Atvyks 770 jaunuolių

770 būsimųjų karių – tiek jaunuolių bus kviečiama į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalioną, kuris dislokuotas Klaipėdoje.

Lietuvos kariuomenės (LK) Strateginės komunikacijos departamento Karinių viešųjų ryšių skyrius teigė, kad privalomąją karo tarnybą pradeda 70 proc. paskirtųjų ir tokia tendencija stabili.

Pasak LK atstovų, būta atvejų, kai atvyksta nepakankamas karo prievolininkų skaičius, todėl per tam tikrą laiką jaunuoliai atlikti tarnybos yra kviečiami papildomai.

Auga piniginės išmokos

Nors atvykstančiųjų karo prievolininkų skaičius nuo 2020 m. didėja, tačiau LK atstovai teigė, kad finansinė paskata nėra pagrindinis dalykas, kuris motyvuoja jaunuolius tarnauti savo tėvynei.

„Tarnybos metu jaunuoliai gauna išmokas buitinėms reikmėms ir kaupiamąją finansinę išmoką, priklausančią nuo paties karo prievolininko pastangų. Finansinė paskata yra vienas motyvuojančių veiksnių atlikti tarnybą, tačiau – ne esminis“, – tvirtino Lietuvos kariuomenės atstovas.

Šiais metais karo prievolininkams padidės bazinės socialinės išmokos nuo 49 iki 55 eurų, dienpinigiai didės iki 11 eurų, kelioninės išlaidos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje taip pat bus didinamos.

Jau atliekantiems privalomąją karo tarnybą didės kas mėnesį mokamos išmokos buitinėms reikmėms nuo 181,3 iki 253 eurų ir apie 12 proc. padidės kaupiamoji išmoka, priklausanti nuo kario tarnybos pasiektų rezultatų – ji sieks iki 2 574 eurų.

Finansinė paskata yra vienas motyvuojančių veiksnių atlikti tarnybą.

Visiems vienodos taisyklės

Klaipėdoje karo prievolę atliekantys jaunuoliai daugiausiai yra kviečiami iš Vakarų Lietuvos ir gali pajusti šio regiono išskirtinumą, kadangi Lietuvos kariuomenės padaliniai esantys netoli pajūrio praktikuoja kitokią gynybą.

„Čia dislokuoti Lietuvos kariuomenės daliniai turi atitinkamas gynybines užduotis, atsižvelgiant į tai, kad yra šalia Baltijos jūros“, – teigė atstovas.

Nors į karo prievolininkų sąrašą patenka ir užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai, tačiau jiems galioja tos pačios šaukimo taisyklės ir atsakomybė.

„Už neatvykimą į privalomąją karo tarnybą skiriama administracinė ar baudžiamoji atsakomybė, kaip ir gyvenantiesiems Lietuvoje. Tačiau visų be išimties karo prievolininkų atžvilgiu kiekviena situacija yra vertinama individualiai, pavyzdžiui, atsižvelgiant, ar jaunuolis studijuoja užsienyje, ar užsiima kita veikla“, – patikslino Karinių viešųjų ryšių skyrius.

Kaip nurodė kariuomenės atstovai, antrąkart į šauktinių sąrašą patekusiems jaunuoliams atlikti jau pradėtų tarnybos procedūrų iš naujo nereikės. Tačiau tiems, kurie į sąrašą pateko pirmą kartą, reikės susisiekti su kariuomene ir šaukimo procedūras atlikti nuo pradžių.

Pranešama, jog pirmųjų šauktinių tarnybos pradžia planuojama vasario pradžioje – Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Oro gynybos batalione Radviliškyje.

Didėja finansinės išmokos už savanorišką tarnybą

Savarankiškai privalomąją pradinę karo tarnybą pasirinkę jaunuoliai nuo šių metų taip pat gaus didesnes išmokas buitinėms reikmėms. Nurodoma, jog nuo šių Naujųjų tarnybą pradėsiantiems jaunuoliams, kaip ir jau tarnybą atliekantiems šauktiniams, išmoka buitinėms išlaidoms didėja iki 253 eurų, kuri iki 2024-ųjų siekė 180 eurų.

Didinama ir kaupiamoji vienkartinė išmoka – atsižvelgiant į tarnybos vertinimą, nuo šių metų ji gali siekti ir 2580 eurų. Apie finansinius pokyčius šią savaitę pranešė Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.

Taip pat didėja ir už dieną, praleistą vykdant tarnybos procedūras, mokami dienpinigiai – dabar už dieną bus skiriama 11 eurų, iki Naujųjų ši išmoka siekė 9 eurus. Didesnis finansavimas skiriamas ir kompensacijoms dėl tarnybos procedūrų iš užsienio šalių vykstantiems jaunuoliams – vykstant iš Europos šalių mokama iki 146 eurų už kelionę vieną pusę, arba 550 eurų į vieną pusę vykstant iš ne Europos šalių.

Šaukimas loterijos principu gali būti paskutinis

Visgi, karo prievolininkų sąrašo sudarymas loterijos principu šiemet gali būti paskutinis, nes jau pavasario sesijoje Seimas spręs dėl Karo prievolės reformos projekto.

Pagal Seime registruotą projektą siūloma mažinti šaukiamųjų amžių ir į tarnybą įtraukti 18–21 m. karo prievolininkus. Numatoma ir daugiau pokyčių – privalomoji pradinė karo tarnyba nebegalėtų būti atidedama, į ją būtų kviečiami kariuomenėje trūkstamas specialybes aukštosiose mokyklose baigę jaunuoliai bei atsirastų galimybė trumpinti tarnybos laiką.

Skaičiuojama, jog tokie pokyčiai leistų padidinti kasmet šaukiamų jaunuolių skaičių iki 5 tūkst. Tam reikėtų Lietuvoje reikėtų įkurti dar keturis batalionus su kariniais miesteliais – skaičiuojama, jog šaliai tai kainuotų mažiausiai 500 mln. eurų. Infrastruktūrai tokiam projektui sukurti prireiktų 5–6 metų, sako Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

Visgi šaukimo reformą pasiūlę konservatoriai tikisi su kitomis parlamentinėmis partijomis taip pat sutarti ir dėl visuotinio šaukimo.

„Mes kaip valstybė jau pasakėme, kad tą reikia daryti, numatydami teisę turėti ginklą, sakykime, kariams savanoriams ar šauliams. Mes jau neišvengiamai tenai judame“, – antradienį „Žinių radijui“ komentavo K. Budrys.

„Čia siūlymas turbūt ne visiems karo prievolininkams, o jau tiems, kurie buvo apmokyti elgtis su ginklu. Reiškia jie yra arba aktyviajame rezerve, arba parengtajame rezerve (...). Jei kalbame apie šiuos žmones, kurie yra apmokyti ir kurie bus ginkluotojų pajėgų dalis, tai pasiūlymas yra visai svarstytinas“, – dėstė politikas, pridurdamas, kad iniciatyvos detales dar reikia aptarti.

„Tą reikia dar diskutuoti, tačiau tai yra įgyvendinimo klausimai bei detalės. Jos nėra esminės“, – pridūrė prezidento patarėjas.

ELTA primena, kad Seimo konservatoriai P. Saudargas ir L. Kasčiūnas registravo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siūloma suteikti teisę pagrindinį karinį parengtumą įgijusiems karo prievolininkas įsigyti ir turėti automatinius ginklus.

Įstatymo pataisomis numatoma, kad leidimas laikyti ir nešiotis kai kuriuos A kategorijos ginklus pagrindinį karinį parengtumą įgijusiems karo prievolininkams galiotų du metus, o po to galėtų būti pratęsiamas kas penkerius metus.

Ministras teigia, kad su siūlomos pataisos turiniu dar nėra detaliai susipažinęs, tačiau pabrėžia, kad suteikiant ginklą net ir buvę prievolininkai turi būti apmokomi pakartotinai.

„Manau, kad kiekvienas ginklas, ypač tokios kategorijos, turi turėti paskirtį, duoti pridėtinę vertę gynybai. O ne turėjimas vardan turėjimo“, – žurnalistams pirmadienį komentavo A. Anušauskas.

„Net ir esantys rezerve žmonės turi būti reguliariai šaukiami, apmokomi, atnaujinami įgūdžiai ir taip toliau. Tik taip sukuriama ta pridėtinė vertė. Jeigu jūs dabar visi čia imdami interviu būsite su ginklais, aš nežinau ar tai pridės kokybės jūsų interviu, matyt, gal tik vizualiai gražiai atrodys“, – teigė ministras.

Jeigu jūs dabar visi čia imdami interviu būsite su ginklais, aš nežinau ar tai pridės kokybės jūsų interviu.

ELTA primena, kad Seimo konservatoriai Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas registravo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siūloma suteikti teisę pagrindinį karinį parengtumą įgijusiems karo prievolininkas įsigyti ir turėti automatinius ginklus.

Įstatymo pataisomis numatoma, kad leidimas laikyti ir nešiotis kai kuriuos A kategorijos ginklus pagrindinį karinį parengtumą įgijusiems karo prievolininkams galiotų 2 metus, o po to galėtų būti pratęsiamas kas 5 metus.

Konservatoriai parengė ir registravo atitinkamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas, pirmadienį pranešė Seimas.

Pagal projektą, leidimas laikyti ir nešiotis kai kuriuos A kategorijos ginklus karo prievolininkui, įgijusiam pagrindinį karinį parengtumą, iš pradžių būtų išduodamas dvejiems metams. Po to jis turėtų būti pratęsiamas kas penkerius metus.

Norėdami įsigyti nurodytų ginklų, ne jaunesni kaip 21 metų asmenys turėtų pateikti kariuomenės pažymą, kad jie privalomosios pradinės karo tarnybos metu turėjo teisę nešiotis šaunamąjį ginklą, taip pat – sveikatos pažymą, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka išlaikyti egzaminą ir gauti leidimą ginklui.

Karo prievolininkams taip pat būtų taikomi įstatyme numatyti nepriekaištingos reputacijos ir kiti reikalavimai, norint gauti leidimą ginklams.

Jeigu karo prievolininkas yra aktyviojo rezervo karys ir nori įsigyti tokį ginklą, jam reikėtų pateikti kariuomenės pažymą, kad jis turi teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą, ir gauti leidimą ginklui.

Aktyviojo rezervo kariams nebūtų taikomas amžiaus cenzas, jiems nereikėtų laikyti egzamino, pateikti sveikatos pažymos.

Tokią teisę minėti prievolininkai turėtų, kol jiems sukaktų 60 metų.

Įgijusiais pagrindinį karinį parengtumą laikomi tie karo prievolininkai, kurie atliko privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigė jaunesniųjų karininkų vadų mokymus.

Šiuo metu parengtąjį rezervą sudaro per 100 tūkst. karo prievolininkų, įgijusių pagrindinį karinį parengtumą, iš jų apie 28 tūkst. yra aktyviojo rezervo kariai, reguliariai kviečiami atnaujinti turimų įgūdžių.

P. Saudargo teigimu, siūlomas reguliavimas suvienodins galimybes šauliams, profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams bei visiems karo prievolininkams, įgijusiems pagrindinį karinį parengtumą, įsigyti ir turėti tam tikrų A kategorijos ginklų.

Tai prisidės prie visuotinės gynybos principo įgyvendinimo ir leis pilietiškiems, patriotiškiems bei apmokytiems žmonėms veiksmingiau įsitraukti į šalies gynybą.

„Tai prisidės prie visuotinės gynybos principo įgyvendinimo ir leis pilietiškiems, patriotiškiems bei apmokytiems žmonėms veiksmingiau įsitraukti į šalies gynybą“, – sakė Seimo vicepirmininkas.

L. Kasčiūnas priminė, kad šiuo metu Seime svarstomi Karo padėties įstatymo pakeitimai, įgyvendinsiantys visuotinės gynybos principą. Jais, be kita ko, bus reglamentuotos karo komendantūros, kurios atliktų daug kariuomenę ar kitas valstybės institucijas remiančių darbų.

Numatyta, kad komendantiniai vienetai būtų formuojami iš aktyviojo ir parengtojo kariuomenės personalo rezervo, komendantinių šaulių ir kitų kovinių asmenų.

Dabar Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas numato, kad tik šauliai ar profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai gali įsigyti ir turėti A kategorijos ginklų, kuriuos naudoja šaulio tarnybai ar individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti.

„Todėl, atsižvelgiant į stiprėjantį aktyviojo ir parengtojo rezervų vaidmenį šalies gynybos planuose, nes jie būtų priskiriami ir komendantiniams vienetams, bei siekį stiprinti valstybės gynybinės galios potencialą, tikslinga sudaryti teisinę galimybę pagrindinį karinį parengtumą įgijusiems karo prievolininkams įsigyti ir laikyti individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti kai kuriuos A kategorijos ginklus, tarp jų – automatinius šautuvus, duslintuvus“, – sakė NSGK pirmininkas.

Daugiausia būsimųjų karių į brigados „Žemaitija“ štabui pavaldžias padalinius ir Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalioną išvyko iš Klaipėdos, Panevėžio, Vilniaus regionų.

Karo tarnybą pradedantiems kariams bus privalomi trijų mėnesių baziniai kario kursai, kuriuose jie įgis svarbiausių taktikos, inžinerijos, topografijos, rikiuotės, pirmosios medicinos pagalbos žinių, išmoks naudotis ginklais.

Po bazinio kario kurso naujieji kariai bus paskirstyti pagal specialybes ir treniruosis veikti padalinio – skyriaus, būrio ar kuopos – sudėtyje. Atlikę tarnybą parengti kariai galės pretenduoti į profesinę karo tarnybą arba bus įtraukti į Lietuvos kariuomenės rezervą ir periodiškai šaukiami atnaujinti karinių įgūdžių.

Iš viso šiemet planuojama pašaukti per 3,8 tūkst. karo prievolininkų.

Rukloje, Jonavos rajone, pirmadienį Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotame pėstininkų batalione devynių mėnesių taryba pradėjo paskutinieji maždaug 60 jaunuolių.

Daugiausiai būsimų karių atvyko iš Kauno, likusieji – iš Panevėžio, Vilniaus ir Šiaulių. Iš tarnybą pradėjusių jaunuolių beveik du trečdaliai šį kelią pasirinko savanoriškai – nepatekę į šaukiamųjų sąrašus išreiškė norą atlikti konstitucinę pareigą.

Maždaug trečdalis pakviestųjų atlikti tarnybą pasirinko pirmumo tvarka.

Karo tarnybą pradedantiems kariams tris mėnesius bus vedami baziniai kario kursai, kurių metu jie įgys svarbiausių taktikos, inžinerijos, topografijos, rikiuotės, pirmosios medicinos pagalbos žinių, išmoks naudotis ginklais.

Baigus bazinį kario kursą šauktiniai bus skirstomi pagal specialybes ir treniruosis veikti padalinio sudėtyje. Po tarnybos kariai galės pretenduoti į profesinę karo tarnybą arba bus įtraukti į Lietuvos kariuomenės rezervą ir periodiškai šaukiami atnaujinti karinių įgūdžių.

Kaip BNS nurodė Lietuvos kariuomenė, per šiuos metus karinę tarnybą pradėjo maždaug 3,5 tūkst. šauktinių.

Kitų metų karo prievolininkų sąrašas, į kurį bus įtraukti konstitucinę pareigą turintys atlikti jaunuoliai, bus sudaromas sausio pradžioje Krašto apsaugos ministerijoje.

Nepriklausomų stebėtojų akivaizdoje karo prievolininkus atsitiktine tvarka atrinks kompiuterio programa, o vėliau informacija bus paskelbta viešai. Iš viso į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti 3,8 tūkst. asmenų.

Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos generalinio prokuroro biuru.

Tyrėjai nustatė, kad Ukrainos sostinės gyventojas neteisėtai gabeno karo prievolininkus į Europos Sąjungos šalis. Už 18 tūkst. dolerių tarnybos vengiantys vyrai buvo įtraukiami į duomenų bazę „Šliach“. Tai suteikdavo jiems galimybę patekti į Lenkiją kaip savanoriams, kurie esą vyksta parvežti humanitarinės pagalbos.

Schemos organizatorius sulaikytas, jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas.

Anksčiau šią savaitę buvo pranešta, kad Odesoje medikai ir valdininkai klastojo netinkamumo karinei tarnybai pažymas. Su tokiais „dokumentais“ šaukiamojo amžiaus vyrai galėjo nekliudomai vykti į užsienį. Ši paslauga kainavo 7 tūkst. dolerių.

Ukrainoje galiojant karinei padėčiai, ribojamas 18–60 metų amžiaus vyrų išvykimas iš šalies.

Atnaujintoje žvalgybinėje informacijoje, kuri sekmadienį buvo paskelbta socialiniame tinkle „Twitter“, ministerija taip pat nurodė, kad, mėgindamos „sutelkti didesnę kovinę galią“, Rusijos ginkluotosios pajėgos taip pat ieško norinčiųjų stoti į kariuomenę Padniestrėje – su Ukraina besiribojančiame separatistiniame Moldovos regione.

Šiame regione, kuris nėra pripažintas tarptautinės bendruomenės, Rusija yra dislokavusi apie 1,5 tūkst. karių.