„Raginu dabartines JT Saugumo Tarybos nares užkirsti kelią bet kokiems Rusijos bandymams piktnaudžiauti pirmininkavimu“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė A. Kuleba pirmąją mėnesio, kurio metu Rusija rotacijos tvarka pirmininkaus šiai institucijai, dieną.

Anksčiau šią savaitę Maskva pranešė, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas balandį pirmininkaus JT Saugumo Tarybos posėdžiui.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova taip pat sakė, kad balandžio 25 dieną S. Lavrovas surengs debatus apie Artimuosius Rytus.

JAV ne kartą kritikavo Rusijos vaidmenį ir jos nuolatinę vietą JT Saugumo Taryboje.

„Šaliai, kuri šiurkščiai pažeidžia JT Chartiją ir užpuola savo kaimynę, ne vieta JT Saugumo Taryboje“, – anksčiau teigė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre (Karin Žan Pjer).

„Deja, Rusija yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė, ir nėra jokio įmanomo tarptautinio teisinio būdo pakeisti šią realybę“, – pridūrė ji, apibūdindama pirmininkavimą kaip iš esmės simbolinę pareigybę.

Ketvirtadienį D. Kuleba Maskvos pirmininkavimą JT Saugumo Tarybai pavadino „prastu pokštu“.

Valstybės narės, kurių yra 15, rotacijos tvarka Tarybai pirmininkauja po mėnesį.

Rusija neturėtų didelės įtakos sprendimams, tačiau būtų atsakinga už darbotvarkės sudarymą.

Ukraina ragina pašalinti Rusiją iš Saugumo Tarybos dėl praėjusių metų vasarį pradėtos invazijos.

Rusija praėjusį kartą Tarybai pirmininkavo 2022-ųjų vasarį, kai Kremlius pasiuntė savo karius į Ukrainą.

„Pristatau vakar (Ukrainos) ministro pirmininko Denyso Šmyhalio pateiktą užsakymą 100 „Rosomak“, kurie bus pagaminti čia“, – lankydamasis „Rosomak“ gamykloje Lenkijos pietuose esančiame Silezijos Semianovicų mieste sakė Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis).

Jis teigė, kad užsakymas bus finansuojamas iš Europos Sąjungos Lenkijai skirtų pinigų ir JAV lėšų, kurias gavo Ukraina, tačiau nepateikė išsamios informacijos ar bendros sutarties kainos.

Nuo tada, kai 2022-ųjų vasarį Rusija įsiveržė į provakarietišką kaimynę, Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Ukrainai suteikė daugybę lėšų ir ginkluotės.

„Rosomak“ yra daugiafunkcinis šarvuotasis transporteris, pagamintas pagal Suomijos bendrovės „Patria“ licenciją.

Savo ruožtu Kinija ir Brazilija susirinkime, skirtame aptarti Rusijos prezidento Vladimiro Putino kovo 25-osios pranešimą, pasmerkė branduolinių ginklų platinimą apskritai.

„Tai dar vienas smūgis ginklų kontrolės sistemai, strateginiam stabilumui Europoje ir tarptautinei taikai bei saugumui“, – sakė Prancūzijos ambasadorius JT Nicolas de Riviere'as (Nikola de Rivjeras) per susitikimą, kurio paprašė Ukraina.

„Aiškiai pasakysime: jokia kita šalis nekėlė branduolinio ginklo panaudojimo šiame konflikte perspektyvos“, – sakė Jungtinės Karalystės ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Jamesas Kariuki (Džeimsas Kariuki), turėdamas omenyje Maskvos karą Ukrainoje.

„Niekas nekelia grėsmės Rusijos suverenitetui“, – pridūrė jis ir pasmerkė V. Putino pareiškimą kaip „naujausią jo bandymą įbauginti ir daryti spaudimą“.

„Tai neveikė ir neveiks. Mes ir toliau remsime Ukrainos pastangas apsiginti“, – sakė J. Kariuki.

Tačiau Rusija laikėsi pozicijos, kad nėra jokio skirtumo tarp to, ką ji ketina daryti Baltarusijoje, ir to, kad NATO dislokuoja amerikiečių branduolinius ginklus Europoje.

Vakarų sąjungininkai šią analogiją pavadino klaidinančia.

Tuo metu Kinija ir Brazilija įspėjo apie branduolinių ginklų platinimo pavojų iš esmės.

„Dvi netiesos nesudaro tiesos“, – sakė Brazilijos ambasadorius Ronaldo Costa Filho (Ronaldu Košta Filu).

„Reagavimas į susitarimą dėl dalijimosi branduoliniu ginklu ar bet kokią kitą numanomą branduolinę grėsmę dislokuojant ginklus branduolinio ginklo neturinčioje valstybėje taip pat yra įsipareigojimų pagal NPT pažeidimas“, – tęsė jis, turėdamas omenyje Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį.

„Tai lenktynės dėl žemesnių standartų, dėl kurių niekas nėra saugus, nepriklausomai nuo to, kas padarė pirmą žingsnį“, – pridūrė Brazilijos atstovas.

Kinija atvirai pareikalavo, kad jokia branduolinį ginklą turinti valstybė nedislokuotų branduolinių ginklų užsienyje ir išgabentų užsienyje dislokuotus branduolinius ginklus.

JT vyriausioji įgaliotinė nusiginklavimo klausimais Izumi Nakamitsu (Idzumi Nakamicu) savo ruožtu paragino visas valstybes „vengti bet kokių veiksmų, galinčių sukelti eskalaciją, klaidą ar klaidingą apskaičiavimą“.

Kyjivas šio susitikimo pareikalavo, kad atremtų tai, ką pavadino Rusijos branduoliniu šantažu, nuo pat invazijos pradžios didėjant branduolinio karo baimei.

Ekspertai mano, kad bet koks Rusijos smūgis greičiausiai būtų susijęs su nedideliais koviniais ginklais, vadinamais taktiniais, o ne strateginiais – didelės galios tolimojo nuotolio branduoliniais ginklais.

Balandžio 3 dieną Rusija pradės brigadų apmokymus, o iki liepos 1 dienos planuoja baigti Baltarusijoje statyti specialią taktinių branduolinių ginklų saugyklą.

Minskas penktadienį pareiškė, kad taip pat yra pasirengęs priimti strateginius ginklus.

„Turime padaryti viską, kad Buča taptų teisingumo simboliu... Norime, kad kiekvienas rusų žudikas, budelis, teroristas atsakytų už kiekvieną nusikaltimą“, – pareiškė jis ir pridūrė, jog „tai, kas nutiko Bučoje, rusų kariuomenė daro visur, kur ateina“.

2022-ųjų kovo 31 dieną, praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariuomenei įsiveržti į Ukrainą, Rusijos pajėgos pasitraukė iš Bučos, esančios į šiaurės vakarus nuo sostinės.

Po savęs jie paliko pasaulį sukrėtusius siaubo vaizdus.

Balandžio 2-ąją naujienų agentūros AFP žurnalistai vienoje iš Bučos gatvių aptiko mažiausiai 20 civiliais drabužiais apsirengusių nužudytų žmonių; kai kurių jų rankos buvo surištos už nugaros.

Po dviejų dienų Bučoje apsilankęs V. Zelenskis civilių žudynes pavadino genocidu.

Penktadienį V. Zelenskis pareiškė, kad jo šalis „niekada neatleis“ Rusijai už Bučos okupaciją.

„365 dienos, kai ji vėl yra laisvas Ukrainos miestas. Okupacinės šalies kariuomenės žiaurumų simbolis. Mes niekada neatleisime. Nubausime kiekvieną kaltininką“, – sakoma prezidento pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės, remdamosi gausia filmuota medžiaga ir liudininkų pasakojimais, apkaltino Rusijos karius karo nusikaltimais.

Tačiau Maskva kaltinimus neigia ir tvirtina, kad žiaurumai Bučoje buvo inscenizuoti.

„Jei Kinija priimtų šį katastrofišką sprendimą [paremti Maskvą karine prasme], tai padarytų didelį strateginį poveikį šiam konfliktui“, – pareiškė žurnalistams E. Macrono patarėjas, prašęs nenurodyti jo vardo.

„Norime išvengti blogiausio, štai kodėl mums reikia su jais [kinais] kalbėtis ir išdėstyti savo poziciją“, – pažymėjo pareigūnas ir pridūrė, jog Prancūzija nori nustatyti „vidutinės trukmės maršrutą link konflikto užbaigimo“.

Šis dialogas itin svarbus, nes „Kinija yra vienintelė šalis pasaulyje, gebanti padaryti tiesioginį ir radikalų poveikį šiam konfliktui, viena kryptimi ar kita“, pridūrė pareigūnas.

Kinija iki šiol nėra viešai parėmusi Rusijos invazijos į Ukrainą, tačiau ji taip pat nėra pažėrusi Maskvai jokios kritikos.

Pekinas stengiasi vaizduoti save neutralia konflikto šalimi, nors tuo pat metu stiprina savo ryšius su Rusija.

Vasarį Kinija paskelbė 12 punktų pozicijos dokumentą, kuriame paragino skubiai surengti taikos derybas ir pasiekti „politinį susitarimą“, kad būtų užbaigtas karas.

E. Macrono vizitas į Kiniją prasidės trečiadienį. Šio vizito metu jį lydės Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

„Atsižvelgdama į tai, kad vaikų deportavimas yra tik vienas iš daugelio Rusijos nusikaltimų Ukrainoje, tarptautinė bendruomenė turi žengti dar vieną svarbų žingsnį. Norėdami užtikrinti visišką atsakomybę, turime teisiškai įvertinti agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą. Todėl raginu paremti Specialiojo tarptautinio tribunolo įsteigimą. Neabejoju, kad Rusijos vadovai ir jų bendrininkai bus patraukti atsakomybėn“, – sakė Lietuvos prezidentas.

Jis pabrėžė, kad tarptautinė bendruomenė privalo padaryti viską, kad kaltieji už karo nusikaltimus atsakytų.

Mūsų pareiga – padaryti viską, kas įmanoma, kad nusikaltėliai, taip pat atsakingi Rusijos pareigūnai ir kariuomenės vadai būtų patraukti atsakomybėn.

„Mūsų pareiga – padaryti viską, kas įmanoma, kad nusikaltėliai, taip pat atsakingi Rusijos pareigūnai ir kariuomenės vadai būtų patraukti atsakomybėn. Todėl Lietuva visapusiškai remia Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro pradėtą tyrimą“, – teigė G. Nausėda.

Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis 2022 metų spalį paragino ES su tarptautiniais partneriais steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti. Šio tribunolo veikla turėtų papildyti nacionalinių teisminių institucijų bei Tarptautinio baudžiamojo teismo darbą.

Anot Prezidentūros pranešimo, G. Nausėda penktadienį taip pat atkreipė dėmesį, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimas išduoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį yra aiškus ženklas, kad nebaudžiamumo nebus.

Ukrainos surengtame nuotoliniame viršūnių susitikime dalyvavo daugiau nei 50 Europos ir pasaulio valstybių, tarptautinių organizacijų vadovai ir atstovai.

Forumo tema – „atsakomybės už Ukrainoje padarytus ir tebedaromus sunkius nusikaltimus tarptautinei teisei užtikrinimas“.

„Prieš metus žinia apie tragiškus įvykius Bučoje, Irpinėje ir kituose Kyjivo apylinkių miestuose smarkiai sukrėtė. Manau, nė vienas iš mūsų negalėjo nė pamanyti, kad tokių žvėriškų nusikaltimų dar gali išvysti Europos žemė. Ir vis dėlto teko tapti tų keturių savaičių teroro, kraujo praliejimo ir destrukcijos liudininkais“, – sakė G. Nausėda.

Rusijos kariai kaltinami masinėmis civilių žudynėmis Ukrainos sostinės regiono Bučos priemiestyje, jį 2022 metų pradžioje rusai buvo užėmę kelioms savaitėms.

Maskva kaltinimus neigia ir tvirtina, kad žiaurumai Bučoje buvo inscenizuoti.

„Estijos diplomatas privalo išvykti iš šalies iki balandžio 5-osios... Tai nėra netikėtas Rusijos sprendimas“, – sakė jis.

Pasak ministro, Estijos ambasados darbas Maskvoje nesutriks.

Kovo 24-ąją Estijos užsienio reikalų ministerija paskelbė persona non grata vieną diplomatinį Rusijos ambasados darbuotoją, pažeidusį Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių, skleidusį propagandą ir kenkusį Estijos saugumui bei konstitucinei tvarkai. Jis iš Estijos turėjo išvykti iki kovo 29-osios.

Tam bus panaudoti ir NATO šalių perduoti tankai ir šarvuočiai. Pavyzdžiui, čia Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas išbandė vokiškus „Marder“. O. Reznikovo nuomone, kontrpuolimas bus pradėtas balandžio pabaigoje ar gegužę, priklausomai nuo orų, nors Ukrainos valdžia prašo pernelyg nespekuliuoti šia tema. Kol toks puolimas neprasidėjo, Ukrainos pajėgos toliau gina Bachmutą, kur per paskutines tris savaites rusų kariai, nors ir toliau siunčia į mirtį šimtus savo karių, į priekį nė kiek nepasistūmėjo. Ukrainos prezidentas asmeniškai padėkojo Bachmutą ginančių padalinių kariams.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Apie Bachmutą. Šiandien yra už ką padėkoti mūsų kariams, kurie kaunasi prie Bachmuto. Jie laikosi tvirtai ir kovoja veiksmingai. Dėkoju kiekvienam, kuris daro viską, kad priešo nuostoliai ten tik didėtų“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

Sprendžiant pagal Ukrainos kariškių duomenis, okupantams akivaizdžiai pradėjo trūkti šaudmenų ir gyvosios jėgos. Kremliaus propaganda parodė, kaip Vladimiro Putino „dubleris“ Dmitrijus Medvedevas inspektavo vieną iš šaudmenų gamyklų.

„Per specialiąją karinę operaciją šaudmenų suvartojimas išaugo daug kartų. Pramonės uždavinys  – visiškai ir be jokių sutrikimų patenkinti Rusijos ginkluotųjų pajėgų poreikius“, – sakė Rusijos Saugumo tarybos vadovo pavaduotojas D. Medvedevas.  

Bet net ir propagandinei laidai pasirinktoje gamykloje D. Medvedevui buvo parodyti tik pamatai. O šaudmenų, milijonų sviedinių, minų ir raketų Rusijos kariuomenei reikia jau dabar.

Kariaujama ir dvasiniuose frontuose. Ukraina labai nori atsikratyti Maskvos kagėbistų valdomos stačiatikių bažnyčios. Ukrainos stačiatikiai jau seniai yra Konstantinopolio patriarcho pripažinta bažnyčia, bet Maskvos patriarchatas Ukrainoje turi vis dar daug įtakos.

Net ir pačiame Kyjivo centre, kur stovi legendinis beveik tūkstantį metų įkurtas Kyjivo Pečorų vienuolynas, dabar iš žemutinės jos dalies bandoma iškraustyti maskolių popus, nes vakar baigėsi šių pastatų nuomos sutartis su Maskvos patriarchatu. Prorusiškas metropolitas Pavelas nesutinka ir nori bylinėtis.

Pavelas, kurį Ukrainos žiniasklaida praminė „paška mersedes“ dėl jo pomėgio prašmatniems automobiliams, dabar pasitelkė savo vienuolius ir eilinius tikinčiuosius, kad neleistų viršutinę vienuolyno dalį valdančiam Nacionaliniam muziejui perimti jo užimamus pastatus vienuolyno apačioje. 

Jame išsakomas palaikymas ir parama Ukrainai, užtikrinant Europos transporto koridorių plėtrą ir „solidarumo koridorių“ veikimą. Šalys sutaria ir toliau telkti pastangas remdamos Ukrainos vystymąsi bei transporto infrastruktūros atstatymą, pranešė Susisiekimo ministerija

„Transeuropinio transporto tinklo peržiūra ir atnaujinimas suteikia galimybę plėtoti papildomas transporto jungtis šiaurės–pietų kryptimi nuo Baltijos iki pat Juodosios ir Egėjo jūrų. Tik glaudžiai bendradarbiaudami galime padėti Ukrainai, taip pat sėkmingai plėtoti svarbiausius infrastruktūros projektus“, – pranešime sakė Tarptautinio transporto forumo (ITF) ir Lenkijos infrastruktūros ministerijos surengtame susitikime dalyvaujantis M. Skuodis.

„Rail Baltica“, „Via Baltica“, „Via Carpatia“ ne tik turės didžiulę įtaką Lietuvai, bet iš esmės pakeis susisiekimą visame regione, atvers naujų krovinių gabenimo galimybių su Ukraina“, – kalbėjo jis.

Tikimasi, kad ITF parengs analizę, kurios pagrindu būtų galima pasiruošti konkretiems Ukrainos atstatymo darbams.

Lietuva, Lenkija, JK, JAV ir kitos valstybės taip pat paragino ITF šalis skatinti svarbiausios transporto infrastruktūros plėtrą Vidurio ir Rytų Europoje, stiprinti jų susisiekimo sistemos ir tiekimo grandinių atsparumą.

Kalbėdamas JT Žmogaus teisių taryboje Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) pasmerkė siaubingus piktnaudžiavimo atvejus, vykdomus Rusijai prieš 13 mėnesių pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, ir perspėjo, kad konfliktas „toliau kelia smūgines bangas visame pasaulyje“.

JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras atkreipė dėmesį į tai, kad smarkiai padidėjusios maisto, energijos ir kitų prekių kainos „padidino įtampą ir nelygybę visuose regionuose“.

Jis įspėjo, kad dėl to paaštrėjo „sunkiausia pasaulinė pragyvenimo išlaidų krizė per pastarąjį kartos gyvenimo periodą“ ir kad dėl jos apie 71 mln. žmonių atsidūrė skurde, kilo „grėsmė daugelio šalių stabilumui“.

Tuo pat metu, praėjus 37 metams po Černobylio katastrofos, „kitai Ukrainos atominei elektrinei Zaporižioje toliau gresia didžiulis pavojus, galintis paveikti milijonus žmonių“.

Tuo metu, kai žmonija susiduria su didžiuliais egzistenciniais iššūkiais, šis destruktyvus karas atitraukia mus nuo sprendimų kūrimo, nuo mūsų išlikimo užtikrinimo.

„Tuo metu, kai žmonija susiduria su didžiuliais egzistenciniais iššūkiais, šis destruktyvus karas atitraukia mus nuo sprendimų kūrimo, nuo mūsų išlikimo užtikrinimo“, – sakė V. Turkas.

„Šis karas prieštarauja bet kokiam sveikam protui. Ši beprotybė turi baigtis, turi būti pasiekta taika“, – pridūrė jis.

Pateikdamas Tarybai naujausią informaciją apie padėtį Ukrainoje, V. Turkas sakė, kad jo biuras patvirtino, jog nuo 2022-ųjų vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, žuvo daugiau kaip 8 400 ir buvo sužeista dar daugiau kaip 14 000 civilių.

„Šie skaičiai yra tik ledkalnio viršūnė“, – įspėjo jis.

V. Turko teigimu, daugiausiai žmonių žuvo dėl to, kad Rusijos pajėgos gyvenamuosiuose rajonuose naudojo didelio poveikio sprogstamuosius ginklus.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į JT tyrėjų grupės nustatytus faktus, kad Rusijos pajėgos ir su jomis susijusios ginkluotos grupuotės, tokios kaip „Wagner“, įvykdė „daugybę neteisminių egzekucijų ir tikslinių išpuolių prieš civilius gyventojus“.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat vykdė mirties bausmes be teismo sprendimo, sakoma ataskaitoje.

V. Turkas taip pat atkreipė dėmesį į nustatytus faktus, kad daug Ukrainos civilių gyventojų, ypač vaikų, buvo perkelta į okupuotą teritoriją arba į Rusiją.

Kyjivo duomenimis, iki praėjusio mėnesio į Rusiją deportuota daugiau kaip 16 000 ukrainiečių vaikų.

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) paskelbė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimo – neteisėtos ukrainiečių vaikų deportacijos.

Aukšto lygio JT Tyrimo komisija nustatė, kad toks priverstinis perkėlimas prilyginamas karo nusikaltimams, ir anksčiau šį mėnesį nurodė taip pat tirianti įtarimus, jog toks perkėlimas gali būti prilygintas genocidui.