Jos teigimu, gruodžio 24-26 dienomis gydymo įstaigų laboratorijos, atliekančios COVID-19 PGR tyrimus, veiks įprastu grafiku.

Šeimos medicinos paslaugas teikiančios įstaigos pacientams paslaugas teiks tik ūmios ligos atveju, kai pasireiškia karščiavimas ir vidutinio stiprumo skausmas, taip pat – kai paros laikotarpiu, pacientui esant ramybės būsenos, atsiranda dusulys, galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas ir vėmimas, sutrinka koordinacija, pasireiškia staiga progresuojantis tinimas, bei tais atvejais, kai patiriamos įvairios kilmės traumos ir sužeidimai.

Savivaldybės paskirta bent viena šeimos medicinos paslaugas teikianti įstaiga dirbs keturias valandas kontaktiniu būdu ir keturias valandas nuotoliniu būdu.

Savivaldybės tam pasitelks personalą tiek iš viešųjų, tiek iš privačių įstaigų. Savivaldybės paskirtoje įstaigoje šeimos medicinos paslaugos bus teikiamos visiems prie savivaldybės teritorijoje esančių pirminių sveikatos priežiūros įstaigų prisirašiusiems gyventojams.

SAM informacija.

Savivaldybių įsteigtuose mobiliuose punktuose atlikti tyrimus per tris šventines dienas bus galima ne trumpiau kaip po dvi valandas per dieną.

Savivaldybių, kuriose yra įsteigtos karščiavimo klinikos, poliklinikose ir miestų ar rajonų savivaldybių ligoninių konsultacinėse poliklinikose bus teikiamos radiologijos, echoskopijos, endoskopijos, chirurgijos ir medicininės laboratorijos paslaugos ne trumpiau kaip po keturias valandas per dieną.

Informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimą šventiniu laikotarpiu kiekvienoje savivaldybėje nuo gruodžio 20 dienos bus galima rasti savivaldybės interneto svetainės pagrindiniame puslapyje arba prie įėjimo į sveikatos priežiūros įstaigą.

Naujieji metai sutampa su savaitgaliu, todėl paslaugos turėtų būti teikiamos kaip eilinį savaitgalį.

Savivaldybės vadovų teigimu, karščiavimo klinika padės gydymo įstaigoms, kurios kovoja su koronavirusu, nukreips karščiuojančių pacientų srautus iš ligoninių priimamųjų skyrių, tad pacientai sulauks pagalbos greičiau.

Šeimos gydytojai savo pacientus į karščiavimo kliniką gali registruoti karščiavimo klinikos darbo dienomis, nuo 14 val. iki 18 val., tel. +370 698 04 140 (karščiavimo klinikos koordinatorė Ieva) arba kitomis dienomis 9–17 val. tel. +370 373 93 946 (Garliavos Roko Šliūpo poliklinikos registratūra).

Primename, jog į karščiavimo kliniką galės atvykti karščiuojantys (temperatūra 37,3⁰ C iki karščiavimą mažinančių vaistinių preparatų vartojimo) Kauno rajono teritorijoje esantys gyventojai, pajutę bent vieną iš viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų: šaltkrėtį, kosulį, gerklės skausmą, pasunkėjusį kvėpavimą. Atvykti į karščiavimo kliniką galima tik turint elektroninį šeimos gydytojo siuntimą – tik tada pacientas bus registruojamas vizitui.

Klinikoje gydytojas atliks išsamų sveikatos patikrinimą ir, jei reikės, paskirs gydymą. Priklausomai nuo paciento sveikatos būklės, jis bus išleistas gydytis namo arba nukreiptas į gydymo įstaigą, gydančią sergančiuosius koronavirusine infekcija.

Klinikos atidaromos ir uždaromos atsižvelgiant į konkrečiame šalies regione besiklostančią pandeminę situaciją. Suprantama, kad sprendimus dėl karščiavimo klinikos būtina priimti pakankamai greitai, tačiau planuojant tokios klinikos veiklą būtina įvertinti ir kitas rizikas. Radiacinės saugos centras, atsižvelgdamas į tai, kad karščiavimo klinikų veikla apima ir krūtinės ląstos rentgenografinį tyrimą, atkreipia dėmesį, kad atliekant tokius tyrimus būtina laikytis radiacinės saugos reikalavimų.

Problemų nekyla, kai karščiavimo klinikos steigiamos esamose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ligoninėse, poliklinikose ir pan.), kurios ir iki šiol atliko rentgeno diagnostikos procedūras. Tokios įstaigos jau turi visą būtiną rentgeno diagnostikos įrangą, tinkamai parengtą personalą, yra apsirūpinusios individualiosiomis apsaugos priemonėmis (švino prijuostėmis, skydliaukės apsauga ir kt.), todėl radiacinės saugos požiūriu yra pilnai pasirengusios vykdyti joms pavestas funkcijas.

Visai kita situacija, kai karščiavimo klinikos steigiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurios iki šiol rentgeno diagnostikos procedūrų neatlikinėjo arba vykdė veiklą tik dantų rentgeno diagnostikos aparatais. Vargu ar įstaigoje, kurioje darbuotojai neturi reikiamos profesinės kvalifikacijos, nėra apmokyti dirbti su planuojama naudoti rentgeno įranga, nepakankamai žino arba nežino radiacinei saugai užtikrinti keliamų reikalavimų, be to, yra nepakankamai arba visai nėra individualiųjų apsaugos priemonių ir t. t., galima tikėtis aukšto radiacinės saugos kultūros lygio atliekant rentgeno diagnostikos procedūras.

Radiacinės saugos centras primena, kad visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose steigiamos karščiavimo klinikos, privalo laikytis šių esminių radiacinės saugos reikalavimų:

– užtikrinti, kad rentgeno diagnostikos procedūras atliks tik reikiamą profesinę bei radiacinės saugos kvalifikaciją turintys darbuotojai;

– užtikrinti, kad darbuotojai, prieš pradėdami dirbti su rentgeno aparatais, būtų apmokyti su jais dirbti, o naudodami kilnojamuosius rentgeno aparatus, mokėtų nustatyti kontroliuojamosios zonos ribas ir išmanytų, kokias radiacinės saugos priemones taikyti;

– užtikrinti, kad kilnojamas rentgeno aparatas būtų patalpintas į patalpą, aplink kurią nėra patalpų, kuriose nuolat būna žmonės;

– aprūpinti darbuotojus tinkamomis individualiosiomis apsaugos priemonėmis ir apmokyti darbuotojus jomis naudotis. Jei reikia ir yra galimybė, užtikrinti pacientų radiacinę saugą kilnojamosiomis širmomis;

– užtikrinti, kad darbuotojams būtų vykdoma darbuotojų apšvitos stebėsena atliekant jų patiriamos apšvitos individualius matavimus.

Nesilaikant aukščiau išvardintų radiacinės saugos reikalavimų kyla grėsmė, kad atliekamos rentgeno diagnostikos procedūros bus nekokybiškos ir, tikėtina, neduos reikiamos diagnostinės informacijos, tuo tarpu darbuotojai bei pacientai patirs nepagrįstą apšvitą jonizuojančiąja spinduliuote, kurios būtų galima išvengti.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad steigiant karščiavimo klinikas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurios iki šiol nevykdė veiklos su rentgeno diagnostikos aparatais, tokia veikla turi būti įteisinta teisės aktais nustatyta tvarka.

Kilus klausimų Radiacinės saugos centras pasirengęs teikti konsultacijas tiek el. paštu rsc@rsc.lt, tiek telefonu (8 5) 236 1936 arba +370 698 29611.

"Karščiavimo klinika padės gydymo įstaigoms, kurios kovoja su koronavirusu, nukreips karščiuojančių pacientų srautus iš ligoninių priimamųjų skyrių, tad pacientai sulauks pagalbos greičiau", – sakė Kauno rajono savivaldybės gydytoja Milda Labašauskaitė.

Į karščiavimo kliniką, įsikūrusią Vytauto g. 57A, Garliavoje, galės atvykti karščiuojantys (temperatūra 37,3 laipsniai iki karščiavimą mažinančių vaistinių preparatų vartojimo) gyventojai, pajutę bent vieną iš viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų: šaltkrėtį, kosulį, gerklės skausmą, pasunkėjusį kvėpavimą.

Atvykti į karščiavimo kliniką bus galima tik turint elektroninį šeimos gydytojo siuntimą – tik tada pacientas bus registruojamas vizito. Susipažinęs su paciento situacija, gydytojas priims sprendimą, ar pacientą nukreipti į karščiavimo kliniką. Tada šios klinikos koordinatorius susisieks su pacientu jo nurodytu telefonu ir praneš vizito laiką.

Atvykti į karščiavimo kliniką galima automobiliu arba ateiti pėsčiomis. Tiems pacientams, kurie negali atvykti patys, transporto priemonę suteiks Kauno rajono savivaldybė.

Atėjęs į karščiavimo kliniką karščiuojantis pacientas apie savo atvykimą turi telefonu pranešti koordinatoriui, o pacientui, atvykusiam automobiliu, negalima lipti iš automobilio ir atidaryti lango, kol nebus nurodyta kitaip.

Atvykus į karščiavimo kliniką reikės laikyti tam tikrų reikalavimų. Būtina turėti tapatybę patvirtinantį dokumentą ir A4 lapą su užrašytu mobiliojo telefono numeriu. Jį reikės padėti koordinatoriaus nurodytoje vietoje automobilio salone. Šiuo numeriu bus tikrinami duomenys. Į karščiavimo kliniką galima užeiti tik gavus darbuotojo leidimą ir užsidėjus medicininę kaukę.

Klinikoje gydytojas atliks išsamų sveikatos patikrinimą ir, jei reikės, paskirs gydymą. Priklausomai nuo paciento sveikatos būklės, jis bus išleistas į izoliavimo vietą arba nukreiptas į gydymo įstaigą, gydančią sergančius koronavirusine infekcija.

Kauno rajono karščiavimo klinikos paslaugą teiks Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligonine ir kitomis Kauno rajono sveikatos priežiūros įstaigomis.

Dvi medikų komandos

„Kauno miestas vienas pirmųjų šalyje kovo gale startavo su Karščiavimo klinika ir jos veiklą nenutrūkstamai tęsia toliau. Paslaugos čia buvo teikiamos ir kitų savivaldybių gyventojams. Matant augančius pacientų srautus, atitinkamai didinamos ir personalo pajėgos. Tai ne tik užtikrins gyventojams prieinamą gydymą, bet ir padės sumažinti krūvį, tenkantį Kauno ligoninių priėmimo skyriams bei greitosios pagalbos medikams. Jie dirba tikrai sudėtingomis sąlygomis, todėl nuolat ieškome galimybių padėti“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Karščiavimo klinika leidžia efektyviau atskirti ligonius, galimai sergančius lengva COVID-19 forma nuo „pagavusiųjų“ eilinį peršalimą. Čia dirbantys specialistai aprūpinti visa reikiama įranga saugiam karščiuojančių gyventojų priėmimui, plaučių rentgenoskopijai, kraujo ir PGR tyrimams.

Viena gydytojų komanda per pamainą aptarnauja apie porą dešimčių karščiuojančių pacientų. Jie į Karščiavimo kliniką priimami kasdien nuo 8 iki 12 val.

Jie dirba tikrai sudėtingomis sąlygomis, todėl nuolat ieškome galimybių padėti.

Nuo šios savaitės klinikoje dirba jau dvi medikų komandos, atitinkamai aptarnausiančios keliskart daugiau žmonių. Atsiradus dar didesniems pacientų srautams, darbą pradėtų ir trečioji brigada. Ji dirbtų popietinėje pamainoje, nuo 12 iki 16 val.

Tik su gydytojo siuntimu

Kauno miesto poliklinikos Šančių padalinyje (A. Juozapavičiaus pr. 72; įvažiavimas – iš Siūlų gatvės) veikianti Karščiavimo klinika įsikūrusi atskirame pastato korpuse. Lankytojai į patalpas patenka per atskirą įėjimą. Įstaigos patalpos saugiai izoliuotos nuo greta veikiančios poliklinikos.

Vizitui į Karščiavimo kliniką registruojami tik šeimos gydytojo ar greitosios pagalbos medikų siuntimą turintys pacientai. Pajutus viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms būdingus simptomus – gerklės skausmą, šaltkrėtį, kosulį, pasunkėjusį kvėpavimą bei didesnę nei 37,8⁰ C temperatūrą, – asmuo visų pirma turi kreiptis į savo šeimos gydytoją nuotolinei konsultacijai.

Įvertinus gautus nusiskundimus ir simptomų visumą, gydytojas nuspręs ar pacientui skiriamas gydymas nuo peršalimo, ar vis tik reikia atlikti išsamesnius tyrimus dėl koronavirusinės infekcijos. Siuntimas vizitui užpildomas elektroniniu būdu, o jį gavęs Karščiavimo klinikos koordinatorius susisiekia su kiekvienu pacientu jo nurodytu telefonu.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Atvykimas – automobiliu

Karščiavimo klinikoje peršalimo simptomus jaučiantys pacientai apžiūrimi gydytojų. Priklausomai nuo sveikatos būklės ir tyrimų rezultatų, asmuo išleidžiamas į saviizoliaciją namuose arba nukreipiamas į kitas gydymo įstaigas.

Jei karščiuojantis pacientas į kliniką negali atvykti nuosavu automobiliu arba būti atvežtas šeimos nario, dėl pervežimo paslaugos gali kreiptis į Kauno miesto savivaldybę tel. 8-677 94119 nuo 8 iki 20 val. kasdien.

Gyventojai į Karščiavimo kliniką privalo atvykti tiksliai nustatytu laiku bei laikytis visų saugumo priemonių – dėvėti apsaugines kaukes, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo bei būtinosios rankų higienos.

Norėdami atšaukti savo vizitą, pacientai raginami apie tai informuoti Karščiavimo klinikos koordinatorių. Atsilaisvinusi vieta bus pasiūlyta kitam pacientui.

Pasak jo, problema siekiant atskirti užsikrėtusius koronavirusu ir kitus karščiuojančius bus sprendžiama lapkritį pasirašius sutartį su kuria nors Klaipėdos ligonine.

„Mes turime tik patikros punktą, karščiavimo klinikos dabar neturime. Kalbėjome su vyriausiuoju gydytoju, kad jie sudarys sutartį su Klaipėdos universitetine ligonine, kad jie faktiškai priimtų tuos karščiuojančius ir už kiekvieną karščiuojantį pacientą atskirai mokėtų, pagal faktą“, –  BNS sakė meras.

Šilutės ligoninės vyriausiais gydytojas Viktoras Šileikis dar spalio 19-ąją pasirašė įsakymą, jog ligoninės patalpose esančioje karščiavimo klinikoje bus priimti tik atvykusieji su neigiamu koronaviruso testu.

Jis BNS  sakė, kad taip padaryta dėl to, jog ligoninė neturi tam tinkamų patalpų, ir dėl darbuotojų saugumo: ligoninėje yra koronaviruso židinys, uždarytas Terapijos skyrius, susirgus medikams, neliko nė vieno dirbančio vidaus ligų gydytojo, kuris galėtų priimti COVID-19 ligonius, o iki lapkričio 9-osios apskritai neteikiamos jokios paslaugos.

„Mes turėjome įjungti saugiklius“, – sakė jis.

Šiuo metu savivaldybėje, anot jo, karščiuojantieji kreipiasi į šeimos gydytoją, o šis juos nukreipia koronaviruso tyrimams į mobilų patikros punktą.

„Mes perėmėme tą funkciją. Bet jei pas mus sąlygų nėra priimti atskirame pastate, nėra galimybių – mes irgi mėginame apsaugoti savo darbuotojus ir pacientus. Visa istorija. Ruošiamės pasirašyti sutartį su Klaipėda, pažiūrėsime, kas buvo steigėjas karščiavimo klinikos, turbūt, Jūrininkų ligoninė“, – sakė V. Šileikis.

A. Veryga: savivaldybė turi rasti išeitį

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga BNS teigė, kad sprendimas įsileisti tik testus turinčius karščiuojančius žmones nėra suprantamas, nes ši idėja ir buvo skirta, jog vietoje būtų galima atskirti koronavirusu užsikrėtusius ir kitus ligonius.

„Prasmės neleisti į karščiavimo kliniką paciento, kuris neturi neigiamo covido testo – nesuprantu tokios logikos. Nes karščiavimo klinikos tam ir buvo sukurtos, kad personalas būtų maksimaliai apsaugotas, bet pacientai galėtų be apribojimų kreiptis“, – sakė jis.

Iškilus problemai, A. Veryga paragino savivaldybę surasti kitas tinkamas karščiavimo klinikai patalpas. Jis taip pat sako, kad savivaldybės gali nukreipti pacientus ir į kitą savivaldybe, bet tokiu atveju turėtų pasirūpinti jų nuvežimu.

„Jei savivaldybė pasirūpina pacientais, kuriems tektų važiuoti į Klaipėdą ar į kitą didesnį miestą – gal ir gali būti  toks sprendimas. Bet turėkime galvoje, kad ne visi žmonės turi asmeninį transportą, ne visiems jiems būtų paprasta pasiekti tokią vietą. Jei savivaldybė taip ir daro, ji turėtų pasirūpinti tais, kurie neturi savo transporto, galimybės nuvykti, kad jie nesugalvotų karščiuodami dar važiuoti tarpmiestiniais autobusais ar panašiai“, – sakė ministras. 

Dvigubai daugiau pacientų

Nuo kitos savaitės KMP Karščiavimo klinika galės priimti dvigubai daugiau pacientų. Jeigu tokios paslaugos poreikis dar didės, bus priimami sprendimai, kurie leis nedelsiant pagelbėti dar didesniam ratui karščiuojančių ir galimai koronavirusu užsikrėtusių žmonių.

"Labai svarbu, kad viskas būtų vienoje vietoje: ir kraujo, ir PGR tyrimai,  ir plaučių tyrimas rentgenu, jeigu to prireiktų" – kalbėjo KMP direktoriaus pavaduotojas medicinai Raimundas Micka.

Šiuo metu KMP Karščiavimo klinikoje dirba po vieną medikų komandą, kurią sudaro šeimos gydytojas ir bendrosios praktikos slaugytojas. Kauniečiai čia priimami 8–12 val.

Nuo kito pirmadienio klinikoje dirbs jau dvi medikų komandos. Atsiradus dar didesniems pacientų srautams į šią kliniką, darbą pradėtų ir trečioji komanda. Ji dirbtų 12–16 val.

Poliklinikos atstovai kauniečių prašo pranešti, jeigu nusprendė atšaukti vizitą, kad pagalbą greičiau galėtų gauti kiti pacientai. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Išaugo srautai

Plėsti Karščiavimo klinikos veiklą nuspręsta, nes nebespėjama priimti visų norinčiųjų tą pačią dieną, kai kreipiamasi.

Viena gydytojų komanda per keturias valandas priima šešiolika karščiuojančių pacientų. Praėjusią savaitę žmonių buvo toks srautas, kad registruojant jau buvo susidariusi dienos ar dviejų eilė.

"Pacientų prašom atsakingai žiūrėti į registraciją pas visus gydytojus, taip pat į Karščiavimo kliniką. Negalinčius atvykti ar persigalvojusius dėl vizito labai prašom apie tai informuoti, jeigu leidžia sveikatos būklė, kitos aplinkybės. Iš anksto žinodami apie atsilaisvinusią vietą reikiamą pagalbą greičiau galime pasiūlyti kitiems pacientams", – sakė R.Micka.

Jis vardijo, kad praėjusį trečiadienį į Karščiavimo kliniką neatvyko keturi užsiregistravę pacientai, ketvirtadienį – du, penktadienį – vienas. Informuoti apie atšauktą vizitą ne visuomet pavyksta

Ką daryti sukarščiavus?

Blogai jaučiantis iš pradžių reikia registruotis pas šeimos gydytoją į nuotolinę konsultaciją. Jis, įvertinęs situaciją, simptomų ir aplinkybių visumą, nuspręs, kaip geriausiai galima padėti.

Pavyzdžiui, esant karščiavimui, kosint, skaudant gerklę, galvą, jaučiant specifinius simptomus (skonio ir kvapo išnykimas), esant ar net ir nesant prielaidų dėl galimo kontakto su sergančiuoju COVID-19, šeimos gydytojas išrašys elektroninį siuntimą į Karščiavimo kliniką ir užregistruos dėl vizito į ją.

Karščiavimo klinikoje, be visų kitų tyrimų, patikimu PGR metodu atliekamas COVUID-19 nustatymo tyrimas. Šis metodas parodo, ar šiuo metu pacientas serga. Atsakymas gaunamas vidutiniškai per parą. Tokiam tyrimui atlikti, jeigu karščiuojate, nereikia registruotis ir vykti į Mobilųjį punktą.

Karščiavimo klinikoje, be visų kitų tyrimų, patikimu PGR metodu atliekamas COVID-19 nustatymo tyrimas.

Plaučių uždegimo diagnozei patvirtinti arba atmesti, kai yra pagrįstų įtarimų, klinikoje atliekamas rentgeno tyrimas.

Į Mobilųjų punktą tirtis asmuo nukreipiamas, kai jis jaučiasi gerai, kai jam nereikia išsamesnės konsultacijos, kitos medicininės pagalbos, kai reikia tik išsiaiškinti, užsikrėtęs COVID-19 ar ne.

Saugumo priemonės pasiteisino

Kituose KMP padaliniuose išlieka ta pati sustiprinto saugumo tvarka ir tas pats gydytojų prieinamumas: išankstinė registracija, nuotolinės konsultacijos ir tik tuomet vizitas pas šeimos gydytoją ar kitą gydytoją dėvint apsaugos priemones.

KMP patirtis rodo, kad jų pasirinkta tvarka ir kruopštus saugumo reikalavimo laikymasis pasiteisino. Be to, paslaugų prieinamumas dabar yra tokio lygio, koks buvo prieš karantiną.

"Esame atnaujinę visas paslaugas ir jos tokios apimties, kokios buvo iki prasidedant koronaviruso pandemijai", – sakė R.Micka.

Karščiavimo klinikai vadovaujanti KMP Šilainių padalinio Šeimos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Rūta Ūsienė kalbėjo, kad ši klinika buvo aktuali ir pavasarį, o jos reikšmė išryškėjo dabar.

"Rudenį peršalusių žmonių yra daug, karščiuojančių pacientų šiuo metu turi kiekvienas gydytojas. Karščiavimo klinika leidžia saugiau atskirti, kur yra COVID-19 infekcija, o kur – eilinis peršalimas", – teigė R.Ūsienė, papildžiusi, kad Karščiavimo klinikoje gydytojai dėvi trečio lygio apsaugą, ji yra patikima.

R.Ūsienė teigė, kad Karščiavimo klinika leidžia saugiau atskirti, kur yra COVID-19 infekcija, o kur – paprastas peršalimas. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Dalis krūvio nuo ligoninių

Laiku vykdomi KMP veiklos pokyčiai nuosekliai koreliuoja su bendru Kauno miesto atsaku koronaviruso pandemijai.

"Kauno miestas vienas pirmųjų šalyje kovo gale startavo su Karščiavimo klinika ir jos veiklą nenutrūkstamai tęsia visus metus. Matant augančius pacientų srautus, atitinkamai didinamos ir medikų pajėgos. Visa tai ne tik užtikrins prieinamą gydymą gyventojams, bet ir padės sumažinti krūvį, tenkantį Kauno ligoninių priėmimo skyriams. Ten personalas dirba nepavydėtinomis sąlygomis, todėl nuolat ieškome galimybių padėti medikams", – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Darbuotojų atsakymai neigiami

Prie Jonavos gatvėje 51A įsikūrusių trijų mobiliųjų koronaviruso patikros punktų nuolat rikiuojasi automobilių eilutė. Tai po skambučio į koronaviruso karštąją liniją 1808 atlikti tyrimą užregistruoti asmenys. Sėdint automobilyje, pravėrus langą, KMP darbuotojai atvykusiesiems iš nosiaryklės ir ryklės paima tepinėlį tyrimui. Per parą visuose trijuose punktuose paimama vidutiniškai 450–470 tepinėlių, per dvi savaitgalio dienas – apie 1 tūkst.

Mobiliuosiuose patikros punktuose Kaune dirba 24 asmenys. Visi jie – KMP darbuotojai: slaugos specialistai, padėjėjai, koordinatoriai. Pasak KMP Kalniečių padalinio vadovo Justino Dzidzevičiaus, vadovaujančio ir Kaune veikiantiems mobiliesiems koronaviruso patikros punktams, visi šie darbuotojai atlieka milžinišką techninį darbą. Jis džiaugėsi punktuose suburta puikia komanda. "Buvau maloniai nustebintas, kad mes labai greitai surinkome visus ten dirbti reikalingus žmones. Nepaisant to, kad iš pradžių tvyrojo nežinia dėl apsaugos priemonių, dėl to, ar pavyks efektyviai nuo šio viruso apsisaugoti patiems – jausmas buvo toks, tarsi tie darbuotojai iš karto po avarijos vyktų į Černobylį. Tačiau netrukus buvo įdiegti standartai, be to, pamačius kokybiškas apsaugos priemones, tapo aišku, kad dirbti čia yra daug saugiau, nei eiti į parduotuvę be jokių apsaugos priemonių", – palygino pašnekovas.

Jausmas buvo toks, tarsi tie darbuotojai iš karto po avarijos vyktų į Černobylį.

Mobiliuosiuose patikros punktuose buvo tiriami visi Kauno, pakaunės, Kaišiadorių medikai, pareiškę norą išsitirti dėl COVID-19. Tokie tyrimai atlikti ir 540 KMP medikų, tarp jų – visiems mobiliųjų patikros punktų, karščiavimo klinikos darbuotojams. "Rezultatas džiuginantis – visų mūsų poliklinikos darbuotojų atsakymai neigiami! Tyrimų rezultatai parodė, kad mūsų darbuotojai dirba saugiai. Mobiliųjų patikros punktų darbuotojai elgiasi labai atsakingai, naudojame maksimalias apsaugos priemones nuo galvos iki kojų. Griežtai vadovaujamės rekomendacijomis, kai kurias apsaugos priemones, tokias kaip antbačiai, keičiame net dažniau, nei reikėtų", – sakė J.Dzidzevičius.

Justinas Dzidzevičius.

Tiria karščiavimo klinikoje

Į KMP Šančių padalinyje (A.Juozapavičiaus pr. 72) veikiančią karščiavimo kliniką kasdien taip pat atvyksta kauniečiai iš viso miesto. Čia karščiuojantiems, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams atliekami išsamesni tyrimai, įtariant koronavirusinę infekciją. Į karščiavimo kliniką gali būti nukreipiami 18–60 metų amžiaus pacientai, kurių temperatūra yra 37,8 ⁰C ir daugiau (iki karščiavimą mažinančių vaistų vartojimo), jaučiantys viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomus (gerklės skausmą, šaltkrėtį, kosulį, pasunkėjusį kvėpavimą). "Toks pacientas kreipiasi į savo šeimos gydytoją, kuris nuotoliniu būdu jį apklausia ir, jei mato esant poreikį, parašo elektroninį siuntimą į karščiavimo kliniką. Vizitui į  karščiavimo kliniką pacientą gali registruoti tik šeimos gydytojas. Paprastai pacientus priimame tą pačią arba rytojaus dieną", – pasakojo karščiavimo klinikai vadovaujanti KMP Šilainių padalinio Šeimos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Rūta Ūsienė.

Rūta Ūsienė.

Į karščiavimo kliniką registruojami ir neprisirašę prie KMP pacientai, gyvenantys Kauno mieste. Pagal sudarytą sutartį čia priimami ir Kaišiadorių miesto bei Kaišiadorių rajono gyventojai.

Nors iš pradžių planuota, kad karščiavimo klinikos visoje Lietuvoje turėtų veikti trimis pamainomis, vėliau joms leista dirbti pagal poreikį. Šiuo metu Karščiavimo klinika Kaune veikia dviem pamainomis darbo dienomis 8–16 val. "Anksčiau per dieną Karščiavimo klinikoje priimdavome po 12–16 karščiuojančių pacientų, o praėjusią savaitę jų sulaukėme tik po 6–10. Šią savaitę spręsime – jeigu išliks sumažėjęs pacientų srautas, artimiausiu metu galbūt pereisime prie vienos pamainos, skirtingomis dienomis dirbtume 8–12 arba 12–16 val.", – planavo R.Ūsienė.

Karščiavimo klinikoje atliekamos šios procedūros: matuojama kūno temperatūra, skaičiuojamas kvėpavimo dažnis, išklausomi plaučiai, atliekami kraujo tyrimai, tiriamas C reaktyvinis baltymas (CRB), atliekama plaučių rentgeno nuotrauka, be to, pacientams, kuriems neatliktas COVID-19 tyrimas, paimamas tepinėlis šiam tyrimui atlikti.

"Visi šie tyrimai atliekami labai greitai: kraujo ir rentgeno – per 4 valandas ar net greičiau, COVID-19 tyrimo atsakymus gauname kitą darbo dieną. Atlikdami šiuos tyrimus, padedame šeimos gydytojams atskirti COVID-19 nuo paprasto plaučių uždegimo ar kitų peršalimo ligų, – pasak gydytojos, beveik visais atvejais, kai į karščiavimo kliniką atvykusiems pacientams buvo nustatytas COVID-19, jie patyrė lengvus simptomus. – Kai COVID-19 nustatomas karščiavimo klinikoje tirtam pacientui, jo šeimos gydytojas turi nuspręsti, ar leisti pacientui gydytis namuose, ar jis turėtų būti gydomas Kauno klinikinėje ligoninėje. Jei nustatomas plaučių uždegimas ar kita viršutinių kvėpavimo takų liga, kaip toliau gydyti pacientą taip pat sprendžia paciento šeimos gydytojas."

Įsikūrė atskirame korpuse

Per keturias karščiavimo klinikos veiklos savaites čia ištirti 176 žmonės, nustatyti aštuoni COVID-19 atvejai. Darbui karščiavimo klinikoje sudaryta apie 40 komandų, į jas įtraukti visi KMP šeimos gydytojai, jaunesni nei 60 metų amžiaus ir nesergantys lėtinėmis ligomis. Į komandą taip pat įeina slaugytoja, radiologijos technologas, laboratorijos darbuotojas kraujui ir COVID-19 tepinėliui paimti.

Visi atvykstantieji į karščiavimo kliniką privalo griežtai laikytis nurodytos tvarkos. Atvykti į karščiavimo kliniką galima tik savo transportu. Jei pacientas neturi tokios galimybės, registruodamas gydantis šeimos gydytojas turi nurodyti, kad pacientą reikia atvežti.

Į KMP Šančių padalinį dėl įvairių priežasčių šiuo metu atvykstantys pacientai gali nesibaiminti – karščiavimo klinikos pacientai nesinaudoja bendru įėjimu. Korpusas, kuriame įsikūrusi karščiavimo klinika, turi atskirą įeigą, patalpos izoliuotos nuo viso pastato. Greta – parkavimo aikštelė į karščiavimo kliniką atvykstantiems pacientams. Į vidų pacientai įleidžiami tik tuo metu, kai paskirtas vizitas pas gydytoją – eilės jie privalo laukti automobiliuose.

R.Ūsienė atkreipė dėmesį į šiuo metu šeimos gydytojams tenkančią papildomą atsakomybę. "Pandemijos metu šeimos gydytojai stojo į pirmas linijas – drąsiausi, ryžtingiausi. Net tuos, kurie nedirba karščiavimo klinikoje ar mobiliajame punkte, užgriuvo be galo daug rūpesčių. Šimtai nedarbingumo lapelių vaikų priežiūrai ar dėl ligos, dešimtys susijaudinusių pacientų skambučių: kas dabar bus, kai negalima ateiti į polikliniką?" – gydytoja skaičiuoja, kad pirmą karantino savaitę gydytojai telefonu su pacientais kalbėdavo po 6–8 val., o kur dar viską surašyti, nedarbingumo pažymėjimus išduoti, sutvarkyti dokumentaciją.

Sunkų gydytojų darbą pastebėjo ir įvertino pacientai, nors pasak gydytojos, apsipratus su karantinu, ir pacientai nurimo, ir gydytojų darbo krūviai susitvarkė. Šeimos gydytojai sako dabar sulaukiantys daug pacientų palaikymo skambučių su palinkėjimais: nesirkite, laikykitės, pailsėkite!

"Šiuo metu, kai gydytojai specialistai konsultuoja tik minimaliai – visi pacientai atsigręžė į savo šeimos gydytojus ir suprato, kad jie moka ne tik siuntimus rašyti, kaip kad buvo sakoma iki šiol, – ir gydyti, ir užjausti", – pastebėjo R.Ūsienė.

Sulaukė keturių

Aštrių diskusijų, į kurias teko įsitraukti ir aukščiausiems šalies pareigūnams, palydėta Klaipėdos karščiavimo klinika veikia sklandžiai, tačiau visų suplanuotų pajėgų anaiptol neprireikia.

Nuo balandžio 10 d. iki trečiadienio klinika priėmė keturis pacientus.

"Balandžio 10 d. buvo du pacientai, balandžio 15 d. taip pat apsilankė du. Turėjo atvykti keturi, tačiau du atsisakė. Šventinį savaitgalį mūsų darbuotojai dirbo namuose, tačiau buvo pasiruošę bet kada atvykti į karščiavimo kliniką. Kadangi tokių pacientų neatsirado, šeimos gydytojai nesiuntė, klinika nesulaukė nė vieno. Taip pat pacientų nebuvo ir balandžio 14 d.", – dėstė Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Saulius Dabravalskis.

Jis neslėpė, kad ruošiamasi kur kas didesniam užimtumui, mat nėra aišku, kaip gali pakrypti pandemijos eiga.

"Kiekvieną dieną laukiame su nežinia, esame pasiruošę maksimaliam apkrovimui", – teigė S.Dabravalskis.

Ragina neatšaukti vizitų

Pašnekovo teigimu, visi karščiavimo klinikos tyrimų ir pacientų apžiūros procesai yra sustyguoti ir vyko sklandžiai, nestrigo ir informacinės sistemos.

Nė vienam klinikoje apžiūrėtam ir tirtam žmogui koronavirusas nebuvo patvirtintas.

Per dieną trys karščiavimo klinikos medikų pamainos, dirbdamos maksimalaus užimtumo sąlygomis, gali priimti po aštuonis pacientus, taigi iš viso per dieną klinikoje tyrimai gali būti atlikti 24 žmonėms.

Tikėtina, kad pirmomis dienomis ne visi uostamiesčio šeimos gydytojai jau buvo spėję įsisavinti su karščiavimo klinika susijusią informaciją, kokius pacientus siųsti čia tirti ir kaip tą daryti.

Teigiama, kad karščiavimo klinika turi pakankamai apsaugos priemonių, kurios gautos tiek iš savivaldybės, tiek iš Sveikatos apsaugos ministerijos.

S.Dabravalskis, vertindamas kelių dienų klinikos darbą, pabrėžė, kad žmonės turėtų paisyti šeimos gydytojų sprendimų ir jeigu yra siunčiami, atvykti tyrimams į kliniką.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sakė, kad nėra linkęs švelninti karantino reikalavimų.

"Aš vertinčiau atsakingai. Ne drąsiai ar ryžtingai, tačiau atsakingai. Atvirai pasakius, labai atsargiai žiūriu į tą lengvą dinamikos palengvėjimą po Velykų, turint omenyje, kad ir tyrimų atlikta mažiau", – teigė V.Grubliauskas.

Smogtų skaudžiau?

Miesto vadovas teigė, kad sprendimų imtis būtų linkęs tik turėdamas labiau įtikinamų indikacijų apie viruso atsitraukimą.

"Matydamas tas tendencijas, labai atsargiai žiūriu į bet kokius masinius renginius šiais metais, prisiimdamas ir suvokdamas atsakomybę. Kalbėdamas apie palengvinimus, turi būti 150 proc. įsitikinęs, kad jie netaps iššūkiu ar apsunkinimu", – sakė meras.

V.Grubliauskas tikino suprantantis, kad grįžimo į normalaus gyvenimo ritmą labai laukiama.

"Matyt, ateina laikas, kai žmona namuose turės atidaryti kirpimo saloną ir man, ir vaikams", – sakė meras ir pabrėžė, kad priimami sprendimai turi būti ypač gerai įvertinti, nes veikiausiai antroji pandemijos banga sukeltų kur kas baisesnių pasekmių.