Įžūli kontrataka
Naršant internete galima aptikti, kad 53-ejų Kastytis Kmitas yra vienos tinkavimo paslaugas teikiančios bendrovės direktorius. Jam už melagingą pranešimą apie Kauno apygardos prokuratūros prokurorės Rasos Verdnikovienės esą per tarpininką – aukštą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūną – jo byloje paimtą 10 tūkst. eurų kyšį, buvo skirta solidi bauda.
Šiam kauniečiui minėtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis buvo jau penktas per pusantrų metų. Jo ir prokurorės R.Verdnikovienės keliai susibėgo dar 2013-aisiais, kai jis tapo įtariamuoju viename Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje pradėtame ikiteisminiame tyrime. Ši prokurorė jį kontroliavo. Ir nutraukė ikiteisminį tyrimą kito šios bylos įtariamojo V.M. atžvilgiu, konstatavusi, kad šis nepadarė jam inkriminuojamo svetimo turto išvaistymo.
Prokurorė teigė, kad niekada nėra paėmusi jokio kyšio, todėl yra nepagrįstai apkaltinta ir apšmeižta, bandant sumenkinti ir visos prokuratūros prestižą. (Tomo Raginos nuotr.)
Toks sprendimas priimtas išsiaiškinus, kad minėtas dingęs vienos bendrovės turtas buvo V.M. pasirašytinai perduotas K.Kmitui, kuris šias transporto priemones po kelių dienų perleido nenustatytiems asmenims, ir vėliau jų likimas neaiškus. Dėl to K.Kmitas buvo kaltinamas sukčiavimu, apgaule įgyjant didelės vertės turtą. Už tai gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Tačiau 2013-ųjų kovą stojęs prieš Kauno apylinkės teismą, jis apkaltino prokurorę R.Verdnikovienę kitu sunkiu nusikaltimu, už kurį gresia tokia pati bausmė.
Tada įvykęs teismo posėdis prasidėjo nuo K.Kmito pateikto raštiško pareiškimo, kuriuo jis prašė nušalinti nuo jo bylos R.Verdnikovienę. Motyvuota tuo, kad ši nutraukė ikiteisminį tyrimą V.M. atžvilgiu, esą gavusi iš tarpininko – aukšto FNTT pareigūno – jau minėtą 10 tūkst. eurų kyšį.
Bylą nagrinėjusiam teisėjui Virginijui Kalkauskui neliko nieko kito, kaip skelbti šiame teismo procese pertrauką ir išeiti priimti sprendimo. O tokio K.Kmito pareiškimo įžeista R.Verdnikovienė skubiai informavo apie tai savo vadovus, kurie dėl viso pikto nusprendė pakeisti šioje byloje prokurorą. Nors teisėjas V.Kalkauskas kitą dieną ir paskelbė, kad K.Kmito prašymą atmeta kaip nepagrįstą.
Pelnytas bumerangas
Kai kurie R.Verdnikovienės kolegos „Kauno dienai“ teigė, kad jeigu jie reaguotų į visas kalbas apie juos, teismai būtų užversti tik tokiomis bylomis. Tačiau pašnekovai akcentavo ir tai, kad jų kolegė – šaunuolė, nes pasielgė principingai. Turėtas galvoje jos pareiškimas policijai, po kurio ši pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl melagingo pranešimo apie padarytą sunkų nusikaltimą ir valstybės tarnautojo įžeidimą.
R.Verdnikovienė, kuriai šioje byloje buvo suteiktas nukentėjusiosios statusas, teigė, kad niekada nėra paėmusi jokio kyšio, todėl yra nepagrįstai apkaltinta ir apšmeižta, bandant sumenkinti ir visos prokuratūros prestižą. Ji tikino patyrusi dėl to stresą, kurį teko malšinti net vaistais, ir pareiškė K.Kmitui, kuris ir toliau įrodinėjo, kad jis teisus, nemažą ieškinį. Taip pat 10 tūkst. dydžio. Tik litais, kurie tada dar buvo Lietuvoje apyvartoje. Įvedus eurą, tai siekė 2 896 eurus.
Tuo tarpu K.Kmitas ir toliau nesiliovė įrodinėti, kad sužinojo, kiek esą kainavo R.Verdnikovienės palankumas V.M., iš jo paties. Ir net važiavo su juo susitikti su FNTT pareigūnais, kad perduotų kyšį. V.M. tokius K.Kmito parodymus neigė. Jis tikino ne tik nedavęs jokio kyšio, bet ir nekalbėjęs apie jį su K.Kmitu. Be to, net nežinantis, kur Kaune įsikūrusi FNTT. Juolab nepažįsta nė vieno jos pareigūno.
K.Kmitas ir V.M. liko prie savo parodymų, net ir surengus judviejų akistatą.
Iškalbingos metamorfozės
Tiesa ėmė aiškėti, 2013-ųjų rugsėjį perdavus ir šią K.Kmito bylą teismui. Vos pradėjus ją nagrinėti, kaltinamasis dingo kaip į vandenį. Iš pradžių už šio teismo proceso ignoravimą K.Kmitui buvo skirta bauda ir priimtas nutarimas jį į posėdžius atvesdinti su policijos pagalba. Tačiau ir šiai nepajėgiant padėti, galiausiai teko skelbti K.Kmito paiešką.
2016-ųjų balandį buvo išduotas ir K.Kmito Europos arešto orderis. Galiausiai jis buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje. Ir pernai vasario pabaigoje pargabentas į Lietuvą.
Vėliau vykęs K.Kmito teismų maratonas verčia galvoti, kad jis bėgo iš Lietuvos ir dėl kitų savo bylų. 2020-aisiais už sukčiavimą, apgaule pasisavinant didelės vertės turtą, jis išgirdo net tris skirtingų Lietuvos apylinkės teismų – Kauno, Vilniaus ir Šiaulių, nuosprendžius. Pirmasis buvo jau minėtoje byloje, kur R.Verdnikovienę pakeitė jos kolega. Šioje byloje K.Kmitui buvo skirtas dvejų metų laisvės atėmimas, atidedant bausmės vykdymą tokiam pačiam laikotarpiui.
Tiesa ėmė aiškėti, 2013-ųjų rugsėjį perdavus ir šią K.Kmito bylą teismui. Vos pradėjus ją nagrinėti, kaltinamasis dingo kaip į vandenį.
Tik lygtinis laisvės atėmimas jam buvo skirtas ir kitose dviejose bylose, kaip ir 2021-ųjų vasarį paskelbtu dar vienu – jau ketvirtu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu už tokį patį sukčiavimą. Nors už tokį nusikaltimą, apgaule pasisavinant didelės vertės turtą, kaip jau užsiminta, numatytas tik laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Kol K.Kmitas sėkmingai slapstėsi, 2015-ųjų birželį nustojo galioti ir Baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę už valstybės tarnautojo įžeidimą. Todėl byloje, kurioje prokurorė R.Verdnikovienė buvo pripažinta nukentėjusiąja, jis jau buvo teisiamas tik dėl melagingo pareiškimo. Ir jau prisipažino apžmeižęs prokurorę bei teigė, kad nuoširdžiai dėl to gailisi ir sutinka atlyginti civilinį jos ieškinį. Tiesa, išgirdus viešą K.Kmito atsiprašymą, R.Verdnikovienė savo ieškinį sumažino iki 700 eurų.
Bylą nagrinėjusi teisėja Jolanta Ramonienė pripažino K.Kmitą kaltu ir priteisė iš jo prokurorės prašytą moralinį atlygį, konstatuodama, kad dėl patirtų neigiamų emocijų jai turėjo būti sunku vykdyti profesinę veiklą. Po šio nuosprendžio R.Verdnikovienė „Kauno dienai“ prisipažino, kad per beveik 20 darbo prokurore metų tokioje situacijoje buvo atsidūrusi pirmą kartą.
Bausmė su dviem kupromis
Skiriant bausmę K.Kmitui už prokurorės apžmeižimą, atsižvelgta, kad iki šio nusikaltimo padarymo jis dar buvo neteistas, o ir vėliau nepadarė naujų nusikaltimų arba nėra tokių duomenų, nes visi kiti teistumai, parsigabenus jį iš Jungtinės Karalystės, buvo už anksčiau padarytus sukčiavimo atvejus.
Nuosprendyje K.Kmitui vadovaujamasi ir įprastisne teismų praktika, t.y. vengimu skirti laisvės atėmimo bausmę, jeigu bausmės tikslų galima pasiekti kitomis priemonėmis. Todėl K.Kmitui skirta švelniausia iš numatytų bausmių už melagingą pranešimą apie padarytą sunkų nusikaltimą – bauda, nors už tai gresia net laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Be to, skiriant baudą, atsižvelgta, kad tuo metu, kai buvo padarytas šis nusikaltimas, maksimalus jos dydis buvo net 20 kartų mažesnis nei dabar. K.Kmitui skirta 3 389 eurų bauda, kuri mažesnė už grėsusios vidurkį. Tačiau atsižvelgus į jo prisipažinimą, dėl ko buvo pritaikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, ir minėta bauda sumažinta trečdaliu – iki 2 259 eurų, kuriuos jis įpareigotas sumokėti per aštuoniolika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, nes šį dar per 20 dienų galima apskųsti.
Galutine bausme, skirta K.Kmitui už prokurorės apšmeižimą, tapo minėtos baudos subendrinimas su šiemet vasarį jam paskelbtu ketvirtu nuosprendžiu už sukčiavimą, apgaule pasisavinant didelės vertės turtą. O tada jis buvo nubaustas laisvės atėmimu ketveriems metams, atidedant bausmės vykdymą trejiems metams, ir įpareigojant per visą minėtą laikotarpį nuo 23 iki 6 val. neišvykti iš namų, o ilgesniam laikui iš gyvenamosios vietos – ir be Probacijos tarnybos leidimo.
