Tačiau noriu pastebėti, kad dėl tokių veiksmų K. Donelaičio skvero medžiai netampa nei jaunesni, nei saugesni, nei gražesni. Aš ir toliau laikausi savo nuomonės, kad tuos gumbuotus augalus šioje aikštėje reikia išpjauti visus. Kol neįvyko nelaimė. Ir jokie fanatikai ar šiaip psichiškai nelabai adekvatūs gamtos „mylėtojai“, rašinėdami anoniminius laiškus, neįbaugins.

Dar kartą kartoju: K. Donelaičio skvero medžius reikia išpjauti, nes jie yra nesveiki, susisukę, neestetiški ir pavojingi žmonėms. Todėl sprendimas turi vienąkart būti priimtas adekvatus.

O ir kavinės šioje vietoje, nors tam prieštarauja meras, tikrai reikėtų. Tai suteiktų aikštei solidumo, o gyventojams būtų tikra rekreacijos vieta.

Galima tik pagirti Klaipėdos valdžią, kuri nepabijojo visokių veikėjų, viršininkais vaikščiojančių tarp puvėkų ir aiškinančių, kad čia nieko negalima liesti, nieko negalima kirsti ir pjauti, nes taip jie nori, taip jiems asmeniškai liepia Dievulio balsas iš kaimo koplytėlės.

Šitiems turbūt jau senokai vieta būtų kur nors tarp medikų ir slaugytojų. Tad jų žodis neturėtų eiti į dangų, o keliauti ten, kur kai kam duodamas kelias.

Gaila tik vieno, kad puiki aikštė vis tiek liks nesutvarkyta iki galo. Liko nenupjauti kiti medžiai, kurie jau virtę net ne medžiais, o kažkokiais peraugusiais gumbuotais stagarais. Juk galima buvo šiuos neestetiškus augalus pašalinti ir pasodinti naujus, jaunus medelius. Dabar aikštė vis tiek atrodo kaip sena boba, kuriai nesudėjo dantų, bet padarė pusmetinę šukuoseną. Pjaukite lauk tuos medžius, nebijokite, pakaks baimintis asocialių, nieko doro miestui nedarančių, bet kiekviena proga rėkiančių ir kitus vis pamokančių asmenų.

Vis dėlto reikia pripažinti ir įvertinti, kad nors tiek padaryta. Padaryta tai, ko bijojo daryti ankstesnės miesto valdžios. Ir tai jau progreso požymis.

Pavargo nuo derinimų

„Mes jau viską aptarėme, išdiskutavome. Buvome šiek tiek apsipykę, bet po to susitaikėme. Turėjome pastabų, jie viską pakoregavo, ir valio. Sakėme, vykdykite toliau, skubėkite daryti projektą, bet jie kažkaip prapuolė“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja-vyriausioji architektė Mantė Černiutė-Amšiejienė.

Iniciatyvos sutvarkyti K.Donelaičio aikštę ėmėsi labdaros ir paramos fondas „Žaliuok, mano mieste“. Aikštę atnaujinti planuota dar šiemet. Tačiau fondo atstovai sako pavargę nuo metų metus trukusių derinimų.

„Pasikeitė ir valdybos nuomonė, ir tie, kurie žadėjo investuoti, prisidėti prie projekto. O miestas nelabai rodo iniciatyvos. Tarsi labiausiai reikėtų mums. Jeigu Klaipėdai nereikia privačios iniciatyvos, gal padovanokime projektą savivaldybei ir baikime šitą darbą. Sprendimo dar nėra, bet šią žiemą valdyboje buvo tokių nuomonių“, – paaiškino fondo valdybos pirmininkas Arūnas Sakalauskas.

Projektas paruoštas

Jis svarstė, kad valdyba galėtų susirinkti šį mėnesį. Tačiau kada prasidėtų aikštės rekonstrukcija, neaišku.

„Mes paruošėme projektą, sumokėjome, o kaip jis bus įgyvendintas, nežinau. Buvo bendradarbiavimo sutartis su savivaldybe, kad realizuotų ji“, – teigė A.Sakalauskas.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

K.Donelaičio aikštės tvarkymo projekto konkursas įvyko prieš ketverius metus. Projektą ruošęs Nacionalinės premijos laureatas architektas Algirdas Žebrauskas sakė, kad šiandien baigtos sudėtingos derinimo procedūros. Jam beliko visus dokumentus sudėti į vieną vietą.

„Su visuomene derinta, su savivaldybe derinta, su institucijomis derinta, su kraštovaizdininkais derinta. Galima ruošti techninį projektą. Tai iš tikrųjų yra dovana miestui. Ir finansine prasme, ir pastangų požiūriu, prisidedant prie miesto tvarkymo“, – teigė A.Žebrauskas.

Patiko ne viskas

Projektas buvo sulaukęs ir savivaldybės pastabų.

„Prašėme išsaugoti kuo daugiau šiuo metu aikštėje esančių medžių. Visi buvo įvertinti, labai aiškiai nustatyta, kurie yra sveiki, o kurie – pažeisti. Prašėme daugiau žalumos, gėlynų – kad pamažintų kietųjų dangų ir būtų daugiau vietos lietaus vandeniui susigerti“, – prisiminė M.Černiutė-Amšiejienė.

Savivaldybei nepatiko ir K.Donelaičio skvere planuoti statiniai.

„Aikštėje buvo numatyta kavinė ir tualetas. Prašėme, kad rimtų statinių nebūtų. Leidome palikti vietos sezoninei kavinei, bet kad ji nevirstų nuolatiniu pastatu“, – teigė M.Černiutė-Amšiejienė.

Stabdė pandemija

Pasak jos, projekto autoriai atsižvelgė į visas pastabas. Aikštės rekonstrukcija įtraukta ir į šiuo metu rengiamą Klaipėdos strateginį plėtros planą 2021–2030 m.

„Bendravome, buvome ne kartą susitikę nuotoliniu būdu. Kiek pavyko, tiek pavyko tą kompromisą pasiekti. Tegul tik greičiau užsibaigia, ir savivaldybė ieškos lėšų įgyvendinti“, – paaiškino Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja.

Fondo valdybos pirmininko teigimu, juos pristabdė ir pandemija.

„Padarė mums „paslaugą“. Galime bendrauti tik per atstumą. Ir tas projektas išsitempė. Išklausyti, pamatyti, parodyti per atstumą – visai kitas reikalas. Norėtųsi susitikti akis į akį, bet vis neleidžia. Todėl ir atidėliojame“, – teigė A.Sakalauskas.

Iniciatyva sutvarkyti aikštę kilo dar 2014 m.