Humanitarinės grupės griežtai pasmerkė JAV sprendimą tiekti kasetines bombas, kurios gali kelti pavojų civiliams gyventojams daugelį metų.
„Jei kasetinės bombos bus naudojamos Rusijos okupuotose vietovėse Ukrainos teritorijoje, tai bus didžiausias pavojus ukrainiečiams daugelį metų arba iki šimto metų“, – tviteryje rašė Hun Senas.
Jis paminėjo skaudžią Kambodžos patirtį dėl JAV XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje numestų kasetinių bombų, dėl kurių dešimtys tūkstančių žmonių buvo suluošinti arba žuvo.
„Praėjo daugiau nei pusė amžiaus. Kol kas nėra priemonių, kaip jas visas sunaikinti“, – pridūrė Hun Senas.
„Gaila Ukrainos žmonių, todėl kreipiuosi į JAV prezidentą kaip tiekėją ir Ukrainos prezidentą kaip gavėją, prašydamas nenaudoti kasetinių bombų kare, nes tikrosios aukos bus ukrainiečiai“, – sakė jis.
Tikrosios aukos bus ukrainiečiai.
Vašingtonas teigė gavęs Kyjivo patikinimą, kad jis stengsis sumažinti pavojų civiliams gyventojams, o JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pripažino, kad šių ginklų tiekimas Ukrainai buvo sunkus sprendimas.
Septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje Vietnamo karo metu Jungtinės Valstijos numetė milijonus bombų ant Kambodžos ir Laoso, siekdamos smogti komunistų bazėms.
Po 30 metų trukusio pilietinio karo, kuris baigėsi 1998-aisiais, Kambodža yra viena labiausiai užminuotų šalių pasaulyje.
JAV bombardavimo kampanijos ir nuo konflikto likusių minų laukų padariniai jau seniai jaučiami – per pastaruosius keturis dešimtmečius apie 20 000 Kambodžos gyventojų žuvo užlipę ant minų ar nesprogusios amunicijos.
Išminavimo darbai tęsiami iki šiol, o vyriausybė žada iki 2025 metų išminuoti visas minas ir nesprogusius sprogmenis.
Sausį grupė Ukrainos išminuotojų lankėsi Kambodžos minų laukuose, kad pasimokytų iš dešimtmečius kauptos šios šalies specialistų patirties.
F. W. Steinmeieris: Vokietija neturėtų kliudyti JAV siųsti kasetinius šaudmenis Ukrainai
Vokietijos prezidentas sekmadienį pareiškė, kad šalis neturėtų kliudyti Jungtinėms Valstijoms siųsti kasetines bombas į Ukrainą, gindamas savo nepritarimą prieštaringai vertinamo ginklo naudojimui.
„Vokietijos pozicija prieš kasetinių šaudmenų naudojimą yra kaip niekada pagrįsta. Tačiau dabartinėje situacijoje mes negalime kliudyti Jungtinėms Valstijoms“, – sakė prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris), duodamas interviu Vokietijos transliuotojui ZDF.
Jei Ukraina nebeturės priemonių apsiginti arba jei karą palaikantys asmenys atsitrauks, „tai bus Ukrainos pabaiga“, sakė prezidentas, kurio vaidmuo yra faktiškai reprezentacinis.
Penktadienį Jungtinės Valstijos paskelbė apie naują karinę pagalbą, skirtą Ukrainos kariuomenei priešintis Rusijos invazijai, į kurią įeina ir kasetiniai šaudmenys, taip peržengdamos naują Kyjivui tiekiamos ginkluotės ribą.
Vašingtono pranešimas sulaukė griežtos nevyriausybinių organizacijų kritikos ir sukėlė nerimą keliose Europos šalyse.
Šie labai prieštaringai vertinami ginklai gali paskleisti iki kelių šimtų mažų sprogstamųjų užtaisų, dėl kurių gali nukentėti daug civilių gyventojų.
Jie uždrausti daugelyje šalių, ypač Europoje, kurios yra pasirašiusios 2008 metų Oslo konvenciją, kurios narėmis nėra nei Jungtinės Valstijos, nei Ukraina.
F. W. Steinmeieris priminė, kad, būdamas užsienio reikalų ministru, pasirašė konvenciją savo šalies vardu, ir pridūrė, kad Vokietija ir toliau turi „palaikyti šio karo aukas“.
Penktadienį Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai sakė, kad, jų nuomone, JAV sprendimas siųsti kasetinius šaudmenis nebuvo priimtas lengvabūdiškai, ir atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija jau naudojo tokius ginklus Ukrainos teritorijoje.
Prancūzija ir Jungtinė Karalystė išreiškė nepritarimą ginklo panaudojimui, nors teigė suprantanti Jungtinių Valstijų sprendimą padėti Ukrainai.
