XXI amžiuje darbo-šeimos derinimas tapo vienu svarbiausių iššūkių ir tuo pačiu įgūdžių, kuris būtinas kiekvienam dirbančiajam, turinčiam šeimą. Įvairūs moksliniai tyrimai jau seniai įrodė, kad darbo ir šeimos vaidmenų konfliktas neigiamai veikia darbuotojų fizinę ir psichinę sveikatą, darbo produktyvumą, pasitenkinimą darbu ir šeimyniniu gyvenimu bei kitus svarbius privataus gyvenimo ir darbo aspektus. Todėl tai tapo ne tik asmeniniu darbuotojo reikalu, bet ir darbdavių galvos skausmu.

Galima kelti prielaidą, jog šios pasaulinės pandemijos metu patiriamas darbo-šeimos konflikto lygis dar labiau išaugo ir dėl to kylančios problemos paaštrėjo.

Kodėl? Visų pirma, nemaža dalis darbuotojų buvo atleisti/išleisti atostogų/prastovai arba pradėjo dirbti nuotoliniu būdu iš namų.

Kadangi buvo uždarytos visos ugdymo įstaigos, vaikai taip pat pradėjo mokytis namų aplinkoje. Dėl Vyriausybės paskelbtų karantino sąlygų net ir pasivaikščiojimas parke, puodelis kavos kavinėje su draugais, kolegomis, treniruotės ar visa kita įprasta veikla, atliekama ne namuose, tapo apribota ar paprasčiausiai neįmanoma. Tad namų sienos pradėjo trauktis ir slėgti.

Žmogiškųjų išteklių valdymo specialistai dalijasi pastebėjimu, jog vaikus auginantys darbuotojai pirmieji pasiprašė sugrįžti į darbo vietas sušvelninus karantino sąlygas. Be to, šioje ribotoje namų erdvėje teko ne tik derinti pakitusius ir suintensyvėjusius darbo ir šeimos vaidmenis, bet ir išbandyti naujus: pvz., „pardavimų vadybininkas, tėtis ir 7 klasės fizikos ekspertas“ ar „on-line inžinierė, mama ir namų restorano „Visą parą“ šefė“, „informatikas, sūnus ir maisto bei vaistų tiekėjas“.

Išaugo poreikis mokytis naujų darbo metodų, teikti papildomą pagalbą besimokantiems vaikams bei rūpintis savo vyresnio amžiaus artimaisiais. Tad skirtingų vaidmenų suderinimo iššūkis pasunkėjo. Galiausiai, kartu su veiklų gausa valandų paroje, deja, nepadaugėjo, o ir tos pačios 24 val. neretai tapo vienu darbo ir laisvalaikio lydiniu. „Išėjimą“ į darbą ir „grįžimą“ tapo sunku užfiksuoti laike. Visa tai daugeliui sutrikdė įprastą režimą, gyvenimo ritmas išsiderino. Apibendrinant aprašytą situaciją, į galvą šauna mintis apie „žmogų orkestrą ant pasaulio krašto“, iš kurio tikimasi malonaus bendravimo šeimoje bei profesionalumo darbe.

Tai vis dėlto, ar tokiomis apsunkintomis išorės sąlygomis „žmogus orkestras“ gali suskambėti darniai? Atsakymas – taip, yra ir šviesioji darbo-šeimos sąveikos pusė. Mokslinė literatūra vis daugiau dėmesio skiria darbo-šeimos praturtinimo reiškiniui, kuris reiškia, jog turimi asmens socialiniai vaidmenys ne trukdo, o padeda atlikti kitam vaidmeniui keliamus reikalavimus.

Praturtinimas gali vykti keliais būdais: instrumentiniu (kai žinios, įgūdžiai ir elgesys, išmokti darbe, panaudojami šeimoje ir atvirkščiai) ir afektiniu (kai emocijos, jausmai ir nuotaikos, atsinešti iš darbo, nuspalvina šeimos gyvenimą ir atvirkščiai). Pastebėta, jog asmens suvokiamas darbo-šeimos praturtinimas turi teigiamos įtakos darbuotojų psichinei sveikatai, jų pasitenkinimui darbu ir produktyvumui, o tai nauda ne tik asmeniui, bet ir organizacijai. Taigi, kaip realybėje karantino laikotarpiu tai galima būtų pasiekti?

Trumpai paanalizuokime pavyzdį: inžiniere vidutinio dydžio kompanijoje dirbanti moteris, atsakinga už savo 4 žmonių darbo grupės veiklą, namuose augina 2 mokyklinio amžiaus vaikus. Karantino laikotarpiu tiek mamos darbas, tiek vaikų ugdymas persikėlė į nuotolinį režimą, todėl namai papildomai tapo ofisu ir mokykla.

Pirmąja užduotimi tapo šeimos narių darbotvarkės sudarymas. Su darbo grupe išbandytas metodas buvo pritaikytas planuojant ir namines veiklas (įvyko instrumentinis praturtinimas iš darbo į šeimą). Be to, padėdama vaikams prisijungti prie mokyklos naudojamų nuotolinių įrankių mama atsirinko tą, kuris jai būtų naudingiausias atliekant darbinius vaidmenis (įvyko instrumentinis praturtinimas iš šeimos į darbą).

Tokiu būdu pagrindinė situacijos veikėja pasinaudojo su skirtingais vaidmenimis susijusiomis žiniomis ir įgūdžiais atlikdama savo darbinius ir šeiminius įsipareigojimus. Be to, sutaupė laiko, kurio visada trūksta, ypač karantino laikotarpiu. Sėkmingas veiklų įgyvendinimas sumažintomis sąnaudomis, tikėtina, galėjo padėti inžinierei mamai patirti teigiamų emocijų, o vieta, kurioje tai buvo išgyventa, tapo šviesesnė ir mažiau slegianti.

Taigi, kas šioje situacijoje lėmė pozityvias pasekmes. Pirmiausia, situacijos herojės pastangos sąmoningai analizuoti ir reflektuoti apie savo atliekamus vaidmenis, konkrečias veiklas, ir galimybes jas perkelti iš vienos srities į kitą. Remiantis Lappiere su kolegomis (2017) atlikta mokslinių tyrimų apžvalga, darbo-šeimos praturtinimui pasiekti svarbių veiksnių sąrašą galima būtų papildyti:

1. Šeimai draugiška organizacijos politika ir darbo kultūra – tai visos organizacijos formalios ir neformalios taisyklės ir normos, kurios turėtų padėti darbuotojams suderinti darbines veiklas ir šeiminius įsipareigojimus, pvz., papildomos laisvos dienos sergant vaikui ar lankstus darbo grafikas;

2. Socialinis palaikymas darbe (iš vadovo ir kolegų) – tai visa formali ir neformali vadovo ir/ar kolegų suteikiama emocinė ir/ar materialinė parama darbuotojui;

3. Darbuotojo suvokiama ir turima laisvė atliekant su darbu susijusias veiklas, pvz., galimybė pačiam susidėlioti darbo grafiką, pasirinkti užduočių atlikimo būdą;

4. Didesnis pačio darbuotojo įsitraukimas į darbą – tai darbuotojo atsidavimas ir pasinėrimas į darbą;

5. Šeimos narių parama – tai visa šeimos narių suteikiama emocinė ir/ar materialinė parama;

6. Didesnis pačio darbuotojo įsitraukimas į šeimą – tai darbuotojo atsidavimas ir pasinėrimas į šeimyninį gyvenimą.

Taigi, norint darbo-šeimos konfliktą pakeisti praturtinimu, svarbios ne tik individualios asmens pastangos, bet ir darbovietės bei šeimos indėlis.

Misija „Darnus „žmogaus orkestro“ skambesys“ karantino laikotarpiu įmanoma, kai visos pozityvia darbo-šeimos sąveika suinteresuotos pusės bendradarbiauja: darbuotojai yra suinteresuoti ir turi galimybę įvertinti, kurios jų darbo ir/ar šeimos vaidmenų funkcijos gali būti sėkmingai perkeltos iš vienos srities į kitą, šeima tai palaiko, o organizacija yra pasiruošusi suteikti reikiamą paramą, taip rūpindamasi savo darbuotojais ir kurdama draugiškos šeimai organizacijos įvaizdį.

Nenumokite ranka į vaikų ir savo pačių nerimą – kalbėkitės

Psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė pataria pirmiausia pasikalbėti su vaikais apie tai, kas vyksta. Paprastais žodžiais paaiškinti, kas yra virusas, kodėl būtinas karantinas ir kodėl svarbu laikytis prevencinių priemonių: kruopščiai plauti rankas, dezinfekuoti paviršius, nesiglėbesčiuoti ir pan.

„Būtinai pasikalbėkite apie tai, kad reikėtų išlikti ramiems, neprarasti optimizmo, ir kad labai svarbūs – geri tarpusavio santykiai. Vis priminkite vaikams, kad jeigu pikta, baisu ar neaišku, kas ir kodėl vyksta, jie pasakytų apie tai, klaustų visko, ką nori sužinoti. Nenumokite ranka į vaikų ir savo pačių nerimą – kalbėkitės“, – sako A.Kurienė.

Susidėliokite karantino dienotvarkę

Pasikeitusi kasdienybė kels mažiau streso, jeigu susidėliosite karantino dienotvarkę. Sutarkite, kada kelsitės ir pusryčiausite, kada dirbsite ir kas tada prižiūrės vaikus. Vietoj pižamų būtinai apsirenkite kitus drabužius. „Bet kurio amžiaus vaikams būtina akademinė veikla ir bent trumpas laikas lauke (jeigu yra galimybė, išvengti tiesioginių kontaktų su kitais vaikais ir suaugusiais). Kartu pietaukite ir vakarieniaukite, taip pat skirkite laiko tvarkymuisi, bendrai šeimos veiklai. Tačiau nepamirškite ir asmeninio laiko, poilsio. Būtinai išlaikykite įprastą, stabilų miego laiką“, – pataria Paramos vaikams centro vadovė.

Pasak specialistės, įtampos ir nerimo bus mažiau, jeigu nuolat neskaitysite, nežiūrėsite ir neklausysite informacijos apie situaciją Lietuvoje bei pasaulyje dėl viruso plitimo ar jo sukeltų padarinių. Svarbu, kad kuo mažiau tokios informacijos girdėtų ir vaikai. Pasirinkite laiką dienos metu, kada pasidomėsite žiniomis ir jei manysite, kad ką nors iš to reikia žinoti vaikams, papasakokite savais žodžiais.

„Pasistenkite, kiek įmanoma išlaikyti socialinius kontaktus. Reguliariai bendraukite telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis su giminėmis ir artimaisiais, sudarykite sąlygas vaikams susisiekti su jų draugais, seneliais, kitais giminaičiais. Išlaikykite kuo daugiau įprastų kasdienių dalykų – ritualų, kurie yra šeimoje įprasti. Tai visiems padeda jaustis saugiau“, – sako specialistė.

Bijo, kad netaptų užkrato taikiniais

„Bendradarbis su šeima dabar atostogauja Tenerifėje, maždaug trijų kilometrų atstumu nuo viešbučio, kuriame paskelbtas karantinas. Mus pasiekė žinia, kad tiek jam, tiek jo vaikams pakilo temperatūra. Visi buvo nuvykę į privačią vietinę gydymo įstaigą, tačiau, manome, kad dėl koronaviruso jų niekas netyrė, nes jie juk ne iš rizikos šalių – Kinijos ar Italijos... Ar tik įsivaizduojate, kas bus, jei toks bendradarbis iškart po kelionės nuspręs sugrįžti į darbą? Kaip mums reaguoti?“ – nerimo neslėpė su portalo redakcija susisiekę žmonės.

Pašnekovai pridūrė, kad priversti kolegos neiti į darbą, jei jis pats to nenorės, jie ir darbdavys neturi teisės, tačiau esą nė nenutuokia, kaip paskatinti iš koronaviruso rizikos šalių į Lietuvą grįžtančius keliautojus paprotinti elgtis atsakingai, t. y. galvoti ne tik apie savo, bet ir apie kitų sveikatą.

Pataria saviizoliuotis

Kokių priemonių derėtų imtis didinant žmonių sąmoningumą pastaruoju klausimu, kai grįžtama iš Kinijos, šiaurės Italijos ar kitų šalių, šiuo metu eskaluojamų dėl koronaviruso atvejų, pasiteiravome Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Pirminės sveikatos ir slaugos skyriaus vedėjos Rasos Biekšienės.

„Žmonių, grįžusių iš Kinijos, šiaurės Italijos regiono – Lombardijos, Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos, taip pat Honkongo, Irano, Japonijos, Pietų Korėjos, Singapūro, kur vyksta COVID-19 plitimas visuomenėje,  prašoma būti sąmoningiems ir imtis tų priemonių, kurios apsaugotų nuo galimo infekcijos plitimo – saviizoliuotis 14-os dienų laikotarpiui nuo paskutinės buvimo toje teritorijoje dienos“, – akcentavo SAM atstovė.

SAM jau kreipėsi ir į darbdavius, prašydama solidarizuotis įveikiant šią infekciją ir leidžiant darbuotojams, grįžusiems iš paveiktų teritorijų arba turėjusiems kontaktą su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 atveju, dirbti nuotoliniu būdu.

Ji pabrėžė, kad apie tai žmonės informuojami ne tik Lietuvos oro uostuose, bet ir jūrų uoste. Taip pat ir trumposiomis žinutėmis. Be to, informacijos gausu ir viešojoje erdvėje.

„Vadinasi, žmogus, saugodamas save ir kitus, tuo laikotarpiu neturėtų pats vykti į gydymo įstaigą, o pajutus gripui būdingus simptomus, rekomenduojama skambinti 112. Žmogus turi įvertinti, kad nesivadovaudamas šiomis rekomendacijomis, jis gali kelti grėsmę ne tik šeimos gydytojui, bet ir aplinkiniams“, – įspėjo ir patarė R. Biekšienė.

Jei darbdavys nesutinka, yra kita išeitis

Pašnekovė pridūrė, kad savo ruožtu, SAM jau kreipėsi ir į darbdavius, prašydama solidarizuotis įveikiant šią infekciją ir leidžiant darbuotojams, grįžusiems iš paveiktų teritorijų arba turėjusiems kontaktą su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 atveju, dirbti nuotoliniu būdu.

Taip pat esą jau yra priimti ir atitinkami sprendimai, kad, jei su darbdaviu nepavyksta susitarti, žmogus gali nuotoliniu būdu gauti nedarbingumo pažymėjimą 14-os dienų laikotarpiui iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistų.

„Sudarytos visos sąlygos, kad žmogus dvi savaites galėtų likti namuose, taip išvengiant kontaktavimo su aplinkiniais ir galimo viruso platinimo. Kad toks sąmoningumas pasiteisina, aiškiai rodo kol kas vienintelis šalyje užfiksuotas užsikrėtimo atvejis. Tad žmonių prašoma įsiklausyti ir prisidėti, kad ši grėsmė būtų kuo greičiau įveikta“, – sakė Pirminės sveikatos ir slaugos skyriaus vedėja.

Gydytojų patarimai

SAM atstovės teigimu, jau priimti sprendimai ir dėl šeimos gydytojo komandos narių teikiamų nuotolinių sveikatos priežiūros paslaugų pacientams plėtros.

„Šis pakeitimas sudaro galimybę šeimos gydytojo komandos nario sprendimu daugiau nei vieną kartą pacientui nuotoliniu būdu – informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, kuriomis yra galimybė identifikuoti asmenį, tęsti vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, įskaitant tuos, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, skyrimą. Taip pat skirti pakartotinius tyrimus ir paaiškinti pacientui ar jo atstovui atliktų tyrimų rezultatus bei pagal juos koreguoti gydymą, vaistų ar medicinos pagalbos priemonių vartojimą“, – svarbios informacijos niuansus vardijo ji.

Kaip teigiama, pastarieji pakeitimai – ypač svarbūs sergantiems lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, nes jie, esant stabiliai būklei, gali rečiau lankytis gydymo įstaigoje ir taip sumažinti galimybę užsikrėsti koronavirusu, gripu ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.