KT trečiadienį pranešė priėmęs tris individualius konstitucinius skundus su prašymu įvertinti, ar pandemijos metu apriboti artimi kontaktai uždarose patalpose neprieštaravo judėjimo laisvei.

Į teismą kreipėsi žmonės, kuriems buvo skirtos administracinės nuobaudos – įspėjimai, – dėl karantino taisyklių pažeidimo. Juos padariusius administracinį nusižengimą pripažino Kauno apylinkės teismas, o Kauno apygardos teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas žemesnių instancijų nutartis paliko nepakeistas.

Pareiškėjų ginčijamame Vyriausybės nutarime buvo nustatyta, kas karantino režimo galiojimo metu draudžiami daugiau nei dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių arba daugiau nei penkių asmenų artimi kontaktai uždarose erdvėse.

Pernai gegužę galiojo Vyriausybės nutarimu patvirtinta tvarka, kuri leido uždarose erdvėse susitikti dviem šeimoms arba ne daugiau nei penkiems skirtingų namų ūkių asmenims.

Iki tol galiojo dar griežtesni reikalavimai – vienos šeimos ir atskirų asmenų susitikimai buvo leidžiami tik „socialinio burbulo“ principu, kai viena šeima susitikti su kita galėjo tik tuo atveju, jei vienoje iš jų buvo vienišas žmogus, vienas asmuo su nepilnamečiais vaikais ar namų ūkis, kuriame yra slaugomas asmuo. Vėliau karantino reikalavimai buvo palaipsniui švelninami.

Anot ministrės, pastaruoju metu girdima pasipiktinimų dėl galimybių paso, tačiau jei jis būtų atšauktas, susirgimų atvejams toliau augant, tektų įvesti karantiną.

„Tikslas yra visomis priemonės siekti, jog Lietuvoje nebūtų karantino, kad nereikėtų uždaryti veiklų, riboti verslų darbo laiko ir kitų dalykų“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministrė.

Tikslas yra visomis priemonės siekti, jog Lietuvoje nebūtų karantino.

„Griežtesni apribojimai esant galimybių pasui, galbūt dar jų ir bus, aš neatmetu. Tokių, kur reikėtų laikytis didesnių atstumų, aukštesnių higienos reikalavimų, tvarkingai užsidėti kaukę, o ne ant smakro. Jie išliks ir jie reikalingi, jie yra būtini“, – pridūrė ji.

Nuo penktadienio visose šalies vaistinėse, kuriose gyventojai aptarnaujami be galimybių paso, įsigaliojo papildomas reikalavimas užtikrinti minimalų 30 kv. metrų prekybos plotą vienam klientui arba vienu metu aptarnauti tik vieną žmogų.

Vaistinėms tokią tvarką sukritikavus, A. Armonaitė teigė, kad dėl ploto užtikrinimo vaistinėse Sveikatos apsaugos ministerija konsultuojasi ir planuoja pokyčius. 

„Manau, kad apie tai anksti kalbėti. Mes turime tas priemones, kurias šiandieną svarstysime Seime ir, manyčiau, kad pirmiausia turėtume išbandyti jas“, – žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė atkreipia dėmesį, kad Lietuva šiandien yra viena iš tų Europos šalių, kur COVID-19 ribojimai yra pakankamai švelnūs. Tačiau, pasak jos, visgi tam tikrų priemonių yra būtina imtis.

„Tam tikrų priemonių, žinoma, mes turime imtis. Mokami testai darbuotojams, kurie turėdami galimybę pasiskiepyti, raginami pasiskiepyti vis dėlto priima kitą sprendimą, manau, yra viena iš tų priemonių, kuri yra pasverta. Ir tikiuosi, kad šiandieną Seimas jam pritars“, – sakė ji.

ELTA primena, kad Seimas antradienį turėtų apsispręsti dėl Vyriausybės teikiamų Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų priėmimo, kuriomis siūloma, kad dėl COVID-19 profilaktiškai testuotis privalantys darbuotojai tai darytų savo lėšomis.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo, kad Seimui pritarus šis pakeitimas įsigaliotų nuo gruodžio 1 d.

Žmonėms, nepatenkintiems jau mėnesį trunkančiu karantinu, išėjus į Sidnėjaus gatves, į policijos pareigūnus buvo svaidomi vazonai ir vandens buteliai.

Melburne tūkstančiai protestuotojų užplūdo gatves po ankstyvą popietę surengto susibūrimo prie valstijos parlamento, pranešė vietos žiniasklaida.

Demonstrantai, kurių dauguma nedėvėjo apsauginių kaukių, nepaisydami taisyklių dėl nebūtinų kelionių ir viešų susirinkimų surengė protestą praėjus dienai po to, kai australų pareigūnai užsiminė, kad apribojimai gali likti galioti iki spalio.

„Esu visiškai pasibjaurėjusi šiandien į miestą išėjusiais neteisėtais protestuotojais, kurių savanaudiški veiksmai pakenkė mūsų visų saugumui“, – sakoma Naujojo Pietų Velso valstijos, kur įsikūręs Sidnėjus, premjerės Gladys Berejiklian (Gledis Beredžiklian) pareiškime.

„Protestuotojai pademonstravo visišką panieką savo bendrapiliečiams, kuriems šiuo metu yra labai sunku“, – priduriama jame.

Sidnėjaus policija sakė, kad reaguodama į protestą pradėjo „didelio masto viešosios tvarkos palaikymo operaciją“.

Šimtai policijos pareigūnų sureagavo į protestą Sidnėjuje. Keli demonstrantai iš minios buvo išvesti su antrankiais. Policija pranešė, kad skyrė beveik 100 baudų ir areštavo 57 žmones.

Melburno policija nurodė sulaikiusi šešis žmones.

Naujojo Pietų Velso policijos ministras Davidas Elliotas (Deividas Eliotas) sakė, kad detektyvų komanda peržiūrės filmuotą medžiagą iš protesto ir sieks nustatyti ir patraukti atsakomybėn kiek įmanoma daugiau nusižengusių žmonių.

„Tai, ką matėme šiandien Sidnėjuje, deja, yra kažkas, ką esame matę [kituose] miestuose ir kam nepritariame“, – po protesto žiniasklaidai sakė D. Elliottas.

„Žinote, gana aišku, kad Sidnėjus irgi neturi imuniteto idiotams“, – pridūrė jis.

Ministras taip pat sakė manąs, kad šeštadienio protestas lems COVID-19 atvejų šuolį, ir paragino visus jo dalyvius išsitirti dėl infekcijos ir izoliuotis.

Organizatoriai praminė savo protestą „laisvės“ eitynėmis ir reklamavo jį socialinių tinklų puslapiuose, dažnai naudojamuose skleisti dezinformaciją ir sąmokslo teorijas apie vakcinas.

Protestuotojai su savimi turėjo plakatų ir transparantų su užrašais „Pabusk, Australija“ ir „Išvalykit pelkę“, matytais ir kitose panašiose demonstracijose užsienyje.

Sidnėjuje – 5 mln. gyventojų turinčiame mieste, kuris stengiasi suvaldyti delta atmainos protrūkį, – protestų metu skraidė sraigtasparniai.

Panašūs susibūrimai buvo planuojami ir kituose miestuose.

Nacionalinio parlamento narys iš Sidnėjaus Stephenas Jonesas (Stivenas Džounsas) pasmerkė protestuotojus pavadinęs juos „savanaudžiais, beatodairiškais idiotais“.

„Niekas nenori būti karantine. Būtent taip jis ir tęsiamas“, – teigė jis.

Policija sakė palaikanti „žodžio ir taikių susirinkimų laisvę, bet šiandienos protestas pažeidžia dabartines visuomenės sveikatos taisykles dėl COVID-19“.

Naujojo Pietų Velso valstija, kurios sostinė yra Sidnėjus, šeštadienį pranešė apie 163 naujus COVID-19 atvejus, o nuo praėjusių metų pradžios bendras jų skaičius siekia 7 462.

Australijai daugiausia pavyko išvengti masinio viruso plitimo bendruomenėse per pirmuosius pusantrų metų nuo pandemijos pradžios, tačiau dabar keliuose miestuose, kur gyvena maždaug pusė iš 25 mln. šalies gyventojų, galioja karantinas.

Šalyje auga pyktis dėl apribojimų, kurių dažnai laikomasi tik iš dalies, ir dėl konservatyvios vyriausybės nesugebėjimo parūpinti pakankamai vakcinų.

Pilnai paskiepyti tėra 11 proc. Australijos gyventojų.

I. Šimonytė akcentuoja, kad labai svarbu, jog visuomenė, net ir gerėjant epidemiologinei situacijai, toliau skiepytųsi. Kitu atveju, sako ji, dėl Lietuvą pasiekusių COVID-19 mutacijų visas darbas kovojant su pandemija gali nueiti perniek.

„Gal žodžio (karantinas – ELTA) ir nebebus, bet, kad nebebus apribojimų – tai to tikėtis turbūt nereikėtų“, – penktadienį žurnalistams, lankydamasi Rainių žudynių aukų pagerbimo minėjime, sakė I. Šimonytė.

„Aš dar kartą noriu priminti, ir tą patį sakė Vokietijos kanclerė ir visi valstybių ir vyriausybių vadovai, kurie stebi situaciją labai akylai. Jie turi vieną ir vienintelį prašymą – skiepykitės, skiepykitės, skiepykitės. Labai nesunkiai naujai atsirandančios mutacijos, kurios plinta ir kurias nustato Lietuvoje ir kurios turbūt, kad gali tapti dominuojamomis greitu metu, nubrauks tiesiog tą darbą, kurį mes visi kartu padarėme labai griežtai pusę metų laikydamiesi taisyklių“, – sakė I. Šimonytė.

Pastarąją savaitę sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sakė, kad, nepaisant Lietuvoje nustatytos COVID-19 „Delta“ atmainos, situacija šalyje yra gera ir, ko gero, birželis bus paskutinis karantininis mėnuo.

Prienų rajono savivaldybės narys Audrius Narvydas feisbuke pasidalijo įrašu, kuriame nurodė, jog meras A. Vaicekauskas gegužės pabaigoje galimai pažeidė karantino reikalavimus.

„Karantinas lyg ir artėja į finišą, gal tik tarpinį, bet vis tik į finišą... Galės kiek lengviau atsikvėpti šaunūs medikai, mokyklos pradės ruoštis naujiems mokslo metams. Tas finišas galėjo priartėti žymiai anksčiau, jei ne „gudručiai“, nepaisantys nieko, nešiojantys nusmukusias veido kaukes, nesilaikantys reikiamų atstumų prekybos centruose ar pan. Jau kuris laikas Prienuose sklando kalbos ir apie karantino taisyklių pažeidimą, kurį galimai padarė Prienų rajono savivaldybės meras A. Vaicekauskas, kartu su gausia palyda gegužės 25 d. dalyvaudamas asmeninėje šventėje vienoje kaimo sodyboje. Šventė, žinoma, labai gražu, tačiau, kad tokiu būdu galimai buvo pažeisti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ patvirtinti reikalavimai bei draudimai, tikrai negerai“, – feisbuke rašė A. Narvydas.

Labai įdomu bus stebėti, ar Prienų policija turi stuburą, ar yra visiems piliečiams vienodai teisinga?

Pasak tarybos nario, rajono valdžia visuomenei turėtų rodyti tinkamą pavyzdį. „Kadangi tokie neatsakingi veiksmai karantino metu kelia pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, taigi, kelia pavojų žmonių gyvybei bei sveikatai, tokie pažeidimai užtraukia ir administracinę atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, bei numato baudą fiziniams asmenims nuo 500 iki 1 500 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – baudą nuo 1 500 iki 6 000 eurų. Kas jau kas, o rajono valdžios galvos turėtų tai žinoti ir rodyti gyventojams tinkamą asmeninį pavyzdį, o ne viena kalbėti, o kita daryti. Man oficialiai pasiteiravus dėl informacijos apie šį įvykį, Policijos departamento atstovai pranešė, kad dėl šio įvykio yra pradėta administracinio nusižengimo teisena. Tyrimą atlieka Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Prienų rajono policijos komisariato pareigūnai. Labai įdomu bus stebėti, ar Prienų policija turi stuburą, ar yra visiems piliečiams vienodai teisinga?“ – įrašą socialiniame tinkle baigė A. Narvydas.

Alytaus policijos Komunikacijos poskyrio vedėja Kristina Janulevičienė portalo žurnalistams patvirtino, kad policija yra gavusi pranešimą apie galimus karantino pažeidimus.

„Dėl jūsų minimo atvejo pradėta administracinė teisena dėl galimo karantino sąlygų pažeidimo. Šiuo metu renkama tyrimui reikalinga informacija, nustatinėjami ir apklausiami su įvykiu susiję asmenys. Pranešimas apie galimą pažeidimą gautas 2021 m. gegužės 25 d. Kad nepakenktume sėkmingai tyrimo baigčiai, pranešimo informacijos nedetalizuosime“, – teigė policijos atstovė.

Žmonės pasikvietė, kad pasveikinti. Ir dabar iš to daryti šou, žmogui gadinti nuotaiką...

Portalo žurnalistams susisiekus su Prienų rajono savivaldybės meru A. Vaicekausku, jis pateikė kiek kitokią versiją nei ta, kuri pasirodė socialiniame tinkle.

„Tai labai sena informacija. Primiršta net. Kiek savaičių praėjo jau. Pirmiausia – ne jokioje kaimo sodyboje, o sveikinant šimtametę. Ten su seniūne pasveikinome šimtametę jos namuose ir aš jau turėjau Galimybių pasą. Kita vertus, mes visas procedūras atlikome lauke, tik ta šimtametė paprašė nusifotografuoti ir kelioms minutėms aišku nusiėmėme kaukes. Toks epizodas daug kam užkliuvo. Bet net ir turint Galimybių pasą yra komentuojama, kad galima dalyvauti asmens šventėse“, – kalbėjo meras.

A. Vaicekauskas taip pat pridūrė žinantis, kad apie šį įvykį buvo informuota ir policija. „Dar su manimi niekas nesusisiekė, niekas manęs neklausinėjo, tai nežinau to skundo turinio. Iš feisbuko paskyros nelabai norėčiau komentuoti. Galite tiksliau pasitikslinti pas tuos, kurie pateikė skundą. Tuščias reikalas, galvoju. Tikrai aš visur laikiausi karantino, niekur nepažeidinėjau. Kartais oponentai ieško detalės, kur galėtų prikibti. Žmonės pasikvietė, kad pasveikintume. Ir dabar iš to daryti šou, žmogui gadinti nuotaiką... Žmonės nė vienas nesiskundė, jokių pretenzijų neturi, o čia pašaliečiai iš feisbuko paskyrų, tai čia žinote, tuščias politikavimas“, – pokalbį baigė pašnekovas.

„Aš matau, kad dabartinis sergančiųjų skaičius mažėja tokiu tempu, kurio nesitikėjo ne tik Vyriausybė, bet ir patys mokslininkai, nes iš tikrųjų turbūt ir vakcinavimas, ir veiklos lauke daro savo darbą. Sergančiųjų skaičius drastiškai mažėja, ir aš galvoju, galbūt tokiu atveju Vyriausybei reikėtų karantino nutarimus peržiūrėti šiek tiek anksčiau negu kad jie užsibrėžė birželio pabaigoje“, – trečiadienį Žinių radijui sakė V. Mitalas.

Nuo antradienio įsigaliojo naujausi karantino atlaisvinimai: kavinės gali dirbti iki vidurnakčio, daugiau žmonių lankytis renginiuose, taip pat leidžiama susitikti didesnėms grupėms žmonių viduje, o lauke – neribotai.

Vyriausybei praėjusią savaitę patvirtinus naujos redakcijos nutarimą, karantino režimas pratęstas iki birželio 30 dienos 24 valandos.

Anot restoranų atstovų, jei lauke žmonių pagausėjimo dėl gero oro jie tikrai sulaukė, viduje daug žmonių nematyti.

„Kodėl pietaujate lauke?“ – restorano lankytojo paklausė žurnalistė.

„Dar neturiu Galimybių paso“, – tarstelėjo pašnekovas.

Labiausiai, be abejo, nukenčia restoranai, kurie neturi lauko kavinių.

„Pirmiausia, saulutė skatina. Dėl Galimybių paso – aš esu paskiepyta tik vienu pasu, kai gausiu antrą skiepą, turbūt eisiu ir į vidų, bet jeigu lis lauke“, – kalbėjo žurnalistės kalbinta moteris.

„Galimybių pasą jau turiu, galiu eiti ir į vidų. Bet kadangi kolegės pietauja lauke, tuo labiau – gražus oras, tai kodėl gi ne?“ – svarstė kita pašnekovė.

„Labai gražus oras skatina sėdėti lauke“, – tvirtino kavinės lankytoja.

Vienos didžiausios restoranų tinklus valdančios įmonės vadovas Gediminas Balnis sako, kad nors savaitgalį restoranai tikėjosi žmonių antplūdžio, daug kur viduje buvo vos keletas klientų, o kai kuriuose restoranuose – nė vieno.

„Labiausiai, be abejo, nukenčia restoranai, kurie neturi lauko kavinių. Aišku, prekybos centruose. Matosi, kad jie yra visiškai tušti“, – kalbėjo „Amber food“ vadovas G. Balnis.

Freepik.com nuotr.

Tokį patį nusivylimą patyrė ir Vilniaus centre esanti kavinė. „Sulaukėme dviejų–trijų staliukų per dieną. Aišku, sezonas. Dabar yra vasara, tai žmonės maksimaliai stengiasi sėdėti lauke, nes vasarą taip visada yra. Bet iš tikrųjų tikėjomės, kad bus daugiau lankytojų“, – teigė „Cozy“ vadovė Milda Tamulaitienė.

Anot G. Balnio, žmonės neina prisėsti į vidų dažniausiai dėl to, nes apsilanko su kompanija, kurioje, tikėtina, paskiepyti ne visi. „Žmonės dažniausiai eina ne vieni. Ką mes ir matome, kad su Galimybių pasu daugiau pavienių žmonių yra. Bet keturi–šeši žmonės stengiasi (sėdėti, – red. past.) lauke, o viduje tokių matome mažai“, – situaciją komentavo G. Balnis.

Dabar yra vasara, tai žmonės maksimaliai stengiasi sėdėti lauke, nes vasarą taip visada yra. Bet iš tikrųjų tikėjomės, kad bus daugiau lankytojų.

Jis sako, kad Galimybių pasas, norint prisitraukti daugiau žmonių, neveikia. Anot pašnekovo, jis verslui tik kenkia. „Kiek mes matome, kiek kalbame ir kai būtent lietus pradeda lyti – jie nori eiti, bet mes jiems neleidžiame“, – tvirtino G. Balnis.

M. Tamulaitienė mato ir kitą priežastį, kodėl žmonės gali vengti lankytis restoranų viduje. „Labai daug yra sukurtų teorijų, žmonių požiūris, net nežinau, kaip traktuoti, kur diskriminacija ir panašiai. Žmonės apie tai kalba ir kalba daug. Kaip žinia, yra tokių kavinių ir barų, kurie logiškai, specialiai nepriima svečių į vidų, kad tarsi jų nediskriminuotų“, – teigė pašnekovė.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškausienė sako, kad priežastis, kodėl restoranai nesulaukia būrio lankytojų yra tai, jog pagrindinė restoranuose besilankanti žmonių grupė dar nėra pasiskiepiję. „Klientūra, kuri daugiausiai lankosi restoranuose visgi yra jaunesni žmonės, tarkime, nuo 25 iki 40 metų. Dar šis segmentas nėra pilnai pradėtas skiepyti, tai matomai nedaug, kas turi. O po skiepo dar reikia laiko, kad įsigaliotų (Galimybių pasas, – red. past.). Tas segmentas, kuris lankosi, realiai neturi Galimybių paso“, – teigė asociacijos prezidentė.

Anot E. Šiškauskienės, restoranų verslas atsitiesia lėtai, bet tikimasi, kad situacija pasikeis praėjus ilgesniam laikui, kai daugelis bus pasiskiepiję ir turės Galimybių pasus.

„Tikrai aš nesiečiau to su karantino pabaiga, nes veiklų apribojimai įvairūs yra įmanomi ir nesant karantinui, bet tebesant ekstremaliai situacijai“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė pirmininkė.

Pasak jos, galimybių pasas „bus naudojamas tol, kol atrodys, kad turi prasmę“.

„Didėjant imunizacijos laipsniui visuomenėje, galbūt kažkuriuo metu bus galima tų sąsajų su galimybių pasu atsisakyti“, – teigė I. Šimonytė.

Galimybių pasas, atversiantis daugiau paslaugų nuo koronaviruso paskiepytiems, persirgusiems ar neigiamą testą turintiems žmonėms, pradės veikti kitą savaitę.

Jį galės gauti visi Lietuvos piliečiai nuo 16 metų, jis bus susietas su e. sveikatos sistema.

„Iš esmės tai – pačių organizatorių sprendimas, kaip jie tą skirstys, ar valandomis, ar kažkaip kitaip, faktas yra tas , kad maišytis žmonės, ir turintys galimybių pasą, ir neturintys, tikrai neturėtų. Jeigu yra tam tikras reikalavimų režimas, tai, matyt , ir reikėtų pasirinkti, kokiu režimu dirbti ir kaip yra patogiau pačiam verslui ir klientams“, –  spaudos konferencijoje sakė Ingrida Šimonytė.

Vyriausybė nuo kitos savaitės leido plačiau atverti pirtis ir baseinus lankytojams – iki šiol vienu metu čia galėjo lankytis tik po vieną šeimą ar vienos klasės moksleivius per neformaliojo švietimo užsiėmimus.

Nuo pirmadienio pirtyse galės lankytis ne daugiau nei du asmenys iš skirtingų namų ūkių, arba neribotas lankytojų, turinčių galimybių pasą, skaičius. Baseinuose galės lankytis iki 50 asmenų, jei vienam jų užtikrinamas 20 kv. metrų plotas ir viename baseino takelyje yra ne daugiau kaip 5 asmenys, arba taip pat neribotas skaičius lankytojų su galimybių pasu.

Galimybių pasas galios persirgusiems COVID-19, pasiskiepijusiems, turintiems ne anksčiau nei prieš parą darytą COVID-19 neigiamą testą ir vaikams iki 16 metų.