„Labai sveikintina, kad diskusija dėl K. Škirpos asmenybės ir istorinių to meto kontekstų vyksta, Vilniaus valdžia ėmėsi iniciatyvų, visuomenėje vyksta įvairios reakcijos. Tokių sprendimų negalima priimti lyg kirviu nukertant. Reikalinga diskusija, nes be jos visuomenė susipriešins“, – BNS sakė Kauno mero patarėjas Simonas Kairys.

„Kauno savivaldybė norėtų matyti bendrą poziciją vertinant istorinę atmintį“, – teigė jis.

Pasak S. Kairio, anksčiau ėjusio už kultūrą atsakingo vicemero pareigas Kauno savivaldybėje, svarstymų dėl K. Škirpos gatvės būta jau praėjusios kadencijos pradžioje.

„Kaip ir tada, taip ir dabar, nemanome, kad toks klausimas – tik savivaldybės kompetencija“, – sako jis.

Kaune K. Škirpos vardu pavadinta gana nedidelė gatvė Kalniečių mikrorajone.

S. Kairys pastebi, kad mieste yra ir daugiau diplomato ženklų: Petrašiūnų kapinėse yra jo kapas, įtrauktas į kultūros vertybių registrą.

Kauno savivaldybė norėtų matyti bendrą poziciją vertinant istorinę atmintį.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) išvadoje K. Škirpos veikla II Pasaulinio karo metais vertinama nevienareikšmiškai.

„Iš vienos pusės jis buvo Lietuvos patriotas, daug jėgų skyręs Nepriklausomos valstybės kūrimui bei pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizavimui. Kita vertus, 1940–1941 metais jo veikloje būta ir antisemitizmo apraiškų“, – teigiama pažymoje.

Pasak centro, K. Škirpai, jo vadovaujamai Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) organizacijai galima prikišti tai, kad antisemitizmas joje buvo iškeltas į politinį lygmenį ir „tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą“. Organizacija siūlė žydus išvaryti iš Lietuvos. Centras pažymėjo, kad apie nacių planus vykdyti holokaustą LAF nariams II pasaulinio karo išvakarėse nebuvo žinoma.

Klausimą dėl K .Škirpos alėjos pervadinimo Vilniaus savivaldybės taryba turėtų svarstyti kitą trečiadienį.

Nuošliaužų vietos šiame šlaite žiemos laikotarpiui, nukasus ir išvalius supiltinį gruntą, užpiltos skaldos sluoksniu. Papildomai buvo paklota drenažinė sistema, sustiprintas įgriuvęs pagrindinis takas, reikalingas tolimesniems tvarkybos darbams kalno aikštelėje vykdyti.

Kitos nuošliaužų pažeistos kalno vietos dar tvarkomos.

Kalnas šiuo metu lankytojams uždarytas.

Taip pat bus draudžiamas pėsčiųjų ir dviratininkų eismas K. Škirpos alėja palei Vilnią. Į Škirpos alėją galės patekti  tik aptarnaujantis transportas ir šioje teritorijoje  gyvenantys bei dirbantys, pranešė savivaldybė.

Pėsčiųjų ir dviratininkų prašoma rinktis Šventaragio, T. Vrublevskio gatvių kryptis.

Eismo dalyvių prašomi būti atidžiais, laikytis kelių eismo taisyklių ir eismo reguliuotojų nurodymų.

Spalio 13 dieną muziejus kreipėsi į „Grindą“.

„Tuo metu situacija buvo tikrai daug blogesnė pietrytiniame šlaite prie K. Škirpos alėjos, ir pietrytiniame, kur kur pagrindinis takas apačioje eina. Tiesiog buvo paprašyta priemonių, kad užkirsti kelią pėsčiųjų patekimui į tas teritorijas. Mes matėm, kad kažkas gali atsitikti, prašėm apriboti pėsčiųjų judėjimą, jie iš karto tą ir padarė. Jie atvažiavo vakare ir sudėjo apsaugines tvoreles. Realiai tas apribojimas minėtose teritorijose buvo padarytas spalio 13 dieną. Dabar suprantu, kad jie visai apriboja. Imasi papildomų apsaugos priemonių, tai nėra blogai, nes lietus grįžta“, – BNS sakė muziejaus atstovė Živilė Stadalytė.

Šalies simboliu tapusiu Gedimino kalnu ypač susirūpinta po pernai ir šiemet šiaurės vakariniame šlaite susiformavusių didelių nuošliaužų.

Vilniaus miesto savivaldybė dėl   kalno būklės yra paskelbusi ekstremalią situaciją.

Slenkančiame Gedimino kalne atliekant archeologinius tyrimus šiemet rasta palaikų. Jau praktiškai nustatyta, kad tarp vasarą atkastų palaidojimų gali būti garsiausių 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vadų – Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko – palaikai.