Prieš viršūnių susitikimą Briuselyje kalbėdamasi su reporteriais Kaja Kallas (Kaja Kalas) palygino savaitgalio įvykius Artimuosiuose Rytuose ir konfliktą ES pašonėje.

„Žvelgiant į įvairių šalių bendradarbiavimą dėl [...] Irano atakos prieš Izraelį, matyti, kad galime padaryti daugiau“, – sakė K. Kallas – Kremliaus kritikė, aktyviai siekianti didinti Europos paramą Kyjivui.

„Galime panašiai parūpinti oro gynybą Ukrainai, kad jie galėtų užkirsti kelią atakoms“, – sakė ji.

Vėlai šeštadienį ir sekmadienio naktį Iranas paleido daugiau kaip 300 dronų ir raketų į Izraelį. Tai buvo pirma tiesioginė Irano ataka Izraelio teritorijoje.

Izraelio kariuomenė sakė, kad 99 proc. paleistų raketų ir dronų buvo perimti padedant Jungtinėms Valstijoms, Didžiajai Britanijai, Prancūzijai ir Jordanijai, todėl ataka padarė tik nedidelę žalą.

Tai buvo Irano kerštas už balandžio 1-osios smūgį jo ambasados Damaske konsuliniam skyriui, per kurį žuvo septyni Revoliucijos gvardijos nariai, įskaitant du užsienyje veikiančių Gvardijos pajėgų „al Quds“ generolus. Atsakomybę dėl šio smūgio daug kas priskiria Izraeliui.

Po Irano atakos prieš Izraelį ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino sąjungininkus parodyti tokią pačią vienybę Ukrainos atžvilgiu. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba konkrečiai užsiminė, kad Kyjivui labai praverstų toks pats skydas nuo oro atakų.

„Tai tokie patys dronai, kokie dieną ir naktį atakuoja Ukrainą“, – panašiai kalbėjo K. Kallas, turėdama galvoje iranietiškus atakos dronus „Shahed“.

„Tad jei tos pačios sąjungininkės gali numušti juos ten, jos gali numušti juos [ir] Ukrainoje, – sakė K. Kallas. – Tai rodo, kad galime bendradarbiauti.“

Ukrainai vis skubiau reikia didesnės Vakarų pagalbos, įskaitant modernesnes oro gynybos priemones, kad būtų galima atremti niokojamas Rusijos atakas prieš ukrainiečių infrastruktūrą.

Estija investuoja į gynybą daugiau nei 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto, antradienį Berlyne sakė K. Kallas. Šalys partnerės turėtų daryti tą patį arba rizikuoja savo silpnumu išprovokuoti Rusiją.

„Jei jie manys, kad gali laimėti, jie žengs žingsnį, – sakė K. Kallas. – Jei supras, kad esame pakankamai stiprūs, jie nežengs žingsnio prieš NATO. Štai kodėl drauge turime imtis šių kolektyvinių pastangų“.

Pasak Estijos premjerės, sunku paaiškinti žmonėms, turintiems daug geresnius kaimynus nei Estija, kodėl tokios išlaidos reikalingos. Šiuo metu žmonės ne itin jaučia, kad to reikia, bet paskui gali būti per vėlu, perspėjo K. Kallas.

Į klausimą apie raginimus sustabdyti karą Ukrainoje Estijos premjerė atsakė: „Smurto kupiname pasaulyje pacifizmas, paprastai tariant, būtų savižudybė“.

Premjerė K. Kallas tai sakė interviu britų transliuotojui BBC.

Vyriausybės vadovės teigimu, nors V. Putinas puikiai sugeba „sėti baimę“, jo grasinimus reikėtų vertinti „rimtai“.

„Jis jau kurį laiką grasina branduoliniu karu. Tačiau tai tik žodžiai. Jis labai gerai moka sėti baimę mūsų visuomenėse ir klausytis, ko bijome mes“, – sakė K. Kallas.

„Jei mes bijome, tada pradedame atgrasyti patys save. O Putinas to ir nori“, – sakė K. Kallas.

„Mes taip pat turime galvoti, ko bijo Putinas. O jis iš tikrųjų bijo pradėti karą su NATO šalimis. Jis to nenori. Ir mes, žinoma, taip pat to nenorime“, – pridūrė ji.

Kaip buvo pranešta anksčiau, K. Kallas atsisakė garantuoti, kad Estijos gynybos pajėgų daliniai nebus dislokuoti Ukrainoje.

K. Kallas tai sakė vakar šalies parlamente, pranešė ERR. Per vyriausybės klausimų ir atsakymų valandą pagrindinė tema buvo reakcija į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimą apie galimybę dislokuoti užsienio karius Ukrainos teritorijoje.

Estijos konservatorių Liaudies partijos (EKRE) parlamentarams dar kartą pareikalavus garantijų, kad Estijos kariuomenė nebus dislokuota Ukrainoje, K. Kallas pareiškė, kad ne ji priims tokį sprendimą. „Neduodu tokių pažadų, nes aplinkybės gali keistis“, – sakė ji.

„Pagal jūsų interpretaciją atrodo, kad bet kas gali būti įsikišimas. Mūsų karinę pagalbą Ukrainai Rusijos Federacija taip pat gali suvokti kaip kišimąsi, nes mes tikrai norime, kad Ukraina laimėtų, tikrai norime, kad Rusija pralaimėtų ir grįžtų už savo sienų, – kalbėjo K.  Kallas. – Norint pasiųsti karius kur nors už Estijos sienų, reikalingas Riigikogu (Estijos parlamento) mandatas, tad galite nuspręsti patys. Lygiai taip pat, kaip mums siunčiant karius į įvairias misijas buvo reikalingas Riigikogu mandatas. (...)  Šis klausimas be jūsų nebus išspręstas“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vasario 26 d. Paryžiuje pareiškė neatmetantis galimybės, kad Europos kariai bus pasiųsti padėti Ukrainai. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad Vakarų demokratijos turi apie tai diskutuoti ir nustoti brėžti „raudonąsias linijas“ dėl pagalbos Kyjivui.

„Politico“ pažymi, kad nors tikėtiną Nyderlandų ministro pirmininko Marko Ruttės paskyrimą nauju NATO vadovu parėmė Vašingtonas, Londonas, Paryžius ir Berlynas, ši kandidatūra naujesnių Aljanso narių, ypač tų, kurios ribojasi su Rusija, Baltarusija ir Ukraina, gretose buvo sutikta ne taip šiltai. Pavyzdžiui, buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas ėmėsi kvestionuoti M. Ruttės „moralinį patikimumą“ ir atkreipė dėmesį į tai, kad Nyderlandai per 13 jo valdymo metų nesugebėjo įvykdyti NATO įsipareigojimo gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Estijos premjerė Kaja Kallas, kuri pernai išreiškė susidomėjimą NATO vadovo postu, praėjusią savaitę „Politico“ tinklalaidėje „Power Play“ sakė, kad, „jei pagalvotume apie geografinę pusiausvyrą, tai bus ketvirtas (NATO) generalinis sekretorius iš Nyderlandų“. „Kyla klausimas, ar NATO yra pirmų ir antrų pagal svarbą šalių“, – kalbėjo K. Kallas.

Be naujo NATO vadovo paskyrimo, kuris, kaip tikimasi, įvyks iki šią vasarą Vašingtone numatomo viršūnių susitikimo, šiais metais po birželį įvyksiančių Europos Parlamento (EP) rinkimų bus perskirstytos aukščiausios ES pozicijos. Manoma, kad Europos Komisijos (EK) pirmininkė, buvusi Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen užsitikrins dar vieną kadenciją, tačiau esama galimybių kandidatuoti į Europos Vadovų Tarybos (EVT), EP pirmininko ir ES užsienio reikalų įgaliotinio postus.

Ar mes tikrai į šį postą skiriame žmogų, kuris mėgsta valgyti rusus pusryčiams?

Kaip galimu kandidatu į naują gynybos komisaro postą, kurį U. von der Leyen žadėjo sukurti antros kadencijos metu, buvo įvardytas Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. K. Kallas ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis taip pat laikomi galimais Baltijos šalių kandidatais į ES postus.

Pasak „Politico“, aukšti Estijos, Lietuvos ir Latvijos pareigūnai mano, kad Vakarų Europos galingieji tebėra nesąžiningai šališki šių šalių atžvilgiu, ypač dėl jų griežtos pozicijos dėl Rusijos po plataus masto invazijos į Ukrainą. Regione puoselėjamas požiūris į Rusiją kaip į egzistencinę grėsmę Vakaruose neretai laikomas „vanagiškumo“ apraiška.

„Mes (Latvijos žmonės) jaučiame, kad su mumis buvo nepakankamai konsultuojamasi, – pareiškė buvęs Latvijos gynybos ministras Artis Pabriks, kalbėdamas apie kandidatų į aukščiausią NATO postą atranką. – Jos (Vakarų šalys) turėjo priežasčių manyti, kad Baltijos šalys šiuo metu neturėtų siūlyti kandidato.“

Buvęs aukštas Nyderlandų pareigūnas Europos Komisijoje Fransas Timmermansas pernai išsakė komentarą, kuris padeda apibendrinti vakarų europiečių priešinimąsi galimybei į NATO vadovo postą paskirti kurios nors Baltijos šalies atstovą. F. Timmermansas nurodė, kad „ji (K. Kallas) taip pat yra su Rusija besiribojančios šalies premjerė“.

K. Kallas dar galėtų tapti ispano Josepo Borrellio įpėdine ES užsienio reikalų įgaliotinio poste, nes apie tokią galimybę kalbama jau kelis mėnesius, o aukšto rango Europos pareigūnai tikisi, kad jos kandidatūrą į aukštą postą parems Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Tačiau ne visi yra įsitikinę, kad ji turi šansų – anot vieno anonimiškai kalbėjusio ES pareigūno, galimas K. Kallas paskyrimas ES užsienio reikalų įgaliotine kai kuriose bloko sostinėse tebėra „jautrus“ klausimas. „Ar mes tikrai į šį postą skiriame žmogų, kuris mėgsta valgyti rusus pusryčiams?“ – klausė jis.

Ji tai sakė leidiniui „Politico“, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“.

K. Kallas vis dar mano, kad šį postą turėtų užimti lyderis, kurio šalis atitinka Aljanso tikslinį rodiklį skirti gynybai 2 proc. BVP.

Beje, vargu ar taip nutiks, nes favoritas tarp pretendentų į šias pareigas yra Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte, kurio šalis šio rodiklio dar nepasiekė.

Nors K. Kallas sutiko, kad M. Rutte turi „teigiamų savybių“, ji pažymėjo, kad jis bus ketvirtasis NATO generalinis sekretorius iš Nyderlandų, o generalinio sekretoriaus iš Estijos – ar iš bet kurios kitos Baltijos šalies – dar niekada nebuvo.

„Kyla klausimas, ar Aljanse yra pirmo ir antro rango šalys? Ar mes lygūs, ar ne? Šie klausimai lieka atviri“, – sakė K. Kallas.

Kaip jau buvo pranešta, NATO norėtų paskirti kadenciją baigiančio generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo įpėdinį iki liepos mėnesį Vašingtone įvyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo.

Nyderlandų premjero kandidatūrą į šį postą palaiko JAV, Didžioji Britanija ir Vokietija.

„Taip norima mane įbauginti ir sulaikyti nuo sprendimų, kuriuos kitu atveju priimčiau“, – teigė politikė agentūrai „Reuters“ sekmadienį paskelbtame interviu. – Tačiau tai Rusijos scenarijus. Tai nestebina ir mūsų negąsdina“.

Rusija praėjusią savaitę dėl esą priešiškų veiksmų ir „istorinės atminties niekinimo“ įtraukė K. Kallas į ieškomų asmenų sąrašą. Ji kaltinama „sovietų karių paminklų griovimu“. Už tai Rusijos įstatymai numato penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Estijoje pastaraisiais metais buvo demontuoti paminklai, primenantys sovietų karių kovą Antrajame pasauliniame kare.

Taip norima mane įbauginti ir sulaikyti nuo sprendimų, kuriuos kitu atveju priimčiau.

Po Maskvos išduoto arešto orderio K. Kallas sulaikymas grėstų tik tuomet, jei ji įžengtų į Rusijos teritoriją. Briuselyje spėliojama, kad 46-erių K. Kallas, kuri yra viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų ir viena griežčiausių Rusijos kritikių, gali tapti naująja ES užsienio politikos įgaliotine.

Paklausta apie šį postą, K. Kallas reagavo santūriai: „Dar anksti apie tai kalbėti. Aš esu Estijos ministrė pirmininkė“. Tačiau, anot politikės, spėlionės apie jos politinę ateitį akivaizdžiai paskatino Rusijos agresiją jos atžvilgiu. „Sunku būti populiariam, – ironizavo K. Kallas. – Tai suprato ir rusai, todėl išdavė mano arešto orderį, jog iš tikrųjų pabrėžtų didžiausią argumentą prieš mane, kad esu provokacija Rusijai“.

„Aleksejaus Navalno mirtis yra dar vienas tamsus priminimas, su kokiu niekšišku režimu turime reikalų ir kodėl Rusija bei visi atsakingi asmenys turi būti patraukti atsakomybėn už kiekvieną savo nusikaltimą“, – socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“) parašė K. Kallas, kuri anksčiau šią savaitę buvo įtraukta į Kremliaus ieškomų asmenų sąrašą.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius penktadienį pareiškė, kad Rusijos opozicijos lyderį Aleksejų Navalną žiauriai nužudė Kremlius.

Rusijos federalinė įkalinimo įstaigų tarnyba pranešė, kad 47 metų A. Navalnas mirė penktadienį vienoje Arkties pataisos kolonijoje, kur turėjo atlikti 19 metų laisvės atėmimo bausmę.

„Jį ką tik žiauriai nužudė Kremlius. Tai faktas ir šį dalyką apie tikrąją dabartinio Rusijos režimo prigimtį reikia žinoti“, – parašė E. Rinkevičius socialiniame tinkle „X“.

Latvijos valstybės vadovas taip pat pareiškė užuojautą A. Navalno šeimai ir draugams.

„Rusijos Federacijos žingsnis nestebina, nes tai įprasta jų gąsdinimo taktika“, – pareiškime teigė Kaja Kallas.

Ji pažadėjo toliau remti karo nualintą Ukrainą bei kovoti su Rusijos propaganda.

Pasak jos, Kremlius mano, kad netikras arešto orderis padės nutildyti Estiją.

„Netylėsiu, toliau tvirtai remsiu Ukrainą ir pasisakysiu už Europos gynybos stiprinimą“, – sakė K. Kallas ir pridūrė, kad per visą istoriją Rusija savo represijas dangstė vadinamosiomis teisėsaugos institucijomis.

„Kažkada istorijoje mano šeimai buvo išduotas KGB arešto orderis, – sakė K. Kallas. – Visada sakydavau, kad Rusijos režimo nusikalstamų įrankių rinkinys nepasikeitė. Mūsų veiksmų nesudrebins jų bauginimai“.

Rusijos vidaus reikalų ministerija iškėlė baudžiamąją bylą Estijos ministrei pirmininkei, taip pat Estijos valstybės sekretoriui Taimarui Peterkopui, Lietuvos kultūros ministrui ir Seimo nariams, antradienį pranešė nepriklausomas rusų portalas „Meduza“.

„Meduza“ žurnalistai gavo prieigą prie Rusijos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazės, kurioje surašyti asmenys, ieškomi dėl baudžiamųjų kaltinimų.

„Pirmą kartą istorijoje į Rusijos ieškomų asmenų sąrašą įtrauktas kitos šalies ministras pirmininkas – Estijos [...] K. Kallas, reiškusi paramą sovietinių paminklų nukėlimui“, – sakoma pranešime.

„Tai žmonės, kurie imasi priešiškų veiksmų prieš istorinę atmintį ir mūsų šalį“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Anksčiau antradienį pranešta, kad Rusija paskelbė Estijos ministrę pirmininkę ieškomu asmeniu dėl baudžiamosios bylos.

Į Vidaus reikalų ministerijos ieškomų asmenų duomenų bazę K. Kallas, kuri estų premjerės postą užima nuo 2021 metų, įrašyta kaip „ieškoma pagal baudžiamąjį kodeksą“, nenurodant kaltinimų.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova sakė, kad į sąrašą Baltijos šalių pareigūnai buvo įtraukti dėl paminklų sovietų kariams griovimo.

„Už susikaltimus prieš pasaulio išvaduotojų nuo nacizmo ir fašizmo atminimą būtina bausti. Ir tai tik pradžia“, – kalbėjo ji.

Rusija taip pat paskelbė Lietuvos kultūros ministro Simono Kairio ir dar kelių dešimčių Lietuvos politikų paiešką, antradienį pranešė Rusijos nepriklausoma naujienų svetainė „Mediazona“.

Apie tai ji skelbia iš Rusijos vidaus reikalų ministerijos parsisiuntusi viešai prieinamą informaciją apie ieškomus asmenis.

Tai beprecedentis žingsnis prieš Baltijos šalis. Tai taip pat pirmas kartas, kai ministerija į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė užsienio lyderį.

Kaip pranešė nepriklausomas rusų portalas „Meduza“, Rusija į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė ir Estijos valstybės sekretorių Taimarą Peterkopą.

„Pirmą kartą istorijoje į Rusijos ieškomų asmenų sąrašą įtrauktas kitos šalies ministras pirmininkas – Estijos [...] Kaja Kallas, reiškusi paramą sovietinių paminklų nukėlimui. Be jos, Rusijos valdžia taip pat ieško Estijos valstybės sekretoriaus Taimaro Peterkopo“, – sakoma pranešime.

Įtempti santykiai

Maskvos santykiai su Estija, kur gyvena nemaža rusakalbių bendruomenė, yra įtempti nuo pat Šaltojo karo pabaigos.

Rusija ne kartą priekaištavo Estijai dėl sovietinių paminklų, kuriuos Talinas laiko nepageidautinais okupacijos simboliais, nukėlimo.

Už susikaltimus prieš pasaulio išvaduotojų nuo nacizmo ir fašizmo atminimą būtina bausti. Ir tai tik pradžia.

Estija oficialios reakcijos į šiuos pranešimus kol kas nepaskelbė.

K. Kallas tvirtai remia Ukrainą, aktyviai ragina didinti karinę pagalbą Kyjivui ir griežtinti sankcijas Rusijai.

Ji taip pat supykdė Maskvą savo siekiu nukelti paminklus sovietų kariams, dalyvavusiems Antrajame pasauliniame kare. Rusijoje galioja įstatymai, kuriais kriminalizuojamas „nacių reabilitavimas“ ir kurie apima straipsnius dėl karo memorialų išniekinimo.

Naujausias Maskvos žingsnis vertinamas kaip simbolinis Kremliaus bandymas išryškinti priešpriešą su NATO sąjungininkėmis, didėjant jų spaudimui dėl Rusijos karo Ukrainoje. Visgi praktiškai jis mažai ką reiškia, nes Rusijos ir Vakarų ryšiai dėl karo yra įšaldyti.

Anksčiau šį mėnesį Maskva iškvietė trijų Baltijos valstybių diplomatus apkaltinusi Vilnių, Rygą ir Taliną bandymu sabotuoti kitą mėnesį įvyksiančius Rusijos prezidento rinkimus.

Anot Maskvos, šios trys šalys ignoruoja Rusijos prašymus užtikrinti balsavimo punktų, esančių jos ambasadose jų teritorijose, saugumą.

Kaltinimai rusofobija

2023-ųjų sausį Rusija sumažino diplomatinių santykių su Estija lygmenį ir įsakė šalies ambasadoriui išvykti iš Rusijos, kaltindama šią Baltijos šalį rusofobija.

Estija, Latvija ir Lietuva yra išsiuntusios rusų diplomatus, tvyrant įtampai dėl karo Ukrainoje.

Nors šimtai sovietmečiu pastatytų paminklų jau seniai kėlė neigiamus jausmus daugeliui Baltijos šalių gyventojų, Rusijai užpuolus Ukrainą imta aktyviau reikalauti juos pašalinti.

Karas taip pat sukėlė baimę dėl galimos ginkluotos konfrontacijos su Rusija, todėl visos trys Baltijos šalys didina išlaidas savo kariuomenėms ir stiprina sienų apsaugą.

Įtampa taip pat tvyro dėl rusų mažumų teisių šiose šalyse.

Pasak „Mediazona“, Rusija taip pat paskelbė Latvijos žemės ūkio ministro Armando Krauzės, finansų ministro Arvilo Aseradeno ir teisingumo ministrės Inesės Libinos-Egnerės (Inesės Lybinios-Egnerės), 59 Latvijos parlamentarų, 15 Rygos tarybos narių ir kitų pareigūnų paiešką.

Rusija taip pat į sąrašą įtraukė – tikėtina, kad dėl paminklų griovimo, – Lenkijos pareigūnų, įskaitant valstybės turto ministro pavaduotoją Karolį Rabendą. Kalbant apie Ukrainą, paskelbta Lucko ir Rivnės merų bei miestų tarybų narių paieška.