Atliekamas ikiteisminis tyrimas

„Labiausiai skaudu ir nerimauju dėl savo mažamečio sūnaus, kuriam toks kaimynės elgesys kelia labai daug streso, nerimo ir įtampos, – kalbėjo moteris. – Žinoma, labai neramu ir pačiai, kai grįžti iš darbo, lipi laiptais ir nežinai, ar kur nors iš už kampo neužpuls paklaikusi kaimynė.“

Nebežinodama, kur dar ieškoti pagalbos, Lina ėmėsi viešumo ir kreipėsi į „Rinkos aikštę“. Pastarosios žurnalistė, apklaususi įvairias institucijas, pasidomėjo, kas buvo ir yra daroma, kad neadekvačios moters kaimynystėje gyvenantys žmonės jaustųsi saugesni, kokios galimybės tokį žmogų izoliuoti ar apgyvendinti atitinkamose patalpose, kad jis nekeltų grėsmės aplinkiniams, kokį poveikį mažamečiam vaikui gali padaryti toks senolės elgesys ir kaip jį nuo to apsaugoti.

Kėdainietė Lina ir jos šeima, gyvenanti J. Basanavičiaus g. 75, jau beveik metus, o anksčiau čia gyvenę žmonės dar ilgesnį laiką gyvena baimėje ir nuolatinėje įtampoje, kurią kelia neprognozuojama kaimynė, neseniai kirviu sukapojusi Linos buto duris. (rinkosaikste.lt skaitytojų nuotr.)

Sudėtingiausia yra tai, jog vienos atsakingos institucijos, kuri galėtų padėti žmonėms, kenčiantiems nuo nestabilios psichikos kaimynų, tiesiog nėra. O kai už kažką yra atsakingi visi, vadinasi, neatsakingas niekas.

Viena iš pirmųjų institucijų, į kurią kreipėsi nuo 71-erių kaimynės nukentėjusi Lina, buvo Kėdainių rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius. Jo l. e. p. vedėja Žydrė Krivičienė teigė, jog „dėl paskutinio įvykio, kai ši moteris kapojo kaimynės duris, policijoje atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl daugiau informacijos suteikti galėtų ikiteisminį tyrimą atliekanti tyrėja. Mūsų žiniomis, šiuo metu ši moteris yra gydymo įstaigoje“.

„Balandžio mėnesį Viešosios tvarkos specialistai bendravo su šia moterimi. Ji pažadėjo ateityje daugiau taip nesielgti, atsisakė bet kokios siūlomos pagalbos iš savivaldybės specialistų. Tačiau pasirodė, kad nelabai kas pasikeitė“, – kalbėjo Ž. Krivičienė.

Kaimynų konfliktai nėra vienetiniai atvejai

Linos žiniomis, moteris yra visiškai vieniša, tad artimųjų, kurie ja galėtų pasirūpinti nėra. Pasidomėjus, kas tokiu atveju už ją turi prisiimti atsakomybę, ja pasirūpinti, jei reikia, suteikti jai gydymą ar dėl aplinkinių saugumo iškeldinti ją į atitinkamą vietą, Ž. Krivičienė sakė: „Įvertinti taip besielgiančių žmonių elgesį gali tik teismas ir nuspręsti, ar jai reikalingas gydymas ar kitokios poveikio priemonės.

Dėl savo sveikatos moteris nerodė iniciatyvos kreiptis į medikus. Kadangi šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl galimai ir bus priimtas sprendimas paskirti ar ne jai priverstinį gydymą.

Iškeldinti iš privataus būsto galima taip pat tik teismo sprendimu“.

Viešosios tvarkos skyriaus l. e. p. vedėja taip pat pažymėjo, kad „Viešosios tvarkos skyriuje dėl kaimynų netinkamo elgesio yra gaunama skundų ir prašymų, tačiau Kėdainių rajone minėtas atvejis yra išskirtinis. Jei kyla grėsmė gyventojų sveikatai ar turtui, tokius įvykius tiria policija“.

Tokiose situacijose visuomenės lūkestis išspręsti čia ir dabar problemą, neatitinka pareigūnų ir specialistų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Sprendžiant minėtą ir panašias problemas, atsižvelgiama į visuomenės poreikius, interesus ir teises bei asmens poreikius, interesus ir teises.

Tai, kad konfliktai su kaimynais nėra vienetiniai atvejai, sutiko ir savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė. Tačiau ji teigia nesutinkanti su teiginiu, jog niekas nieko dėl tokio elgesio negali padaryti.

„Kiekviena institucija dirba savo kompetencijų ir jai priskirtų funkcijų rėmuose. Tokiose situacijose visuomenės lūkestis išspręsti čia ir dabar problemą neatitinka pareigūnų ir specialistų veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Sprendžiant minėtą ir panašias problemas, atsižvelgiama į visuomenės poreikius, interesus ir teises bei asmens poreikius“, – pažymėjo J. Blinstrubaitė.

Gydymas – tris dienas, vėliau – vėl tas pats

Tačiau visuomenei ir šalia grėsmę keliančių žmonių gyvenantiems kaimynams nuolat kyla klausimas: kodėl turi atsitikti kažkas baisaus, kad būtų imta reaguoti ir kad būtų imtasi priemonių? Lygiai taip kaip ir šiuo atveju, kai jau buvo ne vienas kaimynų kreipimasis į atsakingas institucijas dėl netinkamo ir grėsmę keliančio kaimynės elgesio, kol galiausiai ši, paėmusi kirvį, ėmė kapoti kaimynų duris. O jei įniršio metu būtų pasitaikiusios ne durys, o žmogus?.. Ar pasekmės nebūtų tragiškos?

Taip, Lina sakė, kad po eilinės jos kaimynei pasitaikančios „pilnaties“ senolė trims dienoms būdavo išvežama į psichiatrinę ligoninę. Vėliau ji vėl grįždavo į savo įprastą gyvenimą, o kaimynai – į baimę: ko laukti toliau?

Tai, kad aplinkai grėsmę keliantis žmogus gydomas vos tris dienas, patvirtina ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) „Rinkos aikštei“ atsiųstuose atsakymuose.

„Kaip ir kitos ligos, psichikos ir elgesio sutrikimai gydomi esant paciento informuotam sutikimui. Tačiau, jeigu iš paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui, pacientas gali būti priverstinai hospitalizuojamas (ir gydomas), bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas. Dėl priverstinės hospitalizacijos (ir gydymo) pratęsimo gydančioji įstaiga, kurioje priverstinai hospitalizuotas ir gydomas asmuo, kreipiasi į teismą, kuris gydymą prireikus pratęsia“.

Tačiau daugiabučio gyventojams nuo tokio įstatymo tikrai lengviau netampa, nes po tų trijų dienų jiems ir toliau reikia gyventi šalia veikiančio ugnikalnio, kuris nežinia kada gali vėl prasiveržti. Tačiau SAM ramiu tonu gyventojams pataria: „Pastebėjus padidėjusią psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio žmogaus agresiją ar saviagresiją, kai yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui, reikėtų skambinti trumpuoju numeriu 112 ir kviesti policiją bei greitąją medicinos pagalbą“. Tik klausimas, kaip tokioje stresinėje situacijoje, kokioje kaskart atsiduria niekuo dėti kaimynai, elgtųsi tie, kurie tokius patarimus dalija?

Siūlomos pagalbos atsisakė

Savivaldybė, kaip sakė J. Blinstrubaitė, apie kaimynams grėsmę keliančią senolę buvo informuota pavasarį.

„Pirmą kartą pas G. Š. Kėdainių bendruomenės socialinio centro darbuotojai apsilankė šių metų kovo 27 dieną, gavus pranešimą iš kaimynų dėl triukšmo, sklindančio blogo kvapo iš buto ir netvarkos laiptinėje. Su G.Š. darbuotojai kalbėjosi laiptinėje. Moteris paaiškino kilusio triukšmo priežastis bei patikino, kad išsiskyrus su kartu gyvenančiu asmeniu, konfliktų nebus.

Teikiant prevencines paslaugas, šiai moteriai Kėdainių bendruomenės socialinio centro darbuotojai pas G. Š. lankosi periodiškai, siūlo pagalbą, – tikino Socialinės paramos skyriaus vedėja. – Minėtai moteriai Kėdainių bendruomenės socialinio centro socialiniai darbuotojai suteikė visą informaciją apie įstaigos teikiamas paslaugas asmens namuose, ne kartą siūlė pildyti prašymą socialinėms paslaugoms namuose gauti, tačiau moteris siūlomos pagalbos atsisako.

Gegužės mėnesį ji buvo išvežta gydymui į ligoninę Kaune. Baigus gydymą Kaune, socialiniai darbuotojai užregistravo G. Š. apsilankymui pas sveikatos priežiūros specialistus Kėdainiuose ir ją lydės“.

O paklausta, kas yra daroma, kad toliau būtų išvengta panašių ar net baisesnių situacijų ar nelaimingų atsitikimų bei būtų apsaugoti niekuo dėti namo gyventojai, pašnekovė sakė: „Šiuo metu iki liepos 1 d. yra rengiami teisės aktai dėl komisijos sudarymo, jos nuostatų tvirtinimo“.

Nusiraminimo siūlo ieškoti psichologo ar terapeuto kabinete

Nuolat vaiko gerovę akcentuojantys vaiko teisių specialistai aprašytu atveju kaip ir SAM ar SADM pasirodė esą bejėgiai (nors tai yra kone aukščiausios institucijos, nuo kurių veiksmų gali priklausyti daugelis situacijų) ir tvirtina, kad savo atžalų saugumu bei psichologiniu komfortu turi pasirūpinti patys tėvai nepaisant to, jog jų pačių emocinė ir psichologinė būsena dėl aplinkos įvykių yra įtempta. O nusiraminimo Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Neringa Martišienė ragino ieškoti psichologų kabinete, kurie ir taip yra gerokai perpildyti.

Viešosios tvarkos skyriuje dėl kaimynų netinkamo elgesio yra gaunama skundų ir prašymų, tačiau Kėdainių rajone minėtas atvejis yra išskirtinis. Jei kyla grėsmė gyventojų sveikatai ar turtui, tokius įvykius tiria policija.

„Pasitaiko situacijų, kai tėvams tenka pasirūpinti ne tik vaikų, bet ir visos šeimos gerove ir saugumu, pavyzdžiui, kai šalia gyvenančių žmonių elgesys ir veiksmai kelia grėsmę sveikatai ar gyvybei. Tokiais atvejais visuomet patariama kreiptis pagalbos į teisėsaugą, – komentavo N. Martišienė. – Nuolat lydinčios baimė ir stresas gali neigiamai paveikti kiekvieną žmogų, ne išimtis ir vaiką. Tai gali sukelti sveikatos problemas, sutrikdyti kasdienę rutiną, iššaukti stiprias emocijas.

Be minėtos teisėsaugos pagalbos, kuri gali užtikrinti saugumą išsprendžiant baimę ir nerimą keliančias realias situacijas, tėvams patariama pasirūpinti pagalbos būdais, kurie padėtų visiems šeimos nariams nurimti emociškai ir psichologiškai – pavyzdžiui, pasikalbėti su psichologu, pasidalinti savo išgyvenimais su terapeutu. Svarbu nepamiršti, jog baimes ir stresą mažina aktyvi fizinė veikla, poilsis gamtoje, malonūs kūrybiniai užsiėmimai, kartu praleidžiamas laikas, o svarbiausia – atviri, nuoširdūs pokalbiai šeimoje, kurių metu tėvai gali sužinoti, kuo vaikas gyvena, kaip jis jaučiasi, kas jį neramina ir ką galima padaryti, kad vaiko savijauta pagerėtų.“

Kad ir kaip absurdiškai beskambėtų, bet eilinį kartą skęstančiojo gelbėjimas mūsų šalyje yra pačio skęstančiojo reikalas.

Kaip pranešė policija, konfliktas Kurmaičių kaime kilo apie 19 val. 

33-ejų neblaivus (2,59 prom.) vyras grasino 68-erių vyrui bei sugadino jo tvorą.

„Neblaivus vyras grasino kaimynui ir demonstravo lytinį organą. Jis išspyrė ir apgadino tvoros dalį. Informacijos, kad į darbą būtų paleisti kumščiai, neturime“, – portalui kauno.diena.lt sakė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyresnioji specialistė Dovilė Vaitekūnaitė.

Įtariamasis sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimo.

Neslėpdama apmaudo būsto savininkė Vaida Dambrauskienė kreipėsi į policiją ir į „Kauno dieną“.

Šią savaitę paaiškėjo, kad dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Jos manymu, tai vandalizmas galėjo būti konflikto su kaimynais, kai prašė sudrausminti vaikus, pasekmė. Dėl  nepilnamečių kaimynų elgesio netgi kreipėsi į pareigūnus.

Moteris nurodė, kad vaikai – tiesiog nesutramdomi. Kuo jie užkliuvo? Atėję mėto kamuolį į jos namo fasadą, o tai kelia didžiulį triukšmą, gadina apdailą, triukšmauja ir daužydamiesi lazdomis, be to, triukšmauja įėję į privačią teritoriją.

„Daužė ir metalinį sandėliuką. Daužė kaimyno tvorą. Buvo ją medinę nulupę su kamuoliu bedaužydami“, – vardijo pašnekovė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Tai nutiko balandžio pabaigoje. Tuo metu jau buvo įteisėjęs draudimas viešai demonstruoti „V“ ir „Z“ simbolius.

Per pusantro mėnesio pagal Baudžiamąją kodeksą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo atliekamo. 

„Baudžiamasis kodeksas nenumato baudžiamosios atsakomybės už šių simbolių naudojimą („V“ ir „Z“), ir už tokį nusižengimą yra taikoma tik administracinė nuobauda“, – portalui kauno.diena.lt komentavo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Tautvilė Merkevičiūtė. Ar pradėta administracinė teise, nei ji, nei policija nepatikslino.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

V.Dambrauskienė dar nėra  pareiškusi civilinio ieškinio, tad oficialiai dar nežinia, kokius nuostolius patyrė dėl vandalų išpuolio. Be to, kaip nurodė T. Merkevičiūtė, byloje kol kas nėra nustatyta įtariamojo tapatybė. Bet kokiu atveju, nukentėjusioji turėtų sulaukti kompensacijos, nes turtas buvo draustas.

„Vieną dieną buvo konfliktas su vienais kaimynais, kurie yra berods rusai. Vieni – tikrai rusai. Jie augina nepilnamečius vaikus. Jie yra tiesiog nesutramdomi“, – pasakojo moteris.

Anot jos, kaimynų atžalos eina į svetimą teritoriją, kelia triukšmą ir pan. Prie Vaidos kotedžo veda servitutinis kelias, kuris yra trijų kotedžų privati teritorija. Ant šio kelio vaikai, kaip pasakojo, piešia, žaidžia, nekreipdami dėmesio į pastabas, kad tai nesaugu, nes juo važiuoja automobiliai.

Jie augina nepilnamečius vaikus. Jie yra tiesiog nesutramdomi.

Moters teigimu, nepilnamečiai taip pat daužo namo fasadą su kamuoliu, triukšmauja ir daužydamiesi lazdomis. „Daužė ir metalinį sandėliuką. Daužė kaimyno tvorą. Buvo ją medinę nulupę su kamuoliu bedaužydami“, – vardijo pašnekovė.

Šilainiuose ji gyvena metus. „Galvojau, viską išspręsime civilizuotai“, – vylėsi V. Dambrauskienė. Tačiau, anot jos, pokalbių su vaikų tėvais nepakako.

„Parašiau pareiškimą. Vieną, kitą. Parašiau, nes grasino susidoroti su mano nekilnojamuoju turtu – apgadinti. Vėl gavau grasinimą“, – kalbėjo kaunietė, pridūrusi, kad viešoje vietoje buvo išvadinta ir necenzūriniais žodžiais.

Negana to, šįryt ją grįžusią po naktinės pamainos ligoninėje pasitiko nemalonus vaizdas. „Jie pasamdė žmogų. Tas žmogus apipaišė rusiškais inicialais „Z“ ir „V“. Raidės – ant durų, ant keliuko. Taip pat apipaišė visą namo fasadą. Tai turto sugadinimas, be to, draudžiami simboliai. Taip nepaliksiu. Noriu paviešinti, kokių žmonių Lietuvoje gyvena. Eisime teisiniu keliu“, – teigė V. Dambrauskienė. 

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kauno policijos atstovai patvirtino, kad gautas pranešimas apie tokį įvykį. „Šįryt apie 8.30 val. policijos pareigūnai sulaukė pranešimo, jog Kaune, Mosėdžio g., moters namas ir sandėliukas buvo išteplioti dažais. Įvykio vietoje šiuo metu dirba policijos pareigūnai“, – ryte komentavo Kauno policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė.

Prieš dešimt dienų Lietuvoje nuspręsta uždrausti viešai demonstruoti Georgijaus juostą ir kitus Rusijos karo prieš Ukrainą simbolius, už tai gresia bauda.

Konkrečiai nurodoma, kad draudžiamu simboliu „visais atvejais laikoma dvispalvė (juodos ir oranžinės spalvų) Georgijaus (Šv. Jurgio) juosta“. Minėtas draudimas apims ir šiuo metu Rusijos kare su Ukraina naudojamus simbolius – raides „Z“, „V“ ir kitas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Numatyta, kad už tokių simbolių demonstravimą grės 300–700 eurų bauda, o juridiniams asmenims ji sieks iki 1,2 tūkst. eurų. Pakartotinai nusižengus bus skiriama 500–900 eurų bauda fiziniams asmenims arba 800–1,5 tūkst. eurų bauda juridiniams asmenims. 

Šiuo atveju policija nurodė kol kas renkanti medžiagą dėl galimo turto sugadinimo.

Prieš 3 metus Šarkuvos g. 19 namo gyventojai aplink namą pasodino maždaug 25 pušeles. Žmonės puoselėjo, prižiūrėjo ir tikėjosi, kad ūgtelėjusios teiks malonumą akiai ištisus metus, o ypač niūriuoju metų laiku, kai lapuočiai numeta lapus.

Tačiau šis pavasaris kai kuriems augalams tapo paskutinis. Laiške portalui kauno.diena.lt žmonės guodėsi, kad pušelės maniakiškai naikinamos.

Ne iš karto visos, o pamažu naktimis per tris kartus praktiškai neliko didžiosios daugumos sodinukų. 

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kai kurias nukirstas pušis žmonės tikina radę paslėptas. Kitas – išrautas ir numestas žmonės parsinešė atgal prie daugiabučio, bet akivaizdu, kad net atsodintos jos ir toliau liks niokotojo taikiniu. 

Visus tris kartus apie vandalizmą gyventojai pranešė policijai. Gyventojai turi įtariamąjį. Jo pavardę pasirengę atskleisti policijai, bet kol kas, tikina, nesulaukę dėmesio.

Net jei tuoj pasaulio pabaiga, mes vis tiek turim sodinti savo obelis.

Kauno apskr. Vyriausios policijos komisariato atstovė Odeta Vaitkevičienė patvirtino, kad situacija policijai žinoma. 

„Tyrimas nepradėtas, informacija, kuri pasiekė pareigūnus, perduota savininkui – t. y. Kauno miesto savivaldybei“, – informavo O.Vaitkevičienė.

Gyventojai viliasi, kad viešumas pristabdys pušelių niokotoją ir prieš spręsdamas pribaigti paskutinius likusius sodinuku piktavalis susimąstys.

Savo tapatybių gyventojai tikina nenorintys atskleisti. Esą gyvenant viename name, tai būtų dar didesnės priešpriešos priežastis. 

Tačiau atskleidė, kad dar prieš sodinant pušeles vienas gyventojas pareiškė, kad neleis sodinti, tačiau dauguma gyventojų pasisakė už daugiabučio kiemo puoselėjimą, todėl vieno prieštaraujančio žodžiai sodintojų nesustabdė. 

Vilmanto Raupelio nuotr.

Žmonės neabejoja, kad augalų naikinimas yra kerštas. Gyventojų pastangomis buvo atleistas valdytojas, jis ir prieštaravo pušelių sodinimui, tad neatmetama, kad galimai jis ir ėmėsi sankcijų aplinkos tvarkytojų atžvilgiu. 

„Net jei tuoj pasaulio pabaiga, mes vis tiek turim sodinti savo obelis“, – tai populiari rašytojo Česlovo Milošo citata. Nesigilinantiems į potekstę, susimąstymui pakaktų ir paviršutiniškos įžvalgos.

Trečiadienį po pietų, apie 14 val., uostamiesčio policininkai buvo iškviesti į Vingio gatvę, kur prie vieno daugiabučio namo tarp kaimynų įvyko pavojingas konfliktas.

Kaip vėliau pasakojo pareigūnus iškvietęs 60-metis vyras, jis šalia namo vedžiojo šunį, kai staiga iš penktojo aukšto 34-erių kaimynas išmetė medinį lango rėmą su stiklu.

Vyrai susibarė, jaunesnysis išbėgo į lauką, konfliktas įkaito tiek, kad rėmą išmetęs vyras smogė 17-mečiam šuns šeimininko sūnui.

Kaip baigėsi ši situacija, iki galo neaišku, panašu, kad vyrai kuriam laikui išsiskirstė kiekvienas į savo namus.

Po kiek laiko šuns šeimininkas išėjo į kiemą ir pamatė, kad jo automobiliui „Ford Galaxy“ išdaužtas priekinių durelių langas. Žmogus įsitikinęs, kad tai to paties konflikto tęsinys – taip galėjęs pasielgti kaimynas, išmetęs lango rėmą.

Policijos pagalbos paprašęs klaipėdietis paaiškino pareigūnams, kas atsitiko ir pareiškė, kad automobilio apgadinimą vertina 50 eurų.

Pareigūnai sulaikė 34-erių namo gyventoją ir uždarė jį į areštinę. Įtariamasis buvo blaivus, bet jį apklausti pareigūnai nusprendė tik kitą dieną, kai aistros bus aprimusios.

Kol kas jam inkriminuojamas viešosios tvarkos pažeidimas.

Pareigūnai tikisi detaliau išsiaiškinti konflikto esmę apklausę įtariamąjį ir nukentėjusiuosius. Dar aiškinamasi, iš kur įtariamasis paėmė medinį rėmą su stiklu, kurį išmetė per langą.

Tikėtina, kad objektyviai tiesai nustatyti prireiks ir kitų kaimynų liudijimo.

Šeštadienį apie 18 val. viename Herkaus Manto gatvės daugiabučių namų tarp dviejų vyrų kilo konfliktas.

Vienas vyrų vėliau kreipėsi į policiją raštu išdėstydamas pretenzijas. Pasak jo, laiptinėje kaimynas grasino susidorojimu, o kai vyrai išėjo į kiemą, tarp jų įvyko grumtynės.

Skirti besimušančiųjų suskubo kaimynai.

Iškviesti policininkai į komisariatą išgabeno 25 metų konflikto dalyvį. Jis naktį praleido policijos areštinėje.

Dėl ko vyrai susipyko ir koks nukentėjusiojo amžius, policijos atstovai nepraneša.

Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Ramybę pakeitė rietenos

Jurbarko g. 49-ojo namo gyventojai "Kauno dienai" pasakojo, kad nuo praėjusių metų neturi ramybės, mat daugumą butų jų name supirko nekilnojamojo turto nuoma užsiimantis verslininkas Mantvydas Lesauskas. Pasak kaimynų, tuomet prasidėjo spaudimas ir nuolatiniai nesutarimai.

Minėtame name yra šeši butai. Kaip pasakojo kauniečiai, keturi butai priklauso M.Lesausko vadovaujamoms bendrovėms "Miesto NT" bei "Miesto administratorius" ar su juo susijusiems žmonėms. Didžiausias konfliktas kilo dėl to, kad kitiems dviem butams M.Lesauskas esą neleidžia prisijungti nei prie kanalizacijos tinklų, nei prie dujų vamzdynų ir reikalauja iš jų didelių pinigų.

Kaimynai tvirtina, kad ramybė baigėsi, kai Jurbarko g. 49-ame name kelis butus įsigijo M.Lesauskas. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

"Mes iš savivaldybės aukciono pirkome butą, dar viename bute kaimynai gyvena nuo seniau, bet taip pat neseniai iš savivaldybės  išsipirko. Kai M.Lesauskas supirko likusius keturis butus, prasidėjo teroras. Pro jo butus eina mūsų kaminas, jis grasino, kad pastarąjį nugriaus. Dujų taip pat mums neleidžia įsivesti, į ESO išsiuntė raštus, neva mes nesutinkame ir jis mums neleis prisijungti. Kai pas mane atvažiavo darbininkai vesti dujų, jis juos išvaikė", – pasakojo vieno buto gyventoja, panorusi likti neįvardyta, kad su kaimynais nekiltų daugiau problemų.

"Jis pirmas nubėgo ir į "Kauno vandenis", padarė projektą be mūsų sutikimo, o po to pareiškė, kad mes neva nenorėjome, bet jokioje tarnyboje nėra mūsų raštiško pareiškimo, kad nesivesime komunikacijų. Kaip tik mes esame padavę prašymus, kad norime įsivesti kanalizaciją. Tai jis pats nutiesė vamzdžius ir dabar iš kiekvieno buto reikalauja po 3 tūkst. eurų plius PVM. Manau, kad dviem butams įvesti kanalizaciją tikrai nekainuoja 7 tūkst. eurų", – guodėsi pašnekovė.

Ji tikino, kad su "Kauno vandenimis" pavyko sutarti, kad du butai galėtų įsivesti kanalizaciją be kitų keturių butų savininkų sutikimo. Taip esą jie galės pasidaryti naują projektą ir nusitiesti vamzdžius.

"M.Lesauskas pavadinęs įmonę "Miesto administratorius" – visi galvoja, kad jis administruoja daugiabutį, ir taip visi apsigauna. Labai gerai, kad gavome iš "Kauno vandenų" atsakymą, jog mums pakeis prisijungimo sąlygas, nes kiti butai juk taip pat be mūsų sutikimo prisijungė", – keblios istorijos peripetijas pasakojo moteris.

"Šiaip jis vieną butą užrašęs "Miesto administratoriaus" vardu, kitą –  "Miesto NT", dar po vieną – sugyventinės ir brolio vardu. Prieš tai namą administravo dvi įmonės, bet M.Lesauskas su jais susikivirčijo ir jos mūsų namo atsisakė. O dabar jis sudarė jungtinę veiklos sutartį, su savimi pasitarė, uždėjo antspaudą ir daro, ką nori. Man siunčia dabar raštus, kad mokėčiau kaupiamas lėšas, nes kitaip antstoliams praneš. Viską daro taip, kad per jį eitų visi pinigai ir visi jam mokėtų", – toliau savo situaciją dėstė Jurbarko g. 49-ojo namo gyventoja.

Kreipėsi į policiją

Ji tikino, kad ne vieną kartą kreipėsi į policiją, tačiau kol kas nėra jokio atsako. Moteris nurodė, kad buvo su kaimynais parašiusi pareiškimus dėl to, jog esą M.Lesauskas buvo atplėšęs sandėliukų spynas, taip pat dėl to, kad nuėmė elektros skaitiklį, išvarė darbininkus ir pan.

Kaimynai dėl išlaužtų sandėliukų skundėsi policijai, bet tyrimas nutrauktas nenustačius įtariamųjų. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

"Jis nueina į komisariatą, pareigūnėms pasišypso, pamala liežuviu, ir gerai. O mes ateiname – tai ant mūsų puola, sako, ko mes norime, jis viską gerai daro. Nors realiai daro taip, kad mus išėstų. Niekas mums nepadeda", – apgailestavimą išreiškė kaunietė.

"Kauno diena" pasitikslino, ar tikrai policija buvo gavusi skundų dėl kaimynų nesutarimų. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovė Odeta Vaitkevičienė nurodė, kad Jurbarko g. 49-ojo namo gyventojų nesutarimai pareigūnams yra žinomi.

"Dėl galimai išlaužtų sandėliukų tyrimas šiuo metu sustabdytas nenustačius įtariamųjų. Pareigūnų duomenimis, sandėliukų nuosavybė nėra nustatytas. Tyrimas dėl elektriko pastūmimo, kiek turiu informacijos, dar vis vyksta. Nuo 2019 m. pradžios policijos registruojamų įvykių registre užregistruota keturiolika pranešimų tuo adresu, tačiau tikrai ne visi dėl kaimynų nesutarimų. Šiais metais užregistruoti šeši pranešimai (ne pareiškimai, rašyti įstaigoje): dėl triukšmo, dėl atliekų, dėl ribojamo patekimo į patalpas, dėl nuimto skaitiklio, dėl sugadintų sandėliuko spynų ir kt. Pareigūnai patikslino, kad jiems žinomi bendrovių atstovo ir namo gyventojos nesutarimai, prasidėję, kuomet buvo įsigyti butai, atliekamas jų remontas", – informavo O.Vaitkevičienė.

Net nežinau, nuo ko pradėti, nes nieko gero nevyksta.

Trys paros be elektros

Dar viena namo gyventoja taip pat pasidalijo nuoskaudomis, kurios atsirado tada, kai Jurbarko g. 49-ajame name keturis butus nupirko M.Lesauskas. Moteris tikino, kad minėtas asmuo buvo savavališkai nuėmęs jos elektros skaitiklį, dėl to kelias dienas ji turėjo gyventi be elektros.

"Net nežinau, nuo ko pradėti, nes nieko gero nevyksta. Žmogus parodė savo tikrąjį veidą, visiškai nesiskaito su gyventojais. Buvo pasakęs, kada atidaryčiau sandėlius, aš nesutikau, grįžusi iš darbo pastebėjau, kad jie visi buvo išplėšti ir naujos klėmos uždėtos, ir jam vienodai. Turėjau lauko tualetą, tai jis užsuko duris ir sako, darykite, ką norite.

Nuo senovės mano elektros skaitiklis buvo antrame aukšte. Jis norėjo, kad jį perkelčiau, bet tada dar nebuvau iš savivaldybės išsipirkusi buto. Tai negalėjau pati visko padaryti, reikėjo derinti su savivaldybe. Aš nieko prieš buvau, kad iškeltų, tiesiog paprašiau, kad derintų su savivaldybe. Jis man grasino, kad atjungs elektrą. Vieną dieną jį sutikau laiptinėje – pamačiau, kad jis mano skaitiklį nuėmęs, pasakė, kad veža jį į Vilnių, atiduos ESO. Po to tris dienas elektros nebuvo", – pasakojo namo gyventoja.

Ji nustebo, kai po kelių savaičių iš Lietuvos pašto gavo pranešimą, kad reikia atsiimti siuntinį. Moteris iš pradžių svarstė, kad gal kas nors suklydo, nes ji nebuvo nieko pirkusi internetu, tad ir siuntinio nelaukė. Nuėjusi į paštą kaunietė išsiaiškino, kad siuntinyje – jos elektros skaitiklis.

"Man pasakė, kad neva aš siunčiau skaitiklį į ESO, bet siuntinys grįžo, nes adresato nepasiekė. Tai įsivaizduokite, kokia veikla jis užsiima, jei mano vardu siuntė kažkur iš pašto, esančio netoli Zoologijos sodo. Apie tai pranešiau policijai. Kiekvieną dieną jis mums ką nors gali padaryti, jis tik juokiasi iš mūsų, kad jam niekas jokių baudų neišrašys ir jis toliau darys, ką nori. Kai kartą man buvo atjungęs elektrą, buvau išsikvietusi elektriką, tai Mantvydas sugebėjo jį pastumti nuo kopėčių ir sulaužyti ranką. Tokie jo veiksmai", – dėstė vieno buto savininkė.

Nenoras tvarkytis

"Kauno diena" susisiekė su M.Lesausku, kuris, rekvizitai.lt duomenimis, vadovauja bendrovėms "Miesto NT" ir "Miesto administratorius", ir paprašė pakomentuoti konfliktus, kylančius su Jurbarko g. 49-ojo namo kaimynais.

Būsto nuoma besiverčiantis vyras nurodė, kad minėto namo kaimynai jį skundžia be pagrindo, mat buvo derinti visi klausimai, tačiau gyventojai atsisakė jungtis prie komunikacijų, todėl jis viską įsirengė savo lėšomis.

M.Lesauskas teigė, kad dviem butams leistų prisijungti prie kanalizacijos mazgo, jei jie sutiktų padengti dalį išlaidų, nes dabar įvadas esą įrengtas jo lėšomis, jis mokėjo už visus darbus, todėl, pasak jo, jei kiti nori prisijungti, turi prisidėti finansiškai.

Anot M.Lesausko, tiek kanalizaciją, tiek dujas jis įvedė savo lėšomis, tad, jei kaimynai nori prisijungti, turi susimokėti. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

"Kai įsigijome butus, su visais kaimynais aptarėme galimybę įsivesti kanalizaciją, nes iki tol buvo iškastos tik duobės sandėliukuose, tačiau jie nenorėjo prisidėti, sakė, kad dabar jiems neaktualu. Todėl su keturių butų savininkais susitarėme, padarėme projektą ir įsivedėme, o dabar ir likę du butai panoro prisijungti, tad paprašėme prisidėti. Viena kaimynė nelegaliai prisijungė, tad jai rengiamas ieškinys. Kitai buvo išsiųstas pasiūlymas, kiek reikėtų padengti projekto sumos, jei nori prisijungti. Dabar iki namo veda tinklai, kurie yra mano nuosavybė. Aš savo lėšomis įrengiau ir paprašiau jų sumokėti 3 tūkst. eurų už įvadą iki šulinio. Tai normali kaina, tačiau žmonės nori visko nemokamai. Dėl  dujų – lygiai tas pats. Sumokėjau pinigus, kad ta vadinamoji spinta būtų atvesta iki namo, o viena kaimynė taip pat nenorėjo pasidalyti išlaidomis", – savo poziciją išdėstė M.Lesauskas.

Jis paaiškino situaciją ir dėl kaimynės elektros skaitiklio. Kadangi namas yra senos statybos, pirmo aukšto buto skaitiklis buvo įrengtas antrame aukšte. Nusipirkus patalpas, skaitiklis atsidūrė privačioje erdvėje, todėl savininkas paprašė, kad viskas būtų iškelta.

"Dabar juk pagal reikalavimus tai turi būti įrengta lauke. Viena kaimynė sutiko, ji pasirašė sutartį, sumokėjo 30 eurų ir skaitiklis buvo iškeltas. Tik tiek tereikėjo. Tačiau kita kaimynė nesutiko, tad paprašiau, kad nusirašytų skaitiklio rodmenis, nes aš neprivalau kiekvieną kartą, kai ji tik panorės, jos įsileisti į savo patalpas. Jos skaitikliai dar buvo tokie sovietiniai, viela apsukioti, kurie bet kada gali padegti viską, jei elektra juos išmuša. Vieną dieną, kai vėl išmušė elektros saugiklis, aš buvau išvykęs ir neketinau dėl jos sugrįžti, tai ji įsilaužė į mano patalpas, kad vėl saugiklius įjungtų. Taip tiesiog nedaroma", – savo versiją dėstė vyras.

"Nei manęs, nei kitų butų savininkų netenkino tokia situacija, kai kaimynai gali landžioti pas tave privačiose valdose, todėl, pasitarę su ESO, nusprendėme nuimti skaitiklį ir taip išspręsti problemą. Nors aš nesu vienintelis butų savininkas, tačiau kadangi rūpinuosi namo tvarkymu, po to ir lieku kalčiausias", – kalbėjo butų nuomos verslu užsiimantis M.Lesauskas.

Vyras tikino, kad su kaimynais nevyksta joks konstruktyvus bendravimas, nes jei reikia ką nors sutvarkyti, jie visada būna prieš. Pasak jo, pirmo aukšto kaimynams neįdomu ir stogo problemos, nesutinka prisidėti prie kitų namo tvarkymo darbų, todėl susidaro įspūdis, kad arba nenori savo būsto tvarkyti, arba siekia, kad viskas būtų padaryta kitų pinigais ir patiems nereikėtų nė centu prisidėti.

"Mes neketiname pasipelnyti, visada nurodome, kiek kainuoja projektas, kiek reikėtų vienam butui susimokėti. Kodėl aš turiu leisti naudotis savo nuosavybe, jei kaimynai už tai neketina sumokėti? Kodėl jie nori, kad mano vaikai neturėtų vakarienės, o jie valgytų sočius pusryčius?" – apie tai, kad kai kurie Jurbarko g. 49-ojo namo gyventojai esą nenori tvarkytis, svarstė M.Lesauskas.

Minėtame name butą turinti M.Lesausko draugė taip pat tikino, kad su dviejų butų kaimynais neišeina susitarti. Pasak moters, kai kaimynai nenori tvarkyti namų, pastatas tiesiog nusidėvi, o vėliau tenka dar daugiau išleisti tam, kad visos atsivėrusios skylės būtų užlopytos. Pašnekovė persiuntė ir susirašinėjimus su viena "Kauno dienos" kalbinta kaimyne, kai buvo pateiktas pasiūlymas dėl kanalizacijos ir dujų įvedimo. Aptartas ir pašto dėžučių perkėlimo į lauką klausimas.

Jis pats atvedė vamzdžius ir dabar iš kiekvieno buto reikalauja po 3 tūkst. eurų.

Dėl pastarojo, panašu, savininkams pavyko susitarti, tačiau dėl kanalizacijos visko išsiaiškinti iki galo nepavyko. Projekto rengėjai nurodė, kad prie kanalizacijos neprisijungę kaimynai iki rugsėjo pradžios turi apsispręsti, ar sutinka sumokėti dalį projekto rengimo išlaidų ir prisijungti, ar atmesti pasiūlymą. Moteris pridėjo ir kelis raštus, siųstus viso namo gyventojams apie planuojamus susirinkimus, tačiau esą į kvietimą dviejų butų gyventojai neatsiliepė.

Komunalininkų pozicija

"Kauno vandenų" atstovai dienraščiui aiškino, kad situacija dėl kanalizacijos vedimo Jurbarko g. 49-ajame name jiems yra žinoma. Tačiau komunalininkai pažymėjo, kad, norint prisijungti prie esamų kanalizacijos tinklų, dviem butams reikės gauti kitų namo bendraturčių sutikimą. Tai priešinga informacija, nei buvo išsakę į redakciją paskambinę gyventojai.

Bendrovės "Kauno vandenys" Techninės grupės vadovas Kazimieras Daukša "Kauno dienai" aiškino, esą buvo gauti pirmojo ir antrojo butų savininkų sutikimai, todėl ir leista M.Lesauskui įsivesti kanalizaciją. Pašnekovas taip pat pripažino, kad "Kauno vandenys" neturi minėtų butų raštiško nesutikimo, kad jie nenori kartu jungtis prie tinklų.

Pagal tokį atsakymą galima manyti, kad kanalizacija galėjo būti vedama į visus Jurbarko g. 49-ojo namo butus, nes raštiškai nė vienas butas neatsisakė. Esant dabartinei situacijai, pasak "Kauno vandenų" atstovo, norint prisijungti prie tinklų, reikės gauti tų tinklų savininko sutikimą. Tad gali būti, kad dviejų butų gyventojai neteisingai suprato, kad bus pakeistos prisijungimo sąlygos ir dabar jiems bus leista rengti projektą, neturint kitų namo gyventojų sutikimo.

"Norint prisijungti prie M.Lesausko įrengtos nuotekų linijos ar jungiantis tiesiogiai prie UAB "Kauno vandenys" nuotekų tinklų, reikalingas namo bendraturčių sutikimas", – pažymėjo Techninės grupės vadovas K.Daukša.