Laukia beveik pusmetį

Vyriausybės sprendimo dėl pastatų komplekso, kur veikė policijos komisariatas, Klaipėdos bendruomenė laukia jau beveik pusmetį.

Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas tvirtino, kad miestas jau atliko viską, ką turėjo.

Miesto taryba pritarė komplekso perėmimui, dar žiemą buvo pateiktas objektų, kurie būtų atiduoti mainais, sąrašas, vyko įvairūs pasitarimai, baigtos visos procedūros.

"Trūksta tik Vyriausybės sprendimo. Tyla kelia susirūpinimą. Atsakymo nebuvimas ir nežinomybė sunkina situaciją. Geriau žinoti sprendimą, kad ir koks jis būtų, nei neturėti jokio. Tas pasyvumas, kuris jaučiamas iš Vilniaus, kelia įvairių minčių. Mūsų nuostata šiuo klausimu nesikeičia. Norime perimti objektą. Miestas neabejoja dėl to ir šiuo klausimu nežada keisti pozicijos", – akcentavo miesto vadovas.

V.Grubliauskas žadėjo susisiekti su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu ir prašyti, kad būtų surengtas susitikimas dėl pastatų komplekso perėmimo, kuriame dalyvautų ir menininkai.

"Prašysime Vyriausybės aiškaus ir konkretaus atsakymo, kodėl nepriimamas sprendimas, nes tai yra tam tikras stabtelėjimas. Kalbant krepšinio kalba, dabar kamuolys yra ne miesto, o Vyriausybės pusėje. Padarysime viską, kad sprendimas būtų palankus miestui. Tikimės, kad Vyriausybė laikysis savo pažadų dėl pastato perdavimo. O kol nėra tokio nutarimo, negalime kalbėti ir apie projekto įgyvendinimo vizijas, kad ir kokios jos būtų ambicingos", – teigė meras.

Pastatų būklė prastėja

Klaipėdos kultūros bendruomenės asociacijos, kuri vienija pastatų kompleksą Jūros gatvėje įveiklinti norinčius menininkus, pirmininkas Tomas Kiauka pabrėžė, kad dabar didžiausią nerimą kelia vis prastėjanti saugomų pastatų būklė.

"Baigiamas visiškai suniokoti unikalus paveldo objektas. Klaipėdoje tėra tik keli tokie pastatai. Vaizdas vis prastėja, o priimti sprendimus delsiama. Pastaruoju metu šiame komplekse kilo trys gaisrai", – pažymėjo pirmininkas.

Pasak T.Kiaukos, delsimas perduoti pastatą miestui kelia įvairių minčių: "Gal specialiai nenorima atiduoti, kad statiniai sunyktų ir būtų kažkam perduoti? Galime tik spėlioti."

"Yra patvirtinta miesto kultūros strategija iki 2030 m. Joje numatyta, kad šiame komplekse optimaliausia vystyti kultūrą, atiduoti jį miestiečiams, kad šie galėtų kultūringai leisti laisvalaikį", – tvirtino pirmininkas.

Nors Vyriausybės sprendimo dėl pastatų komplekso perdavimo miestui nesulaukiama, kultūros bendruomenė nesėdi sudėjusi rankų.

Į Klaipėdą įvertinti situacijos jie pasikvietė vieną garsiausių pasaulyje ekspertų, užsiimantį įvairių erdvių pritaikymu kultūrai, organizacijos "NartexBarcelona" vadovą Jordi Pardo iš Ispanijos.

T.Kiaukos teigimu, šis autoritetas ėmėsi gaivinti Barseloną po olimpinių žaidynių. Apleistos erdvės buvo performuotos į kultūros. Teigiama, kad buvo sukurtas stebuklas – merdintis miestas tapo pirmaujančiu pasaulyje, traukos centru.

Tokius projektus J.Pardo įgyvendino ir kitų pasaulio šalių miestuose. Tarp jų – Vietnamas, Tokijas.

Patarė nebijoti svajoti

J.Pardo nuomone, kultūra nėra išlaidos, o pirmiausia – rimta investicija, kuri duoda realios naudos. Tokių projektų įgyvendinimas padeda pritraukti jaunuosius talentus, miestui tapti traukos centru.

Anot eksperto, Klaipėda turi ypatingą objektą, kuris gali tapti ikoniniu. Jis atkreipė dėmesį, kad retas uostamiestis turi tokią unikalią ir puikią galimybę – miesto centras, puikus didelis pastatas, bet ne per didelis pritaikyti kultūrai.

J.Pardo teigimu, pirmas dalykas, kurį reikia padaryti, – tai susėsti prie stalo visai miesto bendruomenei: kultūros atstovams, verslui, viešajam sektoriui, socialiniams partneriams ir sutarti dėl pasirinkto kelio. Nuo to prasidėjo ir Barselonos gaivinimas.

Svečias pabrėžė, kad nereikia bijoti svajoti ir dėti ant stalo pačių drąsiausių vizijų, ypač žvelgiant į priekį.

Ekspertas taip pat nesupranta, kodėl delsiama priimti sprendimą dėl pastatų komplekso. Svečias pats lankėsi objekte. Jį suglumino tai, kad valstybė neprižiūri ir leidžia niokoti savo turtą.

Paaiškėjo, kad nuo Jūros gatvės 1-uoju numeriu pažymėto pastato stogo atkero nemenkas skardos gabalas. Jeigu jis būtų atitrūkęs ir užkritęs ant žmonių ar automobilių, galėjo įvykti nelaimė.

Į įvykio vietą buvo pasiųsti ugniagesių automobiliai su kopėčiomis ir kita mašina, kurios ekipažas turėjo pagelbėti kolegoms.

Policijos pareigūnai suskubo judrioje gatvėje reguliuoti eismą. Naujojoje Uosto gatvėje susidarė transporto kamšatis.

Apsisprendė ir nesiblaško

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas antradienį vyko į Vilnių, kur susitiko su Vyriausybės kancleriu Algirdu Stončaičiu. Pasitarimo metu kalbėta apie buvusių Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastatų, esančių Jūros gatvėje, perdavimą savivaldybei.

Susitikime dalyvavo ir kitos suinteresuotos pusės, tarp kurių Vidaus reikalų ir Finansų ministerijų, „Turto banko“ atstovai.

„Susitikimas buvo naudingas. Yra gerų žinių miestui, jo kultūros bendruomenei“, – teigė meras.

Susitikimo dalyviai domėjosi, ar uostamiesčio savivaldybė neatsisako planų perimti buvusio policijos komisariato komplekso, yra pasiryžę jį įveiklinti.

„Patvirtinau, kad jokių blaškymųsi nėra. Tvirtai apsisprendėme eiti tuo keliu“, – tvirtino meras.

Klausimų kilo, ar planuojamos veiklos komplekse siesis su savivaldos funkcijomis.

„Turtas bus perduotas savivaldybei. Jis gali būti panaudotas tik savivaldos funkcijoms vystyti, įgyvendinti. Pabrėžiau, kad komplekso perėmimas yra neatsietina miesto kultūros strategijos iki 2030 m. dalis dalis, galima sakyti jos šerdis“, – pasakojo V.Grubliauskas.

Susitikimo dalyviai domėjosi, kada uostamiesčio savivaldybė yra pasiruošusi pradėti įgyvendinti strateginį tikslą – komplekso įveiklinimą. Miesto meras nurodė, kad tai bus daroma iš karto, kai savivaldybė taps pastatų šeimininku.

„Neatidėliosime, nelauksime ir kažko nebrandinsime. Viskas jau subrandinta. Ateina tų svajonių, vizijų įgyvendinimo metas“, – pabrėžė meras.

Mainai įvyks šiemet

Anot V.Grubliausko, iš sostinės miesto kultūros bendruomenei, kuri pagrindinis komplekso Jūros gatvėje įveiklinimo iniciatorius, kad laikas nuo kalbų, planų, pereiti prie darbų.

„Šiandien išgirdau, pamačiau, įsitikinau Vyriausybės ir paties kanclerio geranoriškumu, sprendžiant šį klausimą. Sprendimų link einama įtikinamu greičiu. Neabejoju, kad šiemet ar net pirmame pusmetyje įvyks turto mainai. Nenorėčiau nurodyti konkrečių terminų, bet žinia labai paprasta – ruoškimės perimti pastatų kompleksą“, – pabrėžė meras.

V.Grubliauskas tvirtino, kad įvykęs susitikimas yra paskutinis taškas šio turto perėmimo istorijoje. Dabar prasidės Vyriausybės nutarimų rengimo procesas.

„Tikiuosi, kad šis neužtruks. Gausime apie 12,9 tūkst. kvadratinių metrų startinę aikštelę lūkesčių, idėjų, vizijų įgyvendinimui. Lygiai tiek pat atsakomybės už to komplekso išsaugojimą, įveiklinimą“, – komentavo meras.

Buvusį policijos komisariato kompleksą savivaldybė nori išmainyti į kelis kitus objektus, kurių bendra vertė būtų tokia pati.

Iš pradžių siūlytas vienas objektas – statinį, esantį adresu Naikupės gatvė 25. Pastarajame dabar veikia I.Simonaitytės mokykla. Tačiau, anot vedėjos, nuo rugsėjo 1-osios šią įstaigą planuojama perkelti į kitą. „Turto bankas“ šio objekto atsisakė.

Atiduos kelis objektus

Tada savivaldybė mainams pasiūlė kitus statinius. Vienas jų – pastatas, esantis Uosto g. 22, kur veikė archyvas. Taip pat gyvenamosios paskirties pastatai, esantys Liepojos g. 15 ir Rumpiškės g. 14. Pastarieji stovi tušti, o gyvenusios šeimos perkeltos į kitas patalpas.

Tarp pat siūlomų pastatų yra ir Puodžių g. 13, kur anksčiau buvo įsikūrusi organizacija „Caritas“. Jie išsikėlė ir patalpas grąžino savivaldybei, nes reikėjo remontuoti patalpas ir stogą.

Sąraše yra ir I.Simonaitytės g. 29A pastatas, kur veikė dispečerinė. Anksčiau šioje vietoje planuota statyti biblioteką-bendruomenės namus. Vėliau pastarajam objektui rastas kitas sklypas.

Siūloma ir automobilių stovėjimo aikštelė, esanti Smiltelės g. 12B. Pastaroji šiuo metu yra išnuomota. Taip pastatai, esantys Perkėlos g. 3, važiuojant Tarptautinės perkėlos link.

„Vietoje komisariato pastatų atiduosime 4–5 objektus. Žiūrima, kad pastarųjų bendra vertė būtų panaši komplekso, esančio Jūros g. Ekspertai taip vertino, kad jie būtų paklausūs pardavimui. Tai svarbu, nes yra Policijos departamento, Vidaus reikalų ministerijos įsipareigojimas Finansų ministerijai už gautas lėšas pardavus buvusius policijos pastatus apmokėti paskolą. Derybinis rauda, kas tinka, kas – ne, jau daugiau ar mažiau peržengtas“, – pabrėžė meras.

Iniciatyvos ėmėsi menininkai

Miesto taryba pastatų, kuriuose anksčiau veikė policijos komisariatas, perėmimui pritarė spalio pabaigoje. Komplekse norėtų įsikurti menininkai.

Kūrybininkų bendruomenė pati ėmėsi iniciatyvos, kad pastatai būtų perimti. Idėją pritaikyti buvusį policijos pastatą kultūros reikmėms palaikė daugiau nei 300 kultūros bendruomenės atstovų. Miesto taryba patvirtino ir komplekso įveiklinimo koncepciją.

Norima, kad buvusiuose policijos pastatuose atsirastų renginių erdvės, muziejai, galerijos, jaunimo kultūrinių iniciatyvų inkubatorius, įsikurtų reziduojantys ir visuomenei kūrybą pristatantys menininkai, o šalia – ir nedidelės autorinių darbų parduotuvėlės, kavinė, muzikos klubas. Norima teikti ir išskirtinio apgyvendinimo paslaugos.

Dalis buvusio policijos komisariato statinių saugomi valstybės. Nuogąstauta, kad šie sparčiai nyksta.

Skaičiuojama, kad komplekso rekonstrukcija atsieitų apie 10 mln. eurų. Teigiama, statiniai būtų tvarkomi ir įveiklinami, kooperuojant savivaldybės biudžeto, nacionalinių bei tarptautinių fondų, menininkų ir privačių investuotojų lėšas.

Renginiams trūksta salių

Klaipėdos tautinių mažumų taryboje, kurioje dalyvauja visų uostamiesčio tautinių mažumų, taip pat savivaldybės atstovai, išsakyta problema dėl pigesnių nuomojamų salių stygiaus mieste.

"Tautinių kultūrų centras savo misiją atliko puikiai, jo idėja pasiteisino, pavyko suburti visas Klaipėdos tautinių mažumų bendruomenes. Mes to ir siekėme, tačiau mieste tikrai didelė problema rasti tinkamą salę renginiams, repeticijoms ir užsiėmimams, o poreikis yra labai didelis. Bėda ta, kad salių nuomos kainos mieste neadekvačiai didelės", – teigė Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis.

Paprašytas įvardyti mažiausią kainą už salės nuomą nemokamam renginiui, F.Puzemskis prisiminė, kad rugsėjo pabaigoje, kai Kultūros fabrike buvo parodyta dokumentinė juosta "Paskutinis rugpjūčio sekmadienis", salės  nuoma atsiėjo 120 eurų.

"Nepaisant to, kad renginys skirtas plačiajai visuomenei ir yra nemokamas, mes ir visos kitos tautinės bendruomenės turime mokėti už salės nuomą. Dabar susikūrė Žydų teatras. Reikia repetuoti, o teatras neturi savo patalpų. Gana sunku mums. Todėl taryboje ir iškėlėme šią problemą", – neslėpė F.Puzemskis.

Bendrijos pareiškė norą

Pastaraisiais metais tautinių bendrijų renginiai miesto erdvėse tapo gana dažni. Žmonės bendrauja, aktyviai dalyvauja miesto gyvenime, bet patalpų esą labai trūksta. Tautinių kultūrų centro salė renginiams nėra pritaikyta ir ji, pasirodo, yra per maža.

"Išgirdome, kad kultūros poreikiams miestas planuoja perimti buvusį Klaipėdos policijos komisariato pastatą Jūros g. 1. Išsakėme savo norą, kad galėtume ten prisiglausti. Tačiau paaiškėjo, kad to pastato pritaikymo idėja jau yra suformuota. Esą jau numatyta, kas ten ir kur bus, bet manau, kad galbūt dar galima kai ką pakeisti, tačiau mums pasiūlyta neapsiriboti tuo pastatu, ir pasižvalgyti kitų erdvių mieste", – dėstė F.Puzemskis.

Viskas jau nuspręsta?

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis patvirtino, jog dėl pastato Jūros g.1 jau tarsi ir viskas nuspręsta.

"Gyvename teisinėje valstybėje, mes turime gerbti savo priimtus sprendimus. Kol kas yra sprendimas dėl to komplekso perėmimo ir patvirtinta įveiklinimo koncepcija. Tai buvo menininkų iniciatyva ir ten yra galvojama daryti, kas galvojama daryti. Aišku, pirmiausia reikia tą turtą turėti, nes dabar tos procedūros yra pradėtos ir dar nežinia, ar miestui tas pastatas atiteks. O gal jis bus parduodamas aukcione. Tačiau mes turime daugiau pastatų mieste ir tų pačių kultūros įstaigų, kurių patalpos nėra pakankamai išnaudojamos", – teigė N.Lendraitis.

Pastatai taptų atviri

Miesto taryba pritarė ne tik buvusių policijos pastatų perėmimui iš valstybės įmonės „Turto bankas“, bet ir pritarė jo įveiklinimo koncepcijai.

Norima, kad čia atsirastų renginių erdvės, muziejai, galerijos, jaunimo kultūrinių iniciatyvų inkubatorius, reziduojantys ir visuomenei kūrybą pristatantys menininkai, o šalia ir nedidelės autorinių darbų parduotuvėlės, kavinė, muzikos klubas, išskirtinio apgyvendinimo paslaugos.

Idėją pritaikyti buvusį policijos pastatą kultūros reikmėms pasiūlė iniciatyvūs uostamiesčio menininkai. Savivaldybę pasiekė daugiau nei 300 kultūros bendruomenės atstovų parašai.

Vienas iš iniciatorių Tomas Kiauka įsitikinęs, kad taip unikali erdvė būtų atverta miestiečiams.

Miesto tarybos nariai beveik vieningai sutiko, kad buvusius policijos komisariato pastatus savivaldybė turėtų perimti. Pabrėžta, kad statiniai, kuris dalis yra saugomi valstybės, sparčiai nyksta.

„Jei Klaipėda neperims šio objekto, valstybė jį sunaikins“, – tvirtino vicemeras Artūras Šulcas.

Siūlė nebijoti ir veikti

Tačiau politikų nuomonės dėl įveiklinimo koncepcijos išsiskyrė. Kai kurie ją kritikavo, baiminosi, kad, bėgant laikui, statiniai gali atitekti ne menininkams, kultūrininkams, o verslui.

Tačiau kiti pabrėžė, kad nereikia supriešinti šių sričių. Siūlė pirmiausia imtis veiksmų ir nebijoti, kad kažkas gali nepavykti.

„Kas nerizikuoja, ir šampano neturi“, – šmaikštavo tarybos narys Rimantas Taraškevičius.

Klausimų kilo dėl investicijų, kurių reikės pastatų komplekso atnaujinimui, išlaikymui. Skaičiuojama, kad statinių rekonstrukcija atsieitų apie 10 mln. eurų.

„Kažkuris pasakėte, kad pasiimame puikų pastatą, bet pamiršo paminėti, kad nugyventą ir apleistą. Jei perimsime, prisiimsime didelę atsakomybę, kad objektas toliau nemerdėtų“, – teigė R.Taraškevičius.

„Kol čia diskutuosime ir ieškosime švento švenčiausio, kompleksas taps kaip Baltijos kino teatras“, – pastebėjo tarybos narė Lilija Petraitienė.

Teigiama, statiniai būtų tvarkomi ir įveiklinami, kooperuojant savivaldybės biudžeto, nacionalinių bei tarptautinių fondų, menininkų ir privačių investuotojų lėšas.

Prisiminė ir pašto pastatą

Miesto meras Vytautas Grubliauskas atkreipė dėmesį, kad tai vienas iš retų atvejų, kai iš bendruomenės, kyla reali iniciatyva, kuri iš pradžių buvo tik idėja diskusiniame lygmenyje, o dabar tapo viziją įprasminančiu dokumentu, tam tikra ketinimų išraiška.

Jei nieko nedarysime, pastatui gresia sunykimas

„Vien dėl to jau reikia palaikyti. Tačiau neišvengiamai turime suvokti, kokia atsakomybė gula tiek ant politikų, tiek ant menininkų bendruomenės pečių, kuri pasirengusi eiti drauge, ieškoti modelių, kaip palengvinti šią naštą ir įveiklinti kompleksą. Jei nieko nedarysime, pastatui gresia sunykimas“, – tvirtino V.Grubliauskas.

Nors miesto taryba pritarė pastatų komplekso perėmimui, abejojama, ar tai taps realybe. Be to, atkreiptas dėmesys, kad procedūros užtruktų.

Kai kurie tarybos nariai siūlė, jei pastatas nebus perduotas, jį pirkti. Vicemerė Judita Simonavičiūrė atkreipė dėmesį, kad Liepų gatvėje dar yra centrinio pašto pastatas.

„Jei atsirastų iniciatyvų, galėtume bandyti perimti ir jį“, – teigė mero pavaduotoja.

Valstybės įmonė „Turto bankas“ bando kompleksą parduoti, tačiau nesėkmingai. Įvyko jau keturi vieši aukcionai. Norinčių įsigyti pastatą neatsirado.

Apie 17 val. miesto centras drebėjo nuo garsinių policijos bei ugniagesių mašinų signalizacijų. Naujojo Uosto gatvėje sustojo kelios gaisrinės, policijos ir greitosios medicinos pagalbos mašinos.

Pagalbos telefonu pranešta, kad degė pastato stogo konstrukcijos.

Tuo pačiu metu aplink pastatą sukę pareigūnai sulaikė būrelį paaugliško amžiaus mergaičių. Pareigūnai aiškinosi, ką jos veikė apleistame pastate. Mergaitės prisipažino buvusios pastate ir teigė, kad ten linksminosi.

Išdegė maždaug kvadratinis metras stogo dangos.

Dėl kilusios sumaišties užsikimšo eismas Naujojoje Uosto, Naujojo Sodo gatvėse. Kelių policininkai reguliavo eismą. Vairuotojai bandė rinktis kitas gatves, kamšatis užsitęsė apie valandą.

Stebisi neveiklumu

Apie pastato, esančio adresu Jūros g. 1, likimą diskutuota Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko kabinete. Čia susirinko kūrybinių miesto sąjungų atstovai.

Menininkai išreiškė susirūpinimą, kad saugomas pastatas yra visiškai apleistas, nuolat siaubiamas. Dienraštis „Klaipėda“ yra rašęs, kad į statinį įsibrauta ne kartą.

Anksčiau čia nuolat lankydavosi benamiai. Jie šio statinio garažų kieme ne kartą buvo sukėlę gaisrą. Prieš mėnesį buvusiame policijos pastate pričiupti vaikinas ir mergina. Jie į statinį įsibrovė dieną.

„Kol valstybės įmonė Turto bankas parduos pastatą, iš jo liks griuvėsiai. Stebina, kodėl kultūros paveldo saugotojai neatlieka savo pareigų ir nesiima jokių veiksmų. Juk šis pastatas Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje nyksta akyse“, – kalbėjo Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas.

Nori įkurti kultūros centrą

Menininkai miesto vadovams pristatė ir savo vizijas. Buvusiame policijos pastate jie norėtų įkurti kultūros centrą, rengti savo projektus. Savivaldybės menininkai prašė kažkokiais būdais perimti šį pastatą. Tačiau, anot vicemero, iki to dar labai toli.

„Pirmiausia turėtume gauti miesto tarybos leidimą perimti pastatą. Prieš tai turėtų vykti didelės diskusijos dėl finansų. Žinoma, jei kažkas mums dovanotų šį pastatą, parduotų už likutinę vertę, jo neatsisakytume. Dalyvauti aukcione neturime įgaliojimų“, – teigė vicemeras.

A.Šulcas įsitikinęs, kad savivaldybė geriau pasirūpintų buvusiu policijos pastatu, prižiūrėtų jį.

„Objektą galėtume perimti, kol jis nenuniokotas. Po metų ne tik mes, bet ir kiti vargu ar norės į jį žiūrėti, jei situacija nesikeis“, – įvertino mero pavaduotojas.

Suniokojo ir sienas, ir duris

Pasak A.Šulco, dabar skelbiama, kad buvusio policijos pastato apsauga sustiprinta, tačiau prieš mėnesį situacija buvo liūdna.

Atrodė, kad taranais pereita per koridorius, grotas, sienas, šarvuotas duris.

„Vaizdelis tikrai prastas. Atrodė, kad taranais pereita per koridorius, grotas, sienas, šarvuotas duris. Jei taip bus ir toliau, pastatas tikrai sunyks“, – prognozavo vicemeras.

Uostamiesčio policija statinį paliko prieš beveik dvejus metus. Pareigūnai persikraustė į naują, modernų, esantį Kauno gatvėje.

Senasis policijos pastatas, kuris įtrauktas į valstybės saugotinų paveldo objektų sąrašą, buvo perduotas valstybės įmonei Turto bankui, tačiau jo parduoti niekaip nepavyksta.

Buvęs policijos pastatas yra užrakintas ir saugomas signalizacija, be to, pastato teritorija stebima vaizdo kameromis.

Baigia išplėšti ir laidus

"Ten nuolat lenda svetimi. Kiekvienas, kas netingi, nes langai jau išdaužyti. O per tvorą, vartus perlipti  – jokio sunkumo, juk signalizacija jau išdraskyta, – neslėpė Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos vadas Sigetomas Olšauskas.

Šeštadienio popietę policijos patrulius į pagalbą išvarant atklydėlius iš Jūros gatvėje esančio pastato, pažymėto 1-uoju numeriu, kvietėsi saugos tarnybos darbuotojai.

Jie patys nesusigaudė didelio pastato labirintuose ir nežinojo, kur ieškoti įsibrovėlių.

Dar nepamiršę buvusio Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pastato koridorių pareigūnai netruko antrajame aukšte rasti bandžiusią pasislėpti 26 metų merginą.

Jos pora metų jaunesnis draugas bandė išvengti susidūrimo su policininkais ir užsirakino viename buvusių kabinetų.

Tačiau policininkams tai – ne kliūtis. Jie sugebėjo iškrapštyti vagį iš užrakinto kabineto.

Paaiškėjo, kad šis vaikinas jau ne kartą buvo įkliuvęs policijai ir net išklausė teismo nuosprendį už plėšimą.

Vienas didesnių incidentų buvusiame policijos pastate užfiksuotas per Jūros šventę. Tada būrelis įsibrovėlių susikūrė laužą buvusioje policijos sporto salėje.

"Dabar iš šio pastato nešama viskas, ką dar galima išlupti. Jau nebežinau, ar ten liko nors vienas radiatorius. Teko girdėti, kad iš sienų, grindų, lubų lupami elektros laidai. Koridoriuose nuo jų nudeginamas plastikas. Didesnių gaisrų būta garažų kieme", – pasakojo Operatyvaus valdymo skyriaus vadovas Virginijus Zubauskas.

Tinkas byrėdavo ant stalų

Pastatas tik šią vasarą Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų galutinai perduotas Turto bankui.

"Ką turėjome padaryti, tą padarėme. Išsivežėme visą savo turtą, išvalėme, sutvarkėme ir pasirašėme priėmimo–perdavimo aktą. Mano žiniomis, Turto bankas, yra sudaręs sutartį su kažkuria saugos tarnyba. Jos darbuotojai ir važiuoja į įvykio vietą, kai gauna pranešimą apie įsibrovimą, – dėstė Klaipėdos apskrities policijos viršininko pavaduotojas Ramūnas Šideikis. – Kaip visada, jeigu žmonės nebegyvena, ir pastatas baigia amžių. Pastatas yra avarinės būklės. Juk kelerius paskutiniuosius metus mes jau buvome darbuotojus iškėlę iš ketvirtojo aukšto į trečiąjį, nes nuo lubų krisdavo tinkas. Labai ilgus metus pastatas nematė remonto."

Dabar, kai policininkai kviečiami daryti tvarkos į buvusį VPK pastatą, jie raktus nuo jo durų pasiima Operatyvaus valdymo skyriuje.

Labiausiai pažeidžiama didelio pastato vieta yra vidinis kiemas, per kurį anksčiau konvojaus automobiliai įvažiuodavo į areštinės kiemą. \

Iš šio kiemo patekti į vidų nėra jokios problemos, visi pirmojo aukšto langai – išdaužyti, durys – išlaužytos.

Pareigūnai pasakojo, kad ne kartą langai ir durys buvo užsandarinti, bet vagis sustabdyti galėtų nebent plytomis užmūrytos angos.

Tiktų įdomiam verslui

Pastatas skaičiuoja antrą šimtmetį, oficialiai jis yra saugomas valstybės kaip istorinė vertybė. Su juo susiję daug svarbių miesto įvykių.

Kažkada būta užuominų, kad juo domėjosi kažkuris užsienio universitetas, tačiau milžiniška pastato kaina ir reikalavimas išlaikyti pastato vertingąsias savybes atšaldė mokslo įstaigos entuziazmą.

Kol atsiras nauji statinio savininkai, jis bus siaubiamas. Nenuostabu, jei vieną dieną jis sudegs.

Liepojos pavyzdžiu, kur buvusiuose fortuose rengiamos ekskursijos ir įspūdingos atrakcijos, Klaipėdoje dar niekas nenori sekti.

"Išlikę blaivyklos rūsiai, areštinė. Galima būtų sugalvoti ką nors įdomaus. Suprantama, reikia investicijų. Vieną galą pradėtų judinti, atsirastų pinigų, pajudintų ir kitą. Esu girdėjęs, kad Čekijoje kažkoks viešbutis ar alaus baras yra, kur alų paduoda tiesiog pro grotas. Žmonėms būtų atrakcija. Reikia tik fantazijos. Bet kol kas yra, kaip yra. Žmones stabdo kaina", – apie įmanomas pastato perspektyvas svarstė V.Zubauskas.

Subrandino idėją

Grupelė uostamiesčio kultūros ir meno bendruomenės atstovų pasidalijo idėja, kaip būtų galima gyvenimui prikelti buvusį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastatą, esantį adresu Jūros g. 1.

Pastebima, kad jau įvyko keli aukcionai, kurių metu buvo bandoma parduoti šį statinį, tačiau kol kas objektas savininkų taip ir nesulaukė. Dėl šios priežasties imta baimintis, jog pastatas netruks virsti vaiduokliu.

Trečiadienį pas miesto merą Vytautą Grubliauską susirinkę kultūros atstovai pristatė idėją šį statinį paversti multikultūriniu centru.

Čia, anot idėjos autorių bei jos palaikytojų, galėtų sutilpti vaizduojamieji menai, muziejinės erdvės, sceninio, kino meno salės, įvairių meno sričių kūrėjai.

Reikia veikti

Vienas šios idėjos sumanytojų Tomas Kiauka akcentavo, kad sumanymas atgaivinti buvusį policijos pastatą sutampa ir su neseniai patvirtintoje ilgalaikėje kultūros strategijoje numatytais tikslais.

"Dabar yra tokios aplinkybės, kai reikia veikti. Pirmiausia, reikia neprarasti statinio. Miestas galėtų įsigyti pastatą, kuris, istoriškai žiūrint, yra tapatybės dalis. Klaipėdoje tokių objektų yra tik keletas", – atkreipė dėmesį T.Kiauka.

Taip pat pabrėžiama, kad uostamiestyje šiuo metu trūksta alternatyvių kultūros erdvių.

Teigiama, kad dabartinė šio statinio, kurio plotas yra apie 5 tūkst. kv. metrų, kaina gali siekti apie 1,2 mln. eurų. Menininkus taip pat žavi ir buvusio komisariato kiemas.

Idėjos sumanytojai pateikė ir panašių objektų pritaikymo kultūros reikmėms užsienyje pavyzdžių.

Gali nespėti?

Statinio atgaivinimo idėja užsidegę menininkai įsitikinę, jog vertėtų nesnausti ir miestui suskubti į savo rankas perimti šį statinį.

Kai kurie kultūrininkai neslėpė besibaiminantys, kad galima ir nespėti įgyvendinti idėjos, nes jau šį mėnesį planuojama surengti dar vieną šio objekto aukcioną, kurio metu gali atsirasti pirkėjas.

"Baroti" galerijos vadovė Andželika Baroti pabrėžė, kad šiuo metu uostamiestyje itin jaučiamas jaunų žmonių trūkumas, todėl, anot jos, reikia drastiškų sprendimų, kurie galėtų privilioti tiek pradedančius kūrėjus, tiek žvaigždes.

A.Baroti taip pat neabejojo, jog kartu su menais šiame komplekse turėtų veikti ir verslas. Neatmetama, kad dalyje patalpų galėtų įsikurti net nakvynės namai, biurai ar pan.

Idėją palaiko

Klaipėdos meras V.Grubliauskas teigiamai įvertino tokį kultūrininkų pasiūlymą ir prisipažino, jog būtų linkęs eiti siūlomu pastato įveiklinimo keliu.

"Tačiau, negniauždami nė kruopelytės optimizmo ir idealizmo, turbūt neišvengiamai turime labai aukštai nepakilti nuo žemės, nuo paprastų žemiškų dalykų", – pastebėjo meras.

Pasak V.Grubliausko, miestas galėtų prašyti, kad jam šis turtas būtų perduotas valstybės turto perdavimo procedūrų numatyta tvarka, tačiau prieš tai reikia turėti aiškią viziją, kas statinyje vyks ir kaip jį reikės išlaikyti.

Taip pat pabrėžiama, kad objektas yra itin prastos būklės, todėl jam atnaujinti taip pat reikės nemažai lėšų.

Todėl nuspręsta ilgai nelaukiant įvertinti, kiek galėtų kainuoti statinio renovacija bei imtis dėlioti galimą jo įveiklinimo viziją.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis teigė, kad buvęs policijos pastatas miesto strategijose yra matomas kaip viena potencialių vietų kultūrinei veiklai.