„Dabar skiriame 2,5 proc. BVP. Tai yra gerai. Tačiau geopolitinės situacija ir konkrečiai Lietuvos situacija reikalauja, ko gero, dar didesnio procento skyrimo gynybos reikmėms. Prezidentas buvo iškėlęs tikslą skirti 3 proc. Ir tai niekur nedingo. Jeigu kol kas politinės partijos dėl to dar nesutaria, gal ateityje visgi jos galėtų sutarti dėl 3 procentų skyrimo gynybai. Tai būtų adekvatu esant dabartinei mūsų saugumo situacijai“, – LRT radijui teigė A. Skaisgirytė.

Kaip ELTA jau skelbė, parlamentinės partijos ketina susitarimą dėl krašto gynybos pasirašyti liepos mėnesį. Šio susitarimo projekte kalbama, kad būtina stiprinti krašto apsaugą, tačiau konkretaus įsipareigojimo išlaidas gynybai didinti iki 3 proc. BVP nėra. Pasirašyti šį susitarimą atsisako opozicijai priklausanti „valstiečių“ partija.

Lietuvoje NATO brigada turėtų atsirasti anksčiau nei 2027-aisiais

Prezidento vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė sako, kad NATO sąjungininkų brigada Lietuvoje galėtų atsirasti kur kas anksčiau nei 2027 m. Tai, kad pasiruošimas priimti visą Vokietijos vadovaujamą brigadą galėtų užtrukti būtent iki šios datos, anksčiau buvo užsiminęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir kiti Lietuvos atstovai.

Taikos sąlygomis turbūt tie 2027-ieji būtų gerai, bet dabartinėmis sąlygomis, kai vyksta šalia karas Ukrainoje, tai yra per lėta ir turėtų būti darbai paspartinti.

„Dar prieš Madrido viršūnių susitikimą Lietuvoje lankėsi Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir prezidentas su juo labai detaliai kalbėjo apie tai, kaip vokiečiams vadovaujant būtų galima dabar Lietuvoje esančias priešakines pajėgas išplėsti iki brigados dydžio. Planas yra ir perduota Krašto apsaugos ministerijai toliau kalbėtis su vokiečiais jį įgyvendinant“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Skaisgirytė.

„Aš manau, kad tie pokalbiai bus labai konkretūs ir turėsime tą brigadą daug anksčiau nei buvo anksčiau kalbama – 2027 m. Taikos sąlygomis turbūt tie 2027-ieji būtų gerai, bet dabartinėmis sąlygomis, kai vyksta šalia karas Ukrainoje, tai yra per lėta ir turėtų būti darbai paspartinti“, – pažymėjo prezidento patarėja.

NATO šalių lyderiai birželio pabaigoje Madride vykusiame Aljanso viršūnių susitikime patvirtino ketinimus rytiniame flange, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų padidinti dislokuotas pajėgas. Vokietija yra pažymėjusi ketinimus dislokuoti Lietuvoje daugiau karių, kad sustiprintų rytinį NATO flangą, besiribojantį su Rusija.

Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas ir kiti Lietuvos atstovai yra sakę, kad pilna sąjungininkų brigada šalyje galėtų atsirasti iki maždaug 2027-ųjų. A. Anušausko teigimu, infrastruktūrai paruošti reikėtų 0,5 mlrd. eurų.

Taip jis kalbėjo praėjusią savaitę Seimo darbo grupei baigus derinti dokumento projektą – išsiskyrus nuomonėms, nutarta konkrečias nuostatas dėl visuotinio šaukimo ir gynybos finansavimo procento pakeisti abstraktesnėmis.

„Manau, leiskit konkretizuoti Vyriausybei ir krašto apsaugai, nes reikalas tame, kad politinis partijų susitarimas yra politinis susitarimas, tai nėra Vyriausybės programa, kuri tvirtinama Seime, tai yra partijų apsisprendimas dėl tam tikrų nuostatų, kurios turi būti priimtinos visoms politinėms jėgoms, kurios pasirašo šį dokumentą“, – pirmadienį žurnalistams teigė A. Anušauskas.

Ministro teigimu, nepaisant to, kad išsiskiria politikų nuomonės ir dokumente įtvirtinamos abstraktesnės formuluotės, pačio susitarimo „faktas, principai yra svarbūs, nes dėl gynybos išlaidų didinimo dauguma partijų tikrai sutaria“.

Vietoj privalomo visuotinio šaukimo siūloma susitarime įrašyti, kad „siekiant reikšmingai padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo rezervo formavimą, priimti sprendimą dėl nuoseklaus privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimo pagal krašto gynybos poreikius, lygiagrečiai vystant alternatyviosios karo tarnybos sistemą“.

Pagal projektą, dokumente taip pat būtų konstatuota, jog šiemet pasiektas ankstesnis įsipareigojimas gynybai skirti 2,5 proc. BVP dydžio sumą, tokius asignavimus bus siekiama išlaikyti, o „tolesnis gynybos finansavimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais“.

Susitarimo projekte dar numatyta įtvirtinti siekį sukurti naują kariuomenės rūšį – kibernetines pajėgas, pasirengti šalyje priimti sąjungininkų diviziją – ne mažiau kaip 20 tūkst. karių, stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą, plėtoti nacionalinius oro gynybos pajėgumus, iki kitų metų parengti Valstybės gynimo planą, rengti gyventojus rezistencijai ir ginkluotam pasipriešinimui.

Šis susitarimas turėtų galioti iki 2030 metų.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys praėjusią savaitę pareiškė, kad, nesutarus dėl 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto apsaugai ir visuotinio privalomo šaukimo, nacionalinio susitarimo reikšmė mažėja.

Dvi savaites susitarimo projektą vertins parlamentinių partijų struktūros, jį pasirašyti ketinama pirmoje birželio pusėje.

Lietuvos politikai rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos nutarė Rusijai vasarį pradėjus karą Ukrainoje.

2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP. Dokumente taip pat numatyta 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.

Vykstant karui kaimynystėje, Seimas šiemet beveik 300 mln. eurų padidino krašto apsaugos finansavimą ir jis pasiekė daugiau nei 2,5 proc. BVP.