Gyvūnų pervežimai kelių transporto priemonėmis įprastai jiems kelia stresą, nes pasikeičia aplinka, neįprastos sąlygos, kitokie nei įprasti garsai, prižiūrintys asmenys ir t.t. Aukšta aplinkos temperatūra (30 laipsnių ir daugiau) – ypatingai didelis rizikos faktorius gyvūnams dėl jų galimo perkaitimo, o taip pat ir dėl žūties. Kaip žinia, judant transporto priemonei ventiliuojama ir transporto priemonės dalis, kurioje vežami gyvūnai. Tačiau, esant aukštai aplinkos temperatūrai, karšto oro srautas neatvėsina gyvūnų.

Siekiant išvengti neigiamų pasekmių gyvūnams – nevežti jų tomis dienomis, kai numatomame kelionės maršrute prognozuojama aukštesnė kaip 30 °C temperatūra – taip siūlo elgtis ir Europos Komisija.

Labai svarbu

1. Karštuoju metų laiku vežant gyvūnus, transporto priemonėje juos laikyti kuo mažesniu tankiu bei pasirūpinti, kad kelionės metu nepritrūktų vandens, priklausomai nuo gyvūnų rūšies ir amžiaus.

2. Vežėjai, gabenantys ūkinius gyvūnus ir arklius ilgesniais nei 8 val. trukmės maršrutais į Europos Sąjungos valstybes ar kitas šalis, turi užtikrinti ventiliavimo ir temperatūros monitoringo reikalavimų laikymąsi.

3. Neatidėliotinų priemonių planai turi būti parengti kiekvienai kelionei, jie ypač svarbūs per karščius, nes prastovos, kurios normaliomis sąlygomis neturi didelės reikšmės, karštyje gali tapti kritinėmis.

4. Kelionė turi būti kuo trumpesnė bei tinkamai suplanuotas maršrutas ir  laikas, atsižvelgiant į oro sąlygas ir galimus vėlavimus (pvz., nenumatyti trikdžiai kelionės metu: kelio darbai, spūstys kelyje, kt.).

„Jei gyvūnų vežėjas sustoja, pavyzdžiui, dėl kamščių ar kitų priežasčių, temperatūra transporto priemonėje gali greitai pakilti keliais laipsniais, dėl ko gyvūnams trūksta vėsaus oro – jie nuolat alsuoja, pakinta organizmo skysčių pusiausvyra, silpsta gyvūno jėgos ir gyvūnas gulasi ant grindų, kur oro srautas dar mažesnis. Be to, gyvūnai išskiria šilumą transporto priemonėse. Todėl automobilio viduje temperatūra beveik visada yra aukštesnė nei aplinkoje. Į šiuos aspektus privaloma atsižvelgti, planuojant ir priimant sprendimus dėl kelionės patvirtinimo. Kaip ir tai, kad sunkvežimiuose esantys ventiliatoriai geriausiu atveju gali tik palaikyti oro srautą, bet ne efektyviai sumažinti temperatūrą“, - priminė VMVT Giedrius Blekaitis VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas.

Taip pat pažymėtina, kad VMVT teritoriniuose padaliniuose dirbantys inspektoriai, netvirtins netinkamai suplanuotų kelionių dokumentų gyvūnų vežimui, jei nebus tinkamai įvertinta oro temperatūra planuojamos kelionės metu.

„Karštomis dienomis reikia stengtis augintinius laikyti kuo vėsesnėje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Jiems būtina duoti gerti daug vėsaus vandens, leisti gulėti ant vėsių paviršių. Galima pripilti vandens ir padaryti vadinamąją maudyklę, kurioje gyvūnai augintiniai galėtų voliotis ar apsišlakstyti, galima apipilti gyvūnus vandeniu ar tiesiog uždėti ant jų sudrėkintą audeklą. Džiūdamas kailis gerai vėsina visą organizmą. Lauke laikomiems gyvūnams vasarą būtinas pavėsis. Atminkite, kad labiau perkaisti linkę vyresni, antsvorio turintys, sergantys, trumpasnukiai, taip pat tamsaus kailio augintiniai. Todėl tokie keturkojai turi būti labiau saugomi, nes jiems daug sunkiau apsisaugoti nuo šilumos smūgio“, – naminių gyvūnų mylėtojų dėmesį atkreipia VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis.

Šėrimas ir girdymas. Atėjus karštiems orams, patartina sumažinti pašaro kiekį, gyvūnus geriau šerti lengvai virškinamu pašaru. Kai kurių apetitas karštuoju metu sumažėja savaime, pvz., šunų, kačių, tad jei gyvūnas ėda mažiau, nerimauti dėl to nereikėtų, nebent tai trunka ilgiau, būtina stebėti gyvūną ir aiškintis sumažėjusio apetito priežastis – jos gali būti susijusios ir su kraujasiurbių vabzdžių platinamomis ligomis. Karštu oru gyvūnai turi turėti galimybę gauti daugiau vandens. Svarbu stebėti, ar augintiniai – tiek šunys, tiek katės – jo išgeria pakankamai. Tam, kad gyvūnai gautų daugiau skysčių, vanduo visuomet turi būti šviežias, švarus ir vėsus, o dubenėlį vandens reikia statyti pavėsyje. Jei gyvūnas šeriamas sausu ėdalu, vandens jam reikia daugiau.

Kelionės su augintiniu. Vasarą vežantis šunis arba kates į keliones automobiliu, taip pat apsistojus gamtoje, privalu turėti dubenėlį su vandeniu ir guoliuką saulės neapšviestoje vietoje. Jiems ilgiau pabuvus saulėje, gali pasireikšti nervų sistemos sutrikimai, bendras silpnumas ar kolapsas, todėl tokiais atvejais reikia neatidėlioti ir kreiptis į veterinarijos gydytoją. Vasarą gyvūnus geriausia palikti namuose arba pažįstamoje aplinkoje su jais galinčiais pasirūpinti žmonėmis – giminaičiais, draugais arba atsakingais kaimynais.

Karštis transporto priemonėse – ypač pavojingas. Nevalia augintinį net ir trumpam laikui palikti automobilyje, nes saulėkaitoje temperatūra jame gali pasiekti ir 50 laipsnių. Net ir praverti automobilio langai neapsaugo nuo itin greito perkaitimo, dėl kurio gyvūną gali ištikti šilumos smūgis. Perkaitęs gyvūnas tampa vangus, mieguistas, lėtas, jo liežuvis ir dantenos stipriai parausta, akių vyzdžiai išsiplečia, gyvūnas smarkiai lekuoja, gali pradėti seilėtis, vemti, netekti sąmonės. Gyvūno palikimas įkaitusiame automobilyje gali būti traktuojamas kaip žiaurus elgesys su juo. Taip pat neleiskite šuniui važiuoti automobilyje iškišus galvą pro langą, nes jis gali susirgti ausų, akių ar nosies uždegimu. Tai labai nesaugu.

Pasivaikščiojimai lauke. Karštomis dienomis asfaltas būna labai įkaitęs, todėl gali stipriai nudeginti augintinio pėdutes. Per didžiuosius karščius apskritai nerekomenduojama vedžioti šunų, geriau juos išvesti pasivaikščioti rytais ir vakarais, kai saulė nėra tokia kaitri. Karštu oru gyvūnai turi gauti kuo mažiau fizinio krūvio. Saugokite ir rūpinkitės savo keturkojais!