„Mums reikia sau susidėlioti ir paskelbti tam tikrą kuždesį, kaip sako bankininkai, taip pat ir plačiajai visuomenei, kokių aplinkybių sutapimas būtų pagrindas Vyriausybei grįžti prie nutarimo, kuris vėl iš naujo nustatytų karantino režimą“, – posėdyje sakė premjerė.

I. Šimonytė pabrėžė, kad nors visi norėtų, kad tokio sprendimo vėl priimti nereikėtų, negalima atmesti, kad tai gali tapti būtina.

„Matome, kad net ir tose šalyse, kur skiepijimosi mastai yra gerokai didesni negu Lietuvoje, atvejų skaičius kai kur auga pakankamai sparčiai ir jeigu tai pradės vėl kelti įtampą sveikatos sistemai, to ignoruoti negali jokia vyriausybė“, – kalbėjo ji.

Kad nebūtų taip, kaip buvo praėjusį rudenį, kada karantino sprendimai buvo priimti pernelyg vėlai.

Pasak jos, situacija, lyginant nuo metų pradžios yra pasikeitusi: viena vertus, ją taiso vakcinacija, kita vertus, išlieka naujų atmainų grėsmė. Taip svarbiu faktoriumi lieka ligoninių užimtumas ir galimybės priimti pacientus.

„Kad nebūtų taip, kaip buvo praėjusį rudenį, kada karantino sprendimai buvo priimti pernelyg vėlai“, – sakė ji.

Planuojama, kad prie šio klausimo Vyriausybė grįžtų po dviejų savaičių.

Vėliau žurnalistams premjerė sakė, jog žodis „karantinas“ į viešąjį gyvenimą gali grįžti ir prisireikus lokalių priemonių konkrečiose savivaldybėse, jeigu situacija kažkuriose iš jų taptų ženkliai kitokia nei likusioje šalyje.

„Gali būti taip, kad bus vieni reikalavimai nacionaliniu mastu, bet kiti reikalavimai kažkokiu lokaliu mastu. Žodis „karantinas“ gali grįžti kaip kažkoks lokalus režimas tam tikroje teritorijoje“, – kalbėjo ji.

I. Šimonytė įspėjo, kad net ir šalyse, kur pasiskiepijo didesnis žmonių procentas nei Lietuvoje, stebimas atvejų augimas tarp neskiepytos populiacijos dėl Delta atmainos išplitimo, todėl rizika išlieka ir Lietuvoje bei ragino gyventojus skiepytis.

Karantinas Lietuvoje įvestas lapkričio 7 dieną, jis galios iki birželio 30-osios vidurnakčio. Nuo liepos šalyje liks galioti ekstremalioji padėtis.

Kaip sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, paramos priemones nukentėjusiam verslui planuojama taikyti ir toliau.

„Didžioji dalis priemonių yra perkeliamos iš karantino nutarimo į ekstremalių situacijų nutarimo turinį: daugybė nuostatų, numatomos priemonės ir sienų kontrolės, ir ūkinės veiklos reguliavimo, viešų ir administracinių paslaugų reguliavimo srityse“, – pristatydamas sprendimus pasitarime kalbėjo ministras.

„Nėra tiek daug pokyčių konkrečiose priemonėse, nes matome daug rizikų. Turime delta (atmainą), turime lėtėjantį vakcinavimą – tiesiog prisitaikoma yra prie teisinio reguliavimo“, – vėliau taip pat sakė jis.

Sprendime dėl ekstremaliosios situacijos numatyta, kad galimybių pasas būtų naudojamas dideliuose renginiuose, kuriuose žiūrovai renginį stebi ne tik iš sėdimų vietų – festivaliuose, masiniuose susibūrimuose, koncertuose, kt., taip pat teikiant švietimo ir asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Nėra tiek daug pokyčių konkrečiose priemonėse, nes matome daug rizikų. Turime delta (atmainą), turime lėtėjantį vakcinavimą – tiesiog prisitaikoma yra prie teisinio reguliavimo.

Išliks reikalavimas į renginius registruoti iš anksto, platinant bilietus elektroniniu būdu.

Be galimybių paso renginiai galėtų vykti tik žiūrovams sėdint, viduje užpildant ne daugiau 75 proc. sėdimų vietų. Atvirose erdvėse dalyvių skaičius neribojamas.

Vykdant neformalųjį vaikų švietimą, užsiėmimuose uždarose erdvėse galėtų dalyvauti ne daugiau 30-ies vaikų – tai galiotų ir vaikų stovyklų grupėms, nebent visi vaikai ir darbuotojai yra persirgę ar pasiskiepiję.

Daugumą veiklos principų, tokių kaip švietimo paslaugų teikimas, pacientų lankymas ir kitų, taip pat numatoma reglamentuoti operacijų vadovo sprendimais.

„Kiekvienu atveju bus parengtas operacijų vadovo sprendimas“, – sakė A. Dulkys.

COVID-19 pacientus ligoninėse ir toliau bus draudžiama lankyti, nebent tai būtų vaikai, terminalinės būklės pacientai arba lankytojai yra persirgę šia liga arba nuo jos pasiskiepiję.

Šalyje ir toliau išlieka sienų kontrolė, ūkinės veiklos bei paslaugų teikimo reguliavimas.

Nutarimo projekte nustatoma, kad darbas įstaigose organizuojamas ir klientai aptarnaujami užtikrinant operacijų vadovo nustatytas sąlygas.

„Teks padirbėti komandai ir pritaikyti daugelį operacijų vadovo sprendinių būtent prie ekstremalios situacijos. (...) Iš principo nėra numatoma jokių reikšmingų palengvinimų ar kitokių dalykų“, – sakė ministras.

Nutarimo projekte nustatomos valstybės sienos kirtimo sąlygos: išlieka būtinybė pateikti imunizavimą nuo COVID-19 ligos arba COVID-19 tyrimo atlikimo faktą patvirtinančius dokumentus.

Jau įžvelgia anšlagą

Pajūrio miestai savaitgaliais jau sprogsta nuo lankytojų.

Ties keltais rikiuojasi norinčiųjų pasiekti Neringą eilės, Palangos tiltas saulėlydžio metu – sausakimšas, uostamiesčio baruose ir kavinėse rasti laisvų vietų yra tikrai nemenkas iššūkis.

Tai, jog savaitgaliai – tikras darbymetis, patvirtino ir kurortų verslininkai bei turizmo sektoriaus atstovai.

Teigiama, kad daugybė žmonių prie jūros leidžiasi dėl vyraujančio gero oro, atostogas žmonės aktyviau planuoja dar ir dėl to, kad baigėsi mokslo metai, kurie, nors ir vyko nuotoliniu būdu, tačiau vis tiek ribojo keliavimo galimybes su vaikais.

Numatė iš anksto

Laukiantį poilsiautojų antplūdį Neringos verslininkai fiksavo jau gerokai anksčiau – maždaug prieš mėnesį.

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro "Agila" direktorė Edita Lubickaitė pastebėjo, jog kai kurie pastovūs Neringos svečiai jau prieš kurį laiką kreipėsi į apgyvendinimo paslaugas teikiančius verslininkus pageidaudami pratęsti iš anksto suplanuotas atostogas.

Poilsis: pastebima, kad šiemet paplūdimiuose smarkiai paaštrėjo alkoholių gėrimų vartojimo problema. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

"Tai susiję su vietinio turizmo aktyvumu ir dėl viruso susiklosčiusios situacijos", – teigė pašnekovė.

Tiesa, koronaviruso pandemija ypač daug streso turėjo sukelti tiems viešbučiams, kurie dirbo išskirtinai daugiausiai su užsienio rinkomis, priimdavo turistus, mat sustabdžius galimybes keliauti visos ar didžioji dauguma rezervacijų buvo atšauktos.

Tačiau pastebima, kad laisvos vietos ilgai tuščios nebuvo. Šią savaitę gauti vietą viešnagei šį savaitgalį Neringoje buvo nemenkas iššūkis.

"Rezervacijos atliekamos intensyviai. Visi vasaros savaitgaliai yra populiarūs pasirinkimai. Jau praėjęs savaitgalis, kai prie kelto rikiavosi eilės, parodė, kad čia yra daug atvykusių žmonių", – dėstė E.Lubickaitė.

Prognozuojama, kad šiemet žmonių planams atostogauti Neringoje oro sąlygos įtakos neturės, mat gyventojai viešnages planuoja iš anksto.

Palangoje – nerimas

Nors savaitgaliais ypač dideli poilsiautojų srautai fiksuojami ir Palangoje, tačiau šio kurorto verslininkai kol kas optimizmu netrykšta.

Jiems nerimą kelia ne ypač klientais gausios įprastos savaitės dienos.

"Šiuo metu žvelgdami į rezervacijų langą matome, kad liepos ir rugpjūčio mėnesiais to pranašauto antplūdžio, jog lietuvaičiai važiuos tik į Lietuvos kurortus ir nereikės nė užsieniečių, nėra. Nėra išankstinio rezervacijų srauto", – pastebėjo Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė.

Tiesa, pastebima, kad lietuviai savo atostogas linkę planuoti ne iš anksto, o likus kelioms dienoms ar savaitei iki jų, tad verslininkai užimtumą konkrečiau gali planuoti tik maždaug savaitės periodui.

Pašnekovės teigimu, savaitgaliais apgyvendinimo sektoriaus Palangoje užimtumas siekia ir apie 100 proc., o darbo dienomis – apie 60–70 proc. ar kiek daugiau, tačiau savaitgaliui neprilygsta.

"Mes niekada nekalbėdavome apie vasarą galvoje turėdami tik savaitgalius. Jeigu mes turėsime išlaikyti darbuotojus tik savaitgaliams – tai ne vasara, tai ne uždarbis, tai nepilna veikla", – dėstė I.Valaitienė.

Svarbus faktorius Palangoje esą vis dar išlieka ir oro sąlygos. Vos subjurus orams, poilsiautojų gretos sumenksta.

Kainų nekels?

Paprastai poilsiautojų darbo dienomis srautai ūgteli po Joninių, liepos mėnesį. Tikimasi, kad didesnis žmonių aktyvumas darbo dienomis išaugs ir šiemet.

"Visi viešbučiai, vilos svečių namai laukia svečių. Palanga pasiruošusi, infrastruktūra puiki", – patikino Palangos verslininkų vedlė.

Nors kol kas nesulaukiama tiek klientų, kiek norima, o tai reiškia ir mažesnius pelnus, tačiau kainų kelti kol kas nežadama.

Atvirkščiai, esą nuspręsta taikyti lankstesnę kainų politiką.

Anksčiau už nakvynę Palangoje buvo prašoma atsiskaityti iš anksto, o šiuo metu – leidžiama mokėti atvykimo dieną, paliekama nemokama rezervacijos atšaukimo galimybė.

"Tai yra karantino pasekmė, konkurencija yra didelė, kainos nėra pakeltos ir kai kur iki pat liepos pirmos savaitės paliktos birželio kainos, kurios paprastai kildavo nuo Joninių", – aiškino I.Valaitienė.

Šiuo metu trijų žvaigždučių viešbutyje dviem asmenims para kainuoja apie 80–100 eurų. Į kainą yra įtraukti ir pusryčiai.

Keturių žvaigždučių viešbutyje analogiškas pasiūlymas kainuoja apie 95–120 eurų.

Kainų tvirtina nekėlę bei praėjusių metų lygį išlaikę ir Neringos verslininkai.

Šiame krašte šiuo metu dvivietis kambarys viešbutyje vidutiniškai kainuoja apie 80–120 eurų, įskaitant pusryčius.

Butai, apartamentai privačiame sektoriuje šeimai – dviem suaugusiems su dviem vaikais – siekia nuo vidutiniškai 70 iki 250 eurų.

"Keletas viešbučių yra apsijungę į akciją, kurią organizavo Neringos savivaldybė – nuo vietinės rinkliavos įvažiuojant į Kuršių neriją atleidžiami pandemijos metu dirbę medikai. Keletas viešbučių medikams nusprendė suteikti nemokamą apgyvendinimą. Tai – toks padėkos ženklas", – pasakojo Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro "Agila" vadovė E.Lubickaitė.

Klaipėdoje – neblogai

Uostamiestyje nuotaikos panašesnės į Neringoje vyraujančias.

Situacija Klaipėdos kavinėse verslininkai skųstis neskuba – vaizdas anaiptol neprimena dar neseniai buvusio karantino metu.

Miesto barai ir kavinės žmonių netruko prisipildyti vos tik sušvelninus karantino sąlygas atnaujino veiklą.

"Labai daug kas priklauso nuo oro. 100 proc. lankytojų srautas dar neatsistatė, bet jau, girdėjau, kad yra neblogai. Ko gero, gal po mėnesio, kito turėsime kažką panašaus į tai, ką ir turėjome", – situaciją apibendrino Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos pirmininkė Aurelija Petkūnienė.

Anot pašnekovės, nors kol kas užsienio turistų nesitikima, tačiau laukiama svečių iš Latvijos, atvėrus sienas tikimasi iš užsienio atostogų į Lietuvą grįšiančių emigrantų.

"Atvykstančiųjų iš kitų miestų tikimės ypatingai, kadangi skatinamas vietinis turizmas. Mes turime visus privalumus, kaip ir Nida, Palanga, Šventoji – turime jūrą, infrastruktūrą, apgyvendinimo paslaugas. Pas mus lygiai taip pat gali važiuoti", – dėstė A.Petkūnienė.

Klaipėdos senamiesčio verslininkų atstovė pastebėjo, kad uostamiestyje, lyginant visos Lietuvos mastu, mažoka renginių, o privačių organizatorių iniciatyvos esą visų poreikių nepatenkina.

"Norėjosi, jog mūsų miestas Lietuvos kontekste būtų įdomus. Mes, verslininkai, dirbame, stengiamės savo paslaugų, aptarnavimo kokybę gerinti, tačiau bendru miesto marketingu turėtų užsiimti savivaldybė", – pabrėžė pirmininkė.

Pliažuose – bėdos dėl sveikatos

Didesnis žmonių kiekis miestuose, į pajūrį atėję karščiai nemažai žmonių sukvietė ir į paplūdimius.

Nors vandens temperatūra kol kas siekia tik 12–14 laipsnių ir besimaudančiųjų nėra daug, tačiau Klaipėdos pajūryje jau savaitę dirbantys gelbėtojai neturi kada atsipūsti.

Kiek žinome iš prekybininkų, limonadų, gaiviųjų gėrimų jie niekada nėra pardavę tiek daug, kiek parduoda dabar.

Uostamiesčio paplūdimiais besirūpinančios biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki pastebėjo, kad vos tik prasidėjus sezonui išryškėjo tradicinė problema: pajūryje per daug atsipalaidavę ir tinkamai savo vaikų neprižiūrintys tėvai – mažieji poilsiautojai pasiklysta, tad jų, smarkiai nutolusių nuo tėvų, tenka ieškoti gelbėtojams.

Pirmąją paplūdimio savaitę pasitaikė daug saulės, šilumos smūgių atvejų.

Aleksandras Siakki / Redakcijos archyvo nuotr.

Kaip ir ankstesniais metais, gelbėtojų prireikia pajūryje traumas patyrusiems žmonėms.

Poilsiautojai susižeidžia aktyviai leisdami laiką, žaisdami tinklinį, bėgiodami, Smiltynėje nemažai žmonių susižalojo nukritę nuo dviračių.

Limonadas – užsigerti alkoholį

Ryškiausia šių metų problema – alkoholis pajūryje. Šiemet paplūdimio kavinėse svaiginančiais gėrimais neprekiaujama, tad neretas poilsiautojas jais apsirūpina prieš ateidamas prie jūros.

"Labai daug žmonių, kurie ateina į paplūdimį, geria gaiviuosius gėrimus, tačiau po valandos ar kelių – jie neblaivūs. Kiek žinome iš prekybininkų, limonadų, gaiviųjų gėrimų jie niekada nėra pardavę tiek daug, kiek parduoda dabar", – pasakojo A.Siakki.

Pastebima, kad anksčiau, kai paplūdimio kavinės prekiavo alkoholiniais gėrimais, minėta problema nebuvo tokia ryški.

"Žmonės neįvertina savo jėgų ir to, kad pajūryje, šviečiant saulei nuo alkoholio apsvaigstama greičiau. Dabar atsineša daugiau gėrimų, didesnį kiekį", – pastebėjo pašnekovas.

Per pirmąją gelbėtojų darbo savaitę pasitaikė nemažai atvejų, kai girtus asmenis teko išprašyti iš paplūdimio. Jau būta ir incidentų, kai prireikė ir policijos pagalbos.

Net ir praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo tada, kai leista atnaujinti įprastinį pirminio lygmens gydymo įstaigų darbą, tai yra leista vėl tiesiogiai priimti pacientus, ne visos jos suskubo tai daryti. Ne tik didmiesčiuose kai kurie pirminės sveikatos priežiūros centrai, poliklinikos vis dar iš pradžių registruoja telefoninei konsultacijai, o tik paskui (jei gydytojas nusprendžia esant reikalinga) – gyvai. Kuo toliau į regionus, tuo ši tendencija stipresnė. Redakciją vis pasiekia žinios, kad nutolusių rajonų poliklinikų gydytojai, kurie neretai yra 60 ir vyresni, – tai yra asmenys, pagal ankstesnįjį apibrėžimą patenkantys į COVID-19 rizikos grupę – nuo šiuo metu tikrai ne itin didelės koronaviruso grėsmės save yra linkę saugoti labiau, nei gydyti ligonius. "Mūsų poliklinikos gydytojai tik imituoja, kad priima pacientus tiesioginėms konsultacijoms. Priima kokius du per dieną, o visus kitus ir toliau konsultuoja telefonu.

Dokumentuose viskas tvarkinga: juk pacientai konsultuojami! Tačiau iš tiesų įjungtas uždelsto veikimo bombos mechanizmas.

Daugelis mūsų poliklinikos gydytojų – priešpensinio amžiaus, jos save labai saugo. Konsultuoja telefonu ir masiškai pratęsia anksčiau rašytus receptus", – apie tai, kad pacientai kai kuriems gydytojams šiuo metu yra nuėję į antrą planą, užsiminė nuo didžiųjų centrų nutolusio miestelio poliklinikos darbuotoja. Taigi, karantinas kai kuriems gydytojams tapo geru pasiteisinimu dirbti tik iš dalies ar imituoti darbą. Ne paslaptis, kad telefonu neįrašysi kardiogramos, neatliksi echoskopijos ar kraujo tyrimų. Dokumentuose viskas tvarkinga: juk pacientai konsultuojami! Tačiau iš tiesų įjungtas uždelsto veikimo bombos mechanizmas. Tokio formalaus gydymo rezultatai jau juntami. Padaugėjo infarktų, insultų, išaugo mirštamumas nuo jų. O kur dar dėl nesuteikto tinkamo gydymo paūmėjusios lėtinės ligos. Galbūt kai kurie gydytojai pasakytų: tegyvuoja karantinas, tačiau, mieli davusieji Hipokrato priesaiką, ar ne metas grįžti prie tikro, o ne imituojamo darbo?

Padaugėjo mirčių

Pagrindinis ir, deja, dar nebaigtinis šių trijų mėnesių skaičius – 76. Tiek, antradienio ryto duomenimis, Lietuvoje nuo COVID-19 mirė žmonių. Iš viso ši liga buvo diagnozuota 1 776 mūsų šalies gyventojams. Palyginti su daugeliu kitų valstybių, praradome palyginti nedaug: worldometers.info skaičiavimais, 1 mln. gyventojų – 28 gyvybes, o belgai – 834, britai – 615, ispanai – 580.

Dėkoti galime patys sau už palyginti drausmingą karantino laikymąsi ir, žinoma, šių dienų didvyriams – medikams ir Vyriausybei, kuri, be kelių klaidų, vis dėlto gana operatyviai ir taikliai sureagavo į lig šiol nepatirtą išbandymą.

Vis dėlto, Statistikos departamento duomenimis, bendras nuo kovo iki birželio mirusiųjų skaičius – 9 940, ir tai 255 daugiau nei pernai. Vadinasi, net ir be koronaviruso aukų netekčių buvo gerokai daugiau. Ar dėl karantino metu sunkiau prieinamos medicinos pagalbos, ar dėl kokių kitų priežasčių, atsakymo kol kas nėra.

Be darbo

COVID-19 atėmė ne tik gyvybes, bet ir mūsų įprastą gyvenimo ritmą, o kai kam – ir darbą. Kovą jo neteko 47,8 tūkst., 12 proc. daugiau nei tuo pačiu metu prieš metus, skelbia Statistikos departamentas. Naują darbovietę surasti tapo daug sunkiau: balandį įdarbinti 23,1 tūkst., nė pusė tiek (46 proc.), kiek tą mėnesį pernai.

Užimtumo tarnybos duomenimis, birželio 15-ąją šalyje buvo 203,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų, ir jie sudarė 11,8 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų (pernai 7,9 proc.). Nuo karantino pradžios darbo neturinčių asmenų padaugėjo 43,1 tūkst. (26,7 proc.).

Vien Kaune per tris mėnesius darbo neteko beveik 5 tūkst., iš viso darbo neturi 12,4 proc. darbingo amžiaus žmonių (pernai šiuo metu – 8,4 proc.).

Bet ir tų, kurie darbo vietą išsaugojo, dalis buvo išsiųsti į prastovas, dalis gavo nedarbingumo pažymėjimus, nes uždarius darželius ir mokyklas turėjo prižiūrėti vaikus, dar kitiems sumažintos algos. Duomenų analitikos bendrovės "Scorify" užsakymu "Norstat" gegužės pradžioje atliktos apklausos duomenimis, 46 proc. Lietuvos gyventojų pajamos nuo karantino pradžios sumažėjo, 16 proc. – net du ir daugiau kartų.

"Luminor" banko užsakymu Baltijos šalyse atliktas visuomenės nuomonės internetinis tyrimas atskleidė, kad mūsų šalyje net 42 proc. gyventojų finansinė situacija nepakankamai gera atlaikyti krizinę situaciją (latvių – 40 proc., estų – 31 proc.). Tik 23 proc. lietuvių krizės metu teigė esą užtikrinti savo finansine situacija (latvių – 24, estų – 31 proc.) Šio tyrimo duomenimis, karantino metu darbo neteko 6 proc. lietuvių, po 5 proc. latvių ir estų. 14 proc. lietuvių teko išeiti privalomų atostogų arba laikinai nedirbti (Latvijoje ir Estijoje – 9 proc.).

Vis dėlto darbo rinkoje matyti šiokių tokių prošvaisčių. Iš viso nuo kovo 16-osios iki birželio 15-osios tarpininkaujant Užimtumo tarnybos specialistams įdarbinta 38,5 tūkst. asmenų, o per dvi birželio savaites įdarbinta beveik dukart daugiau asmenų nei per dvi pirmąsias gegužės savaites ir 2,5 karto daugiau nei per tą patį balandžio laikotarpį.

Ekonomika – žemyn

Sveikatos srities krizę suvaldėme, tačiau ekonomikos – dar tik įsibėgėja, o ji, prognozuojama, bus baisesnė nei 2008-aisiais. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija praėjusią savaitę pagyrė Lietuvos valdžią, kad jos reakcija į pandemiją buvo staigi ir visapusė, tačiau vis tiek prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas šiais metais turėtų susitraukti 8,1 proc., o jei antroje metų pusėje užklups dar viena koronaviruso banga – net 10,4 proc.

Ekonomikos gaivinimo planai gal ir gražūs, bet juos realizuoti sekasi sunkiai. Kur kas lengviau artėjant Seimo rinkimams padovanoti pensininkams po 200 eurų.

Sveikatos srities krizę suvaldėme, tačiau ekonomikos – dar tik įsibėgėja.

Tyko kiberpavojai

Kol karantinas buvo uždaręs namuose, 13–15 proc. sumažėjo registruotų vagysčių, bet suaktyvėjo virtualieji pavojai. Kaip informavo Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos, kibernetinėje erdvėje nuo metų pradžios užfiksuoti 1 652 incidentai, vien per balandį ir gegužę – 766.

Paskelbus karantiną pastebėtas suaktyvėjęs COVID-19 tematikos naudojimas klastočių (angl. phishing) kampanijose. Nustatyta dezinformacijos kampanijų ir kitų, su COVID-19 tema vykdytų, kenkėjiškų veikų – suklastotos elektroninės parduotuvės, reklamuojančios vakcinas, vaistus ar medicinos įrangą.

Emocinė būklė – sunki

Ekspertai ir net policija muša pavojaus varpais dėl prastėjančios visuomenės psichologinės sveikatos. Pasak policijos generalinio komisaro Renato Požėlos, pareigūnai jaučia, kad dalies žmonių būsena ties riba. Stebima elektroninė erdvė, o joje skelbiami įžeidinėjimai, kaltinimai kelia susirūpinimą. Kaip ir 2008 m. krizės metu, kai žmonės prarado darbus, juos užgulė didesnė nežinomybė dėl ateities, ir ne visi susitvarko su savo emocijomis. Tai gali baigtis net tragiškai. Vien per penkis šių metų mėnesius nužudymo atvejų padaugėjo dešimčia, ir daugiausia visų nužudymų – tragiškai pasibaigę konfliktai artimoje aplinkoje. Dažnai prie to prisideda ir alkoholis.

Tiesa, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, nuo kovo 16-osios iki gegužės 1-osios registruota pustrečio karto mažiau nei pernai apsinuodijimų alkoholiu (304, pernai – net 778), ketvirtadaliu mažiau apsinuodijimų narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Tiesa, apsinuodijimų opioidais padidėjo trečdaliu, bet kanapėmis sumažėjo perpus. Tam galėjo turėti įtakos tai, kad uždarius valstybių sienas sumažėjo narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda.

Tačiau nekokia žinia, kad kas trečias Lietuvos gyventojas per karantiną priaugo svorio, rodo tarptautinio tyrimo, kuriame dalyvauja ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai, pirminiai rezultatai. Valgėme dažniau ir daugiau, o fizinis aktyvumas per karantiną sumenko. Bus blogai, jei tokie įpročiai įsitvirtins ir karantinui pasibaigus.

Pareigūnai jaučia, kad dalies žmonių būsena ties riba. Stebima elektroninė erdvė ir joje skelbiami įžeidinėjimai, kaltinimai kelia susirūpinimą.

Santuokų – 2,5 karto mažiau

Po karantino praėjus devyniems mėnesiams, skirtingai nei Kinijoje, pas mus demografinio sprogimo nesitikima jau vien dėl tos priežasties, kad šeimos pagausėjimą europiečiai moka planuoti.

Tačiau ne paslaptis, kad daug kam nuolatinis buvimas namie su sutuoktiniu ir vaikais tapo rimtu išbandymu. Tad kur kas realiau sulaukti daugiau skyrybų. Bet šiems procesams taip pat reikia laiko, o karantinas gal net sutrukdė atlikti šiuos veiksmus: Statistikos departamento duomenimis, nuo kovo per tris mėnesius šiemet išsiskyrė 1 778 poros, o pernai tuo pačiu metu – 2 364. Tačiau karantinas gerokai pakenkė jaunavedžių planams: per pastaruosius tris mėnesius susituokė vos 1 508 poros, o pernai tuo pačiu laiku – net pustrečio karto daugiau (3 782).

Mokyklos pamodernėjo

Vis dėlto karantinas davė ir teigiamų pamokų. Išbandymą karantinu geriau atlaikė dauguma mokyklų. Per tuos tris mėnesius mūsų mokykla buvo priversta greitesniu tempu perimti daug šiuolaikiškų ugdymo metodų, kurie, tikėtina, neužsimirš ir grįžus į klases.

Mokyklos pagaliau praturtėjo ir įranga: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nupirko ir savivaldybėms paskirstė apie 35 tūkst. kompiuterių, kurie buvo perduoti mokykloms. Karantino metu jie išdalyti vaikams, tačiau tai yra mokyklų nuosavybė.

Mokytis nuotoliniu būdu labai padėjo ir visuomenė, verslininkai. "Tikrai buvo tokia neapsakoma patirtis. Tiek gražių istorijų", – sako Lietuvos Junior Achievement direktorė Andželika Rusteikienė ir pasakoja, kad iniciatyvos "Mokykla namuose" surinkti 1 425 kompiuteriai, kuriuos padovanojo 362 individualūs asmenys ir 59 įmonės.

Svarbus solidarumas

Visuomenė susitelkė ne tik padėti mokykloms. Du iš penkių gyventojų prisidėjo prie socialiai atsakingos veiklos paremdami organizacijas, įmones ar padėdami žmonėms, kuriems reikia pagalbos karantino laikotarpiu, rodo Rinkodaros ir komunikacijos instituto KOG tyrimas.

Kas budėjo Karštojoje linijoje 1808, kas vežiojo maistą senoliams, kas būrė komandas siūlyti sprendimus iš lig šiol nepatirtos situacijos, kas rinko pinigus medikų apsaugos priemonėms įsigyti. Vien iniciatyva "Stiprūs kartu" subūrė net 4 tūkst. savanorių visoje Lietuvoje. Šis Nacionalinis savanorių pagalbos koordinavimo centras karantino piko metu per dieną išpildydavo per 500 žmonių pagalbos prašymų.

Prisiminėme, kad tarp mūsų yra ir kurčiųjų – šalia naujienas skelbiančių asmenų spaudos konferencijose atsirado vertėjai į kurčiųjų kalbą.

Prisiminėme, kad net beveik kas ketvirtas mūsų visuomenės narys – COVID-19 rizikos grupės, tai yra vyresnis nei 60 metų (praėjusią savaitę ši riba pastumta iki 65 metų). Iki karantino stebint viešąją erdvę buvo galima susidaryti įspūdį, kad Lietuvoje vidutinė gyvenimo trukmė apie 50 metų. Vyresnių retai matyti ne tik glamūriniuose leidiniuose ir TV laidose – diskriminacija darbo rinkoje, kaip parodė dar prieš karantiną "Swedbank" užsakymu atliktas tyrimas, Lietuvoje prasideda jau net nuo 40-ies.

Akivaizdūs pokyčiai

Ne tik mokytojų ir mokinių – visų kompiuterinis raštingumas per tuos tris mėnesius akivaizdžiai patobulėjo. Buvo sunku įsivaizduoti, kad tiek daug žmonių gali dirbti iš namų. Dalis jų gal galės tai daryti ir pasibaigus karantinui. Daug kas pripažino, kad virtualieji posėdžiai ir pasitarimai buvo ne mažiau efektyvūs, nors trukdavo kur kas trumpiau.

Muzikantai rengė virtualiuosius koncertus, muziejai – virtualiąsias ekskursijas, sporto treneriai – nuotolines treniruotes.

Karantinas privertė daugiau žmonių apsipirkti internetinėse parduotuvėse. Žiniasklaidos planavimo agentūros "Havas Media" tyrimas atskleidė, kad karantino metu prekių internetu pirko 65 proc. gyventojų. Naudodamiesi elektroninės prekybos kanalais maisto produktus dažniau nei iki karantino pradžios pirko net ketvirtadalis gyventojų, o du trečdaliai iš jų planuoja taip apsipirkti ir toliau.

Kaukės ir kas po jomis

Kaukės buvo tapusios įprastiniu kasdienybės atributu, atsirado net jų mados. Nors įprastai jos asocijuojasi su kažkieno noru paslėpti savo tapatybę, karantino metu buvo atvirkščiai – paaiškėjo, kas yra kas.

Kol medicinos darbuotojai neskaičiuodami valandų budėjo prie ligonių, savanoriai neatlygintinai darė kas ką gali, valdininkai jau pirmą karantino mėnesį išsimokėjo premijas už papildomą darbą. Medikai žadėtų priedų dar vis laukia. Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Vitalio Nakrošio, jei valstybės tarnyba funkcionuotų efektyviai kaip kad kitose valstybėse, užuot vieniems mokėjus priedus, o kitus išsiuntus į prastovas, valstybės įstaigų, kuriose dėl karantino mažiau darbo, žmones reikėjo nusiųsti dirbti į tas, kurias užgriuvo papildomi darbai.

Šoko ištiktoje visuomenėje krito kaukės. Tikrųjų kaukių ir kitų apsaugos priemonių kainos internete šoko kartais, ir tai susiję su padorumo stoka, o ne rinkos ekonomikos dėsniais apie pasiūlos, paklausos ir kainos santykį. Viena jauna medikė, turėjusi už paaukotus pinigus nupirktas apsaugines priemones pristatyti ligoninei, ketino kokią ir parduoti. O specialiosios tarnybos ėmėsi kelių tyrimų dėl apsauginių priemonių pirkimo iš nepatikimų tiekėjų.

Politikai ir reitingai

Nėra valstybės, kur vyriausybės nesulaukė kritikos dėl veiksmų COVID-19 akivaizdoje, nes tokios staiga užgriuvusios beprecedentės krizės atveju sunku išvengti klaidų. Štai Italijoje mirusiųjų nuo koronaviruso artimųjų skundus dėl netinkamų valdžios veiksmų jau tiria prokurorai. Tačiau daugelio valstybių vyriausybių vadovų, kitų kovos su pandemija priešakyje stovėjusių politikų reitingai augo. Ne išimtis ir Lietuva.

Šoko į viršų pasitikėjimas lig tol vienu nepopuliariausių ministrų Aurelijumi Veryga. Gegužės pabaigoje atliktoje "Baltijos tyrimų" apklausoje jį gerai įvertino 55 proc., o prieš mėnesį – net 63 proc. Premjerą Saulių Skvernelį gerai vertina 59 proc. (prieš mėnesį – 61 proc.).

Šoko į viršų pasitikėjimas lig tol vienu nepopuliariausių ministrų A.Veryga.

Kiek tvarus pagerėjęs valdančiųjų vertinimas, spalį parodys Seimo rinkimai, juolab kad gana neblogai sprendę krizę sveikatos apsaugos srityje, kur kas labiau jie stringa su ekonomikos gaivinimo priemonėmis.

Tačiau kovoje su užgriuvusia krize visuomenė pasigedo Prezidento Gitano Nausėdos indėlio. Nelabai savo vietą joje rado ir opozicija, nesugebėjusi pasiūlyti reikšmingų idėjų, o tik kritikavusi Vyriausybę. Tai irgi jokia naujiena pasaulyje. Nors yra ir kitokių pavyzdžių: Portugalijoje politikai dėl koronaviruso paskelbė paliaubas, opozicija pareiškė, kad tai bendradarbiavimo, o ne oponavimo metas.

Mirtino pavojaus akivaizdoje ilgokai tarsi buvo išnykusi ES. Tarp jos narių vėl iškilo sienos, o bendri sprendimai užstrigo įprastinėje eurobiurokratijoje. Jei ištiktų antroji COVID-19 banga, Baltijos šalys ir Lenkija šią savaitę sutarė veikti labiau koordinuotai. Nors būtų geriausia, kad to visai neprireiktų.

Grįžti į praeitį

Jei kovo 16-ąją, kai prasidėjo karantinas, būtume žinoję, kad jis truks tris mėnesius, turbūt daugelis iš karto būtų paniręs į depresiją. Bet pamažu prisitaikėme prie uždaro gyvenimo, o balandžio viduryje karantinas pradėtas švelninti. Pamažu atsidarė lauko kavinės, parduotuvės, taip visų pasiilgtos kirpyklos, darželiai, galų gale ir valstybių sienos. Nors vis dar mūsų gyvenime labai trūksta teatro, kultūros renginių. Kai pagal populiarumą COVID-19 naujienos didžiausiuose portaluose ėmė užleisti vietą kokios glamūrinės žvaigždės skyryboms, tapo akivaizdu, kad buvęs gyvenimas pamažu grįžta. Paradoksas: svajonės apie ateitį tapo svajonėmis apie praeitį – kad grįžtume į savo gyvenimus iki COVID-19.

Tiesa, visi suvokia, kad pasaulis nebebus toks, koks buvo. Net šiemet sukurtus filmus bus galima atskirti pagal tai, kad juose nebus intymių meilės scenų – kai kurie kino kūrėjai jau skelbia nerizikuosiantys aktorių sveikata.

Išvaduoti gali tik vakcina nuo COVID-19. Beprecedenčiai atvejai: net konkuruojančios farmacijos bendrovės vienijasi jai sukurti. Bet tam reikia laiko. Viso pasaulio padėka ir, neabejotinai, Nobelio premija laukia tų, kuriems tai pavyks.

Kol kas nuo šiandien Lietuvoje – atokvėpis nuo karantino. O gal tyla prieš antrą koronaviruso bangą? Jei ji ištiks, ar būsime geriau jai pasirengę?

„Mes esame parengę tam tikrus preliminarius reikalavimus, ką turėtų atitikti tos sritys, deriname su verslo bendruomene. Atlaisvinus vieną kažkurią sritį, dvi savaites situacija būtų stebima, žiūrima, ar (...) nedaugėja nustatytų atvejų skaičius tiriant laboratoriniais testais, ir tik pamačius, kad situacija neblogėja, būtų apsisprendžiama dėl kažkokio kitų palengvinimų arba atlaisvinimų“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje penktadienį sakė A. Veryga.

Jo teigimu, pirmiausia karantino reikalavimai būtų sušvelninti toms sritims, kurios nesukurtų galimybės žmonėms susirinkti į dideles grupes ir kuriose nebūtų ilgo asmens kontakto, nesant galimybės išlaikyti dviejų metrų atstumą.

„Puikiai suprantate, kad kirpyklos nepatenka į tokią mažos rizikos kategoriją. Visos kitos paslaugos, kur žmogaus kontaktas yra labai trumpas, ten didesnių problemų neturėtų kilti. Šventės ir pramogos tikrai nėra būtinoji paslaugų kategorija, kurią pirmiausia būtų ruošiamasi atlaisvinti“, – sakė A. Veryga.