„Nėra duomenų, patvirtinančių, kad Mindaugas Ardišauskas galimai siekė daryti įtaką Seimo nariui, kad būtų priimti teisės aktai arba kad jis patyrė lobistinę veiklą, dėl to buvo nuspręsta tyrimo tiek dėl Seimo nario, tiek dėl Ardišausko veiksmų nepradėti“, – BNS trečiadienį sakė VTEK Tyrimų skyriaus vyresnioji patarėja Violeta Kosmačaitė,

Anot jos, komisija savo iniciatyva vertino informaciją Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų ribose.

V. Kosmačaitė patvirtino, kad M. Ardišauskas nėra oficialiai registruotas lobistas, o galimos neteisėtos lobistinės veiklos komisija iš šio epizodo taip pat nenustatė.

„Duomenų, patvirtinančių įrodymų (dėl M. Ardišausko lobistinės veiklos – BNS) nebuvo surinkta“,  – pridūrė ji.

J. Džiugelio ir M. Ardišausko ryšiais susidomėta visuomenininkui Andriui Tapinui su iniciatyva „Skaidrinam“ paskelbus apie parlamentaro M. Ardišauskui sumokėtas lėšas už ataskaitos rengimą – 23 tūkst. eurų.

Situaciją vertinusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šią savaitę taip pat nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo nustačiusi, kad galimi pažeidimai parlamentarui apmokant lobisto paslaugas tėra procedūriniai.

J. Džiugelis vasario pabaigoje sustabdė narystę TS-LKD ir pasitraukė iš šios partijos frakcijos parlamente, kilus abejonėms dėl jo ryšių su lošimų verslo lobistais skaidrumu.

Seimo narys tuomet teigė nenorintis, kad istorija dėl jo ryšių su M. Ardišausku, parlamentarui teikusiu viešosios komunikacijos paslaugas, kenktų partijai.

Prieš tai jis paskelbė suspenduojantis vadovavimą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui.

Trejus metus komunikacijos klausimais J. Džiugelį konsultavęs M. Ardišauskas šių metų vasarį tapo Atsakingo lošimų verslo asociacijos vadovu.

J. Džiugelis yra teikęs pataisų dėl lošimo reguliavimo, su lošimais susijusius klausimus nagrinėjęs savo vadovaujamame komitete. Viena tokių pataisų siūloma leisti lošti tik nuo 21-erių. Dabar lošėjų amžiaus riba yra 18 metų, o kazino – 21-eri. 

Kitomis pataisomis už neteisėtai organizuojamus azartinius lošimus ir raginimą lošti J. Džiugelis siūlo nuo 2024 metų liepos taikyti ne tik baudas, bet ir laisvės atėmimą iki ketverių metų.

„Kol viešbutis negalią turintiems asmenims nepritaikytas, tai tenka palikti dabar esančią nuostatą, kad yra numatoma kompensacija už būsto nuomą. Bet, mano supratimu, ta suma yra didoka. Dabar pagal Vilniaus nuomos įkainius labai prabangų būstą galima išsinuomoti už 1600“, – Eltai teigė J. Razma.

„Aš ketinu pasidomėti būstų nuomos kainomis rinkoje ir pasiūlyti mažesnį dydį. Juk tuoj ateis nauja kadencija, tai reikia, kad tie dalykai būtų sutvarkyti“, – pridūrė jis.

J. Razma teigia su Seimo kanclere ketinantis aptarti ir galimybę negalią turintiems asmenims pritaikyti dalį parlamento viešbučio patalpų.

„Pakalbėsiu, ar tikrai čia reikėtų daug lėšų ir pastangų, kad per nors vieną viešbučio įėjimą būtų galima padaryti įvažiavimą neįgaliems asmenims ir viešbučio būstą šiek tiek pritaikyti“, – sakė Seimo vicepirmininkas.

Dabar pagal Vilniaus nuomos įkainius labai prabangų būstą galima išsinuomoti už 1600.

„Vis dėlto viešbutyje turėtų būti bent vienas butas skirtas neįgaliam asmeniui“, – pridūrė jis.

J. Džiugelis informavo, kad per mėnesį būsto nuomai Seimas jam skiria 1400-1600 eurų. Politiko teigimu, visa ši suma yra skiriama būsto nuomos padengimui.

Visgi Seimo valdybos nariai kelia klausimus, ar išperkamosios būsto nuomos sutartį sudaręs J. Džiugelis nepiktnaudžiavo savo kaip Seimo nario pareigomis bei užsiminė ir apie ketinimus dėl šios situacijos kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Seimo kanclerei siūlys sudaryti darbo grupę, kuri rūpintųsi parlamento sandėlio asortimentu

J. Džiugelio būsto nuomos istorija surezonavo po to, kai iniciatyvos „Skaidrinam“ autorius Andrius Tapinas paviešino informaciją, kad per trejus metus parlamentarai iš Seimo sandėlio pasiėmė suvenyrų ir reprezentacinių dovanų už daugiau kaip 483 tūkst. eurų. Viešoje erdvėje buvo pradėta kvestionuoti ir Seimo sandėlio asortimentą.

Todėl J. Razma ketina Seimo kanclerei taip pat pasiūlyti sudaryti darbo grupę, kuri rūpintųsi parlamento sandėlio asortimentu.

„Gal tai bus tinkamesnis variantas negu kaip yra dabar – kai vienas Veiklos administravimo skyriaus darbuotojas apsprendžia tuos dalykus“, – svarstė konservatorius.

„Juk jau ir viešojoje kritikoje buvo akcentuota, kad sandėlyje galima rasti žvakių, šokdynių, garso kolonėlių. Reikėtų, kad būtų kažkoks aiškesnis tų suvenyrų ryšys su Seimu“, – sakė J. Razma.

Daugiausia suvenyrams ir dovanoms išleido Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Valius Ąžuolas. Iš viso per trejus metus iš Seimo sandėlio jis pasiėmė 8459 daiktus už beveik 29 tūkst. eurų.

Antroje vietoje pagal išlaidas Seimo sandėlio suvenyrams – socialdemokratė Dovilė Šakalienė, trečioje vietoje – taip pat socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.

Skelbta, kad parlamentarai iš parlamento sandėlio dažniausiai ima Seimo logotipu papuoštus tušinukus ir pieštukus, laikrodžius, saldainių rinkinius, kavos pakuotes, gertuves ir puodelius, kvepiančias žvakes, gintarines apyrankes, šilkines skareles, šokdynes ir kitus suvenyrus.

„Seimo nario reikėtų paprašyti nuomos sutarčių ir tų dokumentų, kaip jis pateikė ataskaitas. Ir, man atrodo, matysime, kokia tai nuoma ir kiek lėšų yra skiriama“, – posėdžio metu sakė komisijos narė Rita Tamašunienė.

„Reikia išsamesnio paaiškinimo iš pačio Seimo nario, o ne tokio lakoniško ir labai trumpo (paaiškinimo – ELTA), iš kurio nelabai gali pradėti tyrimą ir aiškintis“, – taip pat akcentavo komisijos narė Irena Haase.

Komisija tyrimą nutarė pradėti bendru sutarimu.

Į Seimo etikos sargus dėl išaiškinimo kreipėsi pats J. Džiugelis.

„Kreipiuosi į Jus su prašymu pateikti išaiškinimą ar (...) buvo teisingai kompensuojama Seimo nario specialiesiems poreikiams pritaikyto gyvenamojo būsto nuomos kaina pagal Seimo Finansų skyriui pateiktus dokumentus“, – rašoma kreipimesi į Seimo etikos sargus.

„Taip pat prašau informuoti, ar turėtų būti pateikti papildomi dokumentai, jei taip, prašyčiau nurodyti kokius dokumentus turėčiau pateikti“, – pažymi jis.

KK2 žurnalistams pradėjus domėtis Seimo nario sudaryta išperkamosios būsto nuomos sutartimi, J. Džiugelis pateikė savo paaiškinimą. Parlamentaras tikina iš Seimo nariui skiriamų lėšų dalies išperkamosios būsto nuomos nemokėjęs.

J. Džiugelis informavo, kad per mėnesį būsto nuomai Seimas jam skiria 1400-1600 eurų. Politiko teigimu, visa ši suma yra skiriama būsto nuomos padengimui.

Visgi Seimo valdybos nariai kelia klausimus, ar išperkamosios būsto nuomos sutartį sudaręs J. Džiugelis nepiktnaudžiavo savo kaip Seimo nario pareigomis bei užsiminė ir apie ketinimus dėl šios situacijos kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Parlamento vicepirmininkai atkreipė dėmesį ir į Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą, kad Seimo nariai parlamentinių lėšų negali skirti automobilio lizingui. Todėl, pasak jų, panaši analogija turėtų būti taikoma ir išperkamosios būsto nuomos atveju.

ELTA primena, kad iniciatyvos „Skaidrinam“ dėmesio susilaukęs Seimo narys J. Džiugelis pranešė suspenduojantis savo narystę TS-LKD partijoje. Politikas taip pat nusprendė trauktis ir iš konservatorių frakcijos Seime.

Klausimai dėl J. Džiugelio parlamentinių lėšų panaudojimo kilo paaiškėjus, kad konservatorius per trejus metus Seime ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų ir už tai mokėjo M. Ardišauskui, šiuo metu vadovaujančiam Atsakingo lošimų verslo asociacijai.

„Pats Seimo narys turi paaiškinti, kaip suprantu, jis savo paaiškinimą yra pateikęs, tai bus sutikrinti faktai, ar jie atitinka paaiškinimą. iš Seimo nario paaiškinimo atrodo, kad jokios tvarkos nebuvo pažeistos, bet bus panagrinėta, ar tai atitinka visas mūsų vidines tvarkas“, – BNS penktadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovė teigė, kad klausimą išsiaiškinti turėtų Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK).

„Tai nėra Seimo valdybos reikalas, tai daugiau kanceliarijos tvarkų sužiūrėjimo ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijos klausimas, kurį svarstys, jei bus toks kreipimasis. Manau, jis bus“, – teigė parlamento vadovė.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė BNS sakė, kad sprendimą, ar aiškintis buto nuomos aplinkybes, priims komisija, ji asmeniškai esanti už tyrimą, nes įtarimų dėl nuomos aplinkybių kyla.

Pačią situaciją su komisijos nariais aptarsime, jei komisijos narių dauguma manys, kad reikia pradėti tyrimą, pradėsime, nes viena sprendimų nepriiminėju.

„Pačią situaciją su komisijos nariais aptarsime, jei komisijos narių dauguma manys, kad reikia pradėti tyrimą, pradėsime, nes viena sprendimų nepriiminėju. Žinoma, kad kyla įtarimų, bet tikrai nenorėčiau išsiplėsti, nes jei pradėsime tyrimą, nenoriu būti vienašališka. Bet pradėti tyrimai duoda atsakymus ir galimybę Seimo nariui pačiam paaiškinti“, – kalbėjo A. Norkienė.

Seimo narys J. Džiugelis teigia, kad Seimui kompensuojant dalį buto, kurį jis nuomojasi pagal išperkamosios būsto nuomos R2B (Rent to buy) sutartį, nuomos, Seimo lėšomis būsto įsigijimas nėra finansuojamas.

Seimo narys tvirtina, kad pagal R2B sutartį galima išskaidyti pradinį būsto įnašą, o jis jį sumokėjęs visą iš karto, daugiau kaip 50 tūkst. eurų, o dabar mokantis tik buto nuomą.

Seimo narys BNS ketvirtadienį teigė už buto Vilniuje nuomą per mėnesį mokantis 2097 eurus, iš jų apie 1400–1600 eurų dengiami Seimo lėšomis.

Seimo statutas numato, kad specialiųjų poreikių turinčiam Seimo nariui, kai Seimo viešbutyje nėra pritaikytų gyvenamųjų patalpų, gali būti kompensuojama gyvenamojo būsto nuomos kaina, tačiau ne daugiau kaip 0,8 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio suma per mėnesį.

„Pradinis įnašas buvo 52 tūkst. 500 eurų, sistema veikia taip, kad jei tu neturi pradinio įnašo, 15 proc., tokiu atveju tu išskaidai per mėnesinę nuomą tą išmoką, tu gali po truputėlį mokėti tuos 15 procentų. Mano atveju aš turėjau pradinį įnašą ir mano nuoma yra tik nuoma, kuri didesnė nei Seimo kompensuojama dalis“, – kalbėjo parlamentaras.

Jis teigė tokį modelį pasirinkęs, nes tiesiog negalėjo gauti banko paskolos, dirbamas Seimo nariu, dėl terminuotos – ketverių metų kadencijos – darbo sutarties.

Apie būsto nuomos aplinkybes J. Džiugelis ketvirtadienio vakarą paskelbė feisbuke, televizijos laidos KK2 žurnalistams pradėjus domėtis išperkamosios nuomos aplinkybėmis.

J. Džiugelis vasario pabaigoje sustabdė narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje ir pasitraukė iš frakcijos parlamente, kilus abejonėms dėl jo ryšių su lošimų verslo lobistais skaidrumu.

Parlamentaras tuomet teigė nenorintis, kad istorija dėl jo ryšių su lošimų verslo lobistu Mindaugu Ardišausku, teikusiu J. Džiugeliui viešosios komunikacijos paslaugas, kenktų partijai.

J. Džiugelio ir M. Ardišausko ryšiais susidomėta visuomenininkui Andriui Tapinui su iniciatyva „Skaidrinam“ paskelbus apie parlamentaro lobistui sumokėtas lėšas už ataskaitos rengimą – 23 tūkst. eurų.

Parlamentaras tikina, kad Seimo lėšomis mokama kompensacija būsto įsigijimas nėra finansuojamas, nes išperkamąją dalį, pradinį įnašą, jau yra sumokėjęs iš santaupų – daugiau kaip 50 tūkst. eurų.

Seimo narys BNS ketvirtadienį sakė už buto Vilniuje nuomą per mėnesį mokantis 2097 eurus, iš jų apie 1400–1600 eurų dengiami Seimo lėšomis.

Seimo statutas numato, kad specialiųjų poreikių turinčiam Seimo nariui, kai Seimo viešbutyje nėra pritaikytų gyvenamųjų patalpų, gali būti kompensuojama gyvenamojo būsto nuomos kaina, tačiau ne daugiau kaip 0,8 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio suma per mėnesį.

J. Džiugelis tvirtino, kad nuomos mokesčiu nėra finansuojamas būsto įsigijimas, nes jo pasirinktas R2B modelis leidžia į mėnesio įmokas išskaidyti pradinį būsto įnašą, mokamą su nuoma, o jis pradinį įnašą sumokėjęs iš karto.

„Pradinis įnašas buvo 52 tūkst. 500 eurų, sistema veikia taip, kad jei tu neturi pradinio įnašo, 15 proc., tokiu atveju tu išskaidai per mėnesinę nuomą tą išmoką, tu gali po truputėlį mokėti tuos 15 procentų. Mano atveju aš turėjau pradinį įnašą ir mano nuoma yra tik nuoma, kuri didesnė nei Seimo kompensuojama dalis“, – kalbėjo parlamentaras.

Jis teigė tokį modelį pasirinkęs, nes tiesiog negalėjo gauti banko paskolos, dirbamas Seimo nariu, dėl terminuotos – ketverių metų kadencijos – darbo sutarties.

„Tai yra išperkamoji nuoma, aš tą butą įsigysiu po kažkurio laiko, sutartis yra dešimčiai metų ir pasibaigus dešimties metų laikotarpiui aš turiu pirmumo teisę“, – teigė Seimo narys.

„Aš niekada nemokėjau parlamentinėmis lėšomis už išperkamąją dalį, nes išperkamąją dalį esu susimokėję, aš turėjau susitaupęs pinigų ir įnešiau (pradinį įnašą – BNS)“, – tvirtino J. Džiugelis.

Apie būsto nuomos aplinkybes J. Džiugelis ketvirtadienio vakarą paskelbė feisbuke, televizijos laidos KK2 žurnalistams pradėjus domėtis išperkamosios nuomos aplinkybėmis.

„Apgailestauju, bet teks KK2 kuriamą istoriją sugadinti. Tačiau žmonėms, kurių didžiulį palaikymą jaučiu ir tiems, kurie vertina skaidrumą bei gerbia faktus, noriu paaiškinti“, – teigė parlamentaras.

J. Džiugelis vasario pabaigoje sustabdė narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje ir pasitraukė iš frakcijos parlamente, kilus abejonėms dėl jo ryšių su lošimų verslo lobistais skaidrumu.

Parlamentaras tuomet teigė nenorintis, kad istorija dėl jo ryšių su lošimų verslo lobistu Mindaugu Ardišausku, teikusiu J. Džiugeliui viešosios komunikacijos paslaugas, kenktų partijai.

J. Džiugelio ir M. Ardišausko ryšiais susidomėta visuomenininkui Andriui Tapinui su iniciatyva „Skaidrinam“ paskelbus apie parlamentaro M. Ardišauskui sumokėtas lėšas už ataskaitos rengimą – 23 tūkst. eurų.

Naujasis SRDK pirmininkas dar turės būti patvirtintas ir Seimo.

ELTA primena, kad iniciatyvos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūręs Seimo narys J. Džiugelis pranešė suspenduojantis savo narystę TS-LKD partijoje. Politikas taip pat nusprendė trauktis ir iš konservatorių frakcijos Seime.

Klausimai dėl J. Džiugelio parlamentinių lėšų panaudojimo kilo paaiškėjus, kad konservatorius per trejus metus Seime ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų ir už tai mokėjo M. Ardišauskui, šiuo metu vadovaujančiam Atsakingo lošimų verslo asociacijai.

Dalis konservatorių paragino J. Džiugelį trauktis iš SRDK pirmininko pareigų. Antradienį politikas pranešė, kad suspenduoja vadovavimą komitetui.

Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai fiktyvių darbo santykių, taip pat subūrė grupę J. Džiugelio ryšiams su lošimų lobistais nagrinėti. Savo ruožtu informaciją apie galimus J. Džiugelio ir azartinių lošimų verslo atstovo M. Ardišausko ryšius nutarė surinkti ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

Šį Seimo nario pareiškimą sekmadienį vykusio posėdžio pradžioje perskaitė parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Apie pasitraukimą iš konservatorių gretų J. Džiugelis pranešė jau anksčiau – visuomenininko Andriaus Tapino inicijuotos akcijos „Skaidrinam“ dėmesio sulaukęs politikas vasarį pranešė, kad suspenduoja narystę TS-LKD ir trauksis iš šios politinės jėgos frakcijos Seime.

Klausimai dėl J. Džiugelio parlamentinių lėšų panaudojimo kilo paaiškėjus, kad konservatorius per trejus metus Seime ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų ir už tai mokėjo M. Ardišauskui, šiuo metu vadovaujančiam Atsakingo lošimų verslo asociacijai.

Skandalo epicentre atsiradęs politikas taip pat suspendavo savo pirmininkavimą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui (SRDK).

Savo ruožtu Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai fiktyvių darbo santykių, taip pat subūrė grupę J. Džiugelio ryšiams su lošimų lobistais nagrinėti. Informaciją apie galimus J. Džiugelio ir azartinių lošimų verslo atstovo M. Ardišausko ryšius nutarė surinkti ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

Tokį sprendimą sekmadienį priėmė valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija.

„Frakcija deleguoja P. Kuzmickienę, kuri praėjusią kadenciją yra dirbusi šiame komitete ir turi patirties bei išmanymo“, – BNS sakė TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Susiklosčius tokiai situacijai ji pereis iš Sveikatos reikalų komiteto, kur irgi dažnu atveju socialiai jautrūs klausimai yra susiję“, – pridūrė seniūnė.

Ji teigė, kad Socialinių reikalų komitetui bus pasiūlyta persirinkti pirmininką, nes dabartinis jo vadovas J. Džiugelis paliko konservatorių frakciją, o būtent jai priklauso šio komiteto vadovo postas.

J. Džiugelis vasario pabaigoje sustabdė narystę TS-LKD ir pasitraukė iš šios partijos frakcijos parlamente, kilus abejonėms dėl jo ryšių su lošimų verslo lobistais skaidrumu.

Parlamentaras tuomet teigė nenorintis, kad istorija dėl jo ryšių su lošimų verslo lobistu Mindaugu Ardišausku, parlamentarui teikusiu viešosios komunikacijos paslaugas, kenktų partijai.

Prieš tai jis paskelbė suspenduojantis vadovavimą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui.

J. Džiugelio ryšius su M. Ardišausku šiuo metu aiškinasi net kelios komisijos – Seimo Etikos ir procedūrų, Antikorupcijos, taip pat Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

Antikorupcijos komisija dėl J. Džiugelio planuoja kreiptis Generalinę prokuratūrą, kad ši įvertintų, ar parlamentaras nepadarė nusikaltimo apmokėdamas už M. Ardišausko paslaugas. 

Susiklosčius tokiai situacijai ji pereis iš Sveikatos reikalų komiteto, kur irgi dažnu atveju socialiai jautrūs klausimai yra susiję.

Komisijos nariai mano, kad J. Džiugelis ir nuo 2021 metų jam veiklos ataskaitas rengęs dabartinis lošimų verslo lobistas M. Ardišauskas galėjo slėpti darbo santykius.  

J. Džiugelio ir M. Ardišausko ryšiais susidomėta visuomenininkui Andriui Tapinui su iniciatyva „Skaidrinam“ paskelbus apie parlamentaro M. Ardišauskui sumokėtas lėšas už ataskaitos rengimą – 23 tūkst. eurų.

Trejus metus komunikacijos klausimais J. Džiugelį konsultavęs M. Ardišauskas šių metų vasarį tapo Atsakingo lošimų verslo asociacijos vadovu.

J. Džiugelis yra teikęs pataisų dėl lošimo reguliavimo, su lošimais susijusius klausimus nagrinėjęs savo vadovaujamame komitete. Viena tokių pataisų siūloma leisti lošti tik nuo 21-erių. Dabar lošėjų amžiaus riba yra 18 metų, o kazino – 21-eri. 

Kitomis pataisomis už neteisėtai organizuojamus azartinius lošimus ir raginimą lošti J. Džiugelis siūlo nuo 2024 metų liepos taikyti ne tik baudas, bet ir laisvės atėmimą iki ketverių metų. 

J. Džiugelis apie pasitraukimą iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos ir narystės partijoje suspendavimą pranešė ketvirtadienį.

„Tai yra jo sprendimas. Aš nežinau, kiek buvo būtina trauktis iš frakcijos ir stabdyti narystę partijoje“,  – ketvirtadienį „Delfi“ laidoje „Iš esmės“ teigė premjerė.

„Mano supratimu, pagrindinis klausimas buvo vis dėlto dėl skiriamų pareigų, t.y. dėl galimybės eiti komiteto pirmininko pareigas, bet Justas priėmė tokį sprendimą ir tokį sprendimą turėsime gerbti“, – pridūrė I. Šuimonytė.

J. Džiugelis sako pasitraukiantis, nes nenori, kad istorija dėl jo ryšių su lošimų verslo lobistu, parlamentarui teikusiu viešosios komunikacijos paslaugas, kenktų partijai.

Anksčiau šią savaitę J. Džiugelis paskelbė suspenduojantis vadovavimą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Seimo narys teigia, kad atsistatydinti negali, nevykstant sesijai.

J. Džiugelio ryšius su M. Ardišausku šiuo metu aiškinasi net kelios komisijos – Seimo Etikos ir procedūrų, Antikorupcijos, taip pat Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

Antikorupcijos komisija dėl J. Džiugelio planuoja kreiptis Generalinę prokuratūrą, kad ši įvertintų, ar parlamentaras nepadarė nusikaltimo apmokėdamas už M. Ardišausko paslaugas.

Komisijos nariai mano, kad J. Džiugelis ir nuo 2021 metų jam veiklos ataskaitas rengęs dabartinis lošimų verslo lobistas M. Ardišauskas galėjo slėpti darbo santykius.

„Nekalbėjome apie tai. Aš specifiškai minėjau, kad nematau tam pagrindo. Bet Justas priėmė sprendimą“, – Eltai sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Viliuosi, kad požiūris į valstybei svarbius klausimus bus konstruktyvus“, – sakė ji.

TS-LKD frakcijos seniūnė pripažino, kad J. Džiugeliui nepavyko išsklaidyti kilusių abejonių dėl galimų ryšių su lošimų verslo atstovais – anot jos, papildomų klausimų sukėlė ir nauja viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija.

„Gal (prisidėjo – ELTA) ir paties Justo vertinimas, kad norima diskredituoti jo pataisas, kurių tinkamumo niekas nekvestionuoja. Toks bendras vaizdas tarsi klampesnis pasidaro“, – svarstė parlamentarė.

„Kartais ir skaudžiai, bet tenka priimti sprendimus ir uždaryti temą“, – pripažino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

J. Džiugelis dar antradienį pranešė, kad suspenduoja vadovavimą SRDK. Tačiau jam pasitraukus iš konservatorių frakcijos ir sustabdžius narystę partijoje, seniūnė nurodo, kad TS-LKD turės deleguoti naują komiteto pirmininką. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, jog šis klausimas bus aptartas frakcijoje, tačiau kada atsiras galimas kandidatas – nenurodė.

„Aišku, pirmininką deleguosime. Bet tam reikia susirinkti frakcijoje, jis bus tvirtinamas plenarinėje sesijoje“, – nurodė Seimo narė.

„Nesiversime per galvą – darbas vyks taip, kaip vykęs“, – apibendrino ji.

ELTA primena, kad iniciatyvos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūręs Seimo narys J. Džiugelis pranešė suspenduojantis savo narystę TS-LKD partijoje. Politikas taip pat nusprendė trauktis ir iš konservatorių frakcijos Seime.

„Traukiuosi, nes TS-LKD frakcijoje yra daugybė padorių žmonių ir gerų Seimo narių. Nenoriu, kad ši istorija trukdytų jiems ruoštis pavasario sesijai ir produktyviai dirbti joje. Nenoriu, kad bereikalingai būtų linksniuojama konservatorių partija, kurios idealais aš vis dar tikiu“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė politikas.

Klausimai dėl J. Džiugelio parlamentinių lėšų panaudojimo kilo paaiškėjus, kad konservatorius per trejus metus Seime ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų ir už tai mokėjo Mindaugui Ardišauskui, šiuo metu vadovaujančiam Atsakingo lošimų verslo asociacijai.

Paaiškėjus šioms aplinkybėms, suabejota, ar Seimo SRDK pirmininkas nesinaudojo pareigomis, jog į komiteto darbotvarkę įtrauktų lošimų rinkai palankias iniciatyvas.

Dalis konservatorių paragino J. Džiugelį trauktis iš SRDK pirmininko pareigų. Antradienį politikas pranešė, kad suspenduoja vadovavimą komitetui. Tuo metu Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai fiktyvių darbo santykių, taip pat subūrė grupę J. Džiugelio ryšiams su lošimų lobistais nagrinėti.

Savo ruožtu informaciją apie galimus J. Džiugelio ir azartinių lošimų verslo atstovo M. Ardišausko ryšius nutarė surinkti ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).