Įkainiai be laivo

Kauno miesto taryba balandžio 26-ąją svarstė tarifus, kurie bus taikomi plaukiant laivu. Iš pradžių žadama patvirtinti bilietų kainą, o tik vėliau bus ieškoma ir laivo, kuri plukdys turistus.

Sprendimo „Dėl biudžetinės įstaigos „Parkavimas Kaune“ teikiamų paslaugų įkainių nustatymo“ projekte nurodoma, kad plaukimas laivu kainuos nuo 2,5 euro iki 5 eurų. Dokumente dėstoma, kad visa kaina bus taikoma suaugusiesiems. 50 proc. pigiau už plaukimą laivu mokės pensininkai, neįgalieji, moksleiviai ir studentai. Vaikai iki 7 metų būtų plukdomi nemokamai. Dar papildomas euras kainuos norint kartu plukdytis ir dviratį.

„Kauno diena“ pasidomėjo, kokiam laivui bus taikomi tokie tarifai, kokiu maršrutu jis plaukios, kur galės paimti ir išleisti keleivius, nes Kaune yra vos kelios prieplaukos.

Paslauga: kol kas nėra aišku, koks laivas plukdys keleivius. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Kaunas yra upių miestas ir norima, kad būtų teikiama laivų plaukimo paslauga tiek mieste, tiek aplinkinėse teritorijose. Koks laivas plukdys kauniečius, paaiškės po viešojo konkurso“, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Dėliojamas maršrutas

Savivaldybės atstovas teigė, kad papildomų pontonų ir prieplaukų kol kas įrengti neplanuojama. Kelionėms laivu bus naudojama jau esama infrastruktūra. Tikimasi, kad kauniečiai laivu galės pasiekti ir rajoną, tačiau konkrečių stotelių nenurodoma.

„Planuojama, kad laivo maršrutas apims ne tik miesto, bet ir aplinkines teritorijas. Jei vandens lygis bus žemas – laivas plauks nuo Vytauto bažnyčios, o jei pakankamas, kelionė prasidės nuo „Žalgirio“ arenos. Sustojimai planuojami prie Vytauto bažnyčios ir Zapyškyje, netoli  programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ekspozicijos.

Plaukimas laivu kainuos nuo 2,5 euro iki 5 eurų.

Tikimės, kad šiais metais mieste ir jo apylinkėse kuriamus traukos objektus lankytojai galės pasiekti ne tik automobiliais, bet ir kuo įvairesnėmis darnaus judumo priemonėmis. Tikslus laivo plaukimo maršrutas bus žinomas po viešojo konkurso“, – teigė M.Matusevičius.

Keli kartai per dieną

Nors dar nežinoma, kas už patvirtintus įkainius plukdys keleivius, viliamasi, kad laivas plauks kelis kartus per dieną.

„Laivas turėtų plaukti kelis kartus per dieną ir juo bus galima pasiekti aplinkines teritorijas. Galbūt kol kas jis visiškai neatliks viešojo transporto vaidmens, tačiau tikimės, kad kuo toliau, tuo labiau laivyba Kaune bus patogesnė ir sulauks daugiau dėmesio“, – vylėsi Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas.

Laivas turėtų plaukti tris dienas per savaitę – penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį. Bilietus bus galima įsigyti tiek pačiame laive, tiek iš anksto – internetu.

Tikimasi, kad laivas pradės plaukti antroje gegužės pusėje ir kursuos iki rugsėjo vidurio. Žinoma, sezonas priklausys ir nuo oro sąlygų.

Primename, kad pernai vasarą buvo atgaivintas ir visuomenei pristatytas laivas „Žalgiris“, kuris keleivius plukdė nuo „Žalgirio“ arenos iki Raudondvario. Kiek anksčiau Nemunu pradėjo plaukioti ir „Kaunas“. Pramoginius plaukiojimus Nemunu ties Kaunu vykdo ir „Perlas“. Ar savivaldybės planuojamas keliones Nemunu vykdys kuris nors iš šių laivų, ar tai bus naujas dalyvis, paaiškės po viešojo konkurso.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pranešė atvykti negalėsianti.

„U. von der Leyen biuras vakar vakare pranešė, kad, deja, ji negalės atvykti dėl pasikeitusių aplinkybių“, – BNS penktadienį sakė KEKS viešųjų ryšių koordinatorė Vaida Morkūnaitė.

„Mūsų komanda džiaugiasi vien tuo dideliu pasiekimu, kad tokio aukšto rango žmogus planavo atvykti“, – pridūrė ji.

Pasak organizatorių, daug paskutinės minutės pasikeitimų lėmė besikeičianti COVID-19 situacija.

Mūsų komanda džiaugiasi vien tuo dideliu pasiekimu, kad tokio aukšto rango žmogus planavo atvykti.

Renginyje vaizdo sveikinimą taip pat pateiks Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

Gyvai jame pasisakys A. Azoulay, prezidentas Gitanas Nausėda. Renginiuose taip pat lankysis Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjerė Ingrida Šimonytė.

Kaune šeštadienį vyks pagrindinis KEKS atidarymo renginys „Sukilimas“, visą savaitgalį organizuojami dešimtys kitų renginių, įskaitant didžiausių šių metų tarptautinių parodų atidarymus: tarptautinė paroda „Modernizmas ateičiai 360/365“ ir Yoko Ono instaliacija „Ex It“. Penktadienį atidaroma litvakiškų šaknų turinčio kūrėjo iš Pietų Afrikos Williamo Kentridge'o (Viljamo Kentridžo) paroda „Tai, ko nepamename“.

Europos kultūros sostine šiemet tampantis Kaunas pasiūlys per tūkstantį renginių. Per Europos kultūros sostinės metus įvyks daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, 50 iš kurių – premjeros, daugiau kaip 250 koncertų. Programoje dalyvaus per 4 tūkst. atlikėjų.

Ruošiasi dalyvauti

Šeštadienis Laisvės alėjoje gan ramus, žmonės neskubėdami vaikštinėja, bendrauja, atrodo nėra jokio nerimo, kad jau po savaitės prasidės svarbiausias renginys ir Kaunas taps Europos kultūros sostine. O gal ramybė apgaulinga ir kauniečiai iš tiesų labai laukia šio metų įvykio? Tai „Kauno dienos“ komanda ir panoro išsiaiškinti, paklausinėti, kokiomis nuotaikomis miestiečiai gyvena, ar laukia renginio ir planuoja jame dalyvauti.

„Kaunui tai duos daug renginių. Kaip žiūrovas dalyvausiu. Kažką skaičiau apie Mažąjį Paryžių, tai ten, manau, apsilankysiu“, – pasisakė Ričardas.

„Tikrai labai laukiam šio renginio ir dalyvausime. Pirmiausia – atidaryme, o po to bus visokių kitų renginių. Man dėmesį patraukė būtent pats principas, kad būtent Kaunas yra Europos kultūros sostinė. Konkretaus nieko negaliu išskirti, bet, manau, kad bus daug džiaugsmo visame mieste“, – savo nuomone pasidalijo su mama Laisvės alėjoje vaikštinėjusi Kauno ponia Ina.

Pagrindinėje miesto gatvėje sutikome ir Edviną, kuris „Kaunas – Europos kultūros sostinės“ metu M.K.Čiurlionio galerijoje padės menininkui kuruoti parodą, todėl jis į projektą jau kurį laiką yra įsitraukęs.

„Įspūdžiai tokie, jog atrodo, kad žmonės visą tai labai gerai priima, visi ruošiasi tokiam kultūriniam bumui. Mieste yra ir daug užsieniečių, tad labai smagu“, – apie tai, kad tikrai renginiuose dalyvaus, tikino kaunietis.

„Eisim ir atskirai, ir su draugais, nes tikrai bus daug renginių. Manau, kad Kaunas galės pasigerinti reputaciją, pasikviesti turistų. Dabar yra geras pasiūlymas važiuoti į Kauną, o vėliau galbūt tie turistai pakvies kartu atvykti ir kitus draugus. Tikiuosi, kad su daug pastangų Kaunui pavyks įveikti pandemijos iššūkius ir žmonės sugebės išlikti pozityviais“, – į pokalbį Laisvės alėjoje įsitraukė Ema.

Kaunui tai duos daug renginių. Kaip žiūrovas dalyvausiu. Kažką skaičiau apie Mažąjį Paryžių, tai ten, manau, apsilankysiu.

Žinoma, ne visi tokie entuziastingi. Keli sutikti praeiviai tik ranka numojo, mat jiems „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ nieko nereiškia. Kiti džiaugėsi, kad miestui suteiktas toks statusas, tačiau patys taip pat nedalyvaus, nes skirs laiką šeimai.

„Su vaikais gal kiek per sunku visur dalyvauti, per daug nesidomėjau, šiuo metu turiu, ką veikti. Bet, manau, kad Kaunas vis tiek iš to renginio gaus naudos“, – teigė trijų vaikų mama.

Ką tai duos Kaunui?

Sutikta besilaukiančių kauniečių pora pripažino, kad „Kaunas – Europos kultūros sostinės“ renginiuose nedalyvaus, nes kaip tik tuomet jau bus nauja širdutė pasibeldusi į šį pasaulį, tad visas dėmesys bus skiriamas jai. Tačiau mylimieji tikino, kad Kaunas tikrai turės didelę galimybę pasirodyti, pritraukti svečių ir taip populiarinti svarbiausias miesto vietas.

„Bus daugiau pasirodymų, turistų, žinomumo. Šiais metais galbūt bus daugiau momentinio dėmesio, bet ilgalaikėje perspektyvoje galbūt daugiau kas Kaunu susidomės. Man atrodo, kad Kaunas yra tarsi vienas ištisas muziejus, miestas yra visai kitoks, nei jis buvo, tad tikrai norėčiau, kad kuo daugiau žmonių Kaune apsilankytų“, – vienas kitą papildė Deimantė ir Deividas.

Vyresnioji karta taip pat laikėsi nuomonės, kad miestui šis renginys atneš daugiau žinomumo. Taip pat Europos kultūros sostinės titulas turėtų paskatinti bendrai žmones labiau domėtis kultūra.

„Manau, kad Europa apie Kauną išgirs ne tik kaip apie sporto, „Žalgirio“, bet kaip ir kultūros miestą. Tikiuosi, kad visi po šio renginio gausime supratimo, kas yra menas, būsime daugiau išprusę, išgirsime naujienų, ko nesame anksčia girdėję. Išliekamoji vertė bus daugiausia žmonių širdyse. Be to, jei pandemija leis, tai Kaunas sulauks ir svečių, galbūt pavyks susirasti naujų draugų iš Europos. O patys menininkai galbūt irgi sukurs kokių kūrinių, kurie liks ilgam. Štai prie teatro matėme galvų skulptūrą, galbūt atsiras dar kas nors, kas liks ir miestui“, – apie tai, ką renginys duos Kaunui, kalbėjo Ina.

Man atrodo, kad Kaunas yra tarsi vienas ištisas muziejus, miestas yra visai kitoks, nei jis buvo, tad tikrai norėčiau, kad kuo daugiau žmonių Kaune apsilankytų.

Dar vienas kaunietis vylėsi, kad žmones ne tik įtrauks per miestą besiritanti kultūros banga, bet ir viskas atsipirks finansiškai, nes tiek Kaunas, tiek įvairios organizacijos jau nemažai investavo tam, kad Kauno vardas Europos kontekste labai plačiai skambėtų. Vyras tikino, kad prieš renginį visas miestas labai susitvarkė, dabar beliko tik pasimėgauti rezultatu.

„Labai džiaugiuosi, kad kultūrai ir menui dabar skiriama daug pinigų, nes to tikrai anksčiau trūko. Manau, kad žmonėms liks kultūros įprotis ir noras dalyvauti, žiūrėti, domėtis, eiti į galerijas. Labiausiai kultūrai ir reikia, kad žmonės ateitų ir dalyvautų. Įpročių suformavimas tikrai labai pasitarnaus“, – sakė Edvinas.

Atidarymas jau čia pat

„Kaunas – Europos kultūros sostinės“ atidarymas – pirmoji Europos kultūros sostinės metų trilogijos dalis „Sukilimas“ – įvyks sausio 22 dieną prie Kauno „Žalgirio“ arenos. Kadangi dar pandmenija neišblėso, į renginį ribojamas dalyvių skaičius. Visgi, visi norintys gali gauti nemokamų bilietų. Jus galima gauti internetinėje svetainėje www.kaunas2022.eu.

BNS skelbė, kad organizatoriai žada, kad tai bus įspūdingas vaizdo, judesio, muzikos ir šviesų šou. Jo metu arena virs milžiniška scena-ekranu, kuris bus matomas iš daugelio vietų, todėl organizatoriai tikisi masiško renginio.

„Atidarymo šou užkodavome pozityvią žinią – gyvenimo sunkumais galime pasidalyti mainydamiesi kultūrinėmis patirtimis ir istorijomis. Taigi, „Sukilimas“ – tai pasakojimas apie Kauną Lietuvai ir Europai. Žinią skleidžia Kauno balsai, pastatai ir praeities fragmentai – tai istorijos, artimos kiekvienam“, – BNS sakė „Sukilimo“ ir kitų didžiųjų 2022 metų renginių režisierius britas Chrisas Baldwinas (Krisas Boldvinas).

Įžanginiai „Sukilimo“ renginiai Kauno rajono seniūnijose ir miesto mikrorajonuose startuos sausio 19 dieną. Per šventinį atidarymo savaitgalį Kaune ir Kauno rajone vyks apie 100 skirtingų kultūrinių įvykių.

BNS žiniomis, kad žiūrovai galėtų patogiai stebėti „Sukilimo“ spektaklį ir saugiai judėti, sausio 22 dieną eismas Karaliaus Mindaugo prospekte ir Naujamiesčio dalyje bus ribojamas.

Sveikinimo žodžiai

Oficialiame programos pristatyme dalyvavo ne tik garbūs svečiai, bet ir partneriai, padėję įgyvendinti įvairias idėjas. Taip pat į Kauną atvyko ir Ešo (Liuksemburgas) bei Novi Sado (Serbija) miestų atstovai, mat kitąmet šie miestai, kartu su Kaunu, taip pat turės Europos kultūros sostinės titulus.

Šventėje sveikinimo žodį taręs kultūros ministras Simonas Kairys džiaugėsi, kad Kaunas turi tokį šansą pasirodyti Europai bei pasikeisti ir atverti erdves kultūrai.

„Europos kultūros sostinę aš statyčiau į antras gretas po pirmininkavimo Europos Sąjungos Vadovų Tarybai. Tai yra didžiulis iššūkis, kuris atneša ir dideles galimybes. Būtų sunku nepastebėti to virsmo, kurį miestas išgyvena. Jis tampa žymiai aktyvesnis, atviresnis, laisvesnis. Tikiuosi, kad 2022-ieji metai bus dar didesnis katalizatorius pokyčiams.

Šis projektas tikrai nėra skirtas tiems, kuriems yra viskas gerai, neturi jokių problemų ir negalvoja apie iššūkius. Europos kultūros sostinės projektas pirmiausia yra šansas ne stovinčiam vandeniui, o tekančiai upei, tad tikiu, kad Kaunas drąsiai priims visus iššūkius ir išnaudos visas galimybes suprasdamas, kiek daug iš to galima laimėti“, – sveikinimo žodį tarė S.Kairys.

Europos kultūros sostinės titulas – didelis įsipareigojimas.

Kaunas – Europos kultūros sostinė apims ne tik miestą, bet ir rajoną. Šių savivaldybių merai taip pat akcentavo, jog šis titulas yra didelės galimybės. Tikimasi, kad tai padės atverti kelius į Kauną ir Kauno rajoną bei ateityje užsimegs dar stipresni bendradarbiavimo ryšiai su viso pasaulio menininkais.

„Europos kultūros sostinės titulas – didelis įsipareigojimas. Tai gali patvirtinti visi miestai, į kuriuos kryps Europos dėmesys. Ši nominacija reikalauja nuolatinio pasiruošimo. Visi gyvename vienu tikslu, kad kultūra taptų viena neatsiejama dalimi. Tai ilgas kelias, į kurį įsitraukė daug miestiečių. Šimtai menininkų, savanorių kuria ir puošia. Visi dirbame tam, kad miestas taptų įtraukiančia erdve. Kaunas solidžiai investuoja į kultūrinius pastatus, erdves. Visgi, didžiausia pergalė – sugrąžintas miestiečių pasitikėjimas Kaunu. Galiu garantuoti, kad Kaunas pasiruošęs dar labiau atsiverti ir tapti visos Europos kultūros namais“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

„Kauno rajono savivaldybės tikslas kartu su miesto savivaldybe atskleisti tai, kas mums yra svarbu ir kuo mes galime prisidėti. Pirmiausia sukurti jaukumo, pritaikytas šiuolaikiniams poreikiams reikmes. Mūsų aukso fondas – graži gamta, šimtametės tradicijos ir šiltos bendruomenės, todėl ne paslaptis, kad mes nuoširdžiai kviečiame svečius į mūsų kurortines erdves, kurios pulsuoja medine architektūra ir šiltais žmonėmis. Esu įsitikinęs, kad šis renginys bus pamatas judant į priekį su kultūriniais renginiais, pritraukiant įvairius atlikėjus“, – antrino ir rajono meras Valerijus Makūnas.

Visvaldas Matijošaitis. Vilmanto Raupelio nuotr.

Premjerų pristatymas

Spaudos konferencijos metu ne tik atskleisti ateinančių metų kultūros švyturiai, tačiau ir pateikti meniniai intarpai, leidę akies krašteliu pamatyti, kas laukia kitąmet Kauno ir jo svečių.

Viena premjerų – Kauno šokio teatras „Aura“ pristatyta būsimo spektaklio „Pluto“ ištrauka (choreografija Matthew Dane'o Livingstono). Pagrindinė spektaklio idėja – kelionė per savąjį identitetą: kas mes manome esantys, ar kuo mes tikime, kad esame. Taip pat vyko jungtinio, išskirtinai šiam renginiui suburto kolektyvo – KTU žygeivių klubo „Ąžuolas“ ir „Slackline Lietuva“ komandos pasirodymas.

Programos pristatymo akcentu tapo iki pat Afrikos nutiestas tiltas – „Kaunas 2022“ ambasadorės Jurgos Šeduikytės ir dainų kūrėjos iš Pietų Afrikos Respublikos Kgomotso Le Roux dainos „City Sisters“ premjera. Leono Somovo prodiusuota daina lietuvių ir zulu kalba pasakojo skirtingas, bet kartu ir labai artimas dviejų moterų patirtis Lietuvoje ir PAR. Šių dviejų šalių jungtis nebus vienintelė „Kaunas 2022“ projekte.

Valerijus Makūnas. Vilmanto Raupelio nuotr.

Gausi programa

„Kaunas 2022“ planuoja daugiau kaip tūkstantį renginių. Vyks daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių – daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų, tad kauniečiai ir miesto svečiai tikrai galės pasinerti į kultūros šėlsmą ir atrasti sau mylimus renginius.

„Kai pristatinėjome komisijai, sakėme, kad tikime, kad kultūra gali išgydyti miestą iš amnestijos ir galėsime prisiminti visas tautas, kurios kūrė mūsų miestą. Tai vyko prieš penkerius metus ir tada buvo vos dešimties žmonių komanda. Per šį laiką mes gerokai išaugome, turime šimtus kūrėjų, savanorių, tūkstančiai dalyvių jau dalyvavo mūsų renginiuose. Šiandien yra svarbi diena. Rankose laikau visą programą, kuri yra gan sunki. Tai – daugiau nei tūkstančio renginių programa ir ją pristatyti per 20 minučių yra sudėtinga. Iš tiesų mes tikime, kad Kaunas iš laikinosios gali tapti moderniąja sostine“, – kalbėjo programos „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.

Kauno – Europos kultūros sostinės programa apims jau gerai žinomus tarptautinius festivalius, tokius kaip „Pažaislio festivalis“, „Laimės diena“, „Operetė Kauno pilyje“ ir pan. Tačiau visai Europai Kaunas pasiruošęs pristatyti ir gausybę naujų renginių, pasaulinio garso menininkų ir iniciatyvų. Yoko Ono, Marija Abramovič – tik kelios visame pasaulyje žinomos žvaigždės. Su pastarąja kauniečiai galės susipažinti ne tik parodoje, bet ir gyvai, mat M.Abramovič atvyks į Kauną.

Kauno bienalėje bus skiriamas dėmesys ne tik dar neišgarsėjusiems menininkams, bet ir tiems, kurių vardas taip pat palikęs didelį įspaudą kultūros istorijoje. Vienas tokių – Jonas Mekas, tad jo kūrybos vingiais galės narstyti smalsūs lankytojai.

Programoje didelę vietą užima ir modernizmas. Kaunas gali didžiuotis ne tik tarpukario modernizmo architektūra, tačiau šias erdves papildys ir muzika, filmai, naujos pažintys bei patirtys.

Dar vienas projektas „Kaunas–Vilnius: Judantys kalnai“ atkreips dėmesį į tą laiką, kai Kaunas buvo sostinė.

Kitąmet bus minimos Romo Kalantos 50-ies metų susideginimo metinės, tad šis istorinis įvykis taip pat atras savo vietą „Kaunas 2022“ programoje. Tam skirtos net dviejų teatrų premjeros – roko opera Kauno valstybiniame muzikiniame teatre bei spektaklis Nacionaliniame Kauno dramos teatre.

Kaunas kitąmet orientuosis į bendruomenes ir renginius ne tik miesto centre. Vienas tokių projektų – „Šiuolaikiniai kaimynai“. Jo metu menininkai ir vietos bendruomenės įgyvendins įvairias menines idėjas, kartu kurs ir dalysis idėjomis.

„Nemuno7“ projektas virs plaukiojančiu menininkų laivu. Čia daugiausia dėmesio bus skiriama tvariam menui ir gyvenimui, kaip gyventi neteršiant aplinkos.

Miesto festivalis „Audra“ bus skirtas daugiau jaunimui, kurie Kaune studijuoja. Tai apims jaunus kūrėjus, elektroninės muzikos festivalius.

„Kaunas 2022“ programos kūrėjai įtraukė nemažai renginių, skirtų atminti mieste gyvenusius žmones, čia kūrusius žydus, todėl lankytojų laukia renginiai, pasakosiantys realių šeimų istorijas, jų gyvenimo subtilybes. Laukia ir Lietuvos litvakų forumas.

Bus ir labai šiltas bei emociškai stiprus projektas – šiuolaikinio meno festivalis „ConTempo“. Tai miestiečiams jau pažįstamas festivalis, kurio metu galima iš arti netikėtose vietose susitikti su artistais, o kartais net patiems tapti performanso dalimi.

„Kaunas 2022“ dėka mieste jau įsitvirtino nauja tradicija kopti į Parodos kalną, tad ir kitais metais „Fluxus“ festivalyje bus galima sutikti įvairių personažų. Idėjų pasisemti bus galima ir Kauno dizaino festivalyje.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Mitinis žvėris

Kaunas jau dabar kuria mitą apie miegantį žėrį, kuris pabus 2022-aisiais. V.Vitkienė pripažino, kad dažnai sulaukdavo klausimų, kada gi šis žvėris pabus. Jį Kaune žmonės žadins, su juo susidraugaus ir jam atsivers net trijuose dideliuose renginiuose.

„Tie, kurie bent kiek žino „Kaunas 2022“ programą, vis klausia, kada galėsime susitikti su Kauno mitiniu žvėrimi. Tam skirti trys dideli renginių savaitgaliai. Jų metu per vietos žmones, istoriją bus pristatytas ir mitinis žvėris. Pirmaisiais renginiais bandysime prikelti žvėrį savyje, vėliau – susipažinti su juo bei sudaryti tam tikrą kontraktą su savimi bei savo miestu, kad mes būsime atviri Europai, kaimynams ir sau“, – kalbėjo „Kaunas 2022“ programos vadovė.

Kadangi renginių gausa išties stebinanti, organizatoriai nurodo, kad detalią programą visada bus galima rasti kaunas2022.lt internetiniame puslapyje. Taip pat kuriama mobilioji programėlė. Be to, bus galima pasinaudoti ir spausdintine medžiaga, kurioje bus nurodyti visi tą mėnesį Kaune ir Kauno rajone vyksiantys renginiai. Telieka išsirinkti, kas patinka, dalyvauti ir atverti širdį pasauliui.

„Kaunas 2022“ programa nebuvo sustojusi per pandemiją, mes visą laiką ruošėmės, tad kviečiame visus atvykti ir švęsti kartu su mumis“, – pakvietė V.Vitkienė.

Tarybos sprendimo projekte sakoma, kad, norint „įvykdyti įsipareigojimus, susijusius su pasiruošimu pagrindinei 2022-ųjų metų programai, šiemet reikalingi papildomi 730 tūkst. eurų: 340 tūkst. eurų laukiama iš Kultūros ministerijos, po LRV biudžeto tikslinimo š. m. birželio mėn. (projekte numatyta) 50 tūkst. eurų – iš Kauno rajono savivaldybės ir 340 tūkst. eurų prašoma iš Kauno miesto savivaldybės. Lėšos būtų perkeliamos iš 2022 m. planuoto biudžeto“.

ELTA primena, kad dar 2016-ųjų kovą priimtu Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu po pakeitimų 2019-ųjų spalį Kauno miesto savivaldybės biudžete numatyta 12 mln. eurų projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ bendrajam finansavimui 2017–2023 metų laikotarpiu.

Pagal minėtą sprendimą 2021-aisiais žadėta skirti 2,4 mln. eurų, 2022-aisiais – 5,1 mln. eurų. Pažymėtina, kad ankstesniems metams Europos sostinės projektui Kauno miesto savivaldybė buvo numačiusi tokius finansavimo dydžius: 2017 m. – 474,4 tūkst. eurų, 2018 m. – 1 mln. eurų; 2019 m. – 500 tūkst. eurų ir 2020-aisiais – 1,2 mln. eurų. Projektui pasibaigus, 2023-iaisiais dar planuojama panaudoti 1,32 mln. eurų mokesčių mokėtojų lėšų.

„Pasirengimo metais projekto vykdytojai – VšĮ „Kaunas 2022“ – vykdo šio projekto programos planavimo ir organizavimo darbus. Pastaraisiais metais organizuoti du atviri kvietimai partneriams, kurie pakviesti drauge vykdyti projektą (atrinktos 78 organizacijos su daugiau nei 120 projektų). Taip pat pakviesti tarptautinės patirties profesionalai režisuoti trijų didžiųjų renginių programas. Patvirtinti susitarimai su pagrindinių personalinių parodų (William Kentridge, Marina Abramovic, Yoko Ono), viešo meno objektų, tarptautinių grupinių parodų kūrėjais.

Už išvardytas paslaugas buvo planuota atsiskaityti 2022 metais, tačiau, įvertinus parengiamuosius darbus, kurie pradėti ar pradedami 2021 m., paaiškėjo, kad patvirtinto finansavimo proporcijos neatitinka tikrojo lėšų poreikio paskirstymo 2021–2022 metais“, teigiama politikams prieš Tarybos posėdį Kauno miesto savivaldybės pateiktame aiškinamajame rašte, kuriame dar nurodyta, kad Tarybos sprendimo projekto iniciatorius – viešoji įstaiga „Kaunas – 2022“.

Festivalį, skirtą miesto istorijai, organizuoja viešoji įstaiga „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“.

Jame bus pristatoma apie 50 renginių įvairiose miesto organizacijose bei viešose jo erdvėse.

„Festivalis turi kelis tikslus – išpasakoti pamirštas ar nutylėtas Kauno ir Kauno rajono istorijas, o kartu ir suburti miesto bendruomenes, institucijas ir entuziastus į kasmetinį renginį – juk istorijų pasakotojai iki šiol dar neturėjo savo festivalio“, – sakė viena jo iniciatorių, „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ kuratorė Daiva Citvarienė.

Anot jos, festivalis įrodys, kad istorijų pasakojimas gali įgyti įvairiausias formas – ne tik tradicines ekskursijas. Istorijos gali būti pasakojamos garsu, šviesomis, dainavimu ir kitais būdais, padedančiais pažinti save, atrasti savyje empatiją, užuojautą, bendrystę.

Penktadienį specialus choras atliks muzikinę kantatą „Ramybės. Ramybės…“. Ją sukūrė rašytoja Daiva Čepauskaitė ir kompozitorius Vidmantas Bartulis, tikras gyventojų istorijas pavertę muzikos kūriniu.

Prie choro žada prisidėti ir keturių konfesijų šventikai.

Kiekvieną Istorijų festivalio rytą, dieną ir vakarą kauniečiai ir miesto svečiai bus kviečiami patirti britų menininkės Jenny Kagan (Dženės Kagan) interaktyvią šviesos ir garso instaliaciją „Pavėjui“, reaguojančią į savo aplinką – senąsias Kauno kapines.

Anot organizatorių, bene garsiausiai nuskambėsiantis festivalio renginys – „Paskutinis koncertas“ Kauno geto orkestro atminti. Kauno kultūros centre, pastate, kur Antrojo pasaulinio karo metais veikė gestapas, sekmadienį skambės Kauno gete groti kūriniai – juos, taip pat ir gete kalėjusio kompozitoriaus Percy Haido (Persio Haido) sukurtą simfoninį veikalą „Geltonoji fantazija“, atliks Kauno miesto simfoninis orkestras.

Istorijų festivalis vyks iki spalio 24 dienos.

Su viena iš būsimų modernizmo architektūrai dedikuotos tarptautinės konferencijos "Modernizmas ateičiai", Kaune vyksiančios rugsėjo 12–13 d., pranešėjų, kalbėjome apie jos patirtis dalyvaujant meno viešosiose erdvėse kūrimo projektuose, iššūkius, kurie juos lydi ir naudą, kurią jie atneša bendruomenei.

– Dirbdama ne tik imatės labai skirtingų meninių technikų, bet ir gvildenate labai įvairias temas: neramumo būsenas, feministinę kritiką, kūno ir aplinkos santykį ir t.t. Kaip pasirenkate savo darbų siužetus?

– Mano darbai įkvėpti tikrų išgyvenimų, ypatingai jausenos, kad esu kitokia. Juos įgyvendindama imuosi labai skirtingų vaidmenų: esu savo darbų protagonistė, kinematografė, režisierė ir redaktorė. Tokiam sprendimui didelės įtakos turi ekonominės galimybės – tiesiog negaliu pasamdyti gausybės įvairių sričių specialistų. Kita vertus, būtent tai man leidžia tyrinėti valdžios sampratą. Kaip menininkė aš turiu visapusišką laisvę savo darbų atžvilgiu. Filmavimo kamerą kontroliuoju nuotoliniu būdu. Tai kuria daug pastangų nereikalaujančios magijos įspūdį, nors iš tiesų yra įpareigojantis ir kone beprotiško įdirbio reikalaujantis procesas. Nepaisant to, visus savo darbus kuriu su didele meile.

Menininkas privalo užtikrinti bendruomenės narius, kad jis gerbs jų kultūrinį paveldą net ir mėgindamas sukurti, pristatyti kažką naujo vizualios kultūros srityje.

Tematine prasme mane ypatingai domina istorinės figūros, kurios buvo nustumtos į istorinio ir vizualios kultūros kanono paribius. Savo darbuose dažnai jas įkūniju permąstydama tai, kaip jos elgtųsi kitokiame laiko ir erdvės kontekste. Ypač domiuosi moterų figūromis, kurioms kliuvo istorinės amnezijos dalia. Mano darbų esmė – istorinių faktų permąstymas, skatinantis žiūrovą susimąstyti apie tai, kokia iš tiesų trapi yra tiesa. Tokius siužetus renkuosi vildamasi kvestionuoti pasaulio nelygybę ir iš anksto apspręstas lyties ir identiteto sąvokas.

– Jūsų darbai dažnai įvardijami kaip keisti ir fantasmagoriški, tačiau net ir kalbėdama apie rimtus dalykus, darote tai su savotišku humoru ir ironija. Kodėl renkatės šmaikščią raišką?

– Humorą naudoju siekdama nuginkluoti žiūrovą. Tam tikra prasme kai kurie mano filmų siužetai siejasi su užgauliojimais, psichologinėmis būklėmis ir mirtimi. Humoras tarsi pašalina visus žiūrovo šarvus ir išprovokuoja pamąstyti apie šias problemas. Šią mano darbų techniką būtų galima prilyginti kognityviniam disonansui: pradžioje žiūrovai yra įtraukiami ir sudominami, tačiau vėliau pirminis linksmas kūrinio įspūdis sugriaunamas – tai išmuša žiūrovus iš vėžių. Manau, kad mano darbai dažnai atlieka antidepresantų vaidmenį. Juose galime justi užkoduotą beketišką mantrą: "Nebegaliu tęsti. Tęsiu."

– Esate įgyvendinus ir viešojo meno projektų, kurie tiesiogiai paveikė aplinką, nors ir laikinai. Kokiais būdais permąstote aplinką savo darbuose?

– Myliu iššūkius, todėl man ypač patinka dirbti viešojo meno sferoje, kurioje jų netrūksta, sudėtinga yra sukurti kažką efemeriško, tačiau galinčio užvaldyti vietinių žmonių vaizduotę ir padėti pajusti tikras patirtis. Man, kaip menininkei, labai įdomu matyti meną už baltojo meno galerijų kubo ribų. Labai svarbu, kad menas būtų prieinamas naujoms auditorijoms, skatintų diskusijas apie vizualią kultūrą ir jos vaidmenį mūsų visuomenėje.

2014 m. buvau pakviesta dalyvauti projekte "Kintantys keliai" (angl. Changing Tracks, www.changingtracks.eu). Šio projekto metu man buvo patikėtos trys viešosios erdvės ES šalyse: Mėjo grafystėje (Airija), Nortamptonšyre (Didžioji Britanija) ir Katalonijoje (Ispanija). Visas tris erdves kadaise vagojo dabar užmirštos geležinkelio linijos. Norėjau prisiminti pamirštas šių vietų istorijas ir permąstyti jas per vienos seniai pamirštos rašytojos, kovotojos už moterų teises ir ekonomikos profesorės Lillias Cambell-Davidson prizmę. Siekdama įgyvendinti šį viešojo meno projektą, bendravau su bendruomenėmis, mokyklomis, istorikais, labdaros organizacijomis, miesto valdančiaisiais. Tai buvo didžiulės apimties projektas, smarkiai priklausantis nuo vietinės bendruomenės, kuriai jis buvo skirtas. Projektas susilaukė nenusakomos sėkmės. Mano įgyvendintos meninės intervencijos paliko didelį įspaudą bendruomenių ir žmonių, kurie mane palaikė, atmintyje.

– Su kokias iššūkiais susiduriate dirbdama viešojo meno projektuose?

– Tikru iššūkiu gali virsti pastangos įgyvendinti projektą skirtą ne meno auditorijoms. Labai svarbu sukurti patikimą ryšį tarp menininko ir vietinės bendruomenės, todėl menininkas privalo užtikrinti bendruomenės narius, kad jis gerbs jų kultūrinį paveldą net ir mėgindamas sukurti, pristatyti kažką naujo vizualios kultūros srityje.

Daugeliu atveju didžiausiu iššūkiu tampa derybos su vietine valdžia, kurią tenka įtikinti, kad tai, ką menininkas daro, turi vertę ir net pasibaigus projektui gyvuos kultūrinėje atmintyje. Taip pat labai svarbu, kad vietinė bendruomenė nebūtų nustumta į šalį ir galėtų įsitraukti į kūrybinį procesą. Nuo pat pradžių svarbu sutarti dėl bendros naudos ir iššūkių, nepamirštant, kad menininkas nėra socialinis darbuotojas, sprendžiantis bendruomenės problemas. Pamažu darosi sunku kurti ambicingus meno darbus, nes jiems skiriamas finansavimas nėra pakankamas, tikimasi, kad menininkai gali dirbti nesitikėdami atlygio. Esu dalyvavusi projektuose, kuriuose kone erezija laikytas atlygis už menininko darbą. Manau, kad taip nutinka dėl vyraujančio mąstymo, jog menininkai kuria meną, nes jiems paprasčiausiai patinka būti menininkais. Bet ir menininkai privalo užsidirbti pragyvenimui, mokėti mokesčius, pirkti batus savo vaikams. Meną reikia vertinti, jis neatsiranda vakuume, todėl didžiausias iššūkis su kuriuo susiduriu kone kiekviename projekte, – neadekvatus vilčių ir realybės santykis.

– Ar tikite, kad menas gali paskatinti žmones labiau vertinti savo aplinką ir geriau suprasti istorinę jos vertę?

– Taip. Manau, kad menas, stimuliuojantis žmonių vaizduotę ir atliepiantis visuomenės interesus, yra geriausias istorinių debatų, kultūrinio susidomėjimo ir pasididžiavimo aktyvatorius.

– Papasakokite daugiau apie savo bendradarbiavimą su bendruomenėmis? Kodėl jums, kaip menininkei, tai svarbu?

– Kiekvienas mano darbas skirtas vienokiai ar kitokiai auditorijai. Kai kurie mano darbai sukurti drauge su bendruomenėmis ir kartais jų įsitraukimas yra esminis kūrinio elementas. Nemanau, kad menas turėtų būti skirtas tik tam tikrai visuomenės grupei, jis turėtų būti prieinamas visiems. Gebėti patirti meną ir būti kūrybiškais – prigimtinės mūsų teisės. Man svarbu dirbti su bendruomenėmis, kurios dažnai nustumiamos į visuomenės paribius, arba tomis, kurios užsiima tikrai įdomia veikla, tačiau kurių balsas dažnai lieka neišgirstas. Man įdomu, kaip menas gali suaktyvinti šias bendruomenes per kūrybos procesus.

– Skaitysite pranešimą pirmojoje modernizmo architektūrai dedikuotoje konferencijoje Kaune. Ko galime tikėtis ir kodėl verta ją aplankyti?

– Tai bus unikali galimybė išgirsti įdomių idėjų vizualios kultūros srityje, kurios ypač svarbios projekto "Kaunas – Europos kultūros sostinė (KEKS) 2022" kontekste. Kai kurie modernizmo architektūros pavyzdžiai, idealai ir filosofijos kilę iš Kauno, todėl ši konferencija – puiki galimybė išgirsti didžius protus ir menininkus dalijantis idėjomis ir permąstyti ateities pasiūlymus. Bus ypač įdomu išgirsti, kaip į visą KEKS procesą bus įtraukiamos bendruomenės ir kaip projekto veiksmai pasieks pakraščiuose esančias bendruomenių grupes: jaunus žmones, neįgaliuosius, senolius, pabėgėlius. Tai bus proga pamąstyti, ką tai sako apie kultūrą ir apie tai, kas mes esame kaip europiečiai ir kaip asmenybės.