Užbūrė vos pamačius

S.Juokimavičienė pasakoja, kad jos šeima ilgą laiką buvo šunų mylėtojai ir net veisėjai – augino ir veisė čiau čiau, šarpėjų veislių šunis. Kai šunys paseno ir jų neteko, galvojo, kad daugiau jokių augintinių nebeturės. Ištvėrė vos pusmetį. Paaugo mažoji dukra, kuri yra didelė gyvūnų mylėtoja, pamatė vienoje parodoje sfinksų veislės katę, įsimylėjo, apsikabino ir teko ją vežtis namo.

„Tik tada, kai namie atsirado sfinksė, supratau, kad galiu laikyti kates, nes iki to laiko, kai kur nors pas gimines pamatydavau kates, man nepatikdavo – visos jos būdavo kažkokios aršios, vis reikėdavo saugotis, kad neįkąstų ar neįdrėkstų. Tad buvau nusistačiusi prieš kates. Vyresnioji dukra apskritai kačių bijojo – kai sfinksę parsivežėme namo, ji sakė, kad užsidarys duris, kai miegos. Buvo kažkur prisiklausiusi, kad miegančiam žmogui katė gali gerklę perkąsti.“

Tačiau sfinksė buvo labai gero charakterio ir visa šeima ją greitai pamilo. Tik taip susiklostė, kad namuose atsirado šuo, o katei tai sukėlė labai didelį stresą: ji nustojo ėsti, vemdavo, vaikščiojo tik užlipusi kažkur aukštai, net nenusileisdavo ant grindų, nes bijojo šuns, pradėjo tuštintis į lovas. Mėnesį taip visiems prasikankinus, veterinarai šeimai pasakė, kad nieko nebus – kažkurio vieno teks atsisakyti. Laimė, šalia gyvenantys kaimynai, kurie neturėjo jokio gyvūno, katę jau buvo labai pamilę, tad mielai sutiko pagelbėti ir pasiimti ją pas save. Ten ji greitai atsigavo.

Kurį laiką šeimos namuose gyveno tik šuo. Tačiau ištekėjo vyriausioji dukra, o išeidama gyventi į savo naujus namus pasiėmė ir augintinį. Be augintinių namie buvo tuštoka, bet tą tuštumą prieš penkerius metus užpildė Tonkino veislės katė Moka.

„Parodoje pamačiau ir nebegalėjau atsilaikyti, – prisimena Sandra. – Net nežinojau tokios veislės. Tiesiog mėlynos akys, ilgi balti ūsai mane užbūrė. Veisėja jos net nesiruošė parduoti, buvo pasilikusi ją veisimui, bet aš sumokėjau tiek, kiek ji paprašė, ir nusipirkau.“

Paneigė stereotipus

Moka, pasak veisėjos, – nuostabaus charakterio katė. Ji visada buvo prie šeimininkės ir su šeimininke – tiesa, kol namie neatsirado kitų kačių. Kai augintinių atsirado daugiau, Moka ėmė pavydėti dėmesio, todėl Sandros dukra ją pasiėmė ir Moka iki šiol laiką leidžia tik su ja.

Antra katė namuose buvo Mokos atsivesta kačiukė, kurią šeima pasiliko auginti. Trečiąją Tonkino katę šeima parsivežė iš veislyno Lenkijoje.

Sandros teigimu, Tonkino katės labai meilios ir prieraišios, joms labai svarbi žmonių kompanija. „Jos turi kažkokių šuniškų bruožų – gal todėl mums, ilgamečiams šunų mylėtojams, jos taip puikiai tiko, – sako moteris. – Jos laukia tavęs, jei kažkur išeini, pasitinka prie durų grįžusius namo. Turime ir medžioklinį šunį – jos kartu gyvena ir kuo puikiausiai su juo sutaria. Moka ir šuo gimę tą pačią dieną, kartu užaugo, tad ji ir su kitais šunimis, net svetimais, puikiai draugauja – net geriau nei su svetimomis katėmis. Su žmonėmis taip pat mielai pažindinasi ir leidžia laiką, kartais net tenka jas uždaryti, kai nori ramiai su kuo nors pasikalbėti, nes dėmesio prašosi net įkyriai.“

Poveikis: S. Juokimavičienė Tonkino veislės katę Moką pamilo iš pirmo žvilgsnio, o pažinus veislę geriau, nuomonė apie kates pasikeitė iš esmės / S. Juokimavičienės asmeninio archyvo nuotr.

Žavi veisėją ir tai, kad Tonkino katės – labai draugiškos, nerodo jokios agresijos. Net mažiems vaikams, kurie linkę kates niurkyti ar elgtis pernelyg grubiai, su jomis žaisti saugu: kitoms gal truktų kantrybė, o Sandros auginamos Tonkino katės nėra parodžiusios nei nagų, nei dantų.

Nors namuose gyvena net trys katės, namų jos nesiaubia ir jokio chaoso nekelia.

„Dar jas beaugindama labai aiškiai pajutau, kad katės sumažina stresą, – pasakoja pašnekovė. – Jei pareinu iš darbo dėl ko nors susirūpinusi, pakanka, kad bent 10 minučių įsitaisytų ant kelių, paglostau, kartu pasėdime ir nusiraminu. Jei sergi, atrodo, kad perima visą ligą ir blogą nuotaiką.“

Moteris teigia, kad visa tai, ką anksčiau galvodavo apie kates, jos augintinės paneigė, ir kuo toliau, tuo labiau žavi. Nors namuose gyvena net trys katės, niekur jos nelipa, nieko neplėšo, nedrasko, namų nesiaubia ir jokio chaoso namuose nekelia. Kartais iš smalsumo užšoka ant stalo pasižiūrėti, kas ten yra. Jei kokia nelaimė ir įvyksta, tai dažniausiai netyčia, augintinėms tarpusavyje žaidžiant.

Išvažiuojant kates kelioms dienoms galima palikti namuose vienas – nereikia, kaip šunį auginant, rūpintis, kas pašers, pavedžios. Mėgsta jos ir kartu keliauti – Moka, kol buvo viena, su šeimininkais keliaudavo gana dažnai. Dabar, kai namuose trys augintinės, visas pasiimti sudėtingiau.

Be augintinių negalėtų

S.Juokimavičienė įsitikinusi, kad vaikams labai svarbu turėti gyvūną: tai ugdo atsakomybės jausmą, moko rūpintis mažesniais ir silpnesniais už save. Toks augintinis kaip Tonkino katė tam puikiai tinka. Šios katės – lyg šeimos nariai, kuriais reikia rūpintis.

„Aš savo vaikams visada sakiau: jūs galite ateiti, atsidaryti šaldytuvą, pasiimti maisto, įsipilti vandens, o katė ar šuo to padaryti negali, todėl, prieš valgydami, visada turite pirmiausia pažiūrėti, ar turi gyvūnai maisto ir vandens. Taip jau mes saviškes auklėjome“, – sako pašnekovė.

Katės vaikams, kaip ir suaugusiesiems, padeda atsikratyti streso, kurį jie patiria mokykloje ar kieme susipykę su draugais.

„Mano mažoji gyvūnus ypač myli – jei galėtų, tai ir arklį namo parsivestų. Ir, tiesą sakant, mane tokia jos meilė gyvūnams džiugina. Gyvūnus mylintis žmogus negali užaugti blogas“, – įsitikinusi Sandra.

Pati jau sako niekada negalėsianti gyventi be gyvūnų, ypač – be savo kačių. Juokiasi, kad, matyt, jau tapo nuo jų priklausoma.

Apie veislę

Tonkino katė yra gana nauja kačių veislė, susiformavusi sukryžminus Siamo ir Burmos veislių kates.

Šios veislės katės yra vidutinio dydžio, paprastai sveria nuo 2,5 iki 5,5 kg.

Dažniausiai akys mėlynai žalsvos, tačiau jų atspalviai gali varijuoti nuo mėlynos iki žalios spalvos.

Kailis trumpas, prigludęs, šilkinės tekstūros, blizgus. Žymės snukio, ausų, kojų ir uodegos srityse yra tamsesnės nei kailis kitose kūno srityse. Tonkino katės gali būti įvairių spalvų, su amžiumi katės kailis tampa tamsesnis.

Tonkinai nerodo jokio nepasitenkinimo ar agresijos. Amerikoje ir Kanadoje šios veislės katės yra naudojamos gyvūnų terapijai, nes labai kantrios ir emociškai stabilios.

Tonkino katės pasižymi ypač stipria sveikata ir yra ilgaamžės. Šios veislės atstovės gali sulaukti 19–20 metų ir daugiau.

Šios katės aktyvios visą gyvenimą, todėl svarbu pasirūpinti, kad augintinei netektų nuobodžiauti – jei planuojate įsigyti šios veislės katę, turėtumėte gerai pagalvoti, ar jai neteks ilgą laiką vienai nuobodžiauti namuose.

Prieš keletą metų egzotika susižavėjo ir žinoma mediumė Gražina Asipauskaitė – ji įsigijo dvi ypatingas kates. Viena iš jų – Savanos hibridas, kita – servalas. Abu gyvūnai reti ir ypač brangūs. Už dvi kates Gražina sako sumokėjusi apie 9 tūkst. eurų.

„Pasimoviau ant aferistų. Iš pradžių buvo pasiūlyta viena suma. Paskui ji išaugo iki 7 tūkst., paskui iki 9 tūkst. Palikusi užstatą pakliuvau į tokias pinkles, kai už viską reikėjo vis mokėti ir mokėti“, – laidoje „KK2 penktadienis“ pasakos Gražina, kurios meilė išskirtiniams gyvūnams virto tikra drama. Ne tik todėl, kad vienam brangiam gyvūnui reikėjo brangaus gydymo, bet ir todėl, kad paaiškėjo, jog šių kačių laikyti Lietuvoje negalima.

„Dėl gyvūnų buvau pasiruošusi padaryti viską. Įsteigiau specialų mini zoologijos sodą. Jei būtų reikėję, būčiau ėmusi paskolą iki begalybės“, – sakys Gražina, į kates bei jų priežiūrą investavusi apie 30 tūkst. eurų. Tačiau kad ir kiek ji stengėsi, katės iš jos namų buvo konfiskuotos. „Verkiau, šaukiau, bet pareigūnai nieko nepaisė“, – sakys Gražina.

Ir nors ši istorija Gražinai – labai skaudi, moteris nežada pasiduoti. Kartu su bendraminčiais Lenkijoje ji kuria Savanos veislės kačių veislyną.

Egzotikos invazija į Lietuvą – jau šį vakarą 19.30 per LNK.

Kornvalio rekso veislės kates nuo kitų gentainių skiria banguotas kailis ir šuniški įpročiai. Jos yra prieraišios žmogui ir, priešingai nei dauguma kačių, vizgina uodegą, kai džiaugiasi. Be to, visai kaip šunys, jos gali išmokti įvairių triukų.

„Šios katės yra gana imlios triukams. Kadangi jos mėgsta, kad su jomis žaistų, galima išmokinti, kad atneštų žaisliuką“, – sako Kornvalio reksų veisėja Jolanta Vidutienė.

Jei pyksta, trūkčioja uodegos galiukas

J. Vidutienė augina ir veisia Kornvalio rekso veislės kates daugiau kaip 15 metų. Moteris sako, kad šios veislės katės iš tikrųjų kartais primena šunis.

„Konrvalio reksai yra šuniško charakterio. Jie yra labai draugiški, labai bendraujantys. Norint nubausti gyvūną, jam tiesiog reikia neskirti dėmesio. Tai yra didžiausia bausmė“, ­– teigia moteris.

Pasak jos, Kornvalio reiksai visur dalyvauja kartu su žmogumi: „Jei grįžti iš parduotuvės, yra pirkinių krepšys, tai būtinai jis bus apžiūrėtas. Jei lupi bulves, kiekviena lupena bus palydėta į kibirą. Jei kažką gamini, irgi pasižiūri. Jei žiūri televizorių, prieina ir žiūri kartu.“

Kornvalio reksų veisėjos teigimu, šios katės noriai pasitinka svečius, mėgsta susipažinti su naujais žmonėmis – apuosto juos ir ima glaustinėtis. „Bet, jei jaučia, kad žmogui nepatinka, jie nelįs“, – priduria J. Vidutienė.

Kornvalio reksai, priešingai nei dauguma kačių, vizgina uodegą, kai džiaugiasi.

„Jos vizgina uodegą, kai yra patenkintos. Jei pyksta, tik pats galiukas trūkčios. Bet šiaip tas prieraišumas, dalyvavimas, dėmesio norėjimas, prisirišimas prie šeimininko – tai yra šioms katėms būdinga“, – tvirtina Kornvalio reksų veisėja.

Žmonės klausia, ar kailis nesugarbanotas

Nors pirmieji neįprasto kailio kačiukai buvo užfiksuoti gimę ir Vokietijoje, vis dėlto Kornvalio reksų veislės pradžia – Jungtinėje Karalystėje. 1950 m. viename Kornvalio grafystės ūkyje gimė neįprasto, garbanoto kailio kačiukas, pavadintas Kalibunkeriu. Nuo jo ir prasideda Kornvalio reksų istorija. Garbanotos, ėriuko primenančiu kailiu katės buvo veisiamos su Birmos, Siamo ir britų trumpaplaukėmis katėmis.

„Standartas leidžia įvairiausias spalvas. Populiariausios yra vienspalvės katės. Pastebėjau, kad žmonės jomis domisi daugiausiai. Renkasi mėlynas kates, juodas. Dar yra skonio reikalas (vieni labai mėgsta, kiti labai nemėgsta) vadinamieji sireksai, Siamo katėms būdingas spalvas turinčios Kornvalio reksų kates. Bet tai nėra dažnas dalykas“, – pažymi J. Vidutienė.

Garbanėlės – štai kas labiausiai krinta į akis, pamačius tokias kates. Įvairių klausimų ir komentarų Kornvalio reksų veisėja sulaukia ir parodose.

„Pavyzdžiui, kad jos paruoštos, klausia, ar garbanavote, ar darėte kažką toms katėms, kad štai toks kailis. Tai kartais pajuokauju, kad iš vakaro degtukais pasukome“, – šypteli moteris.

J. Vidutienės teigimu, taisyklingas Kornvalio reksų kailis turėtų būti uždaromis bangomis, vientisas, be išplikusių vietų. „Gali būti kažkiek palei ausytes, palei galvą [išplikę], tiesiog ten, toje vietoje, ne visą laiką auga kailis“, – nurodo Kornvalio reksų veisėja.

Įdomu tai, kad, vos gimus kačiukui, jis būna garbanotas. Po to garbanos išsitiesina, lyg jų ir nebuvę. Galiausiai jos formuojasi individualiai, priklausomai nuo veislės linijų. Vieniems kailio bangos atsiranda anksčiau, kitiems – vėliau.

„Kornvalio reksai yra vidutinio sudėjimo, aukštomis kojomis, galva yra kiaušinio formos, ausytės didelės, aukštai pastatytos. Uodega ilga, siaurėjanti. Tai – grakštūs, gražūs katinai“, – sako J. Vidutienė.

Dėmesio reikalauja skirtingai

Kornvalio reksai labai mėgsta žaidimus, ypač – atnešti numestą žaisliuką. „Šios katės yra gana imlios triukams. Kadangi jos mėgsta, kad su jomis žaistų, galima išmokinti, kad atneštų žaisliuką. Bet dresuoti aš jų nedresuoju“, – teigia J. Vidutienė.

Anot jos, su šunimis Kornvalio reksai sutaria puikiai. Moteris sako turinti pavyzdžių, mat jos veistos katės dabar yra laikomos su Stafordšyro terjeru, vokiečių aviganiu, taip pat – su Jorkšyro terjeru.

„Nors su Jorkšyro terjerais yra galbūt šiek tiek sudėtingiau sutarti, nes ir vieni, ir kiti norėtų dominuoti. Bet katės yra katės, jos nori būti šeimininkės“, – pastebi Kornvalio reksų veisėja.

J. Vidutienė augina dvi kates. Jos, pasak moters, gerai sutaria ir gražiai žaidžia. Taip pat, Kornvalio reksų veisėjos teigimu, šios katės puikiai sutaria su vaikais.

„Nebent tai yra labai maži vaikai ir neišmokinti, kaip reikia elgtis su gyvūnais, – patikslina J. Vidutienė. – Tada būtų problema, nes, jei mažas vaikas bando imti gyvūną prieš jo valią, tai, jei gyvūnas dar visiškai mažas, jis įsibaimins, taps baikštus, ir tai nieko gero neatneš.“

Moteris įsitikinusi, kad nieko negalima daryti prieš katės valią. Jei ji norės ateiti, ateis. „Vaikai turėtų žinoti, kad katės gaudyti nereikėtų. Ją būtų galima prisivilioti: imi žaislą, žaidi, katė atbėga. Bet imti, tempti neverta, nes draugo neturėsi“, – tvirtina J. Vidutienė. 

Žmogaus dėmesio, kurį taip mėgsta, šios katės išsireikalauja skirtingais būdais. Pasak Kornvalio reksų veisėjos, vienos katės ateina, glaustosi, pačios prašo dėmesio, o kitos vis dėlto nori, kad ateitum ir jas pakviestum.

„Pavyzdys – mano katės. Reičel pati ateina, pati išsireikalauja, glaustosi ir pan. O Reva vis dėlto laukia, kol tu ją pakviesi. Tada jau jos savimeilė nenukenčia, kad niekas į ją nekreipia dėmesio“, – sako moteris.

Garsus balsas nebūdingas

Tokios katės, anot J. Vidutienės, nėra labai balsingos. Bet vis dėlto sutinkami ir pamiauksintys individai.

„Tai yra labai individualu. Tai priklauso nuo paties gyvūno. Vieni turi ryškesnius balsus ir mėgsta „pakalbėti“, kiti yra visiškai negirdimi. Bet šiaip veislei garsus balsas yra nebūdingas“, – teigia Kornvalio reksų veisėja.

Šios katės visiškai netinka tiems, kas nemėgsta dėmesio, nenori kad gyvūnas nuolat dalyvautų šeimininko veikloje.

„Tai vis dėlto yra šeimos narys ir dalyvis, – atkreipia dėmesį J. Vidutienė. – Jei jus erzina, kad kažkas jums prieš akis šmėžuos, tai jums šios katės netinka. Jos tinka aktyviems žmonėms, vienišiems žmonėms – idealu.“

Kornvalio reksų veisėjos nuomone, tokios katės puikiai tinka, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, kurie neturi nuolat pas juos besilankančių artimųjų. 

„Iš tiesų dėmesio šie katinai suteikia daug. Tik problemėlė ta, kad tokie žmonės mėgsta šiuos gyvūnus peršerti, išlepinti. O nutukęs Kornvalio reksas yra labai negražu“, – mano moteris. 

Jei labai norisi tokios katės, bet mažai būnate namuose, J. Vidutienė siūlo išeitį – įsigykite bent dvi tokias kates.

„Jei jūs daug dirbate, nėra mažų vaikų, vis dėlto tam gyvūnui reikia turėti kompanijoną. Bet geriausia, kad taip būtų nuo pačių pradžių. Jei iš pat pradžių gyvūnas ilgą laiką auginamas vienas, jis nebūtinai noriai įsileis kitą gyvūną. Taigi, jei žinote, kad mažai būsite namuose, geriau įsigyti kelis“, – sako Kornvalio reksų veisėja.