Žalos dydis tebeauga

Biržiškų gatvėje esančio penkiaaukščio avarinė būklė pripažinta dar 2015 metais – pastate buvo matomi įtrūkimai ties langų angomis ir lauko sienose. Grėsmę gyventojams taip pat kėlė nuo butų pertvarų atitrūkusios laiptų aikštelės, suskilinėjusios pertvaros, aiškiai matyti tarpblokinių siūlių įtrūkimai.

Dėl namo defektų ir pavojaus jo gyventojams, daugiau kaip 20 butų šeimininkai turėjo pusmečiui apleisti savo būstus. Nemaža jų dalis – šeimos su mažamečiais vaikais, senyvo amžiaus žmonės. Pastato griūties pavojus suvaldytas, tačiau visi ekspertų numatyti statinio remonto darbai dar nebaigti, todėl gyventojų patiriama žala tebeskaičiuojama toliau. Tikėtina, kad žalos dydis gali ir padvigubėti.

Pastato remonto darbams jau skirta per 131 tūkst. Eur., iš kurių miesto indėlis – beveik 20 tūkst. eurų. Už šias lėšas namas suvaržytas, sutvirtinti laiptai ir kitos konstrukcijos. Šiuo metu prasidėjęs trečiasis darbų etapas – stiprinami statinio šiaurinės dalies pamatai, kad namas daugiau nesmegtų.

„Miestas buvo pažadėjęs prisidėti prie finansinės naštos sumažinimo daugiabučio gyventojams, tačiau darbai nesustoja, o patiriamos išlaidos auga. Vykdome prieš metus duotą įsipareigojimą – dalinai finansavome atliktus pamatų ir sienų sutvirtinimo darbus. Dabar imamės teisinių veiksmų. Miesto biudžeto lėšos – visų kauniečių pinigai ir jie negali būti lengva ranka dalijami dėl kažkieno aplaidumo ar kaltės.

Susiklosčiusi situacija šiuo metu yra grįsta prielaidomis. Užtenka mėtytis atsakomybėmis lyg karšta bulve – laikas rasti kaltininkus. Inicijuojame ikiteisiminį tyrimą dėl turto sugadinimo, kuriuo turi būti nustatyti visi už tai atsakingi asmenys. Jie ir turėtų padengti gyventojų bei miesto patirtas išlaidas“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Inicijuojame ikiteisiminį tyrimą dėl turto sugadinimo, kuriuo turi būti nustatyti visi už tai atsakingi asmenys. Jie ir turėtų padengti gyventojų bei miesto patirtas išlaidas.

Prašo nustatyti kaltininką

Aiškinantis daugiabučio avarinės būklės priežastis iki šiol nesutariama, kurie veiksniai lėmė per visus penkis pastato aukštus atsiradusias deformacijas. Daromos prielaidos, kad namo byrėjimas galėjo kilti dėl savavališkai išgriautų atraminių konstrukcijų. Jeigu per kapitalinius remontus buvo pašalintos namą laikančios sienos, galėjo būti pažeistas viso namo stabilumas.

Namo konstrukcijos būklė taip pat galėjo ženkliai blogėti dėl ties pamatais besikaupusio vandens ir pastatą turėjusių prižiūrėti administratorių neveiksnumo. Netolygiai smengant namo pamatams, to priežastimi galėjo tapti netinkamai veikusi vandens nuvedimo nuo pastato sistema, dėl ko periodiškai apsemdavo rūsį ir paplaudavo gruntą iš po šiaurinės penkiaaukščio sienos pamatų.

„Nesiimame vertinti visos penkerių metų įvykių grandinės ar spręsti ginčų, kuris yra kaltesnis. Tai ikiteisminio tyrimo pareigūnų kompetencija, tačiau išsiaiškinti aplinkybes ir atsakingų asmenų kaltės dalį – būtina. Jeigu miestiečiai ir toliau nederins projektų su specialistais, nereaguos į jų namuose vykstančius pokyčius, tokių grėsmingai skilinėjančių namų gali būti kur kas daugiau.

Grubūs statybos reglamentų pažeidimai, neveiksnumas atsiradus pastato griūties pavojui ir sąmoningas nereagavimas į situaciją – nusikalstama veika, už kurią asmenys turi prisiimti atsakomybę“, – komentavo Kauno savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl galimai nusikalstamų veikų. Nustačius kaltininkus, bus reikalaujama, kad šie atlygintų padarytą žalą.

Kad pastatai negriūtų

R. Šimkaitytė-Kudarauskė primena, kad prieš atliekant kapitalinio remonto darbus daugiabutyje, planuojant keisti butų išplanavimą ar griauti sienas, būtina parengti projektą ir gauti atitinkamus leidimus. Kadangi pastatas yra bendra

nuosavybė, buto pertvarkymą planuojantis gyventojas turi gauti daugumos kaimyninių butų savininkų pritarimą numatomiems statybos darbams.

Gyventojų apklausą vykdo pati daugiabučio namo bendrija ar administruojanti įmonė. Planuojami pokyčiai taip pat privalo būti įvertinti statybų ekspertų, kurie nustatys griaunamų sienų įtaką viso pastato stabilumui.

Pasak teisininkės, miestiečiai, kurie be leidimų jau yra atlikę gyvenamųjų patalpų kapitalinio remonto darbus, rizikuoja, kad dėl jų kaltės gali prasidėti viso namo griūtis arba atsirasti pavojingi pažeidimai. Iškilus klausimams dėl savavališkai atliktų remonto darbų, gyventojai raginami kreiptis ir konsultuotis su savivaldybės administracijos specialistais.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Siekiant užtikrinti pastatų ilgaamžiškumą, daugiabučius administruojančios įmonės taip pat privalo nuolat stebėti prižiūrimo statinio būklę, atlikti periodinius patikrinimus, o pastebėjus defektus – nedelsiant organizuoti remonto darbus.

Gyvena įtampoje

Į "Kauno dieną" paskambinusi viena iš ekipažo dalyvių pasakojo, kad tą lemtingą dieną automobiliu ji, jos sutuoktinis, dvi nepilnametės dukros ir vyro dukterėčia, kuri labiausiai ir nukentėjo per gaisrą, tądien važiavo atostogauti.

Pusantrų metų senumo įvykių ir jų padarinių negali pamiršti iki šiol. Vieni tebegyvena tos dienos košmaru dėl patirto siaubo, kiti – ir dėl sunkių fizinių sužalojimų. Liepsnos nepagailėjo vyro ir jo dukterėčios.

Įtampos šeimoje netrūksta ir dėl to, kad pradėtame ikiteisminiame tyrime moters sutuoktiniui, kaip ir degalinės darbuotojui, pareikšti įtarimai dėl netyčinio sunkaus kūno sužalojimo.

Šis neeilinis gaisras kilo dar 2018 m. liepą. Mardosų kaime esančioje degalinių tinklo "Milda" degalinėje, kuri yra šalia kelio tarp Balbieriškio ir Alytaus. Liepsnos pasirodė bandant užpildyti automobilio "VW Transporter" dujų įrangos balioną.

Policijos pateiktais duomenimis per nelaimę apdegė 52-ejų automobilio savininkas iš Alytaus, o apdegusi nepilnametė, tuomet penkiolikmetė, buvo įvardyta kaip kemperio keleivė iš Kauno rajono.

Teigta, kad, įvykus dujų nuotėkiui, kilo gaisras, o jo metu nukentėjo du asmenys, sudegė automobilis ir apdegė dujų kolonėlė. Ugniagesiai paros įvykių suvestinėje buvo nurodę, kad nugriaudėjo sprogimas, kuris nubloškė dujų užpylėją. Jį apžiūrėjo medikai, žmogus nesužeistas.

Įtarimai jiems pareikšti dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.

Neišlaipinti keleiviai

Šeimai atvažiavus į degalinę, imtos pilti dujos, nors visi keleiviai tebebuvo automobilyje. Dujas pylė degalinės darbuotojas, o vairuotojas stovėjo šalia.

Netrukus žmonės pajuto, kad dujos teka ne į baką, o veržiasi lauk. Staiga driokstelėjo sprogimas.

Kas turėjo įtakos, kad suaugusioji keleivė ir dvi jos dukros išvengė liepsnų liežuvių? Pajutusios pavojų, mama ir viena jos dukrų iššoko iš automobilio. Kai šoko vyro dukterėčia, užsidegė dujos ir ją apėmė liepsnos pliūpsnis. Antroji dukra tuo metu buvo mašinoje, bet ji nenukentėjo.

Užpylėjas nenukentėjo, nes vilkėjo ugniai atsparų kombinezoną.

Taisyklių pažeidimas

"Kauno diena" sausio viduryje jau buvo rašiusi, kad, įvertinęs visas nelaimės aplinkybes, prokuroras nusprendė tęsti tyrimą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo.

"Praėjusių metų spalį Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje nusikalstamų veikų. Šis sprendimas buvo apskųstas. Šiuo metu skundas yra Kauno apygardos teisme, tačiau dėl jo sprendimas dar nepriimtas", – sausio viduryje "Kauno dieną" informavo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Kristina Janulevičienė.

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Izabelė Bočkienė patikslino, kad ikiteisminis tyrimas dėl degalinėje kilusio gaisro buvo pradėtas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl neatsargumo ir dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo dėl neatsargumo. Prokuroro nutarimu, tęsiamas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo, dėl kitų nusikalstamų veikų tyrimas nutrauktas.

"Šis prokuroro nutarimas buvo apskųstas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės vyriausiajam prokurorui, šiam nutarimu atmetus jo skundą, nutarimas apskųstas Alytaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teisėja priėmė nutartį pareiškėjo skundą atmesti", – teigė I.Bočkienė.

A.G., vienas iš dviejų asmenų, kuriems pateikti įtariamai, parašė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti tiek Alytaus apylinkės prokuroro, tiek apylinkės vyriausiojo prokuroro, tiek apylinkės teismo priimtus sprendimus.

I.Bočkienės turimais duomenimis, šio ikiteisminio tyrimo metu pateikti įtarimai degalinės operatoriui-dujų užpylėjui A.Š. ir automobilio, į kurį buvo pilamos dujos ir kuris užsidegė, vairuotojui A.G. Įtarimai jiems pareikšti dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.

Žiežirba, atjungus žarną?

Sulaukę įvykių liudininkės skambučio ir jos papasakotų aplinkybių, susisiekėme su I.Bočkiene. Ji patvirtino, kad vairuotojas važiavo "su išvardyta šeima". Į klausimą, ar byloje nukentėjusiąja pripažinta ir žmona, ir kodėl anksčiau to neminėjo, sulaukėme tokio atsakymo: "Nukentėjusiąja pripažinta nepilnametė ir A.G. žmona, nes dėl sudegusio turto patyrė žalą."

"Facebook" grupės "Kur stovi policija Alytuje" nuotr.

Prokuratūra patvirtino ir tai, kad į automobilį dujas užpylė, sujungė dujų užpylimo žarną su automobiliu degalinės darbuotojas, o vairuotojas užpylant buvo šalia jo.

Kaip degalinės darbuotojas aiškina, kodėl pradėjo pilti dujas, jeigu iš automobilio nebuvo spėję išlipti jo keleiviai? "Duomenų apie tai, kas kokias aplinkybes paaiškino, skelbti negalime, nes tai ikiteisminio tyrimo duomenys", – komentavo I. Bočkienė.

Dujų nuotėkis įvyko dėl to, tyrėjų išvadomis rėmėsi prokuratūra, kad "buvo perpildyti dujų mišiniu automobilio bakai".

"Remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kilusio gaisro technine priežastimi buvo dujų nuotėkis per dujų baliono apsauginį vožtuvą dėl viršnorminio perpildymo. Išvadoje pažymėta, kad tikėtina, jog A.G. veiksmų įtaka gaisro kilimui pasireiškė inicijuojant uždegimo šaltinį-statinės elektros iškrovą, atjungiant kolonėlės žarną nuo automobilio užpylimo mazgo", – teigė prokuratūros atstovė.

Pasak I.Bočkienės, negalima tvirtinti, kad sudegusio automobilio dujų įranga buvo tvarkinga, "nes, nors ir buvo 2017 m. atlikta dujų įrangos patikra, tačiau jos metu patikrinamas tik balionų korpuso tinkamumas naudojimui, netikrinama balionuose esanti įranga".

"Remiantis UAB "Dzūkijos dujos" atliktu dujų baliono tyrimu, sudegęs balionas turi visus reikiamus įtaisus – dujų užpildymo ribojimo vožtuvą, apsauginį vožtuvą, elektrinį dujų atidarymo / uždarymo vožtuvą, tačiau visi šie įtaisai yra pažeisti karščio, todėl nustatyti, kaip jie veikė, nėra galimybės", – atsakyme "Kauno dienai" rašė atstovė.

Ji nurodė, kad iš karto po įvykio į degalinę buvo iškviestas UAB "Unitechna" serviso inžinierius, kuris pakeitė kolonėlės apdegusią žarną ir monometrą, patikrino kolonėlės įrangos tinkamumą ir leido tęsti darbą.

"Tyrimo metu nustatyta, kad kolonėlės dujų įranga veikė tinkamai tiek iki įvykio, nes buvo pilamos dujos, tiek ir po jo, pakeitus minėtas detales. Buvo pateikti dokumentai, įrodantys, kad dujų įranga buvo tvarkinga ir sertifikuota, todėl kiti tyrimai nebuvo atliekami", – motyvavo I.Bočkienė.

Negalėjo matyti keleivių?

"Milda" degalinių tinklo atstovai dėl komentaro nukreipė pas komercijos direktorių Audrių Lokciką. Jis raštu pateikė tinklą valdančios bendrovės komentarą, kuriame visai kitaip nurodo nelaimės priežastis, nei jas pateikė prokuratūra.

"Gaisras kilo dėl netvarkingos automobilio dujų įrangos, tokias priežastis nurodė Lietuvos ekspertizių centro ekspertas (LEC), kuris pats apžiūrėjo transporto priemonę po gaisro. Po gaisro apžiūrėjus automobilį buvo matyti, kad yra sumontuoti papildomi dujų balionai, t.y. atlikti užpildymo įrangos pakeitimai. Ekspertas nurodė, kad dujų įranga sumontuota žemyn galva, be to, dujų balionai pritvirtinti ne elastinga statybine aliuminio juosta", – teigiama bendrovės komentare.

Degalinių tinklas įsitikinęs, kad toks procesas galėjo vykti tik dėl netvarkingos užpildymo įrangos. "Užpildžius balioną iki numatyto tūrio, kurį reguliuoja automobilio dujų užpildymo įrangos vožtuvas, dujų užpylimo procesą sustabdo automobilio dujų užpildymo įrangos vožtuvas. Jeigu jis yra netvarkingas arba jo visai nėra – tada užpylimo procesas nėra sustabdomas ir dujų perteklius gali būti per avarinį vožtuvą išleidžiamas į aplinką. Būtent tokią nelaimės priežastį įvardijo ir LEC ekspertas", – akcentavo bendrovė.

"Facebook" grupės "Kur stovi policija Alytuje" nuotr.

Į klausimą, ar tai yra įprasta praktika, kad degalinės darbuotojas pradėtų pilti dujas, jeigu iš automobilio dar yra nespėję išlipti jo keleiviai, bendrovės atstovai bandė tikinti, kad jie visada yra išlaipinami.

"Degalinių eksploatavimo taisyklių 111 psl. numato, kad prie degalų kolonėlės kelių transporto priemonės vairuotojas gali privažiuoti tik išlaipinęs keleivius (jeigu jų yra) ir leidus degalinės operatoriui. Degalinėje buvo atitinkami ženklai, nurodantys, kad su keleiviais privažiuoti prie SND kolonėlės negalima. Šiuo atveju tai buvo kemperis, vairuotojas buvo išlipęs, o ar dar kas yra kemperio patalpoje operatorius negalėjo matyti", – dėstė bendrovės atstovai.