B. Bonnesen buvo atleista iš pareigų 2019 metais, kilus įtarimams, kad bankas Estijoje vykdė pinigų plovimą.

Teisėsaugos institucijos mano, kad B. Bonnesen bandė nuslėpti banko vykdomą pinigų plovimą Švedijoje, paskleisdama „tyčia arba dėl didelio aplaidumo... melagingą informaciją apie banko priemones, skirtas užkirsti kelią, aptikti, blokuoti ir pranešti apie įtarimus dėl pinigų plovimo (jo) operacijose“, – sakoma tyrimui vadovaujančio prokuroro Thomaso Langroto pranešime.

2019 metais Švedijos transliuotojo SVT tiriamosios žurnalistikos laidos sukurtame dokumentiniame filme buvo teigiama, kad iš „Swedbank“ sąskaitų į Baltijos šalis buvo nukreipta mažiausiai 40 mlrd. kronų (3,9 mlrd. eurų) vertės įtartinų operacijų.

Kilus tokiems įtarimams B. Bonnesen nebegalėjo eiti „Swedbank“ vadovės pareigų ir buvo atleista.

Švedijos finansų reguliavimo institucija kitais metais skyrė bankui maždaug 360 mln. eurų baudą ir perspėjo laikytis kovos su pinigų plovimu įstatymų.

B. Bonnesen advokatas sakė, kad ji neigia visus jai pateiktus kaltinimus.

Už sukčiavimą sunkinamomis aplinkybėmis numatytas laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Pasinaudoti draugais ir jų pinigais. Tokia istorija nugulė ant teisėjų stalo Vilniuje.

Kaltinamoji Marija Lina Basovė teisiama dėl stambaus masto sukčiavimo ir kitų nusikaltimų.

Įtariama, kad moteris iš pažįstamu paėmusi asmenis dokumentus galėjo pasisavinti daugiau nei 30 tūkstančių eurų. Dokumentai galėjo būti ištraukti slapta iš grožio salone paliktų rankinių.

Nukentėjusieji šokiruoti ir sako, jog teisiamoji buvo labai gera bičiulė, su kai kuriais ne tik kartu dirbo, bet kartų švęsdavo gimtadienius.

Viena iš nukentėjusiųjų Loreta Adomaitienė sakė, kad Lina darbo metu paimdavo dokumentą ir padėdavo atgal į piniginę. "Aš ilgą laiką to nepastebėjau", - teigė moteris.

Kaltinamoji į žurnalistų klausimus neatsakinėjo.