"Motor" nekantravo
Nuo 2016-ųjų balandžio Ryhimiahio "Cocks" (Suomija) komandą treniravęs G.Savukynas šiemet vasarį sukirto rankomis su Zaporožės "Motor".
Nauja darbo sutartis numatyta dvejiems metams ir turėjo įsigalioti šiemet liepą, tačiau Ukrainos klubo vadovai nutarė nedelsti ir paprašė G.Savukyno užbaigti šį "Motor" sezoną.
Zaporožės rankininkai, kurių gretose yra ir Aidenas Malašinskas, Europos čempionų lygos B grupėje užėmė 8-ą vietą ir nepateko į atkrintamąsias varžybas, o Pietryčių Europos lygos (SEHA), kurią sudaro Baltarusijos, Kroatijos, Vengrijos, Šiaurės Makedonijos, Rusijos, Serbijos, Slovakijos, Ukrainos ir Kinijos klubai, čempionato ketvirtfinalio mačą 0:2 (28:30 ir 28:33) pralaimėjo Bresto "Meškov" ekipai.
Tačiau "Motor" prasimušė į Ukrainos rankinio taurės finalo ketverto turnyrą, kuris numatytas gegužę.
Be to, Zaporožės komanda gina šalies čempionės titulą. Dėl koronaviruso pandemijos nacionalinės pirmenybės laikinai sustabdytos, visas šešiolika dvikovų laimėjęs "Motor" tvirtai pirmauja.
Prioritetas – gynyba
"Negaliu vertinti "Motor" tarptautinio sezono – man vadovaujant komanda sužaidė tik trejas rungtynes. Tačiau, sprendžiant pagal kolektyvo potencialą, sirgalių ir klubo vadovų lūkesčius, manau, kad tikėtasi sėkmingesnio pasirodymo, ypač Europos čempionų lygoje, – Ukrainos žiniasklaidai sakė G.Savukynas. – Debiutas SEHA lygoje – permainingas: reguliariųjų varžybų etapas susiklostė gerai, bet atkrintamosiosios parodė, kad reikia stiprinti sudėtį, o gynyba – tai, ką pirmiausia privalome tobulinti."
Paklaustas, ar ilgai svarstė prieš ryždamasis persikelti iš Suomijos į Ukrainą nesibaigus sezonui ir perimti vairą komandos, kurios žaidimo žymiai pakoreguoti jau nebepavyks, G.Savukynas atsakė: "Taip, teko kaip reikiant pagalvoti ne vieną dieną ir ne vieną naktį. Juk situacija – neeilinė. Daug bendravau su abiejų klubų – Ryhimiahio ir Zaporožės – vadovais, kol jie galiausiai susitarė. Skubotų sprendimų ir aš nemėgstu."
G.Savukynas pabrėžė, kad dar būdamas Suomijoje stebėjo "Motor", tačiau pripažino: tai, ką matė vaizdo įrašuose, ir tai, su kuo susidūrė atvykęs į kolektyvą, skirtingi dalykai.
Mintyse – kitas sezonas
– Kokios priežastys lėmė šį jūsų karjeros posūkį – iš Suomijos rankinio klubo į Ukrainos čempionų komandą? – pradėjome pokalbį su G.Savukynu.
– Mano sutartis su Ryhimiahio klubu būtų galiojusi iki šių metų gegužės, tačiau vis pagalvodavau apie ateitį. Suomiai naują pasiūlymą pateikė dar pernai lapkritį, tačiau beveik tuo pat metu tai padarė ir "Motor" atstovai. Ukrainiečiai buvo aktyvesni. Be to, Zaporožės klubas – profesionalus, turintis gerą infrastruktūrą, komanda – Čempionų lygos dalyvė. Todėl "Motor" pasiūlymas buvo malonus mano kompetencijos ir patirties įvertinimas bei šansas žengti laipteliu aukštyn. Lietuva šiandien, deja, neturi klubo su tokiomis galimybėmis, kaip kad "Motor".
– Kokias darbo gaires numatė Zaporožės klubo vadovai?
– Tarp prioritetinių užduočių – tarptautinės varžybos. Europos rankinio federacija (EHF) reformavo savo turnyrų sistemą, tad kitą sezoną sumažės Čempionų lygos dalyvių skaičius, bet debiutuos Europos lyga – į ją pateks 24 komandos. Ši lyga pakeis iki šiol buvusį EHF taurės turnyrą. Vietos Čempionų ir Europos lygose bus dalijamos atsižvelgiant į nacionalinių federacijų pozicijas EHF reitingų lentelėje. Svarbu, į kurią lygą pateks "Motor", tuomet galėsime konkretizuoti siekius.
– Jūsų vadovaujama Ryhimiahio "Cocks" ekipa pastaraisiais metais karaliavo ir Suomijos čempionate, ir Baltijos lygoje, debiutavo Europos čempionų lygoje. Kokiais darbo Suomijoje rezultatais jūs pats labiausiai patenkintas?
– Itin džiaugiuosi, kad komanda progresavo kiekvieną sezoną. Pozityvu, kad mūsų sėkmingi pasirodymai tarptautinėje arenoje paskatino kitus Suomijos rankinio klubus stiebtis ir bandyti jėgas Europos taurių varžybose, o vienas pagrindinių "Cocks" konkurentų Helsinkio "Dicken" nužygiavo iki Europos "Iššūkio" taurės turnyro ketvirtfinalio. Dalyvauti kitą sezoną Europos taurių varžybose pareiškė norą net septyni Suomijos vyrų ir moterų rankinio klubai. Tai liudija, kad rankinio pozicijos ledo ritulio šalyje vis tvirtesnės.
Suomių kalbos neišmokau. Ne todėl, kad nenorėjau, o labiau dėl laiko stokos ir kad nebuvo poreikio – komandoje kalbėjomės angliškai ir rusiškai.
– Ar tiesa, kad "Cocks" rankininkai ne vien sportuoja, bet ir dirba klubo šeimininko bei pagrindinio rėmėjo Jario Viitos įmonėse?
– Tai nėra neįprasta Skandinavijoje, kur nemažai pusiau profesionalių komandų. Tačiau man, kaip treneriui, būdavo sudėtingiausia planuoti treniruočių krūvius. Kartais vyrai po darbo dienos atrodydavo nekaip. Tekdavo laviruoti. Klubo vadovas J.Viita įsitikinęs, kad jo pasirinktas veiklos modelis efektyvus, o apie reikalavimus kiekvienas naujas žaidėjas būdavo informuojamas iš anksto. Kai kurie potencialūs naujokai, sužinoję apie sąlygas, atsisakydavo kvietimų į komandą. Prisimenu, Islandijoje, kai treniravau Vestmanaejaro ekipą, žaidėjai po 18 darbo valandų žuvies perdirbimo įmonėje į treniruotę rinkdavosi paraudusiomis akimis ir vos vilkdami kojas. Sakydavau jiems: pirmiausia išsimiegokite, po to sportuosime.
– Jūsų sutartyje su Ryhimiahio klubu darbas J.Viitos įmonėse nebuvo numatytas?
– Ne. To reikalavau prieš pasirašydamas sutartį.
– Ar suomiai nesiūlė jums treniruoti jų nacionalinę rinktinę?
– Tokių kalbų girdėjau, bet oficialaus pasiūlymo nepateikė.
– Išmokote suomių kalbą? Gal ką nors perėmėte iš šiaurietiško gyvenimo būdo?
– Nemalonu pripažinti, bet suomių kalbos neišmokau. Ne todėl, kad nenorėjau, o labiau dėl laiko stokos ir kad nebuvo poreikio – komandoje kalbėjomės angliškai ir rusiškai.
– Ukrainos vyrų rankinio čempionatas kol kas sustabdytas. Kokia šiuo metu jūsų darbotvarkė?
– Galvos skausmas – neapibrėžtumas: nežinia, kada varžybos bus atnaujintos, koks bus jų formatas ir ar išvis dar tęsime sezoną. Laukdami naujienų nuodugniau testuojame žaidėjus, įvertiname jų būklę, parengiame rekomendacijas individualioms pratyboms.
