Pasak ministro, šiuo metu rengiamas kalinių, kuriais ketinama apsikeisti, sąrašas. Visgi jis nesieja šių mainų su planuojamu „Normandijos ketverto“, kuriam priklauso Ukraina, Rusija, Vokietija ir Prancūzija, viršūnių susitikimu.

„Dabar rengiamės dar didesnio masto mainams... Tai – ne laukimo laikotarpis, o tinkamų mainams kandidatų parinkimo, jų bylų analizavimo laikotarpis ir, tuo pat metu, išlaisvinimo galimybė“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos vadovas interviu žinių laidai „Televizijos naujienų tarnyba“.

Paklaustas, ar apsikeitimas kaliniais įvyks prieš „Normandijos ketverto“ viršūnių susitikimą ar po jo, V. Prystaika atsakė: „Norėčiau, kad jis įvyktų kuo greičiau. Apskritai neprisirišame prie „Normandijos viršūnių susitikimo“. Jei susitikimas ir padės mainams, neprieštaraujame tam. Bet koks gaišimas išlaisvinti žmones mums, švelniai tariant, yra tragedija. Niekaip prie to neprisirišame.“

V. Prystaika taip pat sakė, kad, jo nuomone, pajėgų išvedimas iš svarbaus fronto ruožo konflikto krečiamoje Ukrainos rytinėje dalyje užtruks „porą savaičių“.

„Norėtųsi tikėti, kad.. jau lapkritį įvyks susitikimas keturių šalių lyderių lygiu“, – pridūrė ministras.

Rugsėjo 7 dieną tarp Rusijos ir Ukrainos įvyko apsikeitimas sulaikytaisiais formatu „35 į 35“. 

Spalio 12-ąją V. Prystaika pranešė, kad per naujus mainus ketinama apsikeisti trimis grupėmis sulaikytųjų.

„Šis procesas pasiekė galutinį etapą, bet nei žmonių skaičiaus, nei [apsikeitimo] datos jums nepasakysiu. Šis apsikeitimas yra gerokai sudėtingesnis. Jame bus kelios grupės, maždaug trys grupės žmonių, kuriomis norime apsikeisti“, – sakė Ukrainos diplomatijos vadovas „Laisvės radijui“.

Į ukrainiečius O. Sencovas kreipėsi savo paskyroje feisbuke, praneša Ukrainos valstybinė naujienų agentūra „Ukrinform“.

„Praėjo savaitė nuo mano išlaisvinimo. Man, kaip žmogui, iš 2014-ųjų atvykusiam laiko mašina, buvo įdomu pasižiūrėti, kaip pasikeitė valstybė ir žmonės. Savaitė, žinoma, neilgas laiko tarpas, tačiau spėjau daug kur pabūti ir su daug kuo pasikalbėti.

Preliminarios išvados kol kas dvi: pirma – pokyčių per penkerius metus ne tiek ir daug, kaip tikėjausi. Antra – Visi kariauja su visais. Tai labai liūdina. Kaip galima kovoti tarpusavyje, kai yra V. Putinas? Vis dėlto neprarandu vilties, kad gali būti geriau“, – feisbuke rašė O. Sencovas.

Rugsėjo 7 d. įvyko Rusijos ir Ukrainos apsikeitimas iš viso 70 kalinių. Į Ukrainą sugrįžo 24 jūreiviai, suimti po incidento Kerčės sąsiauryje, ir 11 politinių kalinių, tarp jų – O. Sencovas.

Sacharovo premija apdovanotą O. Sencovą 2014 m. gegužę Kryme suėmė Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojai ir apkaltino teroro išpuolių organizavimu. 2015 m. Rusijos teismas skyrė O. Sencovui 20 metų nelaisvės griežto režimo kolonijoje.

„Po to, kai buvo paleisti mūsų politiniai kaliniai ir jūreiviai, ruošiame naują sąrašą ir laukiame naujo apsikeitimo kaliniais“, – teigė V. Zelenskis, o jo komentarą citavo valstybinė Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“.

Tik prieš keturis mėnesius prisaikdintas prezidentas V. Zelenskis yra pasiryžęs nutraukti konfliktą Rytų Ukrainoje. Tai prezidentas laiko darbo prioritetu.

V. Zelenskiui siekiant įtvirtinti taiką, Kijevas kai kuriose vietose dislokavo specialių dalinių, kad šie siektų šio tikslo. „Pasiuntėme karius į Stanycos Luhanskajos gyvenvietę. Ten nešaudoma. Pradėjome ten statyti tiltą“, – sakė V. Zelenskis, Kijeve priėmęs Suomijos prezidentą Saulį Niinistą.

„Kitas etapas yra pajėgų išvedimas Petrovskėje ir Zolotėje, – tęsė A.Zelenskis. – Manau, kad šį klausimą išspręsime per artimiausias savaites“.

„Turime nepamiršti, kad ukrainiečių išlaisvinimas yra tik pirmas žingsnis – prieš akis dar 42 km maratono. Tai buvo nelengva. Politikos elitas supras, kad mes esame arčiau taikos, tačiau nepamirškime, kad Krymas vis dar okupuotas. Šį klausimą reikia spręsti, tam būtina strateginė kantrybė“, – Kijeve vykstančioje YES konferencijoje kalbėjo K. Kaljulaid, rašo Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“.

Praeitą savaitę Ukraina ir Rusija apsikeitė iš viso 70 kalinių.

K. Kaljulaid taip pat priminė, kad Baltijos šalys buvo okupuotos 50 metų, tačiau galiausiai laisvę vis tiek atgavo.

Estijos prezidentė vizito Ukrainoje metu susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. K. Kaljulaid taip pat susitiko su Aukščiausiosios Rados pirmininku Dmytro Razumkovu ir premjeru Oleksijumi Hončaruku.

Karas Ukrainoje nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą, jau pasiglemžė 13 tūkst. žmonių gyvybių.

„Man kiekvienas Krymo gyventojas – ukrainietis. Tai yra mūsų žemė ir mes sieksime, kad ją susigrąžintume“, – Kijeve sakė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas pabrėžė esąs įsitikinęs, jog Krymas visgi bus grąžintas Ukrainai.

„Žinoma, mūsų pozicija Krymo sugrąžinimo klausimu yra griežtas, žinoma, mes to norime“, – tvirtino prezidentas.

Pasak jo, be sąjungininkų užsienyje paramos, Ukraina ir pati turi padaryti daug, kad susigrąžintų Krymą. V. Zelenskis taip pat pažymėjo, kad Aukščiausioje Radoje jau yra keli įstatymų projektai, susiję su Krymu, kuriuos būtina svarstyti.

2014 m. Rusija aneksavo Krymą. Tarptautinė bendruomenė nepripažįsta Krymo Rusijos teritorija, Rusijai dėl pusiasalio aneksijos yra įvestos sankcijos.

Asmeniškai rūpinsis kalinių apsikeitimu

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis asmeniškai rūpinasi kalinių apsikeitimu tarp Ukrainos ir Rusijos ir tikisi, kad pirmieji rezultatai bus matomi jau artimiausiomis dienomis.

Paklaustas, kada įvyks apsikeitimas kaliniais, V. Zelenskis pabrėžė: „Aš asmeniškai šiuo klausimu rūpinuosi. Dirbu ties tuo jau du mėnesius.“

Pasak prezidento, jis pažadėjo sugrąžinti Rusijoje įkalintus ukrainiečius, todėl Ukraina turėtų leisti jam tai dirbti savo darbą. V. Zelenskis taip pat leido suprasti, kad tarp apkeičiamų kalinių yra ir 24 pernai lapkritį Kerčės sąsiauryje sulaikyti ukrainiečių jūreiviai, rašo Ukrainos naujienų portalas „Unian“.

„Leiskite man užbaigti savo darbą – aš žadėjau Ukrainos tautai, kad mes sugrąžinsime kalinius, sugrąžinsime jūreivius, užbaigsime karą. Aš asmeniškai tuo užsiimu. Nežinau, kas ten ką kalba, kuo kas užsiima. Leiskite man padaryti savo darbą. Laukiame rezultatų žingsnis to žingsnio. Pirmieji rezultatai bus matomi jau artimiausiomis dienomis. Nenoriu dabar spėlioti, jei galima“, – Tarptautiniame veteranų ir savanorių forume Kijeve kalbėjo V. Zelenskis.

Penktadienį į Kijevą atvyko Rusijos Federacijos įgaliotinė žmogaus teisių klausimams Tatjana Moskalkova. Jos atvykimas į Ukrainą paskatino kalbas apie tai, kad artimiausiu metu gali įvykti plataus masto apsikeitimas kaliniais tarp Rusijos ir Ukrainos.

Anksčiau rusų laikraštis „Kommersant“, remdamasis informuotais šaltiniais, paskelbė, kad iki rugpjūčio pabaigos gali būti apsikeista daugiau nei 60 Ukrainoje ir Rusijoje kalinamų asmenų.

„Ypatingas dėmesys buvo skirtas humanitariniams klausimams, įskaitant ir sulaikytų žmonių apsikeitimą“, – pranešė Kremlius, komentuodamas itin retą abiejų lyderių pokalbį telefonu.

V. Putinas pabrėžė, kad Rusijos žurnalistai, sulaikyti Ukrainoje, turi būti nedelsiant paleisti, pridurdamas, kad pokalbio metu buvo aptartas ir konfliktas rytinėje Ukrainoje.

P. Porošenka, savo ruožtu, pabrėžė, kad O. Sencovas, kuris nuo gegužės 14 d. yra paskelbęs bado streiką, ir kiti Ukrainos politiniai kaliniai turėtų būti „kiek įmanoma greičiau“ paleisti.

„Ukrainos vadovas atkreipė dėmesį į ukrainiečių bado streikus ir išsakė susirūpinimą dėl blogėjančios jų sveikatos“, – teigiama P. Porošenkos administracijos pranešime.

Kaip praneša tiek Maskva, tiek Kijevas, abu vadovai sutiko, kad ombudsmenai aplankytų abiejų šalių kalinius „artimiausiu metu“. Išsamesnės informacijos nebuvo suteikta.

O. Sencovas, kuris nuo 2015 metų atlieka 20 metų bausmę Jakutsko kalėjime, Rytų Sibire, „už teroristinės grupuotės įkūrimą“ Kryme, reikalauja, kad Maskva paleistų dešimtis politinių kalinių, kalinčių Rusijos kalėjimuose.

V. Putinas ir P. Porošenka kalbėjosi telefonu prieš pirmadienį Berlyne vyksiančias derybas, kuriose dalyvaus Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai. Derybomis bus siekiama atgaivinti įstrigusį taikos procesą rytinėje Ukrainoje.