Specialiųjų tyrimų tarnybos.

Užsisakė daugiau

Valstybinė ligonių kasa pateikė informaciją, kad Lietuvą pasiekė 50 tūkst. keturvalentės gripo vakcinos dozių, kuriomis nemokamai bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento duomenimis, šiuo metu asmens sveikatos priežiūros įstaigos dar negavo valstybės lėšomis kompensuojamų vakcinų. Jos turėtų būti išvežiotos šią savaitę.

Klaipėdos mieste daugiausia gripo vakcinos, skirtos rizikos grupių asmenims skiepyti, užsisakė šios gydymo įstaigos: "Mano šeimos gydytojas", Jūrininkų sveikatos priežiūros centras, Klaipėdos miesto poliklinika.

Klaipėdos apskrityje daugiausia vakcinų užsisakė Palangos asmens sveikatos priežiūros centras, Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centras, Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centras, Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centras, Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centras.

Skiepijasi daugiau

Palyginus su praėjusių metų gripo sezonu, šiemet gydymo įstaigos užsisakė 15 proc. daugiau vakcinų.

Palyginus su praėjusių metų gripo sezonu, šiemet gydymo įstaigos užsisakė 15 proc. daugiau vakcinų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento duomenimis, per 2018–2019 m. gripo sezoną buvo įskiepytos visos gautos vakcinos, skirtos rizikos grupių asmenims skiepyti.

Pastebima, kad Klaipėdos apskrityje valstybės lėšomis paskiepytų rizikos grupių asmenų skaičius didėja, tačiau šioms rizikos grupėms priklausančių asmenų skiepijimo nuo gripo apimtys išlieka gerokai mažesnės, negu rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija.

Gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti rudens–žiemos laikotarpiu, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu.

Asmenys, priklausantys rizikos grupėms ir norintys pasiskiepyti nuo gripo, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Už pinigus – anksčiau

Norintieji pasiskiepyti už pinigus tai galėjo padaryti kur kas anksčiau. Privačios gydymo įstaigos gripo vakcinų sulaukė dar rugsėjį. Tiesa, jų kainos, palyginti su siūlomomis kitose gydymo įstaigose, kur kas didesnės.

Privačiose laboratorijose pasiskiepyti galima už 17–19 eurų, o gydymo įstaigose prisirašę pacientai šią paslaugą už savo pinigus gali gauti kur kas pigiau.

Pernai norintieji pasiskiepyti už savo pinigus vos įsibėgėjus gripo sezonui liko nieko nepešę – gydymo įstaigos pritrūko mokamų vakcinų.

Pernai norintieji pasiskiepyti už savo pinigus vos įsibėgėjus gripo sezonui liko nieko nepešę – gydymo įstaigos pritrūko mokamų vakcinų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, praėjusią savaitę, lyginant su ankstesniąją, gripo atvejų užregistruota keturis kartus daugiau – iš viso 20 atvejų. Daugiausia gripo atvejų registruota Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus apskrityse.

Kokiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis?

65 m. ir vyresniems asmenims;

nėščiosioms;

asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;

asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;

sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Išrašė ne tuos antibiotikus

I.V. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – I.L.) sausio 31-ąją dėl staiga pablogėjusios sveikatos apsilankė pas šeimos gydytoją Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centre.

Dviejų mažamečių vaikų mamai sukilo temperatūra, kamavo kosulys, moteris jautė bendrą silpnumą.

Atlikus kraujo tyrimą pacientei nustatyta viršutinių kvėpavimo takų infekcija.

Tačiau jos nuostabai diagnozę pranešė ne šeimos gydytoja, o slaugytoja.

"Gydytoja man išrašė elektroninį receptą antibiotikams. Apie paskirtus vaistus informacijos nesuteikė ir net nepaklausė, ar nesu jautri kokiai veikliajai medžiagai. Su nuolatinių pacientų ligos istorijomis susipažinę šeimos gydytojai gal ir neturėtų to daryti, tačiau pas šią specialistę lankausi gana trumpą laiką, būtų malonu išgirsti tokius klausimus. Dabar jau abejoju, kad ji išsamiai susipažino su mano asmeniniais medicininiais dokumentais, rizikos faktoriais. Netgi nepatikrino gerklės", – stebėjosi I.V.

Tik vaistinėje klaipėdietė pastebėjo, kad gydytoja jai paskyrė netinkamus – alerginę reakciją sukeliančius antibiotikus.

Vaistininkei atsisakius pakeisti vaistus, karščiuojančiai ligonei teko vėl belstis pas šeimos gydytoją.

Man buvo pasiūlyta gydytis arbatomis arba kreiptis į kitą šeimos gydytoją.

"Mano nuostabai, gydytoja atsisakė pakeisti antibiotikus, nebuvo geranoriškai nusiteikusi klausyti mano prašymų bei pateiktų argumentų, kad šios grupės vaistai man asmeniškai netinkami, neturi gydomojo poveikio. Primygtinai paprašiau paskirti gydymą kitais vaistais, tačiau vietoj to man buvo pasiūlyta gydytis arbatomis arba kreiptis į kitą šeimos gydytoją. Šiuo patarimu aš ir pasinaudojau", – nesutriko pašnekovė.

Išsigando komplikacijų

Kaip pati sakė, supratingumo ir pagalbos iš medikų iškart nesulaukusi I.V. žurnalistams pasakojo, kad išrašyti kitus vaistus prašė ne be reikalo.

Pernai, susirgus bronchitu ir gydantis penicilino grupės antibiotikais, moters būklė tapo kone kritinė, galiausiai netgi teko gultis į ligoninę.

Maža to, rugsėjį dėl ištraukto danties gerdama netinkamus antibiotikus klaipėdietė kentė baisius skausmus, kol privačios ligoninės medikai nustatė žandikaulio kaulo uždegimą.

Po tokių išgyvenimų ji tvirtai apsisprendė antibiotikais daugiau neeksperimentuoti.

"Dabar visoje Lietuvoje kalbama apie "piktą" gripą, serga ir maži vaikai, ir suaugusieji. Išsigandau komplikacijų, juolab kad namuose galėjau užkrėsti du mažamečius", – akcentavo pašnekovė.

Dėl įvykusio konflikto moteris nedelsdama kreipėsi į poliklinikos administraciją.

Skyriaus vedėja, anot I.V., problemos neįžvelgė ir priminė, kad gydytoja yra aukštos kvalifikacijos, gerai išmano savo darbą. Esą paskirti antibiotikai pacientei "turi padėti".

"Gydytojos kompetencija aš tikrai neabejoju, teprašiau tinkamo gydymo tinkamais vaistais. Kodėl gydytoja neatsižvelgė į mano prašymą? Juolab kad anksčiau problemų keičiant vaistus niekada nekildavo. Gyvename pažangios medicinos laikais, negi tik vienos grupės antibiotikas gydo kvėpavimo takų infekciją? Nebūkime juokingi", – ironizavo klaipėdietė.

Nustatė pūlingą anginą

Po incidento I.V. buvo paskirta nauja šeimos gydytoja. Pastaroji, pablogėjus pacientės sveikatai, lengva ranka išrašė kitus antibiotikus.

"Netrukus sukilo aukšta temperatūra, beprotiškai skaudėjo gerklę, ūžė ausyse, buvo sunku kalbėti. Kreipiausi į tą pačią gydymo įstaigą, tik jau į kitą gydytoją. Paaiškinau situaciją, gydytoja diagnozavo ūminį tonzilitą ir paskyrė kitus antibiotikus, taip pat pasižymėjo, kokie vaistai man netinka. Po paros būklė pagerėjo, įgavau jėgų pakilti iš lovos, vėl galėjau kalbėti, ryti", – tikino I.V.

Esą apmaudžiausia tai, kad siaučiant gripo epidemijai ligonė, užuot gulėjusi lovoje, buvo priversta porą dienų varstyti poliklinikos duris, kol išsireikalavo sau tinkamą gydymą.

"Manau, savo, kaip pacientės, pareigą atlikau, išvardijau rizikos faktorius, tačiau pagalbos iš pirmosios gydytojos nesulaukiau. Suprantu, šiuo metu poliklinikos yra perpildytos, galbūt gydytoją suerzino papildomas darbas perrašant receptą ar tai, kad neįspėjau jos anksčiau", – svarstė pašnekovė.

Aiškinosi su vyr. gydytoju

Pacientės ir gydytojos nesusikalbėjimas galėjo baigtis kur kas liūdniau, jei I.V. nebūtų buvusi tokia atkakli.

Netylėti nusprendusi klaipėdietė kreipėsi ne tik į poliklinikos vadovybę, bet ir Sveikatos apsaugos ministeriją.

"Apie jokį žalos atlyginimą nekalbu, tiesiog noriu žinoti, kaip reikėtų elgtis kitą kartą, jei gydytojas pasitaikytų toks kategoriškas. Juk persirašyti pas kitą specialistą ar gerti arbatas – ne išeitis", – įsitikinusi moteris.

Atsigavusi pacientė trečiadienio rytą nužingsniavo tiesiai į Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo Sauliaus Dabravalskio kabinetą.

"Pacientė išsakė savo pastabas ir lūkesčius, tikrai radome sprendimą ir, manau, yra patenkinta Jūrininkų sveikatos priežiūros centre teikiamomis paslaugomis. Tam ir skiriamas laikas paciento pokalbiui su vadovu – išsiaiškinti susidariusią situaciją ir rasti teisingiausią sprendimą. Mūsų pareiga – rūpintis pacientais", – teigė S.Dabravalskis.

Šio konkretaus atvejo vadovas nekomentavo, esą pirmiausia apie tai bus kalbamasi su pačiais gydytojais.

"Įvertinęs visas aplinkybes gydytojas priima tinkamiausią pacientui sprendimą. Dėl esamos situacijos kalbėsimės su gydytojais, nes man tai buvo naujiena", – neslėpė S.Dabravalskis.

Pašnekovo žodžiais, šiuo metu gydymo įstaigose – sunkus periodas, gripo epidemijos metu tiek sergantys pacientai, tiek gydytojai yra persitempę.

Vieni – iš baimės, kad liga komplikuosis, kiti – dėl didelio darbo krūvio.

Todėl nesusipratimai gali įvykti vien dėl nuovargio ir žmogiškojo faktoriaus.

"Prašyčiau būti atlaidesnius vieni kitiems, nes visiems yra sunku", – įspėjo vyriausiasis gydytojas.

Prašyčiau būti atlaidesnius vieni kitiems, nes visiems yra sunku.

I.V. pasidžiaugė, kad Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vadovas skyrė jai laiko, išklausė ir įsigilino į situaciją.

Galiausiai oficialaus raštiško skundo moteris nepateikė.

Dabar ji jaučiasi gerai ir tikisi, kad su naująja šeimos gydytoja bendrauti bus paprasčiau.

Komentaras

Gitana Ratkienė

Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vyriausioji specialistė

Suprantama, jog kartais tarp gydytojo ir paciento kyla nesutarimų, kuriuos lemia žmogiškieji faktoriai. Tačiau visuomet svarbu pagarbiai ir deramai elgtis su visais sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojais ir pacientais, siekiant išsiaiškinti kilusius nesklandumus.

Šeimos gydytojo normoje nustatyta, jog gydytojas skirdamas vaistą turi atsižvelgti į paciento būklę ir ligos istoriją,  taip pat žinoti vaistų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas ir galimą šalutinį poveikį. Šioje normoje taip pat nustatyta, jog gydytojas gydymo planą turi sudaryti kartu su pacientu.

Tai reiškia, jog pacientas, gydymo aptarimo metu pastebėjęs, kad skiriama veiklioji vaisto medžiaga gali sukelti alergiją arba yra anksčiau sukėlusi šalutinį poveikį, turėtų informuoti šeimos gydytoją, o šis recepte nurodyti kitą pacientui tinkamesnę veikliąją medžiagą.

Jei taip nutiko, kad vaistinėje pacientas pastebėjo, jog gydytojo skirta veiklioji medžiaga sukelia šalutinį poveikį, o receptas išrašytas elektroniniu būdu, jis gali paprašyti vaistininko susisiekti darbo metu su receptą išrašiusiu gydytoju, kad šis elektroniniu būdu pakeistų recepte nurodytą veikliąją medžiagą. O jei receptas popierinis – derėtų dar kartą apsilankyti pas šeimos gydytoją.

Primename, jog gydytojas išrašydamas receptą nurodo tik veikliąją medžiagą, o ne vaistą, todėl pacientas visuomet gali pats pasirinkti vaistą pagal kainą, gamintoją, pakuotę, pridėtines medžiagas ir kita.

Remiantis pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatomis, jei pacientas yra nepatenkintas suteiktomis paslaugomis, pirmiausia turėtų kreiptis į gydymo įstaigos administraciją, o gavęs netenkinantį administracijos atsakymą – kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, kuri pagal kompetenciją atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimą ir nustato paciento teisių pažeidimo ar nepažeidimo faktą.

Paieškos startuos rugsėjį

Tarptautiniai architektūrinės idėjos konkursai nuo šiol skelbiami kiekvienam svarbiam visuomeniniam miesto objektui. Naujoji poliklinika patenka tarp jų.

Tarptautinio architektūrinės idėjos konkurso šiam objektui sąlygas rengia Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos organizacija, kuri ir laimėjo konkursą šiai paslaugai teikti.

Savivaldybei naujosios poliklinikos tarptautinio architektūrinės idėjos konkurso sąlygų parengimas ir kitos su tuo susijusios priemonės, tarp kurių – internetinės svetainės parengimas, bukleto išleidimas, dokumentų į anglų kalbą išvertimas, viešinimas, atsieis apie 14 tūkst. eurų.

Antra tiek bus skiriama konkurso nugalėtojų premijoms. Dar nėra paskirstyta, kokia suma už kurią vietą bus skiriama.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento vyresniojo patarėjo Vytauto Kovaičio, numatoma, kad naujosios poliklinikos architektūrinės idėjos konkursas turėtų būti skelbiamas rugsėjį.  Dalyviams trys mėnesiai bus skirti parengti ir pateikti savo darbus.

"Gruodį turėtume išrinkti nugalėtoją. Tai padarys speciali komisija", – pasakojo patarėjas.

Savivaldybei trūksta patirties

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Elidos Mantulovos, rengti tarptautinius architektūrinės idėjos konkursus visuomeninės paskirties objektams yra nauja praktika Klaipėdoje.

Pati savivaldybė patirties šioje srityje dar daug neturi, todėl samdomi savo srities specialistai.

"Norisi, kad sąlygos būtų parengtos profesionalų, galinčių numatyti kelis žingsnius į priekį", – tvirtino pavaduotoja.

E.Mantulova atkreipė dėmesį, kad miesto tarybos sprendimas, pagal kurį visiems svarbiausiems miesto visuomeniniams objektams turi būti skelbiamas architektūrinės idėjos konkursas, įsigalios nuo sausio. Dabar savivaldybė tai daro savo noru.

Klausimų sukėlė teritorija

Praėjusią savaitę savivaldybėje vyko pasitarimas dėl užduoties suformulavimo konkursui. Klausimų kilo dėl teritorijos, kurioje turi išdygti naujas objektas.

E.Mantulovos teigimu, poliklinika bus statoma Birutės 5 ir 5A sklypuose, kur anksčiau buvo šaudykla.

Tad, anot pavaduotojos, įvertinant galiojančius detaliuosius planus, numatytą užstatymo intensyvumą, sveikatos priežiūros įstaigai reikalingą patalpų plotą, užduotį galima formuluoti dviem būdais.

"Pagal pirmąjį, poliklinika būtų projektuojama nekeičiant detaliojo plano. Tačiau architektai įžvelgia, kad tokiu atveju būtų gautas minimalus skaičius funkcinių erdvių, kurių reikia sveikatos priežiūros įstaigai. Neliktų galimybės įdomesnei architektūrai, šiuolaikiškoms, patogioms pacientų laukimo erdvėms įrengti", – pasakojo pavaduotoja.

Paliko daugiau laisvės

Rengėjai siūlė sąlygose numatyti galimybę tikslinti sklypų, kuriuose iškils naujoji poliklinika, detalųjį planą, tačiau dokumentams pakeisti reikėtų laiko.

"Jei architektams būtų leidžiama keisti detalųjį planą, jiems būtų daugiau erdvės kurti komfortą. Kilo klausimas, kiek tai truktų laiko. Tačiau galvojame neužkirsti tokios galimybės dalyviams. Sutarėme, kad konkurso sąlygose turėtų būti nurodyta, kiek gali trukti projektavimas. Į terminą turėtų tilpti ir detaliojo plano rengimas", – komentavo pavaduotoja.

Tad, anot E.Mantulovos, dalyviai turės kelis pasirinkimus – projektuoti pagal dabar galiojantį detalųjį planą arba keisti jį, bet darbus organizuoti taip, kad suspėtų pagal terminus.

"Paliekame daugiau laisvės. Architektai pasirinks tokį kelią, kokį norės", – tvirtino pavaduotoja.

Norima, kad per kitus metus būtų parengtas techninis naujosios poliklinikos projektas, o dar kitais startuotų statybos.

Pertvarką baigė prieš metus

Naujasis poliklinikos pastatas turėtų išdygti Birutės gatvėje, buvusioje šaudyklos teritorijoje. Jame įsikurtų Jūrininkų sveikatos priežiūros centras.

Beveik prieš metus prie šios įstaigos prijungta miesto stomatologijos poliklinika ir Klaipėdos sveikatos priežiūros centro pirmasis šeimos medicinos padalinys.

Nors pertvarka įvyko, pacientai, kaip anksčiau, aptarnaujami ir pastate Taikos pr. 46, ir Pievų Tako g. 38. Abiejų statinių būklė neatitinka poreikių.

Dėl to ir kilo būtinybė statyti naują, šiuolaikinius reikalavimus atitinkančią polikliniką arba renovuoti ir pritaikyti esamas patalpas. Galimybių studija parodė, kad atnaujinti pastato Pievų Take neapsimoka.

Nori šiuolaikiškų sprendimų

Pasak miesto mero pavaduotojos Juditos Simonavičiūtės, dabar pagal įstatymą visiems visuomeniniams pastatams reikia skelbti architektūrinės idėjos konkursus.

Poliklinikos pastatas – ne išimtis. Jam bus skelbiamas tarptautinis architektūrinės idėjos konkursas.

Tai bus daroma kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija. Rengiamos konkurso sąlygos.

"Per dešimtmetį tai būtų pirmoji nauja gydymo įstaiga, kurią stato savivaldybė. Norime, kad joje būtų panaudota geriausia užsienio šalių praktika, naujausi sprendimai, kad būtų moderni sveikatos priežiūros įstaiga", – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento vyresnysis patarėjas Vytautas Kovaitis.

Parengtos konkurso sąlygos pristatytos miesto mero pavaduotojams.

Pasitarimo metu diskutuota, ar įstaiga turi būti atviro ar uždaro tipo, turėtų būti viena registracijos patalpa ar kiekviename skyriuje, pacientai turėtų laukiamąjį ir būtų kviečiami ar lauktų prie gydytojų kabinetų durų.

Dėl senųjų dar neapsisprendė

Diskutuota, ar reikėtų atskirų įėjimų, kad infekcinėmis ligomis sergantys žmonės nebūtų su kitais sergančiaisiais.

"Jei statome pirmą šiame šimtmetyje polikliniką, turi būti aiški koncepcija. Reikia tiksliai žinoti, ko norime, ir tai numatyti konkurso sąlygose", – tvirtino J.Simonavičiūtė.

Tarptautinį architektūrinės idėjos konkursą planuojama paskelbti per du mėnesius. Trys bus skirti pasiūlymams pateikti.

Tikimasi, kad gruodį jau bus išrinktas nugalėtojas. Geriausioms idėjoms bus skiriamos premijos.

V.Kovaitis pasakojo, kad tokiu pat principu organizuojamas ir bibliotekos-bendruomenės namų Statybininkų prospekte architektūrinės idėjos konkursas. Jame dalyvauja ir užsienio architektai.

"Norisi vakarietiško požiūrio", – pabrėžė vyresnysis patarėjas.

Užbaigus architektūrinės idėjos konkursą, reikės metų techniniam projektui parengti. Planuojama, kad naujoji poliklinika turėtų būti pastatyta 2022 m. viduryje.

Kam bus panaudoti likę pastatai, dar neaišku.

"Gal parduosime, gal atiduosime valstybei mainais už kitus objektus, gal kam kitam panaudosime. Tai ūkiniai klausimai. Tačiau aišku, kad naują pastatą statyti yra naudingiau. Negalime likti senuosiuose, jei norime naujos kokybės", – komentavo J.Simonavičiūtė.

Apgalvojantis kiekvieną žodį bei sakinį, S.Dabravalskis nustebino, kai paklaustas apie savo amžių, išsitraukė skaičiavimo mašinėlę. „Pajuokavau“, - tarstelėjo vadovas, pamatęs nustebusį žvilgsnį.

Iššūkiai nesibaigė

– Praėjusieji metai įstaigai ir turbūt Jums asmeniškai buvo iššūkių metai. Kaip prasidėjo šie metai? Kokie darbai ir iššūkiai laukia šiemet?

– Prieš kalbant apie laukiančius šių metų darbus, norisi prisiminti ir praėjusių metų iššūkius. Pernai birželį prie mūsų įstaigos buvo prijungtas Klaipėdos sveikatos priežiūros centro I Šeimos medicinos skyrius kartu su Miško ambulatorija, o spalio mėnesį prijungta Klaipėdos miesto stomatologijos poliklinika. Reorganizacija praėjo sklandžiai.

Šiuos metus pradedame nusiteikę ryžtingai. Vienas pagrindinių uždavinių yra susijęs su naujos poliklinikos statyba. Savivaldybė vykdo konkursą techniniam projektui parengti, tad darbų šioje srityje nusimato daug. Kitas svarbus uždavinys – dalyvavimas ES investiciniame projekte. Tai gana ilgas procesas, o mūsų poreikiai yra dideli. Tikimės atnaujinti nemažai įvairios medicininės įrangos, tarp jos – ir odontologinės.

Šių metų sausio pradžioje pradėjo veikti naujas, už Savivaldybės lėšas nupirktas rentgeno aparatas. Jis padės pagreitinti ir pagerinti teikiamų profilaktinių paslaugų kokybę, nes mūsų įstaiga – turinti ilgametę patirtį ir viena iš daugiausiai tokias paslaugas teikiančių įstaigų uostamiestyje. Šiemet pradėsime teikti ir gydytojo radiologo konsultacijas.

Vienas didesnių iššūkių, laukiančių šiemet, - tolimesnis darbas su e.sveikata, kuri iki šiol veikė su trikdžiais. Nuo kovo pradžios turime išrašyti elektroninius receptus, pildyti elektroninę asmens sveikatos istoriją. Tikimės, kad šiemet pavyks pilnai įvaldyti šią sistemą, nes pacientų srautai ir gydytojų krūviai – dideli. Tad trūksta laiko, ypač kai sistema streikuoja. Pacientai turėtų tai suprasti ir būti pakantūs gydytojams.

Šiemet sieksime tapti šeimos gydytojų rezidentūros baze, kad baigę studijas universitete, šeimos gydytojai rezidentai toliau mokytis šeimos medicinos galėtų pas mus. Mums atrodo, kad jauni gydytojai čia gali įgyti įvairiapusiškas žinias.

Kaip žadame juos prisivilioti, kai šie pasilieka Vilniuje ar Kaune? Pirmiausia reikia patapti teisine rezidentūros baze, ką mes dabar ir darome. Klaipėda yra didelis ir gražus miestas, gydymo įstaigose čia didesnės galimybės įgyti medicinos praktikos. Gydytojai internai ir rezidentai noriai atvyksta į mūsų miestą. Tikimės, kad jauni gydytojai, atlikę pas mus praktiką, norės čia likti.

Susirūpinimą kelia aptarnavimas

– Akcentuojate, kad šiemet bandysite gerinti santykius tarp medikų ir pacientų. Jūsų interneto svetainėje lankytojai kviečiami išsakyti nuomonę dėl aptarnavimo kokybės. Rezultatai nėra palankūs jūsų įstaigai.

– Pacientų apklausa yra kaip indikatorius, atspindintis, ar teisinga linkme dirbame. Šiuo metu santykis tarp teigiamo ir neigiamo vertinimo yra toks apylygis: 58 proc. teigiamai vertina, o 42 proc. neigiamai ar mažiau neigiamai vertina darbuotojų paslaugumą. Mums tai kelia nemažą susirūpinimą. Norisi šitai pakeisti.

Viskas prasideda nuo registratūros. Šiemet planuojame būtent šių darbuotojų mokymus, kaip reaguoti, kaip bendrauti. Pas mus ateina sergantys, kartais išsekę ar pavargę pacientai. Žinoma, darbuotojų kantrybė taip pat turi tam tikras ribas, bet mūsų pareiga – suprasti pacientą.

Analizuojame, kodėl kai kurie pacientai pereina į kitas gydymo įstaigas. Dideli darbo krūviai, e.sveikatos sistemos trikdžiai įtakoja gydytojų ir pacientų santykius. Pradeda trūkti geranoriško požiūrio į pacientus, empatijos. Norime gerinti santykius tarp gydytojų ir pacientų. Ieškome būdų, kaip šitą atotrūkį sumažinti.

– Nors sakote, kad įstaigų reorganizacija praėjo sklandžiai, bet tokie procesai niekada nebūna lengvi abiem pusėms. Dauguma darbuotojų vyresni, įpratę prie nusistovėjusios tvarkos. Kaip pavyko susitvarkyti su reorganizacija?

– Taip, šis procesas nėra lengvas. Jis reikalauja daug pasiruošimo: daug bendravome su steigėju, gydymo įstaigų vadovais, paskui – su darbuotojais. Pacientai taip pat yra šio žaidimo dalyviai. Abiem prijungimo atvejais pacientai buvo informuojami dėl pokyčių. Buvo laikomasi ir teisinių normų, ir paisoma žmogiškųjų dalykų, kad būtų kuo mažiau streso. Manau, mums tai pavyko.

Dalis darbuotojų, 13 žmonių, dėl įvairių priežasčių neperėjo dirbti į mūsų įstaigą, bet jie neteikė medicinos paslaugų. Po reorganizacijos, persiskirsčius darbo krūvius, apjungus dubliuojamas paslaugas mus paliko 7 darbuotojai. Šis procesas dar vyksta ir šiai dienai: peržiūrime, ar nėra dubliuojančių funkcijų. Tai labiau liečia pagalbinį aptarnaujantį personalą.

– O kaip su pacientais?

– Dalis jų, kaip sakote, „nubyrėjo“, bet tai susiję su Klaipėdos sveikatos priežiūros centre dirbančiais gydytojais. Žmonės yra pripratę prie tam tikrų gydytojų teikiamų paslaugų, tad jie nenorėjo pereiti pas mus. Bet tokių buvo nedidelė dalis. Prijungus Klaipėdos sveikatos priežiūros centro skyrių kartu su Miško ambulatorija, mūsų įstaigos pacientų skaičius išaugo 7700.

– Dabar jūsų įstaiga išsidėsčiusi per dvejas vietas, turbūt su nekantrumu laukiate naujosios poliklinikos statybų?

– Džiaugiamės, kad politikai pritarė naujo pastato statybai. Nežinau, ar Lietuvoje daug yra tokių įstaigų, kaip mes, įsikūrusių buvusiame bendrabutyje. Žinoma, tai apsunkina paslaugų teikimą. Stengiamės, kad jos būtų kokybiškos. Džiaugiamės, kad pasirinkta būsimos poliklinikos vieta yra netoli šios, tad pacientams ateityje nekils problemų. Visas kolektyvas tikisi, kad procesas dėl naujos poliklinikos kuo greičiau įsivažiuos.

Pribrendo pokyčiams

– Iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atėjote dirbti į įstaigą, kuriai beveik 40 metų vadovavo vienas žmogus. Darbuotojai buvo pripratę prie nusistovėjusios tvarkos. Ar Jums nebuvo sudėtinga? Kaip Jus priėmė kolektyvas?

– (Ilga pauzė-Aut. past.) Kai įstaigai vadovauja ilgametis ir puikus vadovas, paskui nėra paprasta ateiti į jo vietą. Buvusio vadovo įdirbis – didžiulis. Šauni įstaiga, šaunūs darbuotojai. Teko ateiti ir prisiimti atsakomybę, o kolektyvas sutiko palankiai. Vieni kitus įvertinome, ir šiai dienai puikiai dirbame. Manau, įstaigos laukia puiki ateitis.

– Kodėl sąlyginai ramų darbą nusprendėte iškeisti į iššūkių nestokojantį vadovo darbą?

– Teritorinėje ligonių kasoje dirbau gana ilgą laiką. 13 metų vadovavau Kontrolės skyriui. Kokia yra situacija šeimos medicinos srityje, man yra žinoma. Esu baigęs Kauno medicinos universitetą, įgijęs šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją ir Visuomenės sveikatos vadybos magistrantūrą.

Bet ateina laikas pokyčiams, atsirado galimybė dalyvauti konkurse. Kiek prisimenu, dalyvavo trys kandidatai. Gyvenimas taip susidėliojo, kad man pavyko laimėti. Vadovauti tokiam kolektyvui yra didžiulė atsakomybė, tam turi būti pasiruošęs. Turi tikėti, kad galėsi tą padaryti.

– Įstaigai vadovaujate šiek tiek daugiau nei metus. Kokie tie pirmieji metai buvo Jums?

– Nelengvi. Sunkūs ir įdomūs. Kaip ir gyvenime, būna džiaugsmo, būna liūdesio. Darbų nuveikta daug: reorganizacijos procesas, išankstinės pacientų registracijos internetu įvedimas, pacientų eilių valdymo sistemos įdiegimas, naujo rentgeno aparato įsigijimas.

– Kaip jūs vertinate, kad jau po keturių metų baigsis Jūsų kadencija?

– Manau, kad vadovas turėtų išdirbti mažiausiai dvi kadencijas. Kartais procesai vyksta ne taip greitai, kaip norėtųsi. Kolektyvas didelis, tad per tokį trumpą laiką ne visada pasimato rezultatai.

Statistika

Prieš reorganizaciją buvo 196 darbuotojai, dabar – 273

Šiuo metu prisirašiusių pacientų - per 40 tūkst.

Atlikta analizė rodo, jog pastačius pastatą minėtame sklype, gydymo įstaigos mieste išsidėstytų tolygiau, atstumas iki poliklinikos prisirašiusiems pacientams keistųsi tik nežymiai, įstaiga būtų pasiekiama tiek automobiliais, tiek viešuoju transportu, sklype yra galimybė įrengti antžeminę bei požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.

Žinia, prie Jūrininkų sveikatos priežiūros centro yra prijungta miesto stomatologijos poliklinika ir Klaipėdos sveikatos priežiūros centro pirmas šeimos medicinos padalinys. Įstaigų reorganizavimas baigtas rugsėjo mėnesį, pacientai, kaip ir anksčiau, aptarnaujami ir pastate Taikos pr. 46, ir Pievų tako g. 38. Pastatas Taikos pr. įstaigai per mažas, tuo metu pastate Pievų tako gatvėje yra poliklinikos reikmėms nenaudojamų patalpų, tačiau abiejų statinių būklė neatitinka šių dienų poreikių, todėl kyla būtinybė statyti naują, šiuolaikinius reikalavimus atitinkančią polikliniką arba renovuoti ir pritaikyti esamas patalpas.

Iš viso kolegijos nariams buvo pristatyti keturi galimi variantai: be naujo pastato statybos sklype Birutės gatvėje, buvo išanalizuota galimybė renovuoti bei Jūrininkų poliklinikos reikmėms pritaikyti buvusį stomatologijos poliklinikos pastatą Pievų tako gatvėje ir čia perkelti visas paslaugas, taip pat pristatytos galimybės naują poliklinikos pastatą statyti Ryšininkų gatvėje arba Taikos prospekte, netoli dabartinio Jūrininkų poliklinikos pastato. Tačiau anot galimybes analizavusių specialistų, visi variantai būtų brangesni, ilgiau truktų ir jų įgyvendinimas. Jei statybos sklype Birutės gatvėje, specialistų skaičiavimais, truktų apie 35 mėnesius ir kainuotų apie 2,8 mln. eurų, kitais atvejais projekto įgyvendinimo trukmė svyruotų nuo 48 iki 68 mėnesių, o kaina -  nuo 2,8 iki 4,2 milijonų eurų. Panaši įgyvendinimo kaina būtų tik statant polikliniką Ryšininkų gatvėje, tačiau dėl įvairių faktorių, projekto įgyvendinimas būtų sudėtingesnis ir statybos čia truktų apie 56 mėnesius.

Jūrininkių sveikatos priežiūros centro plėtros galimybes vertino viešųjų pirkimų būdu parinktas paslaugos teikėjas – „Nemuno deltos projektai“. Ši bendrovė, atsižvelgusi į kolegijos nuomonę, rengs ir projektinius siūlymus.