„Jau yra priimti sprendimai už 2,26 mlrd. eurų tam, kad šie metai mūsų gyventojams būtų amortizuoti kaip įmanoma labiau (...) be abejo, nuo kitų metų matysime kitus iššūkius, jiems ruošiamės. Bet jiems ruošiantis turime įvertinti ir Finansų ministerijos makroekonomines prognozes, kas dabar yra daroma“, – antradienį LRT radijui sakė M. Navickienė.

„Tų projekcijų laukiame ir sprendimai bus pasiūlyti, bet jie bus pasiūlyti kitiems metams. O šiems metams tikrai sprendimus jau esame priėmę ir tais sprendimais vadovaujantis galime pasakyti, kad tikrai daugelis žmonių nepatyrė tokio didesnio kainų sukrėtimo, nei kad būtų patyrę, jei tų priemonių nebūtų buvę“, – akcentavo ministrė.

Ji patikino, kad ateinančių metų biudžetą rengianti Vyriausybė vertina „absoliučiai visus“ pasiūlymus, kaip sušvelninti energijos kainų augimo poveikį gyventojų finansinei padėčiai ir ketina pasiūlyti sprendimus, kurie bus apskaičiuoti pagal biudžeto išgales.

„Žinant, kad visos priemonės kainuoja mokesčių mokėtojų pinigus ir turi būti gana pamatuotos“, – pažymėjo M. Navickienė. Ji argumentavo, kad atitinkamos išlaidos biudžete turi būti planuojamos taip, kad valstybės lėšų pakaktų ir energijos kainų augimui kompensuoti, ir toliau įvairioms pajamų rūšims didinti.

Biudžeto išlaidos turės būti subalansuotos taip, kad gyventojų pajamos augtų labiau, nei augs sąskaitos už energiją, pabrėžė ministrė.

„Tas taip pat reikalaus viešųjų finansų. Biudžeto planavimo procesas nėra paprastas. Bet labiausiai esame nusitaikę į pažeidžiamiausias grupes ir į tai, kad viso žmonių pajamų augimo nesuvalgytų kylančios kainos“, – tikino M. Navickienė.

2,26 mlrd. eurų vertės infliacijos poveikio švelninimo paketą Vyriausybė parengė, o Seimas priėmė dar pavasarį, taip pat, toliau augant energijos kainoms, buvo patvirtinta iki 9 ct/kWh siekianti kompensacija už elektrą ir 54 ct/m3 – už dujas. Tam iš viso buvo skirta apie 570 mln. eurų. Jos galioja iki 2022 m. pabaigos.