„Eurovaistinės“ vaistininkė Regina Molotkova sako, kad nemalonius pojūčius dažnai sukelia tam tikros vaistuose esančios sudedamosios dalys, kai preparatą vartojantis žmogus ilgiau pabūna saulėje. Sureagavę vaistai paprastai sukelia įvairias alergines reakcijas ir jos visiškai nepriklauso nuo vaisto formos: sureaguoti gali ir injekcija, ir geriamosios tabletės, ir išoriškai tepamas dermatologinis kremas.
„Įprastai alergijos simptomai pastebimi per pirmąsias valandas arba dienas po saulės vonių tose kūno vietose, kurios buvo atviros saulės spinduliams. Dažniausiai skundžiamasi odos karštumu, dilgčiojimu, oda parausta, gali atsirasti pūslių. Laiku nesureagavus, įvairūs odos pažeidimai gali būti matomi ir jaučiami net ir nustojus vartoti konkretų vaistą“, – įspėja vaistinės specialistė.
Pasak R. Molotkovos, greitai pastebimą alerginę reakciją su saule gali sukelti įvairūs antibiotikai, širdies ritmo sutrikimų gydymui skirti preparatai, antidepresantai, kontraceptikai, preparatai, skirti kontroliuoti padidėjusį kraujospūdį, aknę ar net paprasčiausi vaistai, skirti malšinti uždegimą ir skausmą. Atidžiai saugotis labai svarbu egzema sirgusiems žmonėms, mat vartojant su saule nederančius vaistus, vasarą egzemos simptomų paūmėjimas beveik garantuotas.
Požymiai stiprėja
Alerginė reakcija nebūtinai pasireiškia akimirksniu, todėl vartojant vaistus svarbu laikytis gydytojo ar vaistininko nurodymų. „Gali būti, jog vaistas sureaguos saulėje pabuvus ilgiau ar daugiau kartų. Atitinkamai bus ryškesnis ir rezultatas – niežulys, ryškiai raudonos dėmės ar pleiskanos gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, net jei ji neturėjo tiesioginio sąlyčio su saule“, – sako vaistininkė.
Ji pataria vasarą būti atidesniems renkantis net natūralią ir ekologišką kosmetiką. Išoriškai tepami vaistai arba kosmetika, kurios sudėtyje yra didesnė eterinių aliejų koncentracija, dažnai sureaguoja saulėje pabuvus ilgiau.
Vartojantiems vaistus ar kosmetiką, kuri gali sukelti nemalonias reakcijas, vaistininkė pataria vengti saulės vonių, nešioti saulės akinius, galvos apdangalą ir kuo daugiau kūno dengiančius laisvus, natūralaus pluošto drabužius. Einant į lauką reikėtų visą kūną ištepti 30 ar 50 SPF apsaugą turinčiais kremais ir kuo daugiau laiko praleisti pavėsyje.
Vaistų priešai
Vaistų laikymo sąlygos – yra viena svarbiausių sąlygų, norint užtikrinti jų patikimumą ir saugumą, tad karštą vasarą juos svarbu saugoti ir nuo tiesioginių saulės spindulių bei karščio. Specialistė primena, kad daugeliui vaistinių preparatų tinkamiausia sausa, kambario temperatūros aplinka, kurioje nejuntami dideli temperatūrų pokyčiai. Tad jeigu jums paskirti vaistai, o išsiruošėte į paplūdimį ar ilgesnę kelionę, medikamentus reikėtų įsidėti į nuo saulės ir didelio karščio apsaugančia dėžutę ar rankinę.
„Net jeigu lauke labai karšta, o kartu kiek pakyla ir kambario temperatūra, jokiu būdu nedėkite vaistų į šaldytuvą ar šaltkrepšį, jei informaciniame lapelyje nenurodyta kitaip. Šaltyje laikomus vaistus dėdami į šaltkrepšį, būtinai sudarykite barjerą tarp vaisto ir šaldymo elemento“, – sako R. Molotkova. Keliaujant automobiliu ji primena nepalikti vaistų ant prietaisų skydelio ar sėdynės, kur juos galėtų pasiekti tiesioginiai saulės spinduliai.
Dėl kelių laipsnių pokyčių nerimauti gal ir nereikėtų, bet jei karštyje išbuvote ilgai, o vėliau patekote į šaltą patalpą (ar atvirkščiai), didelis temperatūrų skirtumas taip pat gali paveikti vaistus. Tokių vaistų rekomenduojama nerizikuoti vartoti. Netinkamos vartoti ir kelionės metu apsitrynusios ar pradėjusios trupėti tabletės, taip pat preparatai, kurie pradėjo keisti spalvą, kvapą ar buvo kitaip pažeisti.
Vaistininkė primena, kad visų vartojimui nebetinkamų vaistinių preparatų negalima išmesti kartu su buitinėmis atliekomis – vaistinius preparatus reikėtų atnešti į artimiausią vaistinę, kur bus pasirūpinta saugiu jų sunaikinimu.
