Skiriasi įmontuotais filtrais

Tiek medžiaginės ar medicininės kaukės, tiek respiratoriai apsaugo žmogaus kvėpavimo takus nuo išorėje esančių mikroorganizmų. Tai yra nuo bakterijų, virusų ar kitų sukėlėjų, kurių gali būti ore, arba nuo užkrečiamųjų ligų, tokių kaip koronavirusai ar tuberkuliozė, kurios plinta oro lašeliniu būdu.

"Respiratoriai yra kvėpavimo takų apsaugos priemonės, dažniausiai skirtos sveikatos priežiūros darbuotojams, dirbantiems tiesiogiai su ligoniais, sergančiais COVID-19, tuberkulioze ir panašiomis ligomis. O medicininės kaukės dažniausiai rekomenduojamos asmenims, kurie turi kvėpavimo takų infekcijos požymių, tokių kaip sloga, kosulys, čiaudulys, tam, kad žmogus, kosėdamas ar čiaudėdamas į aplinką išskirtų kuo mažiau sukėlėjo – kad tie lašeliai liktų kaukėje", – skirtumus aiškino Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ekspertė gydytoja epidemiologė Galina Zagrebnevienė. Jos teigimu, ne medicinos personalui užtektų ir paprastos medicininės kaukės.

Tokią kaukę rekomenduojama keisti, kai ji sudrėksta, tuo metu respiratorius išlieka efektyvus 4–6 val. Tiksli respiratoriaus tinkamumo naudoti trukmė turi būti parašyta gaminio naudojimosi instrukcijoje. Nepaisant to, kad vis pasigirsta rekomendacijų naudotas medicinines kaukes iš abiejų pusių išpurkšti dezinfektantu, išdžiovinti, išlyginti ir tada vėl naudoti, gydytoja epidemiologė nepataria taip elgtis: "To nerekomenduoja ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vis dėlto, jei ant kaukės ar respiratoriaus parašyta "vienkartinis", vadinasi, ta priemonė nėra pritaikyta daugkartiniam naudojimui – gamintojas atsako tik už tokio gaminio efektyvumą naudojant vieną kartą."

Respiratoriai skiriasi į juos įmontuotais filtrais: FFP1, FFP2 arba FFP3. SAM ekspertės teigimu, respiratorius su filtru FFP1 yra tokio paties efektyvumo kaip medicininė kaukė, o FFP2 ir FFP3 efektyvumas yra didesnis: gamintojai užtikrina atitinkamai 95 ir 99 proc. apsaugą nuo virusų.

Mitai apie respiratorius

Karantino metu Lietuvoje paplito medžiaginių kaukių mada. G.Zagrebnevienė pabrėžia, kad kaukei naudojamų medžiagos sluoksnių skaičius priklauso nuo jos tankumo: jei medžiaga tanki, užteks 4–5 sluoksnių, jei reta – reikia daugiau. Medžiaginę kaukę reikėtų skalbti kiekvieną dieną 60 laipsnių temperatūroje, paskui išlyginti karštu lygintuvu su garais. "Virusai yra baltymai, o visi baltymai bijo karščio. Tad karštas lygintuvas juos tikrai sunaikins", – sakė pašnekovė.

Aš labai prieštaringai vertinu, kai brangius respiratorius, kurių vis dar trūksta sveikatos priežiūros darbuotojams, dėvi ir visiškai vieni gatve einantys žmonės. Mūsų medikai rizikuoja savo sveikata, o brangūs respiratoriai švaistomi, neaišku, kur, ir neaišku, kam.

Vis dėlto, esant galimybei, SAM ekspertė ragina rinktis medicinines, o ne namuose siūtas medžiagines kaukes. "Medicininės kaukės yra gaminamos pagal tam tikrą standartą ir gamintojas užtikrina tam tikrą apsaugą. O namudiniam gaminiui niekas jokių garantijų neteikia. Namudinė kaukė gali sulaikyti dulkes, ore pakibusius lašelius, tačiau jų efektyvumas yra daug mažesnis", – pabrėžė G.Zagrebnevienė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, namuose siūta veido kaukė vidutiniškai sulaiko apie 50 proc. ore esančių dalelių, medicininė kaukė – 80 proc.

Gydytoja epidemiologė paneigia mitą, kad, jei respiratorių dėvi sergantis žmogus, virusą jis paskleidžia į aplinką, nes esą filtrai filtruoja tik įkvepiamą, bet ne iškvepiamą orą: "Dėvintis respiratorių žmogus ne tik įkvepia, bet ir iškvepia sveiką orą. Filtrai tam ir yra, kad sulaikytų virusus ir bakterijas. Aš labai rekomenduoju, kad žmogus pasiskaitytų apie naudojamą gaminį daugiau: tam yra standartai, gamintojų aprašymai, specifikacijos."

Sertifikuotų kvėpavimo takų apsaugos priemonių, atitinkančių CE standartą ir šiomis raidėmis žymimų, efektyvumas yra įrodytas. Vis dėlto pašnekovė pabrėžia, kad tiems asmenims, kurių darbas nesusijęs su sveikatos priežiūra, slauga, kasdieniam naudojimui užtenka medicininių kaukių. "Aš labai prieštaringai vertinu, kai brangius respiratorius, kurių vis dar trūksta sveikatos priežiūros darbuotojams, dėvi ir visiškai vieni gatve einantys žmonės. Mūsų medikai rizikuoja savo sveikata, o brangūs respiratoriai švaistomi, neaišku kur ir neaišku kam", – piktinosi G.Zagrebnevienė.

Kaip teisingai nusiimti?

Tam tikrais atvejais kaukę dėvėti yra labai svarbu. Tačiau, pašnekovės žodžiais, ne mažiau svarbu yra ir mokėti ją teisingai nusiimti: "Aš matau, kaip žmonės plikomis rankomis kaukes čiupinėja, nuolatos taiso jas iš išorės. Tarkime, kaukės išorinėje pusėje nusėdo užkrečiamųjų ligų sukėlėjai – nebūtinai COVID-19. Taigi, jei iš išorės čiupinėjate kaukę ir neturite auksinio įpročio plautis rankas vos peržengus namų slenkstį, tomis pačiomis rankomis, kuriomis čiupinėjote kaukę, pačiupinėjate ir rankenas, TV pultelį ar telefoną – jūs tuos virusus pasodinate namų aplinkoje."

SAM ekspertė pabrėžia, kad kaukę reikia nusiimti neliečiant išorės, laikant ją už raištelių arba prilaikančios gumos. "Be to, labai patartina užsidėti vienkartines pirštines – kartu apsaugote rankas. Primenu, kad tokios pirštinės dėvimos parduotuvėje. Išėjus iš parduotuvės jas reikėtų nusiimti neliečiant išorinės pirštinės pusės ir išmesti", – patarė G.Zagrebnevienė.

Sveikatos apsaugos specialistai primena, kad medicininių kaukių dėvėjimas yra tik viena iš kvėpavimo takų infekcijų, tarp jų COVID-19 ligos, prevencijos priemonių. Ji turi būti naudojama kartu su kitomis prevencijos priemonėmis: rankų higiena, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketu.

"Vis dėlto reikėtų suprasti, kad kaukė 100 proc. nuo virusų neapsaugo. Jei užsidėjote kaukę ir jaučiatės saugūs, labai klystate. Virusas gali patekti į organizmą ne tik per nosį ar burną, bet ir nuo užterštų rankų. Taip jis gali patekti į akis, nosies ar burnos gleivinę. Teiginys, kad rankų švara yra jūsų sveikatos garantas, yra tikrai ne iš piršto laužtas. Svarbus ir kosėjimo, čiaudėjimo etiketas", – pašnekovė priminė, kad kosint ar čiaudint į sulenktą alkūnę virusas į aplinką paskleidžiamas mažiau.

Kalbant apie turguje ir maisto prekių parduotuvėse įsigyjamus vaisius ir daržoves, kurie paprastai būna nesupakuoti, gali būti apkosėti, apčiaudėti ir ant jų gali būti nusėdęs virusas, G.Zagrebnevienė patarė nesibaiminti juos pirkti: "Ant daržovių gali būti visko ir ne karantino, ne pandemijos metu. Žalias produktas – tiek mėsa, tiek daržovės – gali būti užteršti įvairiausiais ligų sukėlėjais. Tuos sukėlėjus pašaliname vaisius ir daržoves plaudami, lupdami, skusdami, virdami ar kepdami." Primenama, kad konditerijos gaminiai karantino metu turi būti parduodami supakuoti.