„Atsižvelgiant į didžiulį kančių mastą Gazos Ruože, būtina nedelsiant nutraukti ugnį bent jau artimiausioms šešioms savaitėms, kas šiuo metu ir yra svarstoma“, – kalbėdama Selmoje, Alabamos valstijoje, sakė K. Harris.

Aukšto rango JAV pareigūnas šeštadienį pareiškė, kad Izraelis iš esmės pritarė susitarimui, pagal kurį karo veiksmai bus nutraukti šešioms savaitėms, jei „Hamas“ sutiks paleisti labiausiai pažeidžiamus įkaitus.

„Taip bus išlaisvinti įkaitai ir gauta nemažai pagalbos“, – teigė K. Harris, ragindama „Hamas“ pritarti susitarimui.

„Hamas“ tvirtina, kad nori paliaubų. Susitarimas yra pateiktas. Ir, kaip jau sakėme, „Hamas“ turi su tuo susitarimu sutikti“, – pridūrė ji.

Ji taip pat išsakė iki šiol aštriausią aukščiausio rango JAV pareigūno kritiką Izraeliui ir paragino ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) vyriausybę imtis priemonių, kad būtų padidintas humanitarinės pagalbos tiekimas Gazos Ruožui.

„Izraelio vyriausybė turi dėti daugiau pastangų, kad gerokai padidintų pagalbos srautą. Jokių pasiteisinimų“, – nurodė K. Harris.

Ji pridūrė, kad Izraelis „privalo atidaryti naujus sienos perėjimo punktus“ ir „neturi taikyti jokių nereikalingų apribojimų pagalbos teikimui“.

K. Harris savo kalbą pasakė netoli Edmundo Pettuso (Edmundo Petuso) tilto, kur 1965 metų kovo 7 dieną policija smurtu numalšino šimtų taikių aktyvistų eitynes.

Izraelio vyriausybė turi dėti daugiau pastangų, kad gerokai padidintų pagalbos srautą. Jokių pasiteisinimų.

Šis įvykis, pramintas kruvinuoju sekmadieniu, dar labiau paskatino paramą juodaodžių teisėms ir padėjo po kelių mėnesių priimti Balsavimo teisių įstatymą – federalinį įstatymą, draudžiantį rasinę diskriminaciją balsuojant.

Karą Gazos Ruože sukėlė precedento neturintis „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį spalio 7 dieną, per kurį žydų valstybėje buvo išžudyta apie 1 tūkst. 160 žmonių, daugiausia civilių, rodo oficialūs skaičiai.

„Hamas“ kovotojai taip pat pagrobė apie 250 įkaitų, o Izraelis teigia, kad Gazos Ruože dar liko apie 130 įkaitų, kurių mažiausiai 31, kaip manoma, buvo nužudytas.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį Gazos Ruože žuvo mažiausiai 30 tūkst. 410 žmonių, daugiausia moterys ir vaikai, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos sveikatos apsaugos ministerija.

„Kalbant apie mūsų paramą Ukrainai, turime išlikti tvirti ir negalime žaisti politinių žaidimų“, – sakė ji spaudos konferencijoje, stovėdama šalia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.

Išreiškęs pasitikėjimą didžiausia Kyjivo finansine ir karine rėmėja, V. Zelenskis pridūrė, kad jis „nemano, jog mūsų strateginė partnerė leis sau nutraukti paramą Ukrainai“.

Abu vadovai kreipėsi į spaudą po dvišalių derybų Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose.

K. Harris pažymėjo, kad paskutinį kartą Miunchene jie buvo susitikę prieš dvejus metus, likus penkioms dienoms iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.

„Per pastaruosius dvejus metus mes su jumis daug kalbėjomės ir jūs parodėte nepaprastą drąsą – ir pasiekimus mūšio lauke“, – sakė ji V. Zelenskiui.

Kalbant apie mūsų paramą Ukrainai, turime išlikti tvirti ir negalime žaisti politinių žaidimų.

„Ir mūsų parama yra nepalaužiama ir nesibaigianti“, – pabrėžė ji.

Dėkodamas K. Harris už JAV paramą nuo pat karo pradžios, V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukrainai „tokiu sudėtingu mums ir, žinoma, Jungtinėse Valstijose laikotarpiu reikia jūsų vienybės“.

Jungtinėse Valstijose šiais rinkimų metais, kai į Baltuosius rūmus gali sugrįžti Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), nuogąstaujama, kad jo sugrįžimas į valdžią gali pakenkti dabartinei JAV paramai Ukrainai.

D. Trumpas yra pasisakęs prieš prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) karinę paramą Ukrainai.

Kiek anksčiau šeštadienį V. Zelenskis pareiškė, kad yra pasirengęs surengti D. Trumpui „ekskursiją“ po fronto linijas.

JAV pagalba – gyvybiškai svarbi

Po susitikimo su K. Harris Ukrainos prezidentas paragino JAV Atstovų Rūmus patvirtinti J. Bideno pateiktą karinės pagalbos paketą.

„Tikimės teigiamo Kongreso sprendimo. Mums šis paketas yra gyvybiškai svarbus“, – sakė V. Zelenskis bendroje spaudos konferencijoje su K. Harris.

Jis pabrėžė, kad jo šalis yra priklausoma nuo tolesnės svarbiausio sąjungininko paramos ir yra labai dėkinga už ankstesnę pagalbą.

V. Zelenskis atsisakė komentuoti JAV vidaus politinius debatus ir artėjančius prezidento rinkimus, sakydamas, kad tai yra tik JAV žmonių klausimai, tačiau teigė, kad tikisi, jog JAV ir Ukrainos aljansas išliks.

„Nemanau, kad mūsų strateginis partneris gali sau leisti neremti Ukrainos“, – sakė V. Zelenskis.

Po ilgų atidėliojimų vieni iš dviejų JAV Kongreso rūmų – Senatas – neseniai patvirtino planus dėl naujos maždaug 60 mlrd. dolerių vertės pagalbos Ukrainai. Tačiau Atstovų Rūmų pritarimas dar negautas, nes tam priešinasi kai kurie dešiniojo sparno respublikonai, kuriuos remia buvęs prezidentas Donaldas Trumpas.

K. Harris pabrėžė, kad JAV ir toliau tvirtai remia Ukrainą ir kad J. Bidenas ir toliau kovos, kad būtų suteikta reikiama pagalba, skirta paremti šalį kovoje su tebesitęsiančia Rusijos invazija.

Vis dažniau svarstoma, ar ir pati 59-erių K. Harris sugebėtų eiti prezidento pareigas, jeigu 81-erių J. Bidenas taptų neveiksnus arba turėtų atsistatydinti.

„Esu pasiruošusi tarnauti. Be jokios abejonės“, – leidinio žurnalistui paklausus, ar rinkėjų susirūpinimas dėl J. Bideno amžiaus reiškia, kad ji privalo jiems įrodyti savo kvalifikaciją, pasakė K. Harris.

Kiekvienas, matydamas ją dirbant savo darbą „visiškai įsitikina mano gebėjimu vadovauti“, – sakė K. Harris, pirmoji iš Pietų Azijos kilusi juodaodė viceprezidentė JAV istorijoje.

Interviu įvyko prieš porą dienų iki pasirodant kandžiai specialiojo advokato ataskaitai, kurioje J. Bidenas vaizduojamas kaip senyvas ir užmaršus.

Specialiojo advokato Roberto Huro atliekamo tyrimo, susijusio su tuo, kaip J. Bidenas naudojo įslaptintus dokumentus, ataskaitoje nurodoma, kad prezidentui kaltinimai neturėtų būti pareikšti, tačiau teigiama, kad prisiekusiųjų teismui jis pasirodytų „geranorišku, senyvu vyriškiu su prasta atmintimi“.

Baltieji rūmai į šią ataskaitą atsikirto, sakydami, kad R. Huras su J. Bidenu kalbėjosi labai įtemptu laiku, dieną po spalio 7 d. „Hamas“ išpuolių Izraelyje.

K. Harris taip pat puolė ginti J. Bideną, specialiojo advokato ataskaitą pavadindama „politiškai motyvuota“.

K. Harris vaidina vis svarbesnį vaidmenį J. Bideno rinkiminėje kampanijoje ir, be kita ko, akcentuoja tokius klausimus, kaip abortai. Prognozuojama, kad lapkritį įvyksiančiuose rinkimuose J. Bidenui teks vėl susigrumti su buvusiu prezidentu Donaldu Trumpu.

Respublikonai dažnai puola K. Harris, o apklausų duomenys rodo, kad, kaip ir paties J. Bideno, buvusios senatorės iš Kalifornijos populiarumo reitingas yra mažas.

„Tegul įrodymai, faktai būna tokie, kokie yra“, – sakė K. Harris, duodama interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“ (AP) Indonezijos sostinėje Džakartoje, kur ji dalyvauja regioniniame aukščiausiojo lygio susitikime.

Federaliniai prokurorai apkaltino D. Trumpą, kuris yra favoritas laimėti respublikonų nominaciją 2024-ųjų prezidento rinkimams, dėl jo pastangų siekiant išlikti valdžioje 2020 metais. Džordžijoje buvusiam prezidentui taip pat pareikšti kaltinimai dėl plano pakirsti rinkėjų, kurie išrinko demokratą Joe Bideną (Džo Baideną), o ne D. Trumpą antrajai kadencijai, valią.

„Didžiąją savo karjeros dalį praleidau kaip prokurorė, – sakė K. Harris, kuri prieš persikeldama į Vašingtoną dirbti JAV Senate buvo Kalifornijos generaline prokurore. – Manau, kad žmonės turi būti traukiami atsakomybėn pagal įstatymą. O kai jie pažeidžia įstatymą, turėtų būti taikoma atsakomybė“.

Baltieji rūmai, siekdami išvengti bet kokio politinio kišimosi į prokurorų darbą, D. Trumpo baudžiamųjų kaltinimų klausimą komentavo atsargiai. Tačiau J. Bidenas ir K. Harris atvirai kalbėjo apie tai, ką jie laiko labai realiu pavojumi Amerikos demokratijai, kurį atskleidė 2020-ųjų rinkimų pasekmės.

„Demokratijos yra labai trapios, – sakė viceprezidentė interviu AP. – Jos bus stiprios tik tiek, kiek stiprus bus mūsų noras už jas kovoti.“

K. Harris vietoj J. Bideno atstovauja Jungtinėms Valstijoms Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) aukščiausiojo lygio susitikime.

Ji griežtai įspėjo dėl pranešimų, kad Rusija tariasi su Šiaurės Korėja dėl ginklų jos karui Ukrainoje, ir pavadino galimą aljansą neapgalvotu.

„Rusija buvo apkaltinta strategine nesėkme, – sakė ji. – Jos agresyvūs, neišprovokuoti veiksmai Ukrainoje lėmė tai, kad dabar Rusijos kariuomenės aura ir mitas yra išsklaidyti.“

K. Harris atmetė susirūpinimą dėl J. Bideno amžiaus, nors daugelis mano, kad jis yra per senas užimti prezidento pareigas. Neseniai tyrimų centro AP-NORC atlikta apklausa parodė, kad 77 proc. amerikiečių ir 69 proc. demokratų mano, jog jis per senas antrai kadencijai.

„Aš jį matau kiekvieną dieną. Daug laiko praleidžiame kartu Ovaliajame kabinete, kur matau, kaip jis sugeba suprasti problemas ir sudėtingus klausimus taip, kaip niekas kitas, ir priimti protingus ir svarbius sprendimus Amerikos žmonių vardu“, – sakė ji.

„Todėl noriu pasakyti, kad, mano nuomone, Amerikos žmonės galiausiai nori žinoti, kad jų prezidentas vykdo savo įsipareigojimus. O Joe Bidenas tai daro“, – pridūrė ji.

„Šia kelione bus stiprinamos Jungtinių Valstijų partnerystės visoje Afrikoje ir skatinamos mūsų bendros pastangos dėl saugumo ir ekonominio klestėjimo“, – sakoma viceprezidentės atstovės Kirsten Allen (Kirsten Alen) pareiškime.

K. Harris kelionė planuojama po JAV pirmosios ponios Jill Biden (Džil Baiden) ir iždo sekretorės Janet Yellen (Džanet Jelen) vizitų. Valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) į Afriką vyksta šią savaitę, o prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) turėtų šiame žemyne apsilankyti vėliau šiais metais.

Tačiau K. Harris vizitas bus atidžiai stebimas dar ir dėl to, kad ji yra pirma juodaodė JAV viceprezidentė ir pirmoji moteris šiame poste.

Ji planuoja kovo 26–29 dienomis lankytis Ganoje, kovo 29–31 dienomis – Tanzanijoje, o nuo kovo 31-osios iki balandžio 1-osios – Zambijoje.

K. Harris turi asmeninių ryšių su trečiąja į kelionės planą įtraukta šalimi – jos senelis iš motinos pusės prieš daug metų dirbo Zambijoje ir vaikystėje ji čia jį lankė.

K. Allen nurodė, kad viceprezidentės darbotvarkėje bus demokratijos skatinimo, prisitaikymo prie klimato kaitos, moterų ekonominio įgalinimo ir maisto saugumo klausimai.

Be susitikimų su visų trijų šalių prezidentais, K. Harris planuoja kalbėtis su „jaunais lyderiais, verslo atstovais, įmonininkais ir diasporos nariais“, sakė K. Allen.

Koordinuotos Baltųjų rūmų pastangos plėsti ryšius su Afrika prasidėjo JAV ir Afrikos lyderių susitikimu gruodžio mėnesį. Kinija daug investuoja Afrikoje, bet Vašingtonas nori įtikinti, kad yra geresnis partneris už Pekiną.

„Mūsų administracija vadovausis ne tuo, ką galime padaryti Afrikai, bet tuo, ką galime padaryti [drauge] su Afrika“, – per tą viršūnių susitikimą sakė K. Harris.

Nors didelę JAV užsienio politikos dalį lemia Amerikos ir Kinijos konkurencija, demokratų administracija nori, kad Afrikos lyderiai nesijaustų atsidūrę geopolitinės priešpriešos centre.

Vienas administracijos aukšto rango pareigūnas pabrėžė, kad Baltieji rūmai nori pateikti tokią darbotvarkę, kurioje būtų atsižvelgiama į susirūpinimą dėl Kinijos, taip pat dėl Rusijos karo Ukrainoje padarinių, bet šie klausimai nedominuotų.

Ji šiuos komentarus išsakė Miuncheno saugumo konferencijoje, likus kelioms dienoms iki vienerių metų sukakties, kai Maskva pasiuntė savo karius į Ukrainą ir pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius Europoje sukėlė karą.

„JAV oficialiai nustatė, jog Rusija įvykdė karo nusikaltimus žmoniškumui“, – teigė K. Harris, kreipdamasi į susitikime dalyvaujančius pasaulio lyderius.

Tai yra pirmas kartas, kai Vašingtonas oficialiai pripažino Maskvos veiksmus Ukrainoje kaip nusikaltimus žmoniškumui.

„Jų veiksmai yra išpuolis prieš mūsų bendras vertybes ir mūsų bendrą žmoniškumą. Rusijos pajėgos vykdo plataus masto ir sistemingą išpuolį prieš civilius gyventojus“, – pridūrė JAV viceprezidentė.

Ji išvardino daugybę nusikaltimų, kuriuos, pasak jos, Ukrainoje įvykdė Maskvos pajėgos, įskaitant žmogžudystes, prievartavimus ir kankinimus.

„Visiems, kurie įvykdė šiuos nusikaltimus, ir jų vadovams, kurie prisidėjo prie šių nusikaltimų, sakau, kad jūs turėsite atsakyti...Teisingumas turi būti įvykdytas“, – teigė ji.

JAV oficialiai nustatė, jog Rusija įvykdė karo nusikaltimus žmoniškumui.

Penktadienį prasidėjusioje Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvauja virtinė pasaulio lyderių, įskaitant Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą (Olafą Šolcą), Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną), JAV viceprezidentę K. Harris ir Kinijos diplomatijos vadovą Wang Yi (Vang I).

K. Harris taip pat džiaugėsi Ukrainos sėkme priešinantis Rusijos invazijai.

„Kyjivas tebestovi, Rusija susilpnėjo, o transatlantinis aljansas yra stipresnis nei bet kada anksčiau ir, svarbiausia, Ukrainos žmonių dvasia išlieka“, – sakė K. Harris.

„Privalome didinti savo paramą Ukrainai“

Šeštadienį, antrąją konferencijos dieną, skambėjo raginimai suteikti daugiau karinės paramos Ukrainai.

Vakarų sąjungininkai, daugiausiai Jungtinės Valstijos, Kyjivui nusiuntė ginkluotės už milijardus dolerių – pradedant artileriją ir baigiant oro gynybos sistemomis, bet Ukraina tvirtina, jog norint pradėti sėkmingą kontrpuolimą jai reikia didesnės paramos.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas palaiko Kyjivo raginimus, teigdamas, kad „privalome palaikyti ir didinti savo paramą Ukrainai“.

„[Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas neplanuoja taikos. Jis planuoja dar didesnį karą“, – teigė J. Stoltenbergas.

„Didžiausia rizika yra ta, kad laimės V. Putinas. Jei V. Putinas laimės Ukrainoje, jam ir kitiems autoritariniams lyderiams bus perduota žinia, kad jie gali naudoti jėgą, kad pasiektų tai, ko nori“, – sakė jis.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) paragino sustiprinti karinę paramą tokiose srityse amunicijos tiekimas.

„Turime padvigubinti savo pastangas ir tęsti masinę paramą, kuri yra būtina, kad šie imperialistiniai V. Putino planai visiškai žlugtų“, – teigė ji konferencijos metu.

Penktadienį nuotoliniu būdu atidarydamas konferenciją Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskatino Vakarus paspartinti savo paramą, o Europos šalys pažadėjo ją sustiprinti.

Nepaisant šių raginimų suteikti didesnę paramą, sąjungininkai nesiryžta suteikti Kyjivui visko, ko jis prašo.

Nors praėjusį mėnesį, po kelias savaites trukusios nežinios, priimtas Berlyno sprendimas leisti siųsti Ukrainai Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“ suteikė Kijevui šiek tiek vilties dėl galimo ginklų tiekimo ateityje.

Vis dėlto Vokietija, kuri pati pažadėjo pristatyti 14 tankų „Leopard“ iš karinių atsargų, dabar stengiasi įtikinti sąjungininkes įsipareigoti duoti savo tankų Ukrainai.

Po šią savaitę Briuselyje vykusio Ukrainos rėmėjų susitikimo Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) teigė, kad sąjungininkams kol kas pavyko surinkti tik „pusę bataliono“ naujesnių tankų „Leopard 2“.

Penktadienį B. Pistorius sakė, kad Miuncheno saugumo konferencijoje kalbėsis su kolegomis iš Lenkijos, kuri taip pat pažadėjo skirti tankų Ukrainai, apie šaudmenų ir atsarginių dalių tiekimą tankams „Leopard“.

„Jūsų šalis ir jūsų lyderystė yra drąsos, atsparumo ir demokratinių vertybių (puoselėjimo) pavyzdys“, – Vašingtone bendroje spaudos konferencijoje su I. Šimonytė sakė JAV viceprezidentė prieš jųdviejų dvišalį susitikimą.

„Jungtinės Valstijos ir Lietuva kartu aiškiai parodo, kad ginsime tarptautinėmis taisyklėmis pagrįstą tvarką Europoje, Indijos ir Ramiojo vandenyno regione ir visame pasaulyje“, – pridūrė ji.

Pasak K. Harris, stiprybės dvišaliuose santykiuose JAV ir Lietuva semiasi iš atstovavimo bendriems principams ir vertybėms, abi jos taip pat remia Ukrainos žmones.

„Ponia ministre pirmininke, atsižvelgiant į neišprovokuotą ir nepagrįstą Rusijos karą Ukrainoje, mūsų darbas kartu (...) yra svarbesnis nei bet kada“, – teigė viceprezidentė.

Ši vienybė, manau, yra didžiausias mūsų stiprybės šaltinis.

Ji dar kartą patvirtino Vašingtono įsipareigojimus ginti rytines NATO nares ir pabrėžė dešimtmečius nematytą Aljanso vienybę, nepaisant Rusijos mėginimų skaldyti bloką.

„Ši vienybė, manau, yra didžiausias mūsų stiprybės šaltinis“, – kalbėjo K. Harris.

Jungtinių Valstijų ambasada Vilniuje trečiadienį pranešė, kad šalis didins karinį buvimą Baltijos valstybėse, o Lietuvoje bus keičiamas JAV pajėgų statusas į nepertraukiamą rotacinį dislokavimą.

Pastaruosius kelerius metus JAV batalionas Pabradės poligone Švenčionių rajone buvo dislokuojamas su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis tarp rotacijų.

I. Šimonytė dėkojo JAV už jos karių buvimą Lietuvoje.

„Didžiuojamės, kad esame priimančioji šalis jūsų žmonėms, kariams, tarnaujantiems bendram taikos ir laisvės labui“, – sakė ministrė pirmininkė.

JAV Lietuvoje nuolatinėms rotacijoms buvo dislokavusi kuopą – apie 150 karių – po Ukrainos Krymo aneksijos 2014 metais.

Po trejų metų kuopų rotacijas nutraukus, nuo 2019 metų amerikiečiai Lietuvoje rotuodavo batalionus.

JAV kariai yra dislokuoti Pabradės poligone Švenčionių rajone.

Vizitas vyko po naujausių Šiaurės Korėjos raketų paleidimų, baiminantis, kad Pchenjanas gali netrukus atlikti branduolinį bandymą. Apsilankymas DMZ yra tapęs savotišku JAV lyderių ritualu siekiant parodyti ryžtą tvirtai priešintis agresijai.

Šiaurės Korėja trečiadienį, kai K. Harris buvo Japonijoje, paleido dvi trumpojo nuotolio balistines raketas, o sekmadienį, prieš viceprezidentei išvykstant iš Vašingtono, paleido vieną tokią raketą. Šiais paleidimais buvo pratęsta šiemetinė rekordinė raketų bandymų virtinė, Pchenjanui siekiant būti pripažintam visateise branduoline galia.

Demilitarizuotoje zonoje K. Harris užlipo ant kalno šalia sargybos bokštų ir apsaugos kamerų. Ji pro žiūronus apžvelgė Pietų Korėjos ir JAV pulkininkų rodytus karinius objektus.

Į stebėjimo postą ji atvyko po to, kai Jungtinių Tautų Kemp Bonifaso posto valgykloje susitiko su JAV kariais ir kai kuriais jų artimaisiais. Viceprezidentė jiems sakė norėjusi, kad jie žinotų, „kokie esame dėkingi“.

„Žinau, kad ne visada lengva. Dažniausiai taip nėra“, – sakė ji.

Anksčiau K. Harris Seule susitiko su Pietų Korėjos prezidentu Yoon Suk-yeolu (Jun Sukjolu). Jie pasmerkė vis intensyvėjančius Šiaurės Korėjos ginklų bandymus ir dar kartą patvirtino JAV įsipareigojimą karo atveju ginti Pietų Korėją visais kariniais pajėgumais, pranešė Yoon Suk-yeolo biuras.

JAV viceprezidentė ir Pietų Korėjos prezidentas išreiškė susirūpinimą dėl Šiaurės Korėjos grasinimų branduoliniu konfliktu ir pažadėjo griežčiau reaguoti į dideles Šiaurės Korėjos provokacijas, įskaitant branduolinį bandymą, Pietų Korėjos pareigūnų teigimu, galintį įvykti artimiausiais mėnesiais.

K. Harris ir Yoon Suk-yeolas taip pat turėjo aptarti ekonominių ir technologinių partnerysčių plėtojimą ir pastaruoju metu įtemptų Seulo ir Tokijo ryšių atkūrimą siekiant regione sustiprinti trišalį bendradarbiavimą su Vašingtonu.

Yoon Suk-yeolas platformoje „Twitter“ parašė, kad su K. Harris surengė „labai produktyvią diskusiją“ dėl dvišalio aljanso stiprinimo.

Viceprezidentės kelionė buvo organizuota taip, kad ji galėtų dalyvauti valstybinėse buvusio Japonijos ministro pirmininko Shinzo Abe (Šindzo Abės) laidotuvėse, tačiau jos darbotvarkėje vyravo saugumo klausimai, atspindintys nuogąstavimus dėl didėjančios Kinijos galios ir intensyvėjančių Šiaurės Korėjos ginklų bandymų.

Kiekviename susitikime K. Harris stengėsi išsklaidyti bet kokius nuogąstavimus, kad JAV nesiryžtų ginti savo sąjungininkių. JAV partnerystes su Pietų Korėja ir Japonija ji pavadino gynybos strategijos Azijoje „ramsčiu“ ir „kertiniu akmeniu“.

Gegužę pareigas pradėjęs eiti Yoon Suk-yeolas savo rinkimų kampaniją grindė pažadais stiprinti Seulo ekonominę ir saugumo partnerystę su Vašingtonu, tačiau pastaruoju metu ryšiai buvo įtempti.

Pietų Korėjos gyventojai pasijuto išduoti dėl prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) pasirašyto naujo įstatymo, pagal kurį už Šiaurės Amerikos ribų pagamintiems elektriniams automobiliams negali būti skiriamos JAV vyriausybės subsidijos. Tai mažina tokių automobilių gamintojų kaip Seule įsikūrusi „Hyundai“ konkurencingumą.

Po susitikimo su Yoon Suk-yeolu K. Harris, pirmoji moteris, užėmusi JAV viceprezidento postą, surengė apskritojo stalo diskusiją lyčių lygybės klausimais su verslo, žiniasklaidos, kultūros ir sporto sričių lyderėmis.

Yoon Suk-yeolas yra sulaukęs kritikos dėl nepakankamo atstovavimo moterims vyriausybėje ir platesnio masto nelygybės menkinimo.

Šiaurės Korėja dienomis prieš K. Harris atvykimą įvykdė du draudžiamus balistinių raketų bandymus, pratęsusius rekordinę šiemetinę ginklų bandymų virtinę.

Jos apsilankymas prie Demilitarizuotosios zonos (DMZ) – Korėjų sienos – tikriausiai papiktins Pchenjaną. JAV Atstovų Rūmų pirmininkę Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi), jai rugpjūtį apsilankius prie DMZ, Šiaurės Korėja pavadino „didžiausia tarptautinės taikos griovėja“ .

Kalbėdama amerikiečių eskadriniame minininke karinio jūrų laivyno bazėje Japonijoje, K. Harris apkaltino Šiaurės Korėją keliant grėsmę regiono stabilumui ir naujais raketų paleidimais, smerkė Pchenjano „neteisėtą ginklų programą“.

Japonijoje K. Harris dalyvavo valstybinėse nužudyto buvusio premjero Shinzo Abe (Šindzo Abės) laidotuvėse. Seule ji susitiks su Pietų Korėjos prezidentu Yoon Suk-yeolu (Jun Sukjolu), pradėjusiu dirbti gegužę.

Jiedu aptars abejų šalių saugumo aljansą, partnerystę ekonomikos ir technologijų srityse, virtinę kitų regioninių ir pasaulinių klausimų, nurodė K. Harris biuras.

Seulas taip pat tikriausiai pareikš susirūpinimą dėl JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) pasirašyto naujo įstatymo, kuriuo panaikinamos subsidijos ne Amerikoje pagamintiems elektriniams automobiliams. Įstatymas paveiks tokius Korėjos automobilių gamintojus kaip „Hyundai“ ir „Kia“.

K. Harris, pirmoji Amerikos viceprezidentė moteris, taip pat susitiks su, Baltųjų rūmų žodžiais, Pietų Korėjos „novatoriškomis lyderėmis moterimis“ ir aptars su jomis lyčių lygybės klausimus.

Yoon Suk-yeolas, kuris yra pažadėjęs panaikinti Lyčių lygybės ministeriją, savo šalyje sulaukė kritikos dėl to, kad jo ministrų kabinete trūksta moterų.

Branduolinis bandymas?

K. Harris vizito metu dominuos saugumo klausimai. Pietų Korėjos ir JAV pareigūnai jau kelis mėnesius perspėja, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) rengia dar vieną branduolinį bandymą.

Pietų Korėjos žvalgybos agentūra trečiadienį pranešė, kad bandymas gali būti atliktas kitą mėnesį.

Pchenjanas kitam branduoliniam bandymui tikriausiai pasirinks laikotarpį nuo spalio 16 dieną vyksiančio Kinijos komunistų partijos suvažiavimo iki lapkričio 7 dieną JAV vyksiančių kadencijos vidurio rinkimų.

Šiaurės Korėja, kuriai dėl ginklų programų taikomos įvairios Jungtinių Tautų sankcijos, paprastai stengiasi kuo labiau padidinti savo bandymų geopolitinį poveikį, kruopščiai parinkdama jų laiką.

Nuo 2006 metų šis izoliuotas režimas šešis kartus išbandė branduolinį ginklą. Vėliausio ir galingiausio bandymo 2017 metais, kai, Pchenjano teigimu, buvo išbandyta vandenilinė bomba, galia siekė 250 kilotonų.

Vašingtonas yra pagrindinis Seulo sąjungininkas saugumo srityje. JAV Pietų Korėjos teritorijoje yra dislokavusios apie 28,5 tūkst. karių, padedančių apsaugoti šalį nuo Šiaurės Korėjos.

Praėjusią savaitę amerikiečių atominis lėktuvnešis „USS Ronald Reagan“ dalyvavo bendrose pratybose su Pietų Korėjos kariniu jūrų laivynu vandenyse prie Korėjos pusiasalio.

Šią savaitę sąjungininkės rengia didelio masto bendras karinio jūrų laivyno pratybas, taip demonstruodamos jėgą prieš intensyvėjančias Šiaurės Korėjos provokacijas.

Karingų pažiūrų Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas suaktyvino abiejų šalių bendras pratybas. Pietų Korėjos ir JAV teigimu, šie manevrai yra tik gynybinio pobūdžio, tačiau Pchenjanas juos laiko invazijos repeticijomis.

Ketvirtadienį Seulas pranešė, kad kartu su Japonija ir JAV surengs trišales kovos su povandeniniais laivais pratybas – pirmas tokias nuo 2017 metų. Pranešimas pasirodė po to, kai šį savaitgalį pareigūnai pareiškė aptikę ženklų, kad Pchenjanas gali rengtis iš povandeninio laivo paleisti balistinę raketą.

„Šiandien viceprezidentei Harris greitaisiais ir PGR testais nustatyta COVID-19. Jai nepasireiškia jokie simptomai, ji izoliuosis ir toliau dirbs iš viceprezidento rezidencijos“, – sakė K. Harris spaudos sekretorė Kirsten Allen (Kirsten Alen).

„Ji nėra artimas prezidento ar pirmosios ponios kontaktas – dėl jų atitinkamų pastarojo meto kelionių tvarkaraščių“, – sakė K. Allen ir pridūrė, kad K. Harris „grįš į Baltuosius rūmus, kai jos testų atsakymai bus neigiami“.