Filtrai būna kelių rūšių. Priklausomai nuo filtro tankumo, retas gali filtruoti tik mechanines šiukšles,  vandens nuosėdas. Tankūs filtruoja ir bakterijas.

„Frontier Pro“ filtruoja apie 99 proc. bakterijų, apie mechamines nesąmones jau net nekalbu. Jo veikimo principas: butelį pripilu vandens, filtras užsukamas tiesiai ant butelio, nuimu filtro apsauginį dangtelį ir tiesiai iš butelio jau galima gerti. Vanduo bėgant jį traukiant į save, tik sunkiai bėga. Filtras tinkamas tik tada, kai vandens reikia atsigėrimui. Jeigu reikia vandens kruopoms virti arba arbatai nepatogu, nes butelį reikia spausti, kad iš jo bėgtų jau išfiltruotas vanduo.

Kiti filtrai – ukrainietiški „Aquaphor“, apie kuriuos papasakosiu,  patogesni, bet nėra kaip jų įsigyti Lietuvoje. Artimiausia atstovybė – Latvijoje. Šie filtrai žiauriai patogūs, kai juos radau, negalėjau atsidžiaugti.

Parodysiu, kaip jie veikia. Imame butelį, į jį įstatome žarnelę. Užsukame viršutinę filtro dalį. Išpakuojame filtrą ir prisukame jį virš butelio. Su šiuo vienu filtru galima išfiltruoti 200 l vandens.

Ir filtruojame. Su pompa butelyje sukeliu slėgį, vanduo per žarnelę pradeda kilti į viršų, pereina pro filtrą ir kita žarnele išbėga ten, kur jums reikia. Per kelias minutes juo galima prisifiltruoti apie 1,5 l vandens.

Net ir geriausi filtrai neišfiltruoja virusų ir pačių smulkiausių bakterijų. Tam, kad vandenyje neliktų jokių blogybių, dar į dedu chloro tablečių. Litrui vandens užtenka vienos tabletės. Bėda yra su pusantro litro buteliai. Tabletės mažos, nėra kaip padaryti 1,5 tabletės, todėl į tokį butelį metu dvi tabletes.

Vandens skonis ne toks žiauriai kaip baseinuose, bet geriant chloras jaučiasi. Bet geriau chloras jaučiasi nei dumblas.

Reikia dviejų kuprinių

Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį į tai, kad nešuosi ne vieną kuprinę, o galima sakyti dvi. Viena yra pagrindinė kuprinė, o kita yra petnešos-kuprinė ant krūtinės.

Visada yra rizika, kad gali tekti bėgti, kad gali tekti mesti kuprinę, kad būtų galima kuo greičiau pabėgti. Tad yra rizika prarasti kuprinėje esančius daiktus.

Jeigu prarasime daiktus būdami sąlyginai netoli namų stovyklaujant, grybaujant, nedidelė bėda. Tačiau jeigu netektume kuprinės vietoje, iš kurios grįžti namo prireiktų mažiausiai dviejų-trijų parų,  tai gali reikšti liūdną pabaigą. Petnešos padeda tolygiau paskirstyti nešamą svorį, o taip pat į jos talpas galima susidėti pačius svarbiausius žygiui dalykus.

Išgyvenimo garantai

Dešinėje petnešoje laikau peilį, kurio bet kada gali prireikti. Tos pusės petnešų kišenėje yra maisto produktų, kurių turėtų užtekti išgyventi kelias paras: lazdyno riešutų pakelis, kondensuoto pieno, mėsos konservas iš karinio maisto davinio, kuriame – 100 g. mėsos ir 100 g. kruopų. Dar ten turiu pašildymo paketą kariniam maisto daviniui, kad nereikėtų valgyti šalto, taip pat pleistrą ir mažą žiebtuvėlį.

Kitoje kišenėje laikau vandens filtravimo tabletes, jeigu pasibaigtų vanduo prie petnešų prikabintoje gertuvėje ir vandens reikėtų imti iš balos. Dar nedidelis žibintuvėlis, drėgna spiritinė servetėlė ir palapinsiaustė.

Jeigu netektume kuprinės vietoje, iš kurios grįžti namo prireiktų mažiausiai dviejų-trijų parų,  tai gali reikšti liūdną pabaigą.

Palapinsiaustė yra vienas iš išgyvenimo garantų. Kaip sakydavo kariuomenėje: jeigu turi automatą ir palapinsiaustę, gali kariauti. Palapinsiaustė einant, žygiuojant apsaugo nuo lietaus, galų gale iš jos galima pasidaryti palapinę saugiam pernakvojimui.

Petnešų nesvėriau, bet su viskuo ir su litru vandens jos galėtų sverti apie keturis kilogramus.

Pagrindinės kuprinės turinys

Prikrauta pagrindinė mano kuprinė sveria 15,6 kilogramų. Po truputį ją iškrausiu ir parodysiu, kas joje yra.

Miegojimo kilimėlis. Juos mėgstu pripučiamus. Jie yra lengvesni nešti, patogiau, minkščiau, šilčiau ant jų miegoti. Problema tik ta, kad esu kelis pradūręs. Reikia neštis su savim, kuo remontuoti kilimėlį.

Apatiniame skyriuje – miegmaišis ir šlepetės. Jos gerai pailsinti kojoms po žygio.

Priekinėje kišenėje – power bankas ir šiukšlių maišai. Šiais maišais galima užsikloti, jais galima pasikloti ar uždengti kuprinę. Kai reikia persikelti per vandenį, į vieną maišą susidedu kuprinę, į kitą – nusirengtus drabužius, batus ir pan.

Jeigu reikia plaukti, maišą pripučiam oro, į jį dedam kuprinę, maišo galą užsukam, galą apvyniojam lipnia juosta ir plukdom. Taip kuprinę lengviau perplukdyti, nes tampa lengvesnė, turi plūdrumo.

Kitoje priekinėje kišenėlėje turiu saulės bateriją, iš kurios galiu pasikrauti power banką ir telefoną.

Šoninėje kišenėje – vandens filtras, tualetinis popierius (neperšlampame maišelyje). Patikėkite, šluostytis šlapiu popieriumi yra tikrai ne fengšui.

Kitoje šoninėje kišenėje turiu viryklės dujų balioną, mikropluošto rankšluostį, kuris yra nedidelis, lengvas, bet sugeria žvėriškai daug. Taip pat nešuosi kelio įtvarą, bet jums jo gal ir neprireiks. Tokio  baliono – žmogui savaitei maisto gamybai pakanka.

Viršutinis skyrelis. Kelių režimų žibintuvėlis. Vaistinėlė ir higienos reikmenys, drėgnos servetėlės, viryklė, skystis nuo vabalų, taip pat žiebtuvėlis.

Nedidelėje dėžutėje, kuri yra apsukta lipnia juosta, yra klijai, siūlai, adatų ir žiogelis.

Pižama ir daug kojinių

Pagrindinis skyrius. Miegojimo pižama. Nakčiai jos reikia, kad pradžiūtų nuo prakaito žygio drabužiai. Jeigu atšąla oras, pižamą galima dėvėti dieną po apačia. Toliau – maišelis su apatinių drabužių ir kojinių pamaina. Trumpikes esant karštam orui rekomenduoju keisti kas dieną, nes kitaip sudrėkę nuo prakaito kitaip ims trinti kirkšnius, o kojines – kas valandą, nes priprakaitavus ima trinti batai ir žygis būna sugadintas.

Kojinių iš karto neskalbiu, tiesiog džiaunu ant kuprinės, einu, po valandos jos pradžiūva, pradžiūvusias apsiaunu, kitas džiaunu. Skalbiu priėjęs vandens šaltinį.

Maisto gamybai nešuosi metalinį puodelį. Jame – savaitei arbatos pakelių atsarga. Septyni juodos arbatos pakeliai. Tokiame puodelyje gali užsivirti vandens arbatai, galima virti ir kruopas.

Nešuosi ir dar vieną džemperį ir alkoholio. 80 laipsnių alkoholio nešuosi perpiltą į plastikinę tarą, nes ji lengvesnė ir nedūžta. Tokio stiprumo alkoholis tinka dezinfekavimui.

Maistas

Per dieną maitintis reikia ryte ir vakare. Pusryčiams paprastai imu 300 g. mėsos, nors užtektų ir 200 g. Bet daugiau privalgius prie tos temos nereikia grįžti iki vakaro. Vakarienei – mažesnė pakuotė. 

Vien tik mėsos neužtenka. Vienam valgymui reikia apie 100 g. kruopų. Vežuosi grikius ir ryžius. Buteliuose, nes juose nesušlampa.

Vanduo – vienas litras prie diržo, o du buteliai po 1,5 litro kuprinėje. Kelionės metu vandens atsargas vis reikia pasipildyti.

Apsauga nuo radiacijos

Iš esmės apsauga nuo tokių ginklų yra barjerinės priemonės, neleidžiančios ant žmogaus kūno arba į jo vidų patekti nepageidaujamiems organizmams, medžiagoms ir pan.

Iš karto noriu pasakyti, kad nėra apsauginio kostiumo, kuris apsaugotų nuo radiacijos. Tam, kad įsivaizduotumėte radiacijos pavojingumą, pateiksiu pavyzdį, kad sprogusio Černobylio elektrinės reaktoriaus senojo sarkofago sienelių storis yra aštuoni metrai gryno betono. Naujojo sarkofago sienelės yra trylika metrų storio, o kupolas – net 24 metrų storio. Sakau tai tam, kad susidarytumėte įspūdį, kokie resursai reikalingi, norint apsisaugoti nuo radiacijos.

Visos asmeninės barjerinės priemonės nuo radiacijos nesaugo. Jos tik neleidžia radioaktyvioms medžiagoms patekti į žmogaus vidų.

Apranga kaip barjerinės priemonės

Kaip jau minėjau, visais atvejais reikia stengtis, kad pavojingos medžiagos nepatektų ant kūno paviršiaus, o tuo labiau į patį kūną.

Visais atvejais reikia stengtis, kad pavojingos medžiagos nepatektų ant kūno paviršiaus, o tuo labiau į patį kūną.

Pirma rekomendacija – dažytojo kombinezonas ilgomis rankovėmis ir kapišonu.

Geriau saugo, bet ne taip gerai priglunda – polietileniniai lietpalčiai. Jie puikiai apsaugo, kad ant kūno, ant drabužių nepatektų jokių kenksmingų medžiagų.

Dar labai svarbu yra apsaugoti kvėpavimo takus, ausis, akis. Per akis į kūną irgi gali patekti daug nepageidaujamų pavojingų medžiagų ar mikroorganizmų. Pavyzdžiui, koronavirusas, patekęs į akies gleivinę, gali užkrėsti žmogų.

Viena priemonių nosiai, burnai apsaugoti – kaklaskarė. Paprasčiausios medžiagos kaklaskarė nuo virusų ir bakterijų apsaugo labai menkai, bet geriau jau kaklaskarė, nei nieko.

Akis galima apsaugoti paprastais stikliniais ar plastikiniais akiniais. Pastaruosius, pavyzdžiui, naudoju šaudykloje. Dar variantas – priglundantys motociklininko akiniai.

Veido skydeliai ir kaukės

Geriausias dalykas yra veido skydeliai, apsaugantys visą veido paviršių.

Kažkiek apsaugoti gali ir tankaus auginio penkių sluoksnių kaukė, kurią galima susilankstyti iš plataus audinio. Nuo virusų tokia apsauga yra 0 proc., nuo bakterijų – 50 proc. Nuo bakterijų apsaugo geriau, nes jos, palyginti su virusais, yra didžiulės. Virusus dėl jų dydžio sulaikyti yra dar sunkiau nei bakterijas.

Šiek tiek geresnė apsauga palyginus su skarelėmis yra medicininės kaukės. Jos labiau apsaugo ne jas dėvintį žmogų, o aplinkinius nuo to, ką kaukę dėvintis žmogus gali iškvėpti. Apsauga nuo virusų kaukę dėvinčiam žmogui – 10 proc., nuo bakterijų – 50 proc. Tačiau virusai ir bakterijos jose susilaiko, todėl jas reikia keisti kas pusvalandį-valandą, žiūrint kokioje aplinkoje esate. Netiesa, kad kaukėse virusai dauginasi. Jie čia tik kaupiasi.

Geriau už medicininę kaukę apsaugo kaukė su vožtuvu. Ji labiau priglunda prie veido, todėl mažesnė tikimybę, kad pro kraštą pateks mikroorganizmų ar kt.

Vizualiai kaukės su vožtuvu gali bet ir nesiskirti viena kitos, tačiau jeigu viduje yra tam tikra membrana, kaukės, kaip pavyzdžiui, FFP2 gali apsaugoti 95 proc. virusų ir 100 proc. bakterijų. Apsauga gera, tik svarbu teisingai ją dėvėti. Kaukė turi pilnai dengti kvėpavimo organus, kaukės kraštas turi būti prigludęs prie nosies. Dėvėdami tokią kaukę ir veido skydelį turite labai gerą barjerą. FFP3 kaukės yra dar saugesnės.

Dujokaukės

Dar geresnės apsaugos priemonės yra dujokaukės, nes jos uždengia, apsaugo nuo sąlyčio visą veidą ir akis. Turėkite omenyje, kad dujokaukių filtrai gali neutralizuoti kai kurias nuodingas medžiagas, bet jie nėra skirti apsaugai nuo virusų. Tą galima išspręsti, ar filtro uždėjus ir pritvirtinus respiratorių.

Jeigu filtrai yra seni, juose esantis asbestas gali būti padūlėjęs ir atsiradę asbesto dulkių, kurios gali sukelti plaučių vėžį.

Šimtaprocentinę apsaugą gali užtikrinti uždaro ciklo kvėpavimo aparatai. Uždaro ciklo reiškia, kad aparatas visiškai neima oro iš išorės. Nedirbant jokios aktyvios fizinės veiklos su tokiu aparatu galima išbūti apie valandą-pusantros. Jeigu kažkur yra didelis užterštumas ir labai reikia būti tokioje aplinkoje rekomenduoju uždaro ciklo kvėpavimo aparatą, tai yra, pilnai izoliuojančią dujokaukę.

Nepamirškite, kad grįžę į saugią aplinką kaukes nusiimti, išorinius drabužius nusirengti reikia atsargiai, nes ant jų gali būti virusų, bakterijų ir įvairių medžiagų. Būtina plautis rankas, nusiprausti veidą.

Būkite budrūs, saugokite save!

Peilį rinkitės pagal tai, ką su juo planuojate daryti. Peiliai, kaip ir bet kokie kiti įrankiai, turi tam tikrą specifinę paskirtį. Retai būna universalių peilių, kurie būna tinkami absoliučiai viskam.

Pirmas peilis. Tai ne peilis, o taktinis kirvukas – tomahaukas. Bandžiau jį kaip kirvuką, bet nelabai patogus – jam trūksta masės galvoje. Jo galva tikrai lengva, norint su juo nukirsti medį, reikia labai daug juo mosuoti. Netinka ir skaldymui – galva siaura.

Nebandžiau, bet turėtų labai tikti nedraugų čakroms atverti.

Dar vienas peilis-nepeilis yra su Adomo Sviklo nukaldintas senovės lietuvių kovos peilis. Reikia turėti omenyje, kad šitoks daiktas yra tinkamas kovai, kažką nudurti, nusmeigti ar nukalti, bet kaip peilis nėra pritaikomas, nes yra gremėzdiškas ir pakankamai sunkus. Ji naudoju porcijuodamas šuniui mėsą, kai reikia atpjauti didelius gabalus. Plius su juo yra gerai kapoti kaulus. Kaip išgyvenimo peilio aš jo nesirinkčiau.

Kariniai peiliai. Jų turiu du. Vienas – iš tarybinės armijos. Tai peilis-durklas, tvirtinamas ant ginklo priekio. Sukabintas jis pavirsta vielos kirpimo žirklėmis, turi metalo pjūklelį. Bet jo neįmanoma pagaląsti. Metalas toks kietas, kad galandamas pradeda trupėti ir lūžta. Tad su juo pavyktų atpjauti nebent batoną. Neaštrus, gremėzdiškas ir nepatogus, prastas balansas.

KA-BAR civilinis peilis, pagamintas pagal amerikiečių karinio peilio modelį. Su juo galima kalti. Iš galo yra metalas. Sunkus ir tvirtas. Su juo galima kapoti, kirsti medžius. Patogus darinėti mėsai, kaulams kapoti, bet kaip kasdieninis darbinis peilis yra per sunkus ir per didelis. Grybauti su tokiu nepavyktų.

Taktiniai peiliai. Mano darbinis EKA peilis jau daug gyvenimo matęs, sudėvėtas. Taktiniai peiliai daugiau skirti kovai. Juos patogu visaip paimti. Yra daužtukas, užaštrinta geležtė, skirta ne sviestui ant duonos tepti, ne atidaryti konservams, o žudyti.

Naujas mano taktinis peilis, turintis kelias tvirtinimo galimybes, nėra labai tinkamas kaip turistinis, kaip išgyvenimo peilis. Atkreipkite dėmesį į geležtės formą – skirtas žudyti, badyti, daužyti stiklus. Bandant juo atidaryti konservus nepatogu – galima įsipjauti, užsigauti. Jis pakankamai sunkus. Žygiui nelabai tinkamas.

Dekoratyviniai peiliai. Atrodo gražiai, kietai, bet iš esmės nelabai kam tinkami arba tinkami viskam po truputį. Juos pirkau kaip aksesuarus. Jais galima pjauti, gerklę perpjauti, sviestą tepti iš bėdos galima.

Dar viena kategorija – bemetaliai peiliai. Štai pavyzdys – plastikinė rankena, o geležtė – keramikinė. Tokių peilių nefiksuoja metalo detektoriai. Galima įsinešti į lėktuvą. Galima pagaląsti labai aštriai, pažiūrėkite, plaukus nuo rankos skuta. Bėda ta, kad tokia geležtė, peiliui, pavyzdžiui, nukritus ant žemės, gali sudužti.

Ką patarčiau rinktis? Paprastą elementarų turistinį peilį. Tikriausiai neįmanoma sugalvoti nieko paprastesnio, bet jis tuo ir yra puikus. Plastmasinis dėklas nieko nebijo, jį galima mėtyti, spardyti. Guminė peilio rankena neslysta, jos gale – šioks toks plastmasinis muštukas. Labai patogi rankena. Aš išsirinkau turistinį peilį geležte su daug anglies, tad jis rūdija, reikia laikyti suteptą. Bet daug anglies turintis plienas tinka ugniai įskelti su skeltuvu. Pabraukus duoda labai daug žiežirbų.  Toks peilis tinka ir šakai nupjauti, ir pasidaryti ragatkei. Ir sviestui užsitepti, ir konservams atsidaryti.

Nepamirškite galąstuvo. Bet kokį peilį reikia kartkartėmis pagaląsti, kitaip jis tampa bevertis.      

Apie įrankius šiandien tiek, susimatysime kitame vaizdo tinklaraštyje!

Niekam nesigirkite, ką ir kur turite

Žiūrėdamas į kitų išgyvenimo ekspertų pasisakymus atkreipiau dėmesį į kelis dalykus, ko aš jokiais būdais nedaryčiau. Pirmas dalykas. Niekada jokiomis aplinkybėmis niekam nerodykite kaip, ką ir kur turite pasidėję. Peržiūrėjęs kelis vaizdo įrašus youtube jau žinau, kur man reikėtų eiti, kai baigsis mano atsargos. Turėkite omenyje, kad atsargos saugiausios yra ten, kur apie jas niekas nežino. Jeigu apie jas kas nors žino, būkite tikri, kad atėjus laikui ateis ir paims. Tikrai atsiras geriau pasiruošęs, geriau ginkluotas žmogus, o gali būti, kad ateis ne po vieną, o po kelis.

Kitas svarbus momentas. Pastebėjau, kad atsargas žmonės rūšiuoja pagal jų pobūdį. Pavyzdžiui, vienoje dėžėje kruopos, kitoje konservai ir t.t. Neprotinga taip daryti. Visada yra tikimybė, kad jūs galite prarasti vieną ar kitą dėžę. Pavyzdžiui, jas gali užlieti, užpilti, sugadinti pavogti, atimti ir pan. Jeigu kažkas paims dėžę, kurioje sandėliavote visas savo mėsos atsargas, tai tas kažkas jus paliks visiškai be mėsos atsargų.

Mano patarimas yra miksuoti atsargas. Į vieną dėžę įdėti visokiausių atsargų.

Dar vienas patarimas – pasiskaičiuoti ir kaupti tiek, kiek jums reikės atsargų mėnesiui. Paprastai visokios konfliktinės situacijos ar nežinios, apokalipsės trunka maždaug mėnesį. Po to mėnesio situacija pasisuka vienaip ar kitaip. Svarbu ištraukti, išgyventi vieną mėnesį.

Dar vienas svarbus aspektas – nepamirškite pasirūpinti savo augintiniais. Atsargas kaupkite ir jam.

Maisto atsargos

Svarbiausios atsargos yra maisto, vandens. Vandens parai žmogui skaičiuokite mažiausiai du litrus, įskaitant ir atsigėrimą, ir maisto gamybą. Vandens atsargas patogiau laikyti mažose talpose, pavyzdžiui, buteliuose po 1,5 ar du litrus. Geriau pirkti parduotuvėje vandenį, o ne patiems prisipilti iš čiaupo, nes taip vanduo į butelį patenka turėdamas sąlytį su oru, o kartu patenka ir mikroorganizmai, toks vanduo gali greičiau sugesti. Kaupiu vandenį buteliais, be viso to pas mane kieme dar yra šulinys. Reikalui esant vandenį galiu semtis iš jo.

Maistas. Reikia atskirti dvi pagrindinis grupes. Baltymų šaltinis – mėsa. Kiauliena, jautiena, paukštiena, žuvis. Vegetarams, veganams baltymų šaltinis būtų pupelės, ankštiniai produktai.

Žuvis kalbant apie mėsą yra mažiausiai vertingas produktas skaičiuojant energetinę vertę. Jos siūlyčiau kaupti tik raciono paįvairinimui. Konservuota lašiša, šprotai. Paukštiena irgi neturėtų sudaryti pagrindinę raciono dalį. Jos konservuose didžiąją masės dalį sudaro kaulai. Iš kiaulienos – riebesnės mėsos energijos gaunama daugiau, tačiau jis yra sunkiau virškinamas, jam apdoroti reikia daugiau vandens. Vasarą geriau tinka jautiena, o žiemai – kiauliena.

Reikiamas mėsos atsargas skaičiuokite taip: žmogui per parą reikės dviejų porcijų po 200 g., tai yra, po mažą konservų dėžutę.

Antra svarbi maisto grupė yra kruopos. Jų reikia kuo įvairesnių. Grikiai, įvairūs ryžiai, įvairūs lęšiai, žirniai – geras baltymų šaltinis, perlinės kruopos – geras vitaminų šaltinis, bolivinė balanda, miežiai, avižiniai dribsniai ir makaronai. Makaronai – ne kruopos, bet sandėliavimo prasme yra beveik tas pats.

Kiek prireiks kruopų atsargų? Parai žmogui vienos stiklinės, o kaupkime mėnesiui.

Kritiniais atvejais, kai neturite galimybės virti, neturite, kur gauti ugnies, šilumos, karšto vandens, kruopas galima iš vakaro užsimerkti vandenyje, ryte – žiupsnelis druskos ir jas jau bus galima valgyti.

Dar į racioną reikia aliejaus, prieskonių maisto gamybai, druskos. Nepamirškite ir konservuotų vaisių bei daržovių. Patikėkite, to dalyko labai norisi ir labai trūksta. Yra daugybė variantų, kaip pasiruošti agurkų, burokėlių, taip pat pravers obuolių košės ir kt.

Įrankiai ir alkoholis

Nepamirškite savęs palepinti – į atsargas įtraukiame saldumynų. Geriausiai išsilaiko čiulpiami saldainiai ir šokoladai. Tiesą, šokoladą sunkiau išlaikyti karštoje aplinkoje, bet irgi geras energijos šaltinis, pagerina ūpą, pakelia nuotaiką.

Arbata, cukrus. Jeigu negalite apsieiti – pasirūpiname kava, cigaretėmis. Tik žmonės dažnai blogai pasiskaičiuoja, kiek šių dalykų reikės. Kiek esu skaitęs, kava ir cigaretės tampa labai gera mainų preke gauti kažko, ko jums trūksta, nes jos baigiasi labai greitai.

Norisi pieno. Pasirūpinkite pieno milteliais. Tinka ir kūdikiams skirti mišinukai. Geras energijos šaltinis – kondensuotas pienas.

Dar viena grupė – nebūtina, bet praverčianti. Alus, traškučiai, sultys ir limonadas. Patikėkite, „Coca cola“ po žygio, kai nėra civilizacijos, yra tokia atgaivos bomba!

Retai minimas dalykas, bet norėčiau akcentuoti. Stiprus alkoholis ir dezinfekcinis skystis. Atsargose turiu tik stipraus alkoholio, kuris gali būti naudojamas kaip dezinfekcinis skystis. Tai turėtų būti nespalvotas alkoholis, nes juo dezinfekavus rankas joms ims lipti. Nepamirškite, kad alkoholis – taip pat puiki mainų prekė. Už jį užsitęsus krizei galima gauti praktiškai viską.

Ugnies šaltiniai. Žiebtuvėliai, degtukai, skeltuvas. Pastaruoju išmokite naudotis.

Įrankiai. Apie peilius pakalbėsiu kitam vaizdo tinklaraštyje. Turėkite kirvį, pjūklą, vinių, varžtų, atsuktuvai.

Dar gali prireikti miegmaišių, pledų, paklotėlių, prožektorių ir baterijų.

Atsargose būti turi būti benzino. Jo gali prireikti jūsų automobiliui, jei jis benzinu varomas, kokį rekomenduoju. Benzino reikės ir maisto ruošimui, ir jūsų generatoriui, kuris būstą aprūpins elektra nutrūkus centralizuotam jos tiekimui.

Kaip gaminti maistą?

Maisto ruošimui būtina kaitra. Paprasčiausias variantas – dujinė viryklė su dujų balionėliu. Ant jos dedame metalinį indą ir verdame ar kepame. Turėti metalinių indų. Šeimai reikėtų didesnės kelioninės viryklės ir dujų baliono. Kitas variantas – sauso kuro tabletės, bet jų labai daug reikia.

Dar variantas – malkinė krosnelė, kuri tinka ir patalpos šildymui, ir maisto gaminimui.

Ryšio priemonės

Pats turiu trumpųjų bangų radijo imtuvą. Jis yra karinis senovinis, neblogai gaudo bangas. Lauke yra didžiulė antena. Bet imtuvui reikia elektros. Yra radijo imtuvų, veikiančių baterijomis.

Turiu dar tokį įdomų dalyką. Prožektorius ir radijo imtuvas viename su saulės baterijomis ir USB jungtimi pakrauti elektros prietaisams, pavyzdžiui, mobilųjį telefoną. Šio imtuvo bateriją pakrauti galima ir mechaniškai sukant rankenėlę.

Radijo imtuvas leis sužinoti, kas dedasi pasaulyje, o racijos leis palaikyti ryšį vienam su kitu nors ir per kilometrą.

Būtina turėti nešiojamą įkroviklį, išorinę bateriją (power bank, angl.).

Protinga, bet neprivaloma būtų turėti žiūronus, naktinio matymo prietaisus. Pastarųjų ir paprastų pakaks apžvelgti, kas naktį vyksta jūsų kieme.

Sekantis vaizdo tinklaraštis – apie ginklus.

Saugumo užtikrinimas