„Sakoma, kad tikslas pateisina priemones. Tačiau dabartinė padėtis Kaune įrodo, koks ydingas gali būti toks požiūris. Suremontuotos gatvės, atnaujintos aikštės, auganti ekonomika – visa tai laukti ir miestiečiams reikalingi rezultatai, bet jie daromi užsikimšus ausis bendruomenių nuomonei, užsimerkus prieš piktnaudžiavimą padėtimi, menkinant atskirų gyventojų grupių poreikius. Tokia „tvarkos darymo“ kaina pamina visų miestiečių orumą. Ir su tuo Kaunas taikstytis neturi“, – teigia Ieva Budraitė. Anot kandidatės, Kauno potencialas skaidriam ir į aplinkos kokybę orientuotam valdymui – didelis. „Kaunas – tai žalių idėjininkų lopšys. Čia kilo pirmieji ekologiniai judėjimai, kovoję prieš aplinkos taršą ir sovietų okupaciją. Tačiau praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams, Kaune tikros demokratijos vėl pasigendama, o kai kurie ekologiniai iššūkiai ignoruojami metų metus. Subūrėme komandą, kad pasiūlytume alternatyvą ne tik „Atgajos“ judėjimo laikus menantiems kauniečiams, bet ir jauniems žmonėms, kurie nori kurti, dirbti ir auginti vaikus laisvame bei sveikame mieste“, – sakė kandidatė į Kauno merus.

Žaliųjų rinkiminėje programoje Kaunui – dalyvaujamojo biudžeto idėja, vietinių apklausų ir referendumų organizavimas, ryžtingas taršos mažinimas, dėmesys dalijimosi ekonomikos skatinimui, atsinaujinančios energetikos plėtra ir kiti klausimai. „Kaunas nenusipelnė būti vieno asmens interesų įkaitu. Jis gali tapti žalių ir įtraukių koncepcijų lyderiu ir mes kviečiame to siekti drauge“, – teigė žaliųjų vadovė Ieva Budraitė.

30-metė kandidatė neseniai antrai kadencijai buvo perrinkta eiti Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkės pareigas, taip pat yra visuomeninė Aplinkos ministro patarėja, Žaliosios politikos instituto direktoriaus pavaduotoja. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute yra įgijusi viešosios politikos analizės magistro laipsnį. I. Budraitė žinoma tokių aplinkosauginių projektų kaip kasmetinė upių švarinimo iniciatyva „River Cleanup Lietuva“ ir Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas organizatorė, klimato krizės sprendimų advokatorė.

Partijos keliamų kandidatų į Kauno miesto tarybą sąraše ir Saulius Pikšrys, aplinkosaugos ir energetikos ekspertas, vienas iš ekologinio judėjimo „Atgaja“ įkūrėjų. Į tarybą taip pat kandidatuos pedagogė, Lietuvos mokytojų sąjūdžio steigėja Rūta Andriuškevičienė, vienos didžiausių logistikos įmonių padalinio vadovas Martynas Petraitis, aplinkos duomenų analitikas Svajūnas Plungė, ilgametis Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro padalinio vadovas Albertas Regalovskis, viešojo administravimo, smulkaus verslo ir kitų sričių atstovai.

Lietuvos žaliųjų partija šiuo metu yra atstovaujama Panevėžio miesto, Kaišiadorių, Molėtų ir Utenos rajonų tarybose. Radviliškio rajone pernai buvo išrinktas pirmasis partijai atstovaujantis meras.

Rinkimai vyks kovo 5 dieną.

„Kaunas – miestas, kurio tikrasis šeimininkas yra aktyvių žmonių bendruomenės (...). Kauno liberalai siūlo miestiečiams kartu kurti miesto ateitį, kurio stuburas – kultūra, pagarbus dėmesys mokytojams, pirmaujantis švietimas, patogus ir saugus susisiekimas centre ir Kauno prieigose, efektyviai ir skaidriai valdomas miesto ūkis“, – pranešime cituojama ji.

Kandidatė teigė, jog kauniečių idėjos kuriant miestą turi būti girdimos, joms turi būti suteikta erdvė ir pagarba.

Kaunas – miestas, kurio tikrasis šeimininkas yra aktyvių žmonių bendruomenės.

Socialinių mokslų daktarė šiuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje eina Pedagogų skyriaus vedėjos pareigas.

Ji iki 2019 metų dirbo Kauno miesto savivaldybės administracijoje, ten ėjo direktoriaus pavaduotojos pareigas.

Taip pat paskelbti partijos sąraše į Kauno tarybą kandidatuojantys asmenys.

Sąrašą ves N. Putrienė, po jos rikiuosis kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, kultūros ministro patarėjas Sigitas Šliažas, kultūros viceministras Albinas Vilčinskas bei Kauno miesto liberalų narė, verslininkė Kristina Ferro.

Liberalų sąjūdžio sąrašas per 2019 metais vykusius savivaldos rinkimus surinko 3,12 proc. rinkėjų balsų ir neiškovojo nė vieno mandato taryboje, partijos kandidatas į merus, dabartinis kultūros ministras Simonas Kairys surinko 2,41 proc. balsų ir liko trečias.

Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks kitų metų kovo 5 dieną.

Pažeidimas užfiksuotas tuo metu, kai J.Šiugždinienė Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus poste buvo laikinai pakeitusi į skandalą įsipainiojusį Petrą Baršauską.

Šią savaitę VTEK vienbalsiai nusprendė, kad buvusi KTU rektorė ir studijų prorektorė doc. J.Šiugždinienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus tinkamai ir laiku deklaruoti privačius interesus.

Jurgita Šiugždinienė. KTU nuotr.

Tyrimo duomenys rodo, kad J.Šiugždinienė, laikinai eidama KTU rektoriaus pareigas, įstatyme nustatyta tvarka ir terminais savo privačių interesų deklaracijoje nenurodė sutuoktinio sudarytų transporto priemonės pirkimo-pardavimo bei paskolos gavimo sandorių.

Dabar žinau, kad turiu papildyti deklaraciją ir tai padarysiu artimiausiu metu.

"Tuo metu, kai ėjau vadovaujamas pareigas, mano žiniomis, neturėjau deklaruoti senų vyro sandorių. Vienas jų yra sudarytas daugiau nei prieš 15 metų. Todėl ir nenurodžiau deklaracijoje. Išaugusi suma yra sena paskola ir parduota mašina. Kai vyko minėti sandoriai neturėjai prievolės deklaruoti viešų ir privačių interesų. Dabar žinau, kad turiu papildyti deklaraciją ir tai padarysiu artimiausiu metu", – paaiškino doc.J.Šiugždinienė.

J.Šiugždinienė pastebi deklaracijos pildymo netobulumų. Esą  neaišku, ar interesus turi deklaruoti už tam tikra laikotarpį, kai ėjai vadovaujamas pareigas, ar už visą gyvenimą. Pasak buvusios rektorės, kai deklaravimas tapo prievole, ji esą deklaravo viską, kas buvo reikalinga.

"To paties posėdžio metu buvo pripažinta, kad ir du ministrai netiksliai deklaravo interesus. Akivaizdu, kad informacijos trūksta, dėl ko vėliau žmonės paskelbiami pažeidėjais", – dėmesį atkreipė docentė.

J.Šiugždinienė pripažino, kad šis VTEK sprendimas jai nemalonus. "Nemalonu. Manau, kad daugeliui nemalonu. Visgi situacija rodo, kad trūksta informacijos. Tikrai nemanau, kad žmonės specialiai nedeklaruoja kokių nors dalykų, ypač žinodami, kad gali užimti aukštas pareigas ir gali būti patikrinti", – įsitikinusi J.Šiugždinienė.

PATIKSLINIMAS 

Pirmajame šio straipsnio variante buvo pateikti šie neteisingi duomenys: 

"Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad J.Šiugždinienės ir jos sutuoktinio turtinė padėtis žymiai pasikeitė per labai trumpą laiką. Vos per porą mėnesių J.Šiugždinienės turtinė padėtis nuo kelių dešimčių tūkstančių išaugo iki kelių šimtų tūkstančių eurų. Tačiau kandidatės į Kauno mero postą Privačių interesų deklaracijoje nebuvo deklaruoti jokie sandoriai, gautos dovanos ar paveldėjimai, kurie liudytų, kad staigus turtinės padėties pasikeitimas yra teisėtas, skaidrus ir logiškai paaiškinamas."

VTEK tyrimo duomenys rodo, kad J.Šiugždinienė, laikinai eidama KTU rektoriaus pareigas, įstatyme nustatyta tvarka ir terminais savo privačių interesų deklaracijoje nenurodė sutuoktinio sudarytų transporto priemonės pirkimo-pardavimo bei paskolos gavimo sandorių. Dar daugiau įtarimų kėlė esą staiga padidėjusi J.Šiugždinienės turtinė padėtis: nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų tūkstančių eurų. Visgi paaiškėjo, kad skundo autorius VTEK pateikė klaidingus duomenis - dviejų skirtingų Jurgitų Šiugždinienių deklaracijas. 

Buvusios KTU rektorės ir studijų prorektorės doc. Jurgitos Šiugždinienė turtinė padėtis nesikeitė, tačiau ji pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus tinkamai ir laiku deklaruoti privačius interesus.

Todėl paneigiame neteisingą informaciją:

„Dienraštyje „Kauno diena“ gruodžio 1 d. straipsnyje „Kandidatė į merus pažeidė įstatymą“ pateikta informacija, „kad J. Šiugždinienės ir jos sutuoktinio turtinė padėtis žymiai pasikeitė per labai trumpą laiką. Vos per porą mėnesių J.Šiugždinienės turtinė padėtis nuo kelių dešimčių tūkstančių išaugo iki kelių šimtų tūkstančių eurų“ yra klaidinga ir neatitinkanti tikrovės. Straipsnyje minimo asmens Jurgitos Šiugždinienės turtinės padėtis per straipsnyje nurodytą laikotarpį nesikeitė.“